- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- e2-3082-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00550-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Civilinė byla Nr. e2-3082-1007/2018 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00550-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1
2018 m. liepos 16 d.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį dėl negrąžinto kredito, sutartinių palūkanų, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovo A. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Remdamasis 2017 m. birželio 29 d. su pradiniu kreditoriumi sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartimi (reikalavimo perleidimo sutartimi), ieškovas UAB Legal Balance prašo priteisti iš atsakovo A. P. pagal atsakovo ir pradinio kreditoriaus 2015 m. kovo 7 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) 100,00 Eur negrąžintą kreditą, 22,13 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 99,92 Eur palūkanas, taikant 98,04 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 735 dienas po Sutarties nutraukimo, be to, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus: 2015 m. kovo 7 d. Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas; pradinio kreditoriaus sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2015 m. kovo 7 d. ieškovas pervedė atsakovui 100,00 Eur; 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir jos priedo išrašą; 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą atsakovui apie Sutarties nutraukimą; 2017 m. liepos 3 d. pranešimą atsakovui apie reikalavimo perleidimą. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus pradinis kreditorius, vykdydamas Sutartį, dešimčiai mėnesių suteikė atsakovui 100,00 Eur kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovas turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 50,20 Eur bendra vartojimo kredito kaina (mokėjimo palūkanomis), kiekvieno mėnesio septintą dieną iki 2016 m. kovo 7 d. sumokėdamas 15,02 Eur įmoką, iš viso dešimt įmokų 150,20 Eur sumai. Tačiau, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, atsakovas savo sutartines pinigines prievoles įvykdė tik dalinai, likdamas skolingas pradiniam kreditoriui 100,00 Eur negrąžintą kreditą ir bendros vartojimo kredito kainos 22,13 Eur dalį.
2017 m. birželio 29 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teisė buvo perleista ieškovui. Šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui (ieškovui) perleidžiamos reikalavimo teisės skolininko (atsakovo) atžvilgiu neapsiriboja sutarties sudarymo dieną fiksuotomis reikalavimų sumomis – kartu perleidžiamos ir sutartinės reikalavimo užtikrinimo priemonės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdžiusi savo pinigines prievoles ieškovui.
II. Dėl bendros vartojimo kredito sumos ir kainos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises perėmusį ieškovą ir atsakovą, kaip kredito gavėją, sieja iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovas privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasis minėtoje Sutartyje nustatytų sąlygų – suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis, kiekvieno mėnesio septintą dieną iki 2016 m. kovo 7 d. sumokėdamas 15,02 Eur įmoką, iš viso dešimt įmokų 150,20 Eur sumai. Atsakovui nevykdant savo piniginių prievolių, pradinis kreditorius 2015 m. rugpjūčio 28 d. vienašališkai nutraukė Sutartį
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui). Skolininkas (nagrinėjamu atveju – atsakovas) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs pinigines prievoles pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui. Atsakovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžintą 100,00 Eur vartojimo kreditą ir 22,13Eur bendrą vartojimo kredito kainą, priskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo.
III. Dėl nutraukus Sutartį priskaičiuotų sutartinių palūkanų
Pradinį kreditorių ir atsakovą siejo teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).
Be 100,00 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 22,13 Eur kredito kainos, remdamasis Sutarties 6.5 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 99,92 Eur palūkanas, taikant 98,04 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 735 dienas po Sutarties nutraukimo, laikydamas jas mokėjimo palūkanomis. Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos, neatsižvelgiant į kredito gavėjo galimybes nustatančios kredito gavėjo prievolę net ir po Sutarties nutraukimo toliau mokėti tas pačias palūkanas, kurias buvo numatyta mokėti per Sutartyje konkrečiai apibrėžtą terminą, laikytinos nesąžiningomis.
Sutarties sąlyga, leidžianti atsakovui nevykdant ar neįvykdžius savo piniginių prievolių reikalauti iš atsakovo, kuris yra vartotojas, Sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų (arba tokio paties dydžio kompensacinių palūkanų), pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, atsakovui nevykdant Sutarties, užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, pradinis kreditorius ir jo teises perėmęs ieškovas išvengia nuostolių, patirtų negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui. Kaip nustatyta CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o pagal CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui, t. y. ieškovui.
Pažymėtina, jog VKĮ 21 straipsnio 3 dalyje visuomet buvo ir tebėra nustatyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą, taigi ir palūkanas, kurios pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį yra bendros vartojimo kredito kainos dėmuo. Apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję ieškovo UAB Legal Balance apeliacinius skundus, formuoja praktiką, pagal kurią teismai turi mažinti taip pat ir mokėjimo palūkanas, jei jos neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-482-569/2018; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-490-212/2018).
Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo momento. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos sutartinės mokėjimo palūkanos (arba tokio paties dydžio kompensacinės palūkanos), kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais (vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais) gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju pradinis kreditorius priskaičiavo per 735 dienų po Sutarties nutraukimo 2015 m. rugpjūčio 28 d., VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į atvirą lupikavimą. Tokios nuostatos laikomasi ir apeliacinėje instancijoje (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-448-368/2018, 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018).
Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Ieškovas už tolesnį naudojimąsi pinigais po vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo turi teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, o ne mokėjimo (pelno) funkciją (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e2A-459-372/2018 ir Nr. e2A-460-372/2018).
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau pasakyta, ir įvertinus pagal VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ieškovo reikalaujamas priteisti 99,92 Eur palūkanas, taikant 98,04 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 735 dienų po Sutarties nutraukimo, spręstina, kad šios palūkanos mažintinos iki protingo ir pagrįsto dydžio, kad atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeistų ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros. Tuo tikslu teismas atsižvelgia į Lietuvos banko oficialiai skelbiamus vartojimo kreditų palūkanų dydžius, buvusius šiai bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio (https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos). Kaip matyti, aptariamu laikotarpiu vidutinė vartojimo kreditų palūkanų norma kiek mažėjo ir svyravo nuo 14,16 iki 11,03 procentų per metus. Be to, palūkanos skaičiuotinos ne 735 dienas, o vienerius metus, kurių profesionaliam kreditoriui turėjo visiškai pakakti teisminei savo pažeistų teisių gynybai inicijuoti. Įvertinus tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis ir vartotojas, sudaręs Sutartį prisijungimo būdų, priimdamas pradinio kreditoriaus vienašališkai parengtas Sutarties sąlygas ir neturėdamas jokios galimybės dėl jų derėtis, į tai, kad Sutartis buvo sudaryta dešimties mėnesių terminui, bet nutraukta atsakovui nevykdant sutartinių piniginių prievolių, o Sutartyje numatytų palūkanų taikymas ilgesnį terminą būtų neprotingas ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovo nenaudai, priskaičiuotų nutraukus Sutartį palūkanų dydis mažintinas iki vidutinės reikšmės – 12,56 procentų per metus (14,16 proc. + 11,03 proc. / 2). Atitinkamai, ieškovui vietoje jo reikalautų 99,92 Eur palūkanų priteistinos proporcingai iki 12,80 Eur sumažintos palūkanos (99,92 Eur x 12,56 proc. / 98,04 proc.).
IV. Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą ir priteistas palūkanas.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteistina 82,64 Eur bylinėjimosi išlaidų ((15,00 Eur + 121,00 Eur) x (100,00 Eur + 22,13 Eur + 12,80 Eur) / 222,05 Eur).
VI. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) skolą, 22,13 Eur (dvidešimt dviejų eurų 13 ct) kredito kainą, 12,80 Eur (dvylikos eurų 80 ct) palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po Sutarties nutraukimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 134,93 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 93 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82,64 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas.
Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų palūkanų, priskaičiuotų po Sutarties nutraukimo.
Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.