- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- eA2-10379-1032/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03529-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta atnaujinti procesą.
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. D.
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Centrinei
- Suinteresuotas asmuo
- "Julianus Inkaso", "B2KAPITAL" SIA, "General Financing", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, " Intrum Lietuva", "Lietuvos centrinė kredito unija", " "Gelvora", Uždaroji akcinė bendrovė REIKALAVIMAS.LT, "Pajūrio kredito unija", "S. Imperija Creditor"
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. D. (N. D.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 pagal ieškovės J. K. (iki santuokos nutraukimo – Juzik) ieškinį atsakovui S. J. (S. J.), tretiesiems asmenims Lietuvos Centrinei kredito Unijai, Pajūrio kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, V. L., uždarajai akcinei bendrovei „Reikalavimas LT“, V. N. (V. N.), Z. R., J. L., M. B., uždarajai akcinei bendrovei „S. IMPERIJA.lt“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, V. B., D. S., F. G. (F. G.), A. K. (A. K.), A. K., I. S., D. G., N. S., A. L., S. T., E. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, SIA „B2Kapital“, S. V., R. L. (R. L.), A. J., J. Z., A. D. (A. D.), A. P., S. J., R. V., I. P., V. E., antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstolei Redai Vizgaudienei, antstolei Vidai Daugirdienei, antstoliui Giedriui Jonauskui, antstoliui Jonui Petrikui, antstoliams Aleksandrui Selezniovui ir Santai Selezniovienei, antstolei Linai Pužienei, dėl turto padalijimo, išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. J. dėl turto padalijimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. E., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų D. G., Lietuvos centrinė kredito unija, antstolio Jono Petriko kontora, antstolės Linos Pužienės kontora, antstolės Brigitos Tamkevičienės kontora, antstolio Aleksandro Selezniovo kontora, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „General Financing“, Kredito unija Pajūrio kredito unija, UAB „Gelvora“, UAB SIA B2KAPITAL. Nurodo, kad minėtoje byloje priimtas sprendimas turi būti panaikintas, nes egzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kadangi teismas neįtraukdamas pareiškėjo į bylą, neįtraukė į ją visų ieškovės ir atsakovo (buvusių sutuoktinių) kreditorių, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nenustatė ir nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodo, kad 2016 m. vasario 21 d., t. y. iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, atsakovas S. J. (vekselio davėjas) paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo besąlygiškai sumokėti pareiškėjui (vekselio gavėjui) iki 2016 m. vasario 29 d. 200 Eur. 2016 m. vasario 25 d. ši suma buvo padidinta iki 500 Eur, iki 2016 m. kovo 1 d. atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 1000 Eur, o iki 2019 m. gruodžio 31 d. – turėjo sumokėti 15 000 Eur. 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2998-1067/2018 teismas priteisė pareiškėjui iš S. J. 16 500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 893 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme, pareiškėjas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į skolininką (atsakovą) S. J. dėl skolos grąžinimo. Ieškovė J. J. į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2017 m. vasario mėnesį, tai yra tuo metu, kai S. J. ir pareiškėją jau siejo prievoliniai santykiai. CPK įpareigoja abi santuokos nutraukimo proceso šalis informuoti savo kreditorius apie procesą bei išspręsti visus klausimus dėl turto bei prievolės padalinimo. Tačiau nei 2017 metais, nei vėliau, kai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl skolos priteisimo, pareiškėjui nebuvo pranešta apie pradėtą santuokos nutraukimo bylą. Nurodo, jog tokiu būdu galima teigti, kad 2019 m. spalio 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, pareiškėjo materialiųjų teisių.
Pareiškėjo teigimu, atnaujinus bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad jis, kaip į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo, galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.
Pareiškėjas nesutinka su teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimu dalyje dėl išlaikymo formos priteisimo, sutuoktinų turto padalinimo, nes sprendimu nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovo S. J. piniginės prievolės pareiškėjui, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2998-1067/2018. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas pažeidžia jo kaip šalių kreditoriaus teisę atgauti skolą arba jos dalį, nes pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentų dėl turto bei prievolių padalinimo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos parinkimo.
Mano, jog teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu nepagrįstai priteisė iš atsakovo S. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J. turtu – atsakovui priklausančiu butu, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadangi nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neteikė išlaikymo savo vaikui, taip pat nesutinka dėl išlaikymu priteisto turto vertės nustatymo. Pažymi, kad išlaikymu priteisto turto vertė buvo nustatyta pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ skelbiamą turto vertę, atliekant turto masinį vertinimą. Tačiau pareiškėjo teigimu reali turto vertė yra apie 30 000 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovo įsiskolinimas dėl vaiko išlaikymo sudarė 12 500 Eur, teismas priteisė turtą, kurio rinkos vertė viršija įsiskolinimą mažiausiai 2 kartus. Toks nepagrįstas ginčo išsprendimas turi įtakos kreditorių interesams, nes pardavus turtą buvo įmanoma padengti išlaikymo įsiskolinimą bei iš dalies padengti kreditorių skolas. Be to, mano, jog šalių vaikas nepagrįstai praturėjo atsakovo kreditorių sąskaita. Priteisiant visą turtą vaikui, teismas suvaržė pareiškėjo kaip kreditoriaus galimybę atgauti dalį skolos pardavus skolininko turtą iš varžytynių. Pareiškėjas mano, kad šalys sąmoningai suklaidino teismą dėl išlaikymo neteikimo tam, kad perleistų turtą vaiko nuosavybėn ir išvengtų šio turto pardavimo iš varžytinių, skolų kreditoriams padengimo. Jokio kito turto atsakovas S. J. neturi, o bendra įsiskolinimų suma kreditoriams viršija 500 000 Eur. Todėl mano, kad pardavus atsakovui priklausantį butą iš varžytinių, bus galima vaikui išlaikymą suteikti vienkartine pinigine suma, o likusią sumą nukreipti į atsakovo skolos dengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paduotas 2017 m. vasario 27 d., o 2020 m. rugpjūčio 26 d. vaikas tapo pilnametis, išlaikymas turėjo būti priteistas už 42 mėn. po 195 Eur arba 8 190 Eur vienkartine išmoka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl termino paduoti prašymą procesui atnaujinti
1. CPK 368 straipsnis, kuris reglamentuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus, numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 teisme buvo gautas 2019 m. rugsėjo 22 d., o civilinė byla, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą buvo išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimu. Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos dėl proceso atnaujinimo sužinojo iš 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo pranešimo civilinėje byloje Nr. 2-5369-911/2020, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 buvo gautas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. daliniu sprendimu nutraukė ieškovės J. J. ir atsakovo S. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu išnagrinėjo klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, turto ir piniginės prievolės padalinimo, kuriuo ieškovės J. Karpytės ieškinį bei trečiojo asmens V. E. savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo S. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu - atsakovui priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; nepilnamečio vaiko turto administratore paskyrė ieškovę; nustatė, kad ieškovė įsipareigojimus pagal 2014 m. liepos 10 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartį su Pajūrio kredito unija ir pagal 2009 m. sausio 14 d. vartojimo kredito sutartį su UAB „General Financing“ vykdys asmeniškai; prievolę pagal 2006 m. sausio 4 d. vekselį dėl 13 032,90 Eur sumos pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole ir priteisė iš ieškovės ir atsakovo solidariai trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. E. 13 032,90 Eur; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilius „Mercedes-Benz ML320“ ir „Chevrolet Aveo“.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo dalis dėl trečiojo asmens V. E. savarankiškų reikalavimų, automobilių Mercedes-Benz ir Chevrolet Aveo priteisimo ieškovei J. K. bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir perdavė šias bylos dalis bei bylos dalį dėl kitų į bylos nagrinėjimą įtrauktų ir neišspręstų kreditorių reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (dabartinis bylos Nr. 2-5369-911/2020).
5. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-5369-911/2020 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo gautas patikslintas ieškovės J. K. ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir įgytų kreditorinių reikalavimų įvykdymo. Pareiškėjas į nurodytą bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, yra pateikęs atsiliepimą į patikslintą ieškinį.
Dėl proceso atnaujinimo paskirties ir taikymo sąlygų
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
7. Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).
8. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
9. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.
10. Kaip nurodyta, viena iš pagrindinių prašymo atnaujinti proceso sąlygų – tai asmens, besikreipiančio į teismą su prašymu atnaujinti procesą, pareiga įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu
11. Pareiškėjas prašo atnaujinti bylos Nr. 2-74-838/2019 nagrinėjimą, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuomet procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
13. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019, kurios procesą prašoma atnaujinti, bei tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti išlaikymą atsakovo nepilnamečiui vaikui ne turtu, o vienkartine 8 190 Eur išmoka, teismas priteisęs išlaikymą nepilnamečiui vaikui turtu, netinkamai įvertino išlaikymu priteistą turtą bei parinko netinkamą išlaikymo formą, o pareiškėjui nedalyvaujant bylos nagrinėjime, buvo pažeistos jo, kaip atsakovo kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.
14. Pažymėtina, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 dalyje dėl išlaikymo priteisimo, o būtent dėl teismo parinktos išlaikymo formos buvo apskųstas apeliaciniu skundu į bylą įtraukto trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. E.. Nurodytas trečiasis asmuo kaip ir pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nesutiko su tuo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą turtu – atsakovui priklausančiu butu, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad išlaikymo priteisimas turtu pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, interesus.
15. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-323-826/2020 pasisakydamas dėl trečiojo asmens V. E. apeliacinio skundo pažymėjo, jog parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios nė vienai iš išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Taip pat turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog, teismui nustačius, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisiamas išlaikymas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo formos, minėta, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus. Taigi tėvų (motinos, tėvo) galimybė teikti išlaikymą periodinių išmokų forma turi būti reali, t. y. jie turi nuolat gauti pajamų, ir, be kita ko, turi objektyviai galėti skirti nustatytą jų dalį nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes jo pajamos nepakankamos išlaikymo prievolei vykdyti. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to jo galimybės teikti išlaikymą vaikui periodinėmis, net ir minimaliomis išmokomis yra itin ribotos ne tik dėl nuolatinių pajamų stygiaus, bet ir dėl rimtų sveikatos problemų, jam nustatytas 70 procentų netektas darbingumas. Dar daugiau, atsakovas turi itin daug kreditorių, dėl to išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas bei išieškojimas gali pasunkėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiausiai vaiko interesus atitiktų išlaikymo jam S. J. priklausančiu nekilnojamuoju turtu priteisimas. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek pagal nacionalinės, tiek pagal tarptautinės teisės aktus nepilnamečio vaiko interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesus. Šiuo atveju siekiama maksimaliai apsaugoti vaiko interesą. Tuo labiau, kad nekilnojamojo turto, kuriuo priteistas išlaikymas, vertė yra nedidelė, lyginant su visų kreditorių įsipareigojimais. Dėl to net nukreipus išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, kreditorių interesai nebūtų pakankamai patenkinti, tuo tarpu vaiko interesai itin nukentėtų, nes jis netektų net minimalios galimybės gauti išlaikymą kitais būdais (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-323-826/2020 24-29 punktai).
17. Reziumuojant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog nors pareiškėjas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-74-838/2019 ir nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu kaip šalių kreditorius ir teigia, jog išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui A. J. turtu (atsakovui S. J. priklausančiu butu adresu Sausio 15 g. 6-5, Klaipėda) pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas trečiojo asmens V. E. (kreditoriaus buvusių sutuoktinių J. K. ir S. J. santuokos nutraukimo byloje) apeliacinio skundo reikalavimą dėl šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo formos, 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-323-826/2020 jau pasisakė dėl šalių (buvusių sutuoktinių J. K. ir S. J.) kreditorių teisių gynybos priteisiant šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą turtu. Minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka apskųsta nebuvo, todėl teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos yra įsiteisėjęs ir įgijęs prejudicinę ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas savo teises dėl skolos priteisimo gali ginti kitoje Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-5369-911/2020, į kurią pareiškėjas yra įtrauktas trečiuoju asmeniu ir byloje yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį.
18. Įvertinus visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir su prašymu pateiktus įrodymus bei vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-323-826/2020, darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų ir pagrįstų aplinkybių, kurios pagal savo pobūdį lemtų žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-74-838/2019 atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (178, 185 straipsniai, CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo N. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.