Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-340-553/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-20
Bylos Nr.: e2A-340-553/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00128-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: A. K., L. K.
Atsakovas: A. B.
Trečiasis asmuo: V. B.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-340-553/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00128-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. birželio 20 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui V. B., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. K. ir L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų V. B. bei A. B. ieškovo L. K. naudai 100 226,92 Eur, o ieškovės A. K. naudai 5 530,66 Eur, žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai siekia iš atsakovų – buvusių BUAB ,,Aravis“ vadovų, kaip asmenų, atsakingų už BUAB ,,Aravis“ tyčinį bankrotą, gauti žalos, kuri susidarė BUAB ,,Aravis“ negalint patenkinti kreditorinių reikalavimų, atlyginimą.

3. Ieškovė A. K. žalą grindžia tuo, kad jos, kaip Bendrovės kreditorės, kurios finansinis reikalavimas, patvirtintas Bendrovės bankroto byloje, bankroto proceso eigoje nebuvo pilnai įvykdytas. Ieškovas L. K. žalą kildina iš vienašalio sandorio – jam kaip garantui įvykdžius už Bendrovę prievolę pagal paskolos sutartį Bendrovės kreditorei.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. ieškovui L. K. 91 979,79 Eur žalos atlyginimą; priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. ieškovei A. K. 5 530,66 Eur žalos atlyginimą; priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui L. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už jam priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei A. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už jai priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų A. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo bei ieškovų A. K. ir L. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovų ir atsakovo V. B. 2023 m. gegužės 31 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – taikos sutartis), kuria V. B. pripažino ieškovų reikalavimų pagrįstumą, įsipareigodamas pastariesiems iš viso sumokėti 51 755,22 Eur sumą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. B. ieškovui L. K. priteistas 91 979,79 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, ieškovei A. K. priteistas 5 530,66 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, taip pat dalį, kuria iš atsakovo A. B. ieškovams L. K. ir A. K. priteistos 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

6. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės A. K. naudai 2 765,33 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovo L. K. naudai 45 989,90 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovų naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už jų naudai naudai priteistas sumas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovų naudai 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; pakeisti atsakovo V. B. procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.

7. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad žalą ieškovams sukėlė būtent Bendrovės tyčinis bankrotas, konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir neįvykdytas Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, kuriuo buvo išspręstas žalos atlyginimo iš A. B. ir V. B. klausimas pagal kreditorės A. K. netiesioginį ieškinį.

8. Atsakovas A. B. žinojo ir suprato, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas jam yra privalomas, tačiau tyčia ir sąmoningai jo nevykdė, suprasdamas, jog kreditoriams neliks nieko kita, tik parduoti reikalavimus varžytynėse ir tokių pasekmių siekė. Dėl tokių atsakovo veiksmų, ieškovas L. K. patyrė žalą, nes skolos išieškojimas buvo nukreiptas į garantą. Kadangi atsakovas sąmoningai ir tyčia nevykdė įsipareigojimų, savo veiksmų neteisėtumą suprato, taip pat suprato ir kilsiančią žalą ieškovams, vadinasi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovas, įvykdęs prievoles už skolininką, įgijo visas teises, tame tarpe reikšti ieškinį dėl skolos išieškojimo skolininko skolininkui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų atsakovui A. B. bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nustatė, kad byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovo kaip vieno iš įgalinimų netekusių Bendrovės vadovų civilinės atsakomybės, Bendrovei esant likviduotai dėl bankroto (išregistruota), kreditoriams bei garantui reikalaujant priteisti žalos atlyginimą. Ieškovai nurodo, kad atsakovas taip pat buvo Bendrovės dalininkas (akcininkas) ir dėl to pagal ieškinį turi atsakyti.

11. Ieškovė A. K. buvo įtraukta į Bendrovės kreditorių sąrašą ir žalą kildina iš bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo, kuris bankroto proceso eigoje nebuvo pilnai įvykdytas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo likusią pusę žalos sumos, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartimi trečiasis asmuo (buvęs atsakovas, paskutinis ėjęs Bendrovės vadovo pareigas) dalį žalos (pusę) jau įsipareigojo jai atlyginti.

12. Ieškovas L. K. žalą kildina iš vienašalio sandorio – jam kaip garantui įvykdžius už Bendrovę prievolę pagal paskolos sutartį Bendrovės kreditorei. Kadangi prievolė buvo įvykdyta po Bendrovės likvidavimo, ieškovas į Bendrovės kreditorių sąrašą bankroto proceso metu nebuvo įtrauktas. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo likusią pusę žalos sumos, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartimi trečiasis asmuo (buvęs atsakovas, paskutinis ėjęs Bendrovės vadovo pareigas) dalį žalos (pusę) jau įsipareigojo jai atlyginti.

13. Teismas pažymėjo, kad savo reikalavimo teises abu ieškovai kildina iš prievolinių teisinių santykių, kuriais jie buvo susieti su Bendrove. Nurodė, kad Lietuvos Republikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, jog juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pažymėjo, kad ieškovai nenurodė konkrečių atsakovo, kaip Bendrovės dalyvio (akcininko) neteisėtų veiksmų, neįrodinėjo nei jų, nei kaltės, todėl teismas neturi pagrindo savo iniciatyva tokius veiksmus nustatinėti, privalo nagrinėti bylą, nepažeisdamas šalių rungimosi ir dispozityvumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13 straipsniai).

14. Teismas nurodė, kad prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčioje Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 (CPK 182 straipsnis), buvo nustatyta, jog egzistavo visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo (taip pat ir trečiojo asmens – dalyje) civilinei atsakomybei taikyti. Kadangi Bendrovės bankrotas įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo pripažintas tyčiniu (buvo konstatuotas neteisėtas Bendrovės turto nurašymas bei netinkamas apskaitos tvarkymas, atsiskaitymų eiliškumo pažeidimai), teismas nusprendė, kad Bendrovei šiais veiksmais buvo padaryta žala, kurios dydį teismas nustatė nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma – 185 919,91 Eur ir šią sumą iš vadovų Bendrovės naudai priteisė. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovas A. B. buvo įpareigotas atlyginti jo, kaip Bendrovės vadovo, veiksmais Bendrovei padarytą žalą.

15. Šalys neginčijo, kad atsakovas teismo sprendimo neįvykdė, o Bendrovės reikalavimo teisės į priteistą žalos atlyginimą kreditorių sprendimu buvo parduotos iš varžytynių, gauta suma proporcingai dengiant dalį kreditorių reikalavimų. Įvykus cesijai, bankrutuojanti Bendrovė kaip pradinė kreditorė nustojo būti žalos atlyginimo prievolės šalimi, o vietoj jos prievolėje atsirado naujoji kreditorė – UAB „Eds projects“. Atsakovo vykdytina prievolė atlyginti Bendrovei žalą, kuri buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, šiuo metu priklauso naujajai kreditorei. Teismas nustatė, kad naujoji kreditorė yra prisijungusi prie vykdymo, kuriame ieškovas iš atsakovo išieško skolą.

16. Teismas pažymėjo, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, jog visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, todėl, Bendrovės kreditorei K. S. M. pareikalavus, jog ieškovas kaip garantas vykdytų prievolę, garantijoje nurodytais terminais, ieškovo prievolės įvykdymo terminas taip pat buvo suėjęs. Garantui nevykdant prievolės geranoriškai, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu atitinkama suma iš ieškovo Bendrovės kreditorei buvo priteista su Bendrove subsidiariai, o sprendimo vykdymas atidėtas.

17. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas (garantas) turėjo teisę įvykdyti iš garantijos sandorio kylančią prievolę geranoriškai ir nukreipti reikalavimo teisę Bendrovei, tokiu atveju ieškovas būtų tapęs Bendrovės kreditoriumi ir, turėdamas regreso teisę, būtų pakeitęs pirminę kreditorę K. S. M.. Ieškovas pasirinko geranoriškai prievolės nevykdyti, todėl atitinkama suma kreditorei buvo priteista teismo sprendimu, ieškovas toliau rinkosi nevykdyti iš garantijos sandorio kylančios prievolės iki pat priverstinio vykdymo aktyvavimo – jau po Bendrovės likvidavimo. Teismo vertinimu, šioje įvykių grandinėje ieškovas pats pasirinko savo teisių gynimo būdą, kokį manė esant tinkamu, o atsakovas šiuo atveju niekaip neįtakojo nei ieškovo elgesio, nei padarinių.

18. Ieškovės reikalavimas Bendrovės bankroto proceso eigoje nebuvo visiškai patenkintas, o ieškovo kaip garanto reikalavimas galėjo būti nukreiptas Bendrovei, jei ieškovas garantijos pagrindu prievolę būtų įvykdęs iki Bendrovės likvidavimo. Bendrovei esant likviduotai dėl bankroto, jos kaip juridinio asmens prievolės pasibaigė (skolos nurašomos). Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovai gali nukreipti nepatenkintus savo reikalavimus, kilusius iš prievolinių teisinių santykių su Bendrove, į juridinio asmens organą (vadovą), o visų civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų ieškovai neįrodė, nepaisant to, jog Bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta, jog atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, būtų buvę nukreipti būtent į ieškovus, kaip esamus (galimus) Bendrovės kreditorius. Teismo vertinimu, ieškovų argumentai, kad atsakovas privalėjo vykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą, yra teisingi, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas atliko kokius nors tyčinius kaltus veiksmus ir taip teismo sprendimo neįvykdė iki Bendrovės likvidavimo, o turto ar lėšų neturėjimas vykdymo procese savaime nėra laikytinas neteisėta veika. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui dėl ieškovams kilusios žalos nepadengimo po Bendrovės likvidavimo (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas ieškovų atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tyčinio bankroto Bendrovei sukėlimu ir netiesioginio ieškinio byloje priimto sprendimo nevykdymu. Skundžiamu sprendimu ieškovui metami kaltinamai dėl to, kad jis neįvykdė savo subsidiarios prievolės vos tik Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, yra nepagrįsti ir paneigia res iudicata (galutinio teismo sprendimo) galią turintį sprendimą byloje dėl garantijos.

19.2. Tenkinus ieškovų reikalavimus atsakovui nebūtų pritaikyta dviguba atsakomybė, nes Bendrovės reikalavimas į atsakovą, kuris šiuo metu perleistas tretiesiems asmenims, ir ieškovų reikalavimai į atsakovą yra ne tokie patys, kilo dėl skirtingų neteisėtų veiksmų.

19.3. Ieškovai neneigia, kad Bendrovei pardavus jos reikalavimo teises į priteistas sumas netiesioginio ieškinio byloje tretiesiems asmenims – UAB „Eds projects“ ir Epularis, UAB, atsakovas prievolę turi ne Bendrovei, bet tretiesiems asmenims. Tačiau, tai per se (savaime) nepaneigia, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu už žalą, sukeltą ieškovams, kuri atsirado skirtingais pagrindais nei žala Bendrovei.

19.4. Sprendimą parduoti Bendrovės reikalavimo teises, atsiradusias netiesioginio ieškinio byloje, priėmė ne asmeniškai ieškovė (kurios reikalavimas buvo sąlyginai nedidelis lyginant su K. S. M. reikalavimu), bet kreditorių susirinkimas, praėjus beveik 10 metų nuo bankroto bylos iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

19.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio – žalą ieškovams sukėlė būtent Bendrovės tyčinis bankrotas, konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir neįvykdytas teismo sprendimas netiesioginio ieškinio byloje. Be to, byloje yra pakankamai duomenų spręsti, kad, jeigu nebūtų buvusio tyčinio įmonės bankroto, Bendrovė būtų atsiskaičiusi su kreditore ir kreditorė (jos teisių perėmėjai), o tai jau konstatuota teismų netiesioginio ieškinio byloje, nereikštų reikalavimų į garantą (L. K.). Jeigu atsakovas būtų įvykdęs teismo sprendimą netiesioginio ieškinio byloje, L. K. nebūtų patyręs žalos, nes Bendrovės kreditorės K. S. M. reikalavimas, už kurį garantavo L. K., būtų pilna apimtimi patenkintas, todėl šis kreditorius nebūtų nukreipęs reikalavimo į L. K., kaip subsidiarų Bendrovės skolininką.

19.6. Jeigu atsakovas nebūtų sąmoningais ir tyčiniais veiksmais privedęs Bendrovės prie nemokumo arba bent jau būtų atlyginęs Bendrovei netiesioginio ieškinio byloje priteistą žalą, tuomet A. K. kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patenkintas ir ji nebūtų priversta inicijuoti šios bylos.

19.7. Apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartyje akcentavo, kad žala ieškovams galėjo kilti dėl to, kad atsakovas nevykdė sprendimo netiesioginio ieškinio byloje ir tai sąlygojo žalos atsiradimą ieškovams. Ieškovai šioje byloje taip pat akcentavo, kad atsakovas žinojo ir suprato turintis pareigą vykdyti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, tačiau sąmoningai ir tyčia to nedarė žinodamas, jog sprendimo nevykdymas yra viešosios tvarkos pažeidimas.

19.8. Egzistuoja ir kitos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – kaltė ir žala. Atsakovo kaltė yra nustatyta ir įrodyta prejudicinių faktų forma tyčinio bankroto byloje. Net ir tuo atveju, jei ieškovai šioje byloje turėtų įrodyti visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, kaltė kaip tokia vis tiek nebūtų įrodinėjama. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

19.9. Atsakovo kaltė dėl tyčinio bankroto Bendrovei sukėlimo yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu res judicata galią. Atsakovo kaltė dėl įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo ir netiesioginio ieškinio byloje priimto sprendimo nevykdymo yra preziumuojama nustačius atliktus neteisėtus veiksmus. Kadangi byloje įrodyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tyčiniu Bendrovės bankroto sukėlimu ir netiesioginio ieškinio byloje priimto sprendimo nevykdymu, yra visos sąlygos atsakovo kaltę preziumuoti.

19.10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sukūrė tokią situaciją, kuomet atsakovo tyčiniais ir neteisėtais veiksmais sukelta žala liko neatlyginta, o tai reiškia, kad neteisėtus veiksmus atlikęs ir žalą sukėlęs asmuo patyrė ekonominę naudą – išvengė prievolės atlyginti sukeltą žalą, o ieškovai, kurie nepadarė neteisėtų veiksmų ar kitokių viešosios teisės pažeidimų, patyrė didelį nuostolį, kuris liko neatlygintas. Skundžiamu sprendimu teismas paneigė visiško nuostolių atlyginimo institutą, nes pagal skundžiamame sprendime plėtojamą logiką ieškovai nebeturi į ką nukreipti išieškojimo dėl patirtos žalos.

19.11. Atsakovo atsakomybė alternatyviai kyla CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šių aplinkybių apskritai nevertino.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Apeliantų pareikštas reikalavimas atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 jau buvo išspręstas žalos (BUAB „Aravis“ bankroto byloje nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos dydžio) priteisimo iš A. B. ir V. B., kaip atsakingų už Bendrovės tyčinį bankrotą asmenų, klausimas – iš jų priteista visų BUAB „Aravis“ bankroto byloje nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, todėl pakartotinai priteisti žalos atlyginimo nėra pagrindo, o priešingas sprendimas – reikštų dvigubos atsakomybės taikymą.

20.2. A. K. reikalavimas kildinamas iš tapačių A. B. veiksmų, dėl kurių jam jau taikyta atsakomybė tapačioje byloje Nr. e2-967-390/2018, kurioje buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas. L. K. savo reikalavimo teisę (kaip garanto) kildina iš paskolos grąžinimo K. S. M. (paveldėtojams). Tačiau toji negrąžinta paskolos suma (kaip kreditorinis reikalavimas) buvo priteista iš A. B. kaip žalos atlyginimas toje pačioje byloje. Procesas netiesioginio ieškinio byloje vyko tarp tų pačių šalių, ieškinio dalykas buvo ta pati kreditorinių reikalavimų masė, o ieškinio faktinis pagrindas lygiai tas pats – A. B. iš tyčinio bankroto kildinami neteisėti veiksmai. Tai reiškia, kad Bendrovei ir jos kreditoriams padarytos turtinės žalos dydžio priteisimo klausimas iš atsakingų asmenų buvo išspręstas ir pakartotinai šioje byloje negali būti keliamas.

20.3. Iš karto po to, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, kuria įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas netiesioginio ieškinio byloje, BUAB ,,Aravis“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriai, įskaitant A. K. bei K. S. M. paveldėtojus, pradėjo procedūras ir nusprendė šį reikalavimą parduoti iš varžytynių iš pradžių už visą kainą, o vėliau ir už mažesnę, nei reikalavimo teisių vertė, tokiu būdu prisiimdami riziką ir tuo pačiu sutikdami su tuo, kad kreditorių reikalavimai gali būti nepatenkinti pilna apimtimi.

20.4. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad žalą Bendrovei nulėmė skirtingi pagrindai, nei žalą ieškovams.

20.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik tyčinio bankroto Bendrovei sukėlimu, bet ir 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo sprendimo nevykdymu, privertusiu kreditorius parduoti reikalavimus varžytynėse. Tokios aplinkybės proceso metu nebuvo įrodytos, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad Bendrovės reikalavimo teisės į priteistą žalos atlyginimą kreditorių sprendimu buvo parduotos iš varžytynių, gauta suma proporcingai dengiant dalį kreditorių reikalavimų.

20.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamame sprendime teismas atsakovo neteisėtus veiksmus privalėjo vertinti ir analizuoti per generalinio delikto prizmę. Remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima, o CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022). Vadovaujantis tuo teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir neanalizavo atsakovo veiksmų per generalinio delikto prizmę, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai patirtą žalą kildina iš prievolinių santykių.

20.7. Skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamu sprendimu ieškovas yra kaltinamas dėl to, kad jis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, t. y. jis turėjo įvykdyti savo subsidiarią prievolę kaip garantas, nedelsiant po to, kai kreditorė K. S. M. pareikalavo, kadangi tokiu atveju jis būtų turėjęs atgręžtinę reikalavimo teisę į Bendrovę ir būtų dalyvavęs jos turto dalybose. Pirma, L. K. net nebuvo UAB „Aravis“ kreditoriumi. L. K., įvykdęs garantinį įsipareigojimą paskolos UAB „Aravis“ davėjos K. S. M. paveldėtojams, galėjo naudotis tik atgręžtinio reikalavimo teise į skolininką BUAB „Aravis“. Iš A. B. buvo priteistas žalos atlyginimas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ir A. B. atsakomybė UAB „Aravis“ pasibaigė varžytynių sandoriu (kurio A. B. negalėjo įtakoti), perleidus jo skolą kitam kreditoriui. L. K. nepagrįstai siekia perkelti skolininko BUAB „Aravis“ prievoles iš paskolos sutarties, taip padarydamas A. B. atgręžtinio reikalavimo pagal įvykdytą sutartį šalimi. L. K. reikalavimas nėra kildinamas iš kreditorinio reikalavimo nepatenkinimo, o iš garanto vykdomo atgręžtinio reikalavimo. Antra, iš A. B. 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteista suma apėmė iš K. S. M. paskolos kildinamą BUAB „Aravis“ reikalavimą. Trečia, įvykus varžytinėms ir tokiu būdu kreditorei K. S. M. atsisakius dalies savo reikalavimo patenkinimo, nebeliko garanto prievolės toje apimtyje, kiek varžytinėse buvo sumažinta kaina. CK 6.92 straipsnio 5 dalis teigia, kad garantas nebeturi prievolės vykdyti garantiją, jeigu sužino, jog pagrindinė prievolė pasibaigė kažkokiais pagrindais. Tai reiškia, jei L. K. savo apsisprendimu ir rizika įvykdė nepagrįstai didelės apimties garantiją, atsakovas už tai negali būti atsakingas.

20.8. Nesutinka su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui dėl ieškovams kilusios žalos nepadengimo po Bendrovės likvidavimo, nepagrįsta. Byloje nėra įrodytas A. B. veiksmų neteisėtumo su tariamai padaryta žala priežastingumas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliantams kokia nors žala ir kilo, tai ji kilo tik dėl BUAB „Aravis“ kreditorių sprendimo ir paties L. K. netinkamo įsivertinimo dėl garanto apimties. Apeliantams nenuginčijus kreditorių sprendimo dėl BUAB „Aravis“ kreditorinio reikalavimo į A. B. perleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, iš jo kildinti atsakovo padarytą žalą L. K. ir A. K. yra ne kas kita, kaip klaidinga kreditorių sprendimo bankroto byloje interpretacija. Atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl tokio kreditorių sprendimo, todėl negali būti atsakingas už jo pasekmes apeliantams. Tai reiškia, kad nei savo veikimu, nei neveikimu A. B. neprisidėjo prie tariamos žalos apeliantams kilimo.

20.9. Apeliacinio skundo teiginiai, kad trečioji civilinės atsakomybės taikymui būtina sąlyga – atsakovo kaltė, yra nustatyta ir įrodyta prejudiciniu faktų forma tyčinio bankroto byloje, absoliučiai klaidingi, kadangi tyčinio bankroto sukėlimas savaime neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo šios bylos atveju.

20.10. A. B. neteisėti veiksmai, kurie pripažinti sąlygoję tyčinį BUAB ,,Aravis“ bankrotą, yra juridiškai reikšmingame priežastingume tik su Bendrovei, o ne A.K. ir L. K. kilusia žala, traktuojama šioje byloje. Už minėtais veiksmais sukeltą žalą atsakovui buvo taikyta civilinė atsakomybė – priteista turtinė žala Bendrovei, todėl kelti šių atsakovo neteisėtų veiksmų atsakomybės klausimą kitame civiliniame procese negalima, nes tai lemtų ne tik dvigubos atsakomybės už tą patį pažeidimą taikymą, bet ir reikštų teisinio stabilumo nebuvimą, teisingumo, proporcingumo bei protingumo principų pažeidimą, atsakovo teisėto lūkesčio, kad savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą jis atlygino, paneigimą ir pan.

20.11. Pažymėjo, kad A. B. sprendimo netiesioginio ieškinio byloje vykdymo delsimo veiksmų neatliko (pvz., trukdė, ar kažkaip kitaip slėpė turtą, neteigė, kad jo buvo nepakankamai) ir to apeliantai neįrodė.

20.12. Atsakovas sutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. K. negali reikšti atsakovui atgręžtinio reikalavimo dėl prievolės pagal garantiją įvykdymo. Pažymėjo, kad 2023 m. kovo 1 d. sprendimu L. K. priteista 91 979,79 Eur suma yra kildinama iš garanto prievolės įvykdymo, ir nepagrįstai prilyginama kreditoriniam reikalavimui, nors iš tikro yra laikytinas atgręžtinio reikalavimo įvykdymu iš skolininko BUAB „Aravis“. Tačiau toks atgręžtinio reikalavimo įvykdymas yra pasibaigęs, o atsakovas nėra skolininko (BUAB ,,Aravis“) teisių ir pareigų perėmėjas. Atsakovas neperėmė ir BUAB „Aravis“ kaip skolininko teisių, o garantas gali savo atgręžtinę teisę įgyvendinti tik iš skolininko, kuriuo atsakovas deja netapo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas negali reikšti atgręžtinio reikalavimo atsakovui – visiškai teisinga, atitinkanti civilinio įstatymo nuostatas.

20.13. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu paneigia visiško nuostolių atlyginimo principą, įtvirtintą CK 6.251 straipsnyje. Ieškovai neįrodė nei A. B. neteisėtų veiksmų, nei jais sukeltos jiems žalos fakto, nei kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų. To neįrodžius, nėra pagrindo byloje kalbėti ir kelti CK 6.251 straipsnio nuostatų taikymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė BUAB „Aravis“ (toliau – Bendrovė), kurios vadovu nuo 1998 m. spalio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. buvo atsakovas A. B. (vėliau – iki bankroto bylos iškėlimo – V. B.) ir jos akcininke buvusi kreditorė K. S. M. 2006 m. lapkričio 22 d. sudarė paskolos sutartį, kuria kreditorė suteikė Bendrovei 1 170 750 Lt paskolą.

23. Tą pačią 2006 m. lapkričio 22 d. dieną ieškovas L. K. pasirašė garantinį raštą, kuriuo užtikrino minimos paskolos sutarties vykdymą ir įsipareigojo BUAB „Aravis“ netinkamai vykdant paskolos sutartį, įvykdyti jos prievolę, o būtent – ieškovas (garantas) įsipareigojo skolininkei (Bendrovei) per 20 dienų po reikalavimo gavimo neįvykdžius savo prievolių, per 10 darbo dienų kreditorei pareikalavus sumokėti tiek, kiek skolininkė neįvykdė prievolių pagal Paskolos sutartį, bet ne didesnę kaip 1 170 750 Lt sumą.

24. Tarp bylos dalyvių nėra ginčo, kad skolininkė BUAB „Aravis“ prievolės kreditorei K. S. M. jos pareikalavimu neįvykdė, todėl kreditorė dar 2010 m. kreipėsi į teismą, jos ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-8009-553/2010 ir Bendrovei teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skolos suma iš Bendrovės (skolininkės) kreditorei buvo priteista 2011 m. birželio 3 d. teismo sprendimu.

25. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi BUAB „Aravis“ buvo iškelta bankroto bylą.

26. Nustatyta, kad kreditorė K. S. M. pareikalavo, jog garantas (ieškovas) ir jo sutuoktinė (ieškovė) įvykdytų prievolę pagal garantinį raštą. Jiems prievolės neįvykdžius, kreditorė 2012 m. balandžio mėn. kreipėsi į teismą, reikalaudama, kad garantas sumokėtų jai BUAB „Aravis“ pagal paskolos sutartį vėluojamas mokėti sumas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012 kreditorės ieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovo L. K. kreditorės naudai 550 000 Lt (159 291,01 Eur) skolą, 9 500 Lt (2 751,39 Eur) žyminio mokesčio ir 3 000 Lt (868,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė sprendimo vykdymo tvarką – 550 000 Lt skolos išieškojimas iš L. K. (garanto) turto gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė.

27. Vykdomasis raštas pagal šį Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą išieškotojos prašymu teismo buvo išduotas 2014 kovo 13 d. ir pateiktas vykdyti antstoliui A. N., tačiau privestinis vykdymas nebuvo atliekamas.

28. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-906-381/2016 pripažino BUAB „Aravis“ bankrotą tyčiniu. Teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista. Teismas konstatavo, kad, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nesant tam patvirtinto pagrindo, buvo atliktas didelės (154 742 Eur) vertės Bendrovės turto (klijuotų rąstų, kuro) nurašymas, Bendrovės apskaita buvo vedama nerūpestingai ar apgaulingai, todėl negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

29. Ieškovė A. K. 2017 m. balandžio mėn. Kauno apygardos teisme kaip Bendrovės kreditorė pareiškė netiesioginį ieškinį Bendrovės vadovams A. B. ir V. B. dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino (civilinė byla Nr. e2-967-390/2018), priteisė BUAB „Aravis“ naudai iš atsakovo A. B. 120 100,58 Eur žalos atlyginimą, priteisė BUAB „Aravis“ naudai solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. 65 819,33 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš šio teismo sprendimo matyti, kad Bendrovei iš vadovų priteistą žalos sumą sudaro bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma (185 919,91 Eur) pagal 2017 m. sausio 23 d. likvidacinį balansą ir likvidacinį aktą.

30. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių ir jų reikalavimų suma (185 919,91 Eur) taip pat apėmė kreditorės K. S. M. pagal 2011 m. birželio 3 d. teismo sprendimą Bendrovei kylančius reikalavimus 2006 m. lapkričio 22 d. šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu, taip pat ir kreditorės ieškovės A. K. reikalavimus Bendrovei.

31. Byloje taip pat nėra ginčo, kad likviduojamos dėl bankroto Bendrovės kreditorių 2019 m. lapkričio 4 d. susirinkimo sprendimu 2019 m. birželio 27 d. įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, pagrindu atsiradusi Bendrovės reikalavimo teisė į atsakovus dėl žalos atlyginimo iš varžytynių 2020 m. buvo parduota UAB „Eds projects“ (2020 m. vasario 13 d. už 45 000 Eur parduota Bendrovės solidari 65 819,33 Eur žalos atlyginimo reikalavimo teisė į abu atsakovus, o 2020 m. spalio 28 d. už 60 000 Eur parduota Bendrovės 120 100,58 Eur žalos atlyginimo reikalavimo teisė į atsakovą A. B.).

32. BUAB „Aravis“ bankroto proceso metu paskirsčius gautas lėšas kreditoriams, dalis skolininkės (Bendrovės) skolos kreditorei K. S. M., o taip pat ir ieškovei A. K. buvo padengta, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi bankroto byloje buvo patvirtinti patikslinti BUAB „Aravis“ kreditorių reikalavimai, iš jų – K. S. M. 91 979,79 Eur reikalavimas, ieškovės A. K. 5 530,66 Eur finansinis reikalavimas.

33. 2021 m. birželio 8 d. Bendrovės kreditorė K. S. M. mirė, Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi bankroto byloje (Nr. B2-5-413/2021) pakeitė dėl mirties iš šio civilinio santykio pasitraukusią kreditorę jos teisių perėmėjais – paveldėtojais G. T., H. M. ir D. M., patvirtino kiekvieno iš jų 30 659,93 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

34. 2021 m. liepos 20 d. Kauno apygardos teismas sprendimu pripažino BUAB „Aravis“ veiklą pasibaigusia, likvidavus Bendrovę dėl bankroto, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

35. Antstolis A. N. 2021 m. lapkričio 4 d. patvarkymu dėl išieškojimo iš skolininko vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01629 nusprendė vykdyti likusios nepadengtos 91 979,79 Eur skolos išieškojimą iš ieškovo L. K. (garanto) pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą, kadangi antstoliui buvo pateikti duomenys apie tai, kad Bendrovė likviduota dėl bankroto.

36. 2021 m. lapkričio 4 d. patvarkymu antstolis A. N. minimoje vykdomojoje byloje pakeitė pradinę išieškotoją jos įpėdiniais G. T., H. M. ir D. M.

37. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012 iš ieškovo (garanto) L. K. kreditorės (jos įpėdinių) naudai bei antstoliui išieškota 95 964,60 Eur, 4 262,32 Eur bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų, viso – 100 226,92 Eur. Šį faktą patvirtina antstolio 2021 m. gruodžio 21 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-157-29847. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ieškovas L. K. nurodo, kad jam yra padaryta 100 226,92 Eur žala.

38. Ieškovai A. K. ir L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė solidariai priteisti iš atsakovų V. B. bei A. B. ieškovui L. K. 100 226,92 Eur, o ieškovei A. K. – 5 530,66 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

39. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. ieškovui L. K. 91 979,79 Eur žalos atlyginimą, o ieškovei A. K. – 5 530,66 Eur žalos atlyginimą; priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas už jiems priteistas sumas nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

40. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų A. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo bei ieškovų A. K. ir L. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovų ir atsakovo V. B. 2023 m. gegužės 31 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – taikos sutartis), kuria V. B. pripažino ieškovų reikalavimų pagrįstumą, įsipareigodamas pastariesiems iš viso sumokėti 51 755,22 Eur sumą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo A. B. panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad patvirtintus taikos sutartį reikia patikslinti ieškinio reikalavimus, taip pat dėl to, jog neištirtos bylos aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.

41. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. K. 2 765,33 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovui L. K.45 989,90 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas už jiems priteistas sumas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovams 3 133 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; pakeisti atsakovo V. B. procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad atsakovo A. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tyčinio bankroto Bendrovei sukėlimu ir netiesioginio ieškinio byloje priimto sprendimo nevykdymu.

42. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovų ieškinį atmetė.

43. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovų A. K. bei L. K. 2023 m. rugpjūčio 25 d. pareikštą patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Dėl skundo argumentų

44. Byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovo kaip vieno iš įgalinimų netekusių bendrovės vadovų civilinės atsakomybės, bendrovei esant likviduotai dėl bankroto (išregistruotai), kreditoriams bei garantui reikalaujant priteisti žalos atlyginimą.

45. Ieškovai (apeliantai) savo turtinius reikalavimus kildina iš prievolinių teisinių santykių, kuriais jie buvo susieti su BUAB ,,Aravis“.

46. Ieškovė A. K. žalą kildina dėl jos kaip Bendrovės kreditorės, kurios finansinis reikalavimas, patvirtintas Bendrovės bankroto byloje, bankroto proceso eigoje nebuvo pilnai įvykdytas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo likusią pusę žalos sumos, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartimi trečiasis asmuo V. B. (buvęs atsakovas, paskutinis ėjęs Bendrovės vadovo pareigas) dalį žalos (pusę) jau įsipareigojo jai atlyginti.

47. Ieškovas L. K. žalą kildina iš vienašalio sandorio – jam kaip garantui įvykdžius už Bendrovę prievolę pagal paskolos sutartį Bendrovės kreditorei. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo likusią pusę žalos sumos, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartimi trečiasis asmuo V. B. dalį žalos (pusę) jau įsipareigojo jam atlyginti.

48. Apeliantai teigia, kad žalą ieškovams sukėlė būtent Bendrovės tyčinis bankrotas, konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir neįvykdytas Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, kuriuo buvo išspręstas žalos atlyginimo iš A. B. ir V. B. klausimas pagal kreditorės A. K. netiesioginį ieškinį.

49. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

50. Bylos duomenys patvirtina, kad po BUAB ,,Aravis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, BUAB ,,Aravis“ kreditorė A. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, paduodama netiesioginį ieškinį BUAB ,,Aravis“ vardu, kuriuo prašė iš atsakovų A. B. ir V. B. įmonei priteisti iš viso 185 919,91 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį sudarė BUAB ,,Aravis“ bankroto byloje likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, įskaitant A. K. ir K. S. M. paveldėtojų G. T., H. M. ir D. M. likusius nepatenkitus kreditorinius reikalavimus.

51. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-967-390/2018, 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nutarė netiesioginį ieškinį patenkinti ir iš atsakovų priteisė BUAB „Aravis“ padarytą žalą: iš atsakovo A. B. – 120 100,58 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovų A. B. ir V. B. solidariai – 65 819,33 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 27 d. Tokiu būdu, Kauno apygardos teismui 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 priteisus BUAB ,,Aravis“ iš atsakovų 185 919,91 Eur dydžio žalą, buvo išspręstas visų šios bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti, žalos atlyginimo, tarp jų ir ieškovės A. K. (5 530,66 Eur) bei K. S. M., vėliau – jos paveldėtojų G. T., H. M. ir D. M. (91 979,79 Eur), klausimas.

52. Atsakovo veiksmai, sukėlę bankrotą Bendrovei, kuriuos akcentuoja apeliantai skunde, teismo buvo įvertinti bei atsakomybė už juos pritaikyta netiesioginio ieškinio byloje. Perleidus ginčo reikalavimo teises varžytynių būdu, iš atsakovo priteistos žalos atlyginimo prievolėje pasikeitė tik kreditorius, tačiau pati žalos atlyginimo prievolė išliko nepakitusi. Tai reiškia, kad tuo pačiu pagrindu atsakovui šioje byloje reiškiamas ieškinys laikytinas reikalavimu dėl dvigubo žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovų ieškinio patenkinimo atveju kiltų neleistinos teisinės pasekmės: atsakovas, atlyginęs iš tyčinio bankroto kildinamą žalą, priteistą civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, varžytynių sandoriu reikalavimo teises į jį įgijusiai UAB ,,Eds projects“, ją turėtų atlyginti dar kartą.

53. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik tyčinio bankroto Bendrovei sukėlimu, bet ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo nevykdymu, o tai privertė kreditorius parduoti reikalavimus varžytynėse. Ieškovų teigimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo atsakovai nevykdė nuo pat jo įsiteisėjimo 2019 m. birželio 27 d., todėl BUAB „Aravis“ buvo priversta reikalavimo teises į atsakovus parduoti varžytynėse už mažesnę kainą nei reikalavimų vertė, o tai lėmė, kad BUAB „Aravis“ bankroto byloje kreditoriniai reikalavimai visa apimtimi nebuvo patenkinti ir atsirado šioje byloje prašoma priteisti žala. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

54. Pažymėtina, kad BUAB „Aravis“ kreditorė A. K., pateikdama netiesioginį ieškinį Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, kartu pateikė ir prašymą ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų A. B. ir V. B. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis. Šis kreditorės prašymas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo patenkintas. Taigi, 2019 m. birželio 27 d. įsiteisėjus sprendimui netiesioginio ieškinio byloje, BUAB „Aravis“ vardu veikiantys kreditoriai turėjo visas galimybes pasinaudoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. kreiptis į antstolį ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš A. B. areštuoto turto, tačiau to nepadarė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad praėjus keturiems mėnesiams po Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo įsiteisėjimo, BUAB „Aravis“ kreditorė K. S. M., turėjusi balsų daugumą (83,70 proc.), pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo sušaukimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Bendrovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriai priėmė sprendimą perleisti reikalavimo teises iš pradžių už visą kainą, o vėliau ir už mažesnę, nei reikalavimo teisių vertė. Dėl tokio kreditorių sprendimo 65 819,33 Eur reikalavimo teisė į A. B. ir V. B. 2020 metais buvo parduota 2020 m. vasario 13 d. varžytynėse už 45 000 Eur, o 120 100,58 Eur reikalavimo teisė į A. B. buvo parduota 2020 m. spalio 28 d. varžytynėse už 60 000 Eur. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantai, atsakovas A. B. negali būti atsakingas už Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo nevykdymą. Šiuo atveju BUAB „Aravis“ vardu veikiantys kreditoriai, siekdami greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, patys savo apsisprendimu atsisakė vykdymo proceso iš A. B. ir nusprendė kreditorinį reikalavimą perleisti, tokiu būdu prisiimdami riziką, kad kreditorių reikalavimai gali būti nepatenkinti pilna apimtimi.

55. Ieškovas L. K. savo reikalavimus į atsakovą kildina iš garanto teisinių santykių, t. y. teigia,kad turi reikalavimo teisę į atsakovą, kadangi BUAB ,,Aravis“ pilna apimtimi negrąžinus paskolos K. S. M. (vėliau, jos paveldėtojams) šią paskolą turėjo grąžinti garantas ieškovas L. K. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

56. Akcentuotina, kad ieškovas L. K. nebuvo BUAB ,,Aravis“ bankroto byloje patvirtintas kreditorius. Ieškovo kaip garanto reikalavimas galėjo būti nukreiptas Bendrovei, jei ieškovas garantijos pagrindu prievolę būtų įvykdęs iki Bendrovės likvidavimo. Tokiu atveju ieškovas būtų tapęs Bendrovės kreditoriumi ir, turėdamas regreso teisę, būtų pakeitęs pirminę kreditorę K. S. M.. Šiuo atveju Bendrovei esant likviduotai dėl bankroto, jos kaip juridinio asmens prievolės pasibaigė (skolos nurašomos). Todėl prašydamas iš atsakovo priteisti žalą ieškovas privalėjo įrodinėti atsakovo bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį), tačiau tokios pareigos neįvykdė.

57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje ieškovai neįrodė, nei atsakovo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos jiems kilimą (kad atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu butų buvę nukreipti būtent į ieškovus, kaip esamus (galimus) Bendrovės kreditorius; kad atsakovas atliko kokius nors tyčinius kaltus veiksmus ir todėl Kauno apygardos teismo sprendimo neįvykdė iki Bendrovės likvidavimo ir pan.), nei kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinį atmetė.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

59. Į esminius skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

61. Netenkinus apeliantų apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovas A. B. teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 1 573,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš ieškovų proporcingai jų reikalavimų dydžiams atsakovo naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) atsakovui A. B. (asmens (duomenys neskelbiami)) 94,38 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 38 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) atsakovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) 1 478,62 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 62 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Jadvyga MardosevičAntanas RudzinskasAldona Tilindienė