Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1517-618/2016

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-08
Bylos Nr.: e2-1517-618/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-13292-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Ieškovas: I. V.
Atsakovas: P. V.
Trečiasis asmuo: UAB Prekybos namai ,,Nora“
Išvadą teikia: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai: Ugnis Pėdnyčia, Rolandas Stirbinskas, Ričiardas Noreika

Kategorijos

2.6.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-1517-618/2016(Proceso Nr. 2-06-3-13292-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 2.6.4.4.2.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.18.4.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, I. J., dalyvaujant ieškovei I. V., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovui P. V., jo atstovui advokatui Ričiardui Noreikai, trečiojo asmens UAB Prekybos namai ,,Nora“ atstovams advokatei E. B., advokatui Ugniui Pėdnyčiai, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., ir pagal atsakovo P. V. priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB Prekybos namai ,,Nora“, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „V.“, nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 162,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaikų pilnametystės, santuokoje įgytą turtą padalinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1000 vnt. UAB „Kvazaras“ akcijų, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis įsiskolinimą kreditoriams L. V., E. V., R. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2-2271-545/2012. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus V. V., (duomenys neskelbtini) - sūnus M. V., (duomenys neskelbtini) – sūnūs B. V. ir D. V.. Ji su atsakovu daugiau nei metus laiko nepalaiko artimų ryšių, nebendrauja. Atsakovas gyvena atskirame buto kambaryje, yra atsiribojęs nuo šeimos, visiškai nesirūpina buitimi, vaikais, jų auklėjimu ir ugdymu. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi tai geriausiai atitiks vaikų interesus. Nurodo, kad atsakovas nuo 2015-01-01 nebeteikia išlaikymo vaikams, todėl iš jo turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad ji šiuo metu nedirba, nuo 2015-02-03 yra registruota darbo biržoje ir ieško darbo. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa, vaiko pinigai, be to, ji papildomai užsidirba parduodama gaminamus rankdarbius. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį po santuokos nutraukimo prašo priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, asmeninės nuosavybės teise. Atsakovui priklauso 1000 vnt. UAB „Kvazaras“ akcijų, kurias prašo jam priteisti asmeninės nuosavybės teise. Jos vardu registruota transporto priemonė – automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad minėtas automobilis reikalingas tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius, jį prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, su priešieškiniu sutiko iš dalies. Ieškovė paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeima, vaikais, neskyrė jiems pakankamai dėmesio. Nurodė, kad kilus šalių nesutarimams atsakovas palikdavo jų namus ir kurį laiką negrįždavo. 2014 metų pradžioje atsakovas neteko darbo, pradėjo reikalauti, kad ji daugiau dirbtų, išlaikytų šeimą, tačiau prisidėti prie šeimos buities tvarkymo nesutiko. Ieškovė paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra laikytinas bendra sutuoktinių nuosavybe, kadangi įgytas santuokos metu.

Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę „V.“, ieškovei – „V.“, nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 37,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe, priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu, t.y. po 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi nuo 2015 metų tarp šalių atsirado nesutarimai dėl bendro ūkio vedimo, kadangi ieškovė nenorėjo prisidėti prie šeimos išlaikymo, ieškotis darbo. Pažymėjo, kad iki nesutarimų su ieškove jis rūpinosi nepilnamečiais vaikais, išlaikė šeimą. Atsakovas nurodė, jog nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu, tačiau jis laikytinas jo asmenine nuosavybe, kadangi jis butą įsigijo iš asmeninių lėšų. Po jo tėvų mirties, jis su savo seserimi B. D. susitarė, kad jis atsisakys paveldėjimo teisės į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jų tėvams, o sesuo jam už tai sumokės piniginę kompensaciją. Vykdydama susitarimą jo sesuo pardavė jai priklausiusį butą T. M., kuri 2008-05-19 minėto buto kainą sumokėjo jam, pervesdama į jo banko sąskaitą 300000,00 Lt. Gavęs minėtas pinigines lėšas jis sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau pažymėjo, kad šeima šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi, ji kartu su vaikais ir toliau liks gyventi minėtame bute, todėl faktinė vaikų gyvenamoji vieta nepasikeis. Pažymėjo, kad jo pajamas sudaro 310,02 Eur senatvės socialinio draudimo pensija, todėl jis negali teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas paaiškino, kad nesutarimai tarp jo ir ieškovės prasidėjo 2014 metų pradžioje, kuomet jam netekus darbo pablogėjo šeimos finansinė padėtis. Nurodė, kad jo santykiai su vaikais yra geri, jis stengiasi išlaikyti šeimą pagal savo galimybes.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB Prekybos namai „Nora“ atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį prašo dėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu trečio asmens atstovai nurodė, kad dėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo turi būti atsižvelgiama į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, jo pajamas sudaro senatvės socialinio draudimo pensija, iš kurios jis išlaiko save bei teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Institucijos atstovė pažymėjo, kad ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. V., 2001-06-15 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – I. V. ir P. V.; (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V., 2003-02-06 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – I. V. ir P. V.; (duomenys neskelbtini) gimė sūnūs D. V. ir B. V., 2005-02-10 išduotuose gimimo liudijimuose įrašyti tėvai – I. V. ir P. V.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo P. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2008-05-22 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės I. V. vardu registruota transporto priemonė automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo valdytojo vardu data – 2010-06-30, atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovui P. V. nuosavybės teise priklauso 1000 vnt. paprastųjų vadinių UAB „Kvazaras“ akcijų. Ieškovė I. V. nuo 2015-03-02 registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro 49,62 Eur socialinė pašalpa, 60,80 Eur išmoka vaikui. Atsakovas P. V. dirba UAB „Kvazaras“, jam mokamas vidutiniškai 29,99 Eur darbo užmokestis per mėnesį, atsakovas yra MB „Kūdra“ narys. Atsakovui mokama 319,91 Eur senatvės socialinio draudimo pensija.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis yra atsiribojęs nuo šeimos, visiškai nesirūpina buitimi, vaikais, jų auklėjimu ir ugdymu. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje išgyveno dešimt metų. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys šiuo metu gyvena kartu, tačiau neveda bendro ūkio, t.y. sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebeveda daugiau nei vienerius metus laiko. Įvertinus byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad šalys visuomet pasižymėjo skirtingu būdu, charakterio savybėmis, todėl santuokos metu tarp jų kildavo įvairūs konfliktai, tačiau jos sugebėdavo išspręsti iškilusias problemas bei išlaikyti darnius tarpusavio santykius. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Nors ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, t.y. nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas nesirūpino šeima, jos neišlaikė, buvo neištikimas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad didesni šalių nesutarimai prasidėjo prieš keletą metų, ir iki 2014 metų pradžios šalys, nors ir kartais konfliktuodamos, gyveno kartu ir santuokos nutraukti neketino. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams susitaikyti nesistengė. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, pripažintina, kad šalys savo nurodytų aplinkybių dėl vienas kitos kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė (CPK 178, 182 straipsniai), todėl atmestinas jų reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „V.“, atsakovui – jo pavardė – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo P. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2008-05-22 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės I. V. vardu registruota transporto priemonė automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo valdytojo vardu data – 2010-06-30, atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsižvelgus į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl minėtos transporto priemonės padalijimo, po santuokos nutraukimo transporto priemonė automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Tarp šalių kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovė nurodė, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl prašo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo šį turtą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, jeigu nuginčijama sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principą. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutari civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-52/2012.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą dėl turto padalijimo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J V., byla Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R M. ir kt., byla Nr. 3K-3-491/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo P. V. vardu, be nuorodos, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl esant nustatytoms aplinkybėms ieškovei tenka pareiga nuginčyti, jog turtas yra ne atsakovo asmeninė nuosavybė, o sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis kitais šalių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J V., byla Nr. 3K-3-464/2008). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas byloje kilusį ginčą dėl sutuoktinių turto padalijimo turi pareigą vadovautis ne tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau atsižvelgti į visus byloje esančius įrodymus, įvertinti kiekvieną iš jų atskirai ir kartu kaip įrodymų visetą, bei remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatyti tikrąją šalių valią, t.y. nustatyti, ar sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas šį nekilnojamąjį turtą siekė įsigyti asmeninės nuosavybės teise, ar turtas buvo įgyjamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nuo 2001 metų iki 2008 metų ji su atsakovu gyveno bute, kuris buvo registruotas atsakovo sesers B. D. vardu. Atsakovas savo sesers sutikimu pardavė minėtą butą ir už gautas lėšas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis iš esmės sutiko ir pažymėjo, kad mirus jo tėvams, jam ir seseriai B. D. liko namas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis kartu su seserimi susitarė, jog jis atsisakys savo paveldėjimo teisės į namo dalį, o B. D. už tai jam kompensuos piniginėmis lėšomis. Vykdant šį susitarimą buvo parduotas B. D. nuosavybės teise priklausantis butas, o piniginės lėšos už buto pardavimą buvo pervestos į jo banko sąskaitą ir už šias lėšas jis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2008-04-23 tarp B. D. ir E. D., atstovaujamų atsakovo P. V., ir T. M. ir V. M. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria B. D. ir E. D. pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300000,00 Lt. 2008-05-19 T. M. į atsakovo vardu registruotą banko sąskaitą pervedė 300000,00 Lt, mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)“. 2008-05-22 tarp atsakovo ir V. Ž. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsigujo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300000,00 Lt. Sutarties 2.1.1. punkte šalys numatė, kad 5000,00 Lt pardavėja gavo prieš sutarties sudarymą; pagal 2.1.2. punktą – 281000,00 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti per 1 darbo dieną nuo sutarties sudarymo; pagal 2.1.3. punktą – 14000,00 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2008-05-26. Atsakovas 2005-05-22 pavedimu pervedė V. Ž. 282000,00 Lt, mokėjimo paskirtis „už buto pirkimą“. Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, į tai, kad šalys patvirtino, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už pinigines lėšas, gautas pardavus atsakovo seseriai B. D. nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į tai, kad 2008-04-23 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartyje ir 2008-05-22 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos nekilnojamojo turto kainos sutampa, t.y. B. D. pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šias lėšas atidavus atsakovui, jis įgijo pakankamai piniginių lėšų įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), į tai, kad 2008-05-22 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta atsakovo vardu, o ieškovė nėra nurodyta kaip sutarties šalis, į Nekilnojamojo turto registro duomenis, konstatuotina, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo už asmenines lėšas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nurodė, jog minėtame bute ji su atsakovu atliko remontą, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas, priešieškinio reikalavimas tenkintinas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe.

Teismas pažymi, kad ieškovė prašo po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1000 vnt. UAB „Kvazaras“ akcijų. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2015-02-03 sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė I. V. padovanojo atsakovui P. V. 1000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kvazaras“ akcijų. Esant šioms aplinkybėms, minėtas turtas yra laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą neįtrauktinas, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog įsiskolinimą kreditoriams L. V., E. V., R. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2-2271-545/2012 prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas prievoles kreditoriams L. V., E. V., R. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2-2271-545/2012 yra įvykdęs. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino šalys bei jų atstovai. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo prievolė kreditoriams L. V., E. V., R. V. yra laikytina pasibaigusia, ji į dalintino turto balansą neįtrauktina.

Šalys nurodo, kad bendrų bei asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

Ieškovė prašo nustatyti vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaikų interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, yra tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaikais ir rūpintis jų auklėjimu (CK 3.59 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 162,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaikų pilnametystės. Atsakovas prašo priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 37,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės bei išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu, t.y. po 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri šiuo metu yra 350,00 Eur, per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Ieškovė pateikė teismui išlaidų paskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad vaikų išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 344,75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės I. V. vardu registruota transporto priemonė automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovui P. V. nuosavybės teise priklauso 1000 vnt. paprastųjų vadinių UAB „Kvazaras“ akcijų, jis yra MB „Kūdra“ narys. Ieškovė I. V. nuo 2015-03-02 registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro 49,62 Eur socialinė pašalpa, 60,80 Eur išmoka vaikui, bei vidutiniškai 267,75 Eur pajamos iš individualios veiklos. Atsakovas P. V. yra 70 metų amžiaus, jam mokama 319,91 Eur senatvės socialinio draudimo pensija. Atsakovas taip pat dirba UAB „Kvazaras“, jam mokamas vidutiniškai 29,99 Eur darbo užmokestis per mėnesį.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, atsakovo amžių, darytina išvada, kad atsakovo galimybės įsidarbinti bei gauti didesnes pajamas yra ribotos, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta. Vis dėlto, minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo visą išlaikymo naštą perkelti vienai ieškovei, todėl, įvertinus tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, todėl net ir priteisus iš jo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jis neturės galimybės tinkamai vykdyti teismo sprendimo, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mišria forma: turtu bei periodinėmis išmokomis. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad atsakovo teikiamas išlaikymo dalis kiekvienam vaikui turi sudaryti apie 130,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 105156,00 Eur, tačiau ieškovė nurodo, kad šiuo metu buto vidutinė rinkos vertė yra 50000,00 Eur, atsakovas nurodo, jog buto vertė yra 51900,00 Eur. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė nekilnojamojo rinkos vertė nustatyta 2008-05-20, t.y. prieš aštuonerius metus, į tai, kad ginčo šalys nurodo iš esmės panašią turto vertę, teismas vertina, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 50000,00 Eur.

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes bei tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 4900,00 Eur išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu: nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintina nuosavybės teisė į 1/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 7700,00 Eur išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam M. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu: nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintina nuosavybės teisė į 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 11100,00 Eur išlaikymo kiekvienam, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu: nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintina nuosavybės teisė kiekvienam į 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Įvertinus, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 4900,00 Eur išlaikymo, o nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta nuosavybės teisė į 3125,00 Eur vertės nekilnojamojo turto dalį, iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 30,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Įvertinus, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 7700,00 Eur išlaikymo, o nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta nuosavybės teisė į 6250,00 Eur vertės nekilnojamojo turto dalį, iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 25,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Įvertinus, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 11100,00 Eur išlaikymo, o nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta nuosavybės teisė į 6250,00 Eur vertės nekilnojamojo turto dalį kiekvienam, iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 55,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo nuo 2015-01-01, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki civilinės bylos iškėlimo teisme teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu, t.y. priteisiant jiems asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis, pripažintina, kad atsakovui asmeninės nuosavybė teise priklauso 9/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkintini iš dalies. Kitos patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalys atmestinos.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-11 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2016-02-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-10-14 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1577-15 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-05-18 pažymą Nr. NTP-7-5663 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 289,50 Eur advokato užmokestis. Už ieškovės patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 194,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 194,00 Eur žyminio mokesčio. Teismui patenkinus 60% ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 173,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Už priešieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas 1026,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovas pareikšdamas priešieškinį sumokėjo 53,00 Eur žyminio mokesčio žyminio mokesčio, nuo likusios 973,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartimi 856,24 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas taip pat patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, todėl patenkinus 88% priešieškinio reikalavimų atsakovui iš ieškovės priteistina 662,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju patenkinta 60 procentai ieškinio reikalavimų, bei 88 procentai priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 6,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui P. V. palikti jo pavardę – V.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. V., netrukdant atsakovui P. V. matytis, bendrauti su vaikais ir rūpintis jų auklėjimu.

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-04 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 25,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-04 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 55,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-04 iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu – pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui B. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę I. V. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

Pripažinti, kad atsakovui P. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/16 dalis nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonę automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei I. V. asmeninės nuosavybės teise.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-11 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2016-02-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti atsakovui P. V. iš ieškovės I. V. 662,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. V. į valstybės biudžetą 856,24 Eur žyminio mokesčio ir 6,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo P. V. į valstybės biudžetą 194,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo P. V. 173,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“; AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė