Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei V. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. L. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė V. P. žodžiu susitarė su ieškovu R. L. dėl atsakovei priklausančio virtuvinio komplekto pardavimo už 4 500,00 Lt sumą. Ieškovas pervedė 3 000,00 Lt dydžio avansą į trečiojo asmens D. L. sąskaitą. Minėtą faktą patvirtina 2014-10-03 mokėjimo nurodymas Nr. 50. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė perdavė ieškovui baldus ar kad grąžino ieškovui minėtą sumą pinigų, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti baldų pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove, priteisti iš atsakovės 868,86 Eur (3 000,00 Lt) išankstinės įmokos, 27,26 Eur (94,11 Lt) palūkanų ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino - nutraukė baldų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2014 m. rugsėjo mėn. tarp R. L. ir V. P.; priteisė ieškovui R. L. iš atsakovės V. P. 868,86 Eur avanso, 27,26 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 896,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 478,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui D. L. iš ieškovo R. L. 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės V. P. 8,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas sprendimu už akių taip pat sumažino ieškovo prašomą priteisti sumą už teisines paslaugas, kadangi konstatavo, jog byla nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo, joje nekeliami nauji teisės klausimai, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka priimant sprendimą už akių. Taip pat akcentavo, jog nagrinėjamu atveju byla trečiojo asmens atžvilgiu buvo baigta ieškovui pakeitus netinkamą atsakovę tinkama atsakove, t. y. nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Teismo vertinimu, trečiojo asmens procesinis elgesys buvo tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamai atsakovei D. L., nors jau pradiniame ieškinyje nurodė aplinkybes, kad dėl baldų pirkimo susitarė būtent su V. P., teismas padarė išvadą, jog trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepagrįstai ieškovo iškelto ginčo teisme D. L. atžvilgiu, trečiojo asmens patirtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija rekomenduotinų dydžių, todėl iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteisė 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas apeliaciniame skune nurodė, jog teismas nepagrįstai sumažino teisinės pagalbos išlaidas, kadangi ieškovo patirtos išlaidos už advokatės padėjėjos atliktus veiksmus yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, be to, jos yra mažesnės nei vidutinė rekomenduojama priteisti maksimali suma už ieškinio parengimą, kai tuo tarpu proceso metu buvo parengtas ne vien tik ieškinys, bet ir kiti procesiniai dokumentai bei atlikti kiti teisiniai veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai.

Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas sumažinti ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, nurodė, jog byla nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo, joje nekeliami nauji teisės klausimai, be to, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka priimant sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su tokiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadomis. Sutiktina su apeliantu, jog jo patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, tačiau, kaip minėta, sprendžiant dėl šių išlaidų priteisimo taip pat turi būti vertinamas ir bylos sudėtingumas bei advokato darbo ir laiko sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog bylą sudaro tik vienas tomas, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, kadangi ginčas iš esmės kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir ieškovo atsakovei pervestos pinigų sumos grąžinimo, ieškovo į bylą pateikti procesiniai dokumentai (ieškinys, pareiškimas dėl teismo reikalaujamų dokumentų pateikimo, prašymas dėl civilinės bylos atidėjimo, patikslintas ieškinys) yra nedidelės apimties, todėl nereikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovo prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas.

Skunde apeliantas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepagrįstai ieškovo iškelto ginčo teisme D. L. atžvilgiu. Apeliato teigimu, procesinė pareiga atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, kilo atsakovei, kadangi tik dėl jos nesąžiningų veiksmų teisminis procesas buvo pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais visiškai nesutinka.

Pažymėtina, jog CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad 2015-06-23 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. L. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kuriame nurodė, jog 2014 m. rugsėjį ieškovas susitarė dėl baldų įsigijimo su moterimi, prisistačiusia V. P., kuri paprašė pervesti 3000 Lt avansą už baldus į atsakovės D. L. banko sąskaitą. 2015-08-07 atsakovė D. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog iš ieškovo gautus pinigus išėmė ir įteikė V. P.; paaiškino, jog pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad jos nepažįsta, todėl prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė V. P. pasirašytą patvirtinimą, jog ji gavo ieškovo į D. L. banko sąskaitą pervestus pinigus. 2015-09-04 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį V. P. ir trečiajam asmeniui D. L. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo, kuriuo prašė pradiniame ieškinyje nurodytą sumą priteisti iš V. P., nutraukti baldų pirkimo-pardavimo sutartį bei pakeisti netinkamą atsakovę D. L. į tinkamą atsakovę V. P.. Patikslintu ieškiniu jokie reikalavimai D. L. nebuvo keliami, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad patikslintu ieškiniu civilinė byla D. L. atžvilgiu iš esmės buvo užbaigta, nepaisant to, kad ieškovas ją byloje paliko trečiuoju asmeniu.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, D. L. procese buvo sąžininga ir esant jos atžvilgiu pateiktam ieškiniui, pagrįstai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame paaiškino faktines bylos aplinkybes bei nurodė, jog yra netinkama atsakovė. Pažymėtina ir tai, jog tiek patikslintu ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ieškovas R. L. iš esmės pripažino, kad D. L. atsakove buvo patraukta nepagrįstai. Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad atsakove buvo patraukta D. L., kadangi jis neturėjo jokių duomenų apie tikrosios atsakovės V. P. gyvenamąją vietą bei nebuvo tikras, ar apskritai atsakovės vardas ir pavardė iš tikrųjų yra tokie, kokius nurodė atsakovė, neatleidžia apelianto nuo pareigos atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad būtent ieškovui yra suteikta teisė pasirinkti, ką byloje patraukti atsakovu, todėl jis turi prisiimti riziką dėl galimų tokio savo pasirinkimo pasekmių.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad procesinė pareiga atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, kilo atsakovei, kadangi tik dėl jos nesąžiningų veiksmų teisminis procesas buvo pradėtas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bylinėjimosi išlaidas D. L. patyrė iš esmės tik dėl to, jog ieškovo iniciatyva buvo nepagrįstai įtraukta į bylos nagrinėjimą. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog jau pradinio ieškinio pateikimu metu ieškovas žinojo, jog dėl baldų įsigijimo susitarė su V. P., o ne D. L., kurią į procesą įtraukė vien dėl tos priežasties, kad į jos sąskaitą pervedė V. P. skirtą avansą už baldus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepagrįstai ieškovo iškelto ginčo teisme D. L. atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą už akių nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.