Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal N. D. (N. D.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 pagal ieškovės J. K. (iki santuokos nutraukimo – J) ieškinį atsakovui S. J. (S. J.), tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) kredito unijai, (duomenys neskelbtini) kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei „G. F.“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. L., uždarajai akcinei bendrovei „R. LT“, V. N. (V. N.), Z. R., J. L., M. B., uždarajai akcinei bendrovei „S. I.lt“, uždarajai akcinei bendrovei „G“, uždarajai akcinei bendrovei „I L“, V. B., D. S., F. G. (F. G.), A. K. (A. K.), A. K., I. S., D. G., N. S., A. L., S. T., E. Z., uždarajai akcinei bendrovei „J. I.“, SIA „B“, S. V., R. L. (R. L.), A. J., J. Z., A. D. (A. D.), A. P., S. J., R. V., I. P., V. E., antstolei B. T., antstolei R. V., antstolei V. D., antstoliui G. J., antstoliui J. P., antstoliams A. S. ir S. S., antstolei L. P. dėl turto padalijimo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Reziumuodamas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-323-826/2020 išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nors pareiškėjas civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 ir nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu kaip šalių kreditorius ir teigia, jog išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui A. J. turtu (atsakovui S. J. priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini) pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas trečiojo asmens V. E. (kreditoriaus buvusių sutuoktinių J. K. ir S. J. santuokos nutraukimo byloje) apeliacinio skundo reikalavimą dėl šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo formos, 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-323-826/2020 jau pasisakė dėl šalių (buvusių sutuoktinių J. K. ir S. J.) kreditorių teisių gynybos, priteisiant šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą turtu. Minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka apskųsta nebuvo, todėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos yra įsiteisėjusi ir įgijusi prejudicinę ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo teises dėl skolos priteisimo gali ginti kitoje Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-213-911/2021 (buvęs bylos Nr. 2-5369-911/2020), į kurią pareiškėjas yra įtrauktas trečiuoju asmeniu ir byloje yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį.

8. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų ir pagrįstų aplinkybių, kurios pagal savo pobūdį lemtų didelį konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė ginčo dėl išlaikymo priteisimo esmei, nors tai nėra proceso atnaujinimo paskirtis. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Nustatęs, kad pareiškėjas nebuvo informuotas dėl santuokos nutraukimo proceso, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. daliniu sprendimu nutraukė ieškovės J. J. ir atsakovo S. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu išnagrinėjo klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, turto ir piniginės prievolės padalijimo, ieškovės J. K. ieškinį bei trečiojo asmens V. E. savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo S. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu – atsakovui priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini); nepilnamečio vaiko turto administratore paskyrė ieškovę; nustatė, kad ieškovė įsipareigojimus pagal 2014 m. liepos 10 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartį su (duomenys neskelbtini) kredito unija ir pagal 2009 m. sausio 14 d. vartojimo kredito sutartį su UAB „G. F.“ vykdys asmeniškai; prievolę pagal 2006 m. sausio 4 d. vekselį dėl 13 032,90 Eur sumos pripažino solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole ir priteisė iš ieškovės ir atsakovo solidariai trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. E. 13 032,90 Eur; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilius „Mercedes Benz ML320“ ir „Chevrolet Aveo“. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo dalis dėl trečiojo asmens V. E. savarankiškų reikalavimų, automobilių „Mercedes Benz“ ir „Chevrolet Aveo“ priteisimo ieškovei J. K. ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino, perdavė šias bylos dalis ir bylos dalį dėl kitų į bylos nagrinėjimą įtrauktų kreditorių ir jų neišspręstų reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Nr. 2-213-911/2021 (buvęs bylos Nr. 2-5369-911/2020).

13. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-213-911/2021 (buvęs bylos Nr. 2-5369-911/2020) 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo gautas patikslintas ieškovės J. K. ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir įgytų kreditinių reikalavimų įvykdymo. Pareiškėjas į nurodytą bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, yra pateikęs atsiliepimą į patikslintą ieškinį.

14. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

15. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas N. D. prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, teigdamas, kad jis nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-74-838/2019 nagrinėjimą, todėl teismo sprendimas pažeidžia jo kaip šalių kreditoriaus teisę atgauti skolą arba jos dalį, nes pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentų dėl turto ir prievolių padalijimo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos parinkimo.

17. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo byloje, į kurios nagrinėjimą neįtraukti suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys, priėmimas savaime nėra pagrindas atnaujinti procesą. Toks pagrindas atsirastų, kai sprendime būtų tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktų asmenų teisių ir (ar) pareigų arba juo būtų pažeidžiamos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 tiesiogiai nepasisakyta dėl pareiškėjo N. D. teisių ar jo pareigų.

19. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nors pareiškėjas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-74-838/2019 ir nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu kaip šalių kreditorius ir teigia, jog išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui A. J. turtu (atsakovui S. J. priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini) pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas trečiojo asmens V. E. (santuokos nutraukimo byloje buvusių sutuoktinių J. K. ir S. J. kreditoriaus) apeliacinio skundo reikalavimą dėl šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo formos, 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-323-826/2020 jau pasisakė dėl šalių (buvusių sutuoktinių J. K. ir S. J.) kreditorių teisių gynybos, priteisiant šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą turtu. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-323-826/2020, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatavo, jog atsakovas S. J. neturi galimybės teikti išlaikymą periodinėmis, net ir minimaliomis išmokomis, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės yra itin ribotos ne tik dėl nuolatinių pajamų stygiaus, bet ir dėl rimtų sveikatos problemų, jam nustatytas 70 procentų netektas darbingumas. Dar daugiau, atsakovas turi itin daug kreditorių, dėl to išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas ir išieškojimas gali pasunkėti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiausiai vaiko interesus atitiktų išlaikymo priteisimas S. J. priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

20. Be to, pažymėtina yra tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas savo teises dėl skolos priteisimo gali ginti kitoje Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-213-911/2021, į kurią pareiškėjas yra įtrauktas trečiuoju asmeniu ir byloje yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį. Taigi, neatnaujinus proceso civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019, pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias apginti savo pažeistas teises Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinės bylos Nr. 2-213-911/2021 teisminiame procese.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodo, jog išlaikymas turėjo būti priteistas už 42 mėnesius po 195 Eur, o nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto turto vertė yra apie 20 000 Eur, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, kad, atnaujinus bylos Nr. 2-74-838/2019 nagrinėjimą, galėtų būti kitaip nuspręsta dėl bylos dalyvių, taip pat ir dėl pareiškėjo teisių ir pareigų.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė sąlygų, būtinų procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti, ir prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 . Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.