Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui Z. Š., atsakovei K. S. ir jos atstovui advokatui R. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei K. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti išlaikymą K. Š., priteistą iš ieškovo Z. Š. 2009-09-18 dienos Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimu nuo 144,81 Eur iki 60,00 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, jei šalių turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Priešingu atveju nebūtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, nebūtų užtikrinti vaiko poreikiai ir iš esmės būtų sudarytos prielaidos tėvams tam tikra apimtimi išvengti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006-05-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-596/2009). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo visų pirma atsižvelgtina į vaiko poreikius ir prioritetinę vaiko teisių apsaugą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad vaiko poreikiai būtų sumažėję jam augant. Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo K. Š. dydis kartą jau buvo ženkliai sumažintas, nuo 900 Lt iki 500 Lt per mėnesį. Šiuo metu dar kartą prašydamas jį sumažinti iki 60,00 Eur, kas atitiktų 207,17 Lt, ieškovas faktiškai paneigtų savo išlaikymo prievolę vaikui, ir toks prašymas negali būti laikomas protingu, atitinkančiu šiandieninį pragyvenimo lygį ir vaiko poreikius. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-05-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2014). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog vaiko poreikiai sumažėjo. Ieškovo pateikiami statistikos duomenys dėl asmens vidutinių pragyvenimo išlaidų neaktualūs nagrinėjant išlaikymo klausimą, kadangi šie duomenys yra apibendrinti, vidutiniai, o išlaikymo dydis vaikui kiekvienu atveju vertinamas individualiai.

Ieškovas teigia, kad nebegali teikti priteisto 500,00 Lt (144,81 Eur) išlaikymo, kadangi iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Su šiuo ieškovo argumentu sutiktina tik iš dalies. Vienintelė objektyvi aplinkybė, dėl kurios pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, yra dar vieno vaiko gimimas (duomenys neskelbtini) ir teismo nustatyta pareiga šį vaiką išlaikyti. Tačiau tai savaime nelemia tokio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, kuris suteiktų pagrindą išlaikymą kitam vaikui - K. Š. – sumažinti iki 60,00 Eur. Pažymėtina, kad S. V. Š. teismo sprendimu yra priteistas net 800,00 Lt išlaikymas. Nors ieškovas teismų sistemos LITEKO duomenimis yra kreipęsis į teismą ir dėl išlaikymo antrajam vaikui sumažinimo, šios aplinkybės nepaneigia ieškovo pareigos išlaikyti vaikus ir nesuteikia teisės ieškovui nesiekti didesnių pajamų iš darbinės veiklos.

Ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, jog dėl jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų jis negalėjo tinkamai vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos ir neteko pajamų, kadangi visą jo laiką užėmė aktyvi gynyba nuo jam pareikštų įtarimų. Iš byloje atsakovės atstovo pateiktos Creditinfo informacijos apie ieškovo (duomenys neskelbtini) pajamų statistinės informacijos nustatyta, jog bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti nuo 2009 metų, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo tada būtų ėmęsis kokių aktyvių veiksmų savo finansinei padėčiai pagerinti. Iš bylos medžiagos, taip pat ieškovo paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovo atžvilgiu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, jam taikytos kardomosios priemonės. Sutiktina su atsakovės atstovo argumentais, kad ieškovas tinkamai neišnaudoja savo laiko, neišnaudoja savo gabumų, bei gero išsilavinimo tam, kad pagerintų savo finansinę padėtį. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis yra baigęs verslo administravimo specialybę, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Teismas sutinka su atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, jog kardomosios priemonės, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, taikymas ieškovui negali būti priežastis jam nesiieškoti darbo pagal specialybę užsienyje, nes vadovaujantis įstatymais ieškovas gali prašyti leisti jam išvykti iki 7 dienų į užsienį darbo reikalais. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių, jog siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį, bei vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo siekė susirasti kitą geriau apmokamą darbą, gauti didesnių pajamų įsidarbindamas kur nors kitur arba užsiimdamas kitokia pajamas teikiančia veikla. Kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių šiuo metu nedirba, atsakovas parengiamojo posėdžio metu taip pat nurodė darbo rinkoje mokamą mažą darbo užmokestį, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip priežastis nedirbti. Pažymėtina, jog ieškovas yra darbingas, byloje duomenų dėl negalėjimo dirbti dėl sveikatos problemų nepateikė. Turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, ieškovas privalo dėti maksimalias pastangas ir išnaudoti visas įmanomas teisėtas priemones, t.y. ieškotis kito darbo, jei verslas neduoda pajamų, esant reikalui įgyti kvalifikaciją ar atlikti kitus veiksmus, kurie jam leistų gauti pajamų, iš kurių būtų galima skirti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas pats gerinti savo turtinės padėties nesiekia, nors objektyvių aplinkybių, dėl ko jis negalėtų to padaryti, byloje nenustatyta, todėl ir turtinės padėties pablogėjimas, nesuteikia pagrindo sumažinti iš jo priteisto išlaikymo vaikui dydį.

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Įvertinus visas aplinkybes, išnagrinėtas šioje byloje, darytina išvada, kad dėl dar vieno ieškovui gimusio vaiko K. Š. priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei išimtinius vaiko interesus gali būti sumažintas iki 130,00 Eur. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsakovės turtinę padėtį, kuri šiuo metu yra geresnė, palyginus su ieškovo deklaruojama, laikytina, jog 130,00 Eur suma yra minimali būtina, vaiko teisių ir interesų nepažeidžianti išlaikymo suma, priteistina iš ieškovo K. Š..

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas patyrė 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovė patyrė 375 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, laikytina, kad yra patenkinta 18 procentų ieškovo ieškinio reikalavimų (prašyta sumažinti kasmėnesinį išlaikymo dydį 84,81 Eur, sumažintina – 14,81 Eur, kas sudaro 17,46 procento). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistini 5,58 Eur, atsakovei iš ieškovo – 307,50 Eur. Atsižvelgiant į protingumo principą bei CPK 7 str. nustatytą proceso ekonomiškumo principą, reikalaujantį teismo sprendimą vykdyti per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, tarpusavyje šalims priteistinos sumos įskaitytinos ir galutinai atsakovei iš ieškovo priteistini 301,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei K. S. tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-10411-127/2009 dalį dėl išlaikymo nepilnametei K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo ir sumažinti iš Z. Š. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. Š. gim. (duomenys neskelbtini) iki 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2015-08-13 iki dukra sulauks pilnametystės.

Priteisti atsakovei K. S. iš ieškovo Z. Š. 301,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.