Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Z. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei K. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nuo 144,81 Eur iki 60,00 Eur per mėnesį sumažinti išlaikymą, Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimu priteistą iš ieškovo Z. Š. dukrai K. Š. išlaikyti. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1352-855/2014 iš ieškovo priteisė išlaikymą kitam jo nepilnamečiam vaikui - S. V. Š. Ieškovo turtinė padėtis ir pajamos pasikeitė iš esmės. Dėl paskirtų kardomųjų priemonių ieškovo laisvė yra suvaržyta, jam kliudoma darbo reikalais laisvai išvykti į kitus miestus ir užsienį. Jo vadovaujamos Lietuvos ir Australijos BĮ UAB „Organisations Consulting Group“ veikla suėmimo laikotarpiu buvo sutrikdyta, todėl bendrovė prarado daug klientų. Ieškovas yra vienintelis bendrovės darbuotojas. Dėl paskirtos kardomosios priemonės ieškovas neteko galimybės dirbti savo gyvenamajame name įrengtame bendrovės biure, ten teikti konsultacinių paslaugų. Didžioji dalis bendrovės klientų dirba Vilniaus mieste, bet ieškovas prokuroro nutarimu priverstinai iškeldintas į kitą miestą - Kauną. Ieškovas jau metus laiko savo darbo laiko sąskaita yra priverstas dalyvauti daug laiko atimančiuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, turi daug pastangų skirti gynybai, o tai trukdo jam atlikti tiesiogines darbo pareigas. Ieškovo bendrovė veikia nuostolingai. Iš namo pardavimo gautos ir turėtos santaupos jau yra pasibaigusios, dėl to ieškovas nebegali teikti nei teismo priteisto išlaikymo dukrai K. Š., nei dukrai S. V. Š.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-15 sprendimu tenkino dalį ieškinio: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-10411-127/2009 dalį dėl išlaikymo nepilnametei K. Š., gim. 2006-11-17, priteisimo ir sumažino iš Z. Š. nepilnametei dukrai K. Š. priteistą išlaikymą iki 130 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2015-08-13, iki dukra sulauks pilnametystės. Nurodė, jog vienintelė objektyvi aplinkybė, dėl kurios pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, yra dar vieno vaiko gimimas 2012-03-12 ir teismo nustatyta pareiga šį vaiką išlaikyti. Tačiau tai savaime nelemia tokio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, kuris suteiktų pagrindą išlaikymą kitam vaikui - K. Š. – sumažinti iki 60,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad S. V. Š. teismo sprendimu yra priteistas net 800,00 Lt išlaikymas. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog ieškovo atžvilgiu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, jam taikytos kardomosios priemonės. Ieškovas tinkamai neišnaudoja savo laiko, gabumų bei gero išsilavinimo tam, kad pagerintų savo finansinę padėtį. Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - taikymas ieškovui negali būti priežastis jam neieškoti darbo pagal specialybę užsienyje, nes vadovaujantis įstatymais ieškovas gali prašyti leisti jam išvykti į užsienį darbo reikalais iki 7 dienų. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog siekė susirasti kitą geriau apmokamą darbą, gauti didesnių pajamų įsidarbindamas kur nors kitur arba užsiimdamas kitokia pajamas teikiančia veikla. Ieškovas pats gerinti savo turtinės padėties nesiekia, nors objektyvių aplinkybių, dėl ko jis negalėtų to padaryti, byloje nenustatyta, todėl ir turtinės padėties pablogėjimas nesuteikia pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo vaikui dydį. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad dėl dar vieno ieškovui gimusio vaiko K. Š. priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei išimtinius vaiko interesus, gali būti sumažintas iki 130,00 Eur.

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimą ir sumažinti iš ieškovo K. Š. priteisto išlaikymo dydį iki 60 Eur per mėnesį. Nurodo, jog pagrindą išlaikymui mažinti sudaro šios svarbiausios aplinkybės: 1) ieškovui gimė dar vienas vaikas; 2) dėl 2007-2012 metų pasaulinės ekonominės krizės žymiai sumažėjo ieškovo valdomos bendrovės ir ieškovo pajamos; 3) dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių – ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, suėmimo, kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo - yra suvaržytos ieškovo galimybės uždirbti pajamas; 4) atsakovė savo noru tapo liudytoja baudžiamojoje byloje tam, kad ieškovas būtų pasiųstas psichiatrinei ekspertizei, jam būtų taikomos priverstinės poveikio priemonės, jis būtų pripažintas neveiksniu, taip atimant galimybę teikti išlaikymą; 5) atsakovė savo veiksmais įrodė, jog pati nėra suinteresuota, kad ieškovas teiktų vaikui išlaikymą; 6) atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius, nors atsakovė pirkimo dokumentais pagrindė tik 128,65 Eur/mėn. išlaikymo dydį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas savo pajamų mažėjimą sieja su 2015 metais jam paskirtomis kardomosiomis priemonėmis bei pradėtais ikiteisminiais tyrimais, tačiau remiantis byloje esančiais įrodymais ieškovo bendrovės pajamos sumažėjo dar iki ikiteisminių tyrimų pradžios. Atsakovės nuomone, apelianto ir jo vadovaujamos įmonės pajamos sumažėjo dėl paties ieškovo kaltės ir pasyvių veiksmų. Apelianto teiginiai, jog atsakovė blogina jo turtinę padėtį, yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip apelianto lakios vaizduotės padariniai. Apeliantas, būdamas sveikas, darbingo amžiaus vyras, tinkamai neišnaudoja savo laiko ir išsilavinimo tam, kad pagerintų savo turtinę padėtį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi teisę skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima išnagrinėti bylos rašytinio proceso tvarka.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nuo 144,81 Eur iki 60,00 Eur per mėnesį sumažinti išlaikymą, Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimu priteistą iš ieškovo Z. Š. dukrai K. Š. išlaikyti. Nurodė, jog jo turtinė padėtis ir pajamos pasikeitė iš esmės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10411-127/2009 buvo pakeistas iš ieškovo K. Š. priteisto išlaikymo dydis - nuo 900 Lt iki 500 Lt per mėnesį (b. l. 5-6). Iš UAB „Organisations Consulting Group“ 2015-06-30 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad įmonė dirba nuostolingai (b. l. 10). Ieškovo gaunamas darbo užmokestis sudaro nuo 3,02 Eur iki 20,71 Eur per mėnesį (b. l. 11). Ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ 0,2509 ha ploto žemės sklypo ir ½ vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 45, 46, 47) 2012-03-12 ieškovui gimė vaikas – S. V. Š. (b. l. 8). Ieškovas buvo suimtas nuo 2014-12-03 iki 2015-01-22 (b. l. 9). Ieškovas nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, kitose įmonėse nedirba (b. l. 32, 35-36, 44). Atsakovei priklauso transporto priemonė Citroen C3, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-57). Atsakovės apskaičiavimu ir pateiktais įrodymais vaiko išlaikymui reikalinga 377,56 Eur suma kiekvieną mėnesį (b. l. 60-63). Vilniaus apygardos teismo 2014-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2857-661/2014 paliktas galioti žemesnės instancijos teismo sprendimas priteisti iš ieškovo 800 Lt per mėnesį išlaikymą S. V. Š. (b. l. 69-72), išlaikymas išieškomas priverstinai (b. l. 78). Ikiteisminiai tyrimai pradėti ir kardomosios priemonės skirtos dėl ieškovo tyčinių veiksmų S. J. bei keleto valstybės tarnautojų atžvilgiu (b. l. 94-97).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, taikytina CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartyje, priimtoje civilinė byloje Nr. 3K-7-24/2013, yra išaiškinta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėta, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, todėl toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas pakeičiant (sumažinant ar padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeičia (sumažėja ar padidėja) vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-596/2009). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovas teigia, jog pagrindą sumažinti priteisto išlaikymo dydį sudaro šios aplinkybės: 1) ieškovui gimė dar vienas vaikas; 2) dėl 2007-2012 metų pasaulinės ekonominės krizės žymiai sumažėjo ieškovo valdomos bendrovės ir ieškovo pajamos; 3) dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių – ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, suėmimo, kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo - yra suvaržytos ieškovo galimybės uždirbti pajamas; 4) atsakovė savo noru tapo liudytoja baudžiamojoje byloje tam, kad ieškovas būtų pasiųstas psichiatrinei ekspertizei, jam būtų taikomos priverstinės poveikio priemonės, jis būtų pripažintas neveiksniu, taip atimant galimybę teikti išlaikymą; 5) atsakovė savo veiksmais įrodė, jog pati nėra suinteresuota, kad ieškovas teiktų vaikui išlaikymą; 6) atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias ieškovo nurodytas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog vienintelė objektyvi aplinkybė, dėl kurios pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, yra dar vieno vaiko gimimas 2012-03-12 ir teismo sprendimu nustatyta pareiga šį vaiką išlaikyti. Visgi tai savaime nelemia tokio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo taip, kuris sudarytų pagrindą daugiau nei dvigubai sumažinti išlaikymą kitam vaikui. S. V. Š. teismo sprendimu yra priteistas net 800,00 Lt išlaikymas. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10411-127/2009 iš ieškovo K. Š. priteisto išlaikymo dydis jau buvo sumažintas nuo 900 Lt iki 500 Lt per mėnesį. Ieškovas teigia, jog dėl krizės žymiai sumažėjo jo pajamos, tačiau ta aplinkybė, jog UAB „Organisations Consulting Group“ dėl ekonominės padėties pajamų beveik neturi buvo įvertinta 2009 metais mažinant K. Š. priteisto išlaikymo dydį.

Ieškovas tai pat teigia, jog dėl jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų jis negalėjo tinkamai vykdyti UAB „Organisations Consulting Group“ veiklos ir neteko pajamų, kadangi visą jo laiką užėmė aktyvi gynyba nuo jam pareikštų įtarimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo atžvilgiu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, jam taikytos kardomosios priemonės, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos dėti visas įmanomas pastangas vykdant išlaikymo nepilnamečiams vaikams pareigą. Ieškovas yra baigęs verslo administravimo specialybę, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau tinkamai neišnaudoja savo galimybių, kad sugeneruotų didesnes pajamas, toks neveikimas nepateisinamas pareigos teikti išlaikymą kontekste ir vertintinas vaiko naudai. Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - taikymas negali būti priežastis neieškoti darbo pagal specialybę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį bei vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, siekė susirasti kitą geriau apmokamą darbą, gauti didesnių pajamų įsidarbindamas kur nors kitur arba užsiimdamas kitokia pajamas teikiančia veikla, nors yra darbingas, duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, byloje nėra. Taigi ieškovas nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, nors objektyvių tai pateisinančių priežasčių nenustatyta, todėl jo nurodomos aplinkybės dėl turtinės padėties nesudaro pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydį.

Ieškovas nurodo, jog atsakovė savo noru tapo liudytoja baudžiamojoje byloje tam, kad ieškovas būtų pasiųstas psichiatrinei ekspertizei, jam būtų taikomos priverstinės poveikio priemonės, jis būtų pripažintas neveiksniu, taip atimant galimybę teikti išlaikymą, ir savo veiksmais įrodė, jog pati nėra suinteresuota, kad ieškovas teiktų vaikui išlaikymą. Šiuos ieškovo argumentus kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nes visiškai akivaizdu, jog aplinkybės, susijusios su priverstinio poveikio priemonių ieškovui taikymu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, šie argumentai vertintini kaip nepagrįstas siekis atsakomybės išlaikyti vaiką pareigą perkelti kitam asmeniui.

Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius, nors atsakovė pirkimo dokumentais pagrindė tik 128,65 Eur/mėn. išlaikymo dydį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo praktiką orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu iš ieškovo yra priteistas 500 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas. Byloje nenustatyta, jog vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, t. y. sumažėjo. Atsakovės apskaičiavimu ir pateiktais įrodymais vaiko išlaikymui reikalinga šiek tiek didesnė - 377,56 Eur suma kiekvieną mėnesį. Šis atsakovės nurodytas išlaikymui reikalingos sumos dydis vertintinas kaip protingas ir pagrįstas, iš esmės atitinkantis orientacinį teismų taikomą kriterijų, todėl nereikalingas papildomo pagrindimo. Jei tėvų turtinė padėtis būtų vienoda, ieškovui tektų pareiga teikti pusė šio išlaikymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės turtinė padėtis geresnė, palyginus su ieškovo deklaruojama, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog 130,00 Eur suma yra minimali suma, reikalinga būtiniesiems vaiko poreikiams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tenkinus ieškovo prašymą sumažinti išlaikymą iki 60,00 Eur faktiškai būtų paneigta ieškovo prievolė išlaikyti vaiką, toks išlaikymas negali būti laikomas protingu, atitinkančiu šiandieninį pragyvenimo lygį ir vaiko poreikius.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas iš ieškovo priteistą išlaikymą iki 130 Eur per mėnesį, todėl 2015-12-15 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismui yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog atsakovė sumokėjo 150 eurų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 127). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei K. S. iš ieškovo Z. Š. priteisti 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.