Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1091-254/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-26
Bylos Nr.: 2A-1091-254/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00437-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Dalė Burdulienė (pran.)
Ieškovas: N. P., V. J.
Atsakovas: R. P. N.
Trečiasis asmuo: notarė R

Civilinė byla Nr. 2A-1091-254/2015;proceso Nr. 2-17-3-00437-2014-4;

procesinio dokumento kategorijos: 2.4.1.3; 2.4.1.4.6; 2.6.2.6.2; 2.6.2.8; 3.3.1.14.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (kolegijos pranešėjos), Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių N. P. ir V. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-559/2014 pagal ieškovių N. P. ir V. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. N. (jo teisių perėmėja D. N.) dėl piniginių lėšų priteisimo, ir atsakovo priešieškinį ieškovėms dėl turto pripažinimo asmenine ir bendra nuosavybe, nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė R. I..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės Jonavos rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 14 753,47 Lt (4 272,90 Eur) ir 318,42 JAV dolerių (794,14 Lt arba 270,26 Eur) arba iš viso 15 547,61 Lt pinigines lėšas, gautas pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą reg. Nr. RI-4281, kuris teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu (iš AB Snoras 2011-07-08 išmokėta 6254,05 Lt, iš Swedbank AB 2011-07-26 - 1131,48 Lt, iš AB Šiaulių banko (AB Ūkio banko teisių perėmėjo) 2011-07-13 – 2829,74 Lt, 2011-07-13 – 4538,20 Lt ir 2011-07-13 – 318,42 JAV dol.) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: atsakovo motinos vardu atidarytose sąskaitose AB Ūkio banke: sąskaitoje (duomenys neskelbtini)- 2858,82 Lt; sąskaitoje (duomenys neskelbtini)- 5000 Lt; sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 3000 Lt; sąskaitoje (duomenys neskelbtini) - 3000 Lt; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000 JAV dol. arba 2465,80 Lt. ir AB banko SNORAS sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 3000 Lt pinigines lėšas, buvusias motinos mirties dieną (2009-02-09), pripažinti jos asmeninėmis lėšomis; atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir pripažinti negaliojančiais 2009-06-01 nuosavybės teisės liudijimą reg. Nr. RI-2971 (t. 1, b. l. 190‑191) ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą reg. Nr. RI-2972 (t. 1, b. l. 192‑193), kuriais ½ dalis nuosavybės teisės į atsakovo motinos asmenines pinigines lėšas įtvirtinta ieškovių tėvo vardu, nes motinos mirties dieną atsakovas nežinojo apie tai, kad ieškovių tėvas turėjo piniginių lėšų bankuose.

Taip pat prašė ieškovių tėvo vardu atidarytose „Swedbank“ AB banke sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančios 1208,85 Lt ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt, AB Ūkio banke sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt; sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 5000 Lt bei AB banke Snoras sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 5000 Lt ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 5000 Lt pinigines lėšas, buvusias sąskaitose 2009-02-09 (atsakovo motinos mirties dienai), pripažinti bendru ieškovių tėvo ir atsakovo motinos turtu ir nustatyti, kad atsakovo motinos dalis bendrame turte sudarė ½ dalis šiose sąskaitose esančių lėšų. Tuo pagrindu prašė pripažinti negaliojančiu trečiojo asmens ieškovėms išduotą 2013-12-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą reg. Nr. RI-10664 (2 t., b.l. 46) į ½ dalį piniginių lėšų, esančių ieškovių tėvo banko sąskaitose, tuo pagrindu, kad siekė nustatyti atsakovo motinos turto dalį ieškovių tėvo vardu atidarytose šiose sąskaitose.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu pripažino, kad atsakovo motinos, mirusios 2002-02-09, palikimo atsiradimo momentu jos sutuoktinio (ieškovių tėvo) vardu atidarytose banko sąskaitose (AB Ūkio banke ir „Swedbank“, AB) buvusios lėšos, konkrečiai – 1 208,85 Lt, 2 000 Lt, 2 000 Lt ir 5 000 Lt (iš viso 10 208,85 Lt) ‑ buvo bendros sutuoktinių lėšos, t. y. bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Todėl atsakovo motinai turėjo priklausyti ½ dalis piniginių lėšų, buvusių minėtose sąskaitose arba 5 104,42 Lt, o ½ dalis šių piniginių lėšų (3 828,32 Lt) turėjo paveldėti atsakovas. Dėl šių priežasčių buvo atmestas ieškovių reikalavimas dalyje dėl 3 828,32 Lt priteisimo. Be to, byloje kilo ginčas, ieškovėms nesutinkant su teismo vertinimu, kad atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Ieškovių nuomone, ginčas šioje byloje yra dėl teisės paveldėti, kuomet taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 5.8 straipsnis), bet ne dėl paveldimo turto apimties, t. y. dėl mirusių sutuoktinių bendro ar asmeninio turto (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kuomet tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), ir ginčui taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą,

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-01-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies bei pripažino, kad palikėjos S. N., mirusios 2009-02-09, palikimo atsiradimo momentu jos sutuoktinio J. K. sąskaitose buvusios lėšos: „Swedbank“, AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (1 208,85 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Lt), AB ŪKIO banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (5 000 Lt), buvo bendros sutuoktinių lėšos, t. y. bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, ir S. N. priklausė ½ dalis piniginių lėšų, buvusių minėtose sąskaitose – 5 104,42 Lt; teismas priteisė iš atsakovo ieškovėms lygiomis dalimis kiekvienai po 1 696,35 Eur; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad patenkinus ieškovių ieškinį Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-37-217/2014 pripažino negaliojančiais Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. I. išduotus 2011-07-08 nuosavybės teisės liudijimą, reg. Nr. RI-4280, ir 2011-07-08 paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. RI-4281. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi (Nr. 3K-3-583/2013) paliko galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą konstatavęs, kad mirus pergyvenusiajam sutuoktiniui, neatsiranda teisinio pagrindo dar kartą nustatinėti dalis sutuoktinių turte, nes tos dalys turi būti nustatytos ne ginčo ar ginčo tvarka po vieno iš sutuoktinių mirties. Teismui panaikinus 2011 m. liepos 8 d. nuosavybės teisės liudijimą, reg. Nr. RI-4280, ir 2011 m. liepos 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. RI-4281, kurių pagrindu atsakovas R. P. N. buvo įgijęs nuosavybės teises į ½ dalį piniginių lėšų, buvusių J. K. vardu atidarytose AB Ūkio banko, „Swedbank“,AB banko ir AB banko SNORAS sąskaitose, ieškovėms 2013 m. gruodžio 30 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (reg. Nr. RI-3722; I t., b. l. 173) į likusią ½ dalį piniginių lėšų aukščiau nurodytų bankų sąskaitose.

Teismas, AB banko SNORAS 2012-01-12 raštu Nr. K00012/12 (I t., b. l. 27) nustatė, kad pagal 2011-07-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą reg. Nr. RI-4281 atsakovui iš J. K. vardu atidarytų sąskaitų buvo išmokėta 6254,05 Lt; „Swedbank“ AB banko 2014-01-07 pažyma Nr. PL-SR/14-32 (I t., b. l. 29) nustatė, kad atsakovui 2011-07-26 buvo išmokėta 1131,48 Lt; Šiaulių banko (perėmusio AB ŪKIO banko teises ir įsipareigojimus) pateiktų sąskaitų išrašų duomenimis nustatė, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. RI-4281 atsakovui 2011-07-13 buvo išmokėta 2829,74 Lt, 4538,20 Lt ir 318,42 USD (II t., b. l. 6-8). Iš viso pagal negaliojantį 2011 m. liepos 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. RI-4281 atsakovui buvo išmokėta 14753,47 Lt ir 318,42 USD. AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis nustatė, kad 318,42 USD ekvivalentas nacionaline valiuta buvo 789,14 Lt (II t., b. l. 200), todėl bendra atsakovui išmokėta pagal minėtą paveldėjimo teisės liudijimą suma iki 2015-01-01 Lietuvos Respublikoje galiojusia nacionaline valiuta buvo 15542,61 Lt (14753,47 Lt + 789,14 Lt = 15542,61 Lt), arba 4501,45 EUR.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovas prašė atnaujinti LR CK 5.8 straipsnyje nustatytą ir taikytiną paveldėjimo teisiniams santykiams, jo nuomone praleistą, ieškinio senaties terminą priešieškiniui dėl paveldėjimo teisės liudijimų ginčijimo pateikti. Teismas nustatė, kad atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, kadangi ginčas šioje byloje kilo ne dėl teisės paveldėti, o dėl paveldėjimo turto apimties, t. y. dėl mirusiųjų sutuoktinių bendro ar asmeninio turto. Ginčas yra kilęs tarp įpėdinių, kurie įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir tokiu būdu jau yra įgiję nuosavybės teises į palikimą. Toks ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisėms į teisminę gynybų įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimų.

Dėl ieškinio ir priešieškinio dalies dėl atsakovo motinai priklausiusių ½ dalies piniginių lėšų, buvusių ieškovių tėvo sąskaitose. Sprendimas skundžiamoje dalyje buvo priimtas dėl to, kad, teismo nuomone, ieškovės neįrodė aplinkybės, jog ieškovių tėvo piniginės lėšos, buvusios AB Ūkio banke ir „Swedbank“, AB (bendra suma 10 208,84 Lt), buvo asmeninė jo nuosavybė ir neturėjo būti įtraukta ir paveldimo (dalintino) turto masę. Teismas darė išvadą, kad nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad į šias ginčijamas banko sąskaitas pateko būtent asmeninės ieškovių tėvo lėšos. Nustačius, jog 2009-02-09 ieškovių tėvo sąskaitose dalis buvusių lėšų buvo bendros su jo sutuoktine – atsakovo motina, ir pripažinus, kad palikėjos dalis bendrojoje nuosavybėje (1/2) buvo 5 104,42 Lt, atitinkamai turėtų būti sumažinta ir ieškovių paveldėto turto apimtis piniginių lėšų dalyje. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovių tėvas mirė praėjus daugiau kaip vieneriems metams po atsakovo motinos mirties, ir iki mirties jo sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas (pvz. AB Ūkio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždarytos, o piniginės lėšos buvo pervestos į kitas sąskaitas, iš kurių buvo vėliau išmokamos paveldėtos lėšos), atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu piniginės lėšos, buvusios minėtų bankų sąskaitose yra išmokėtos šalims, kaip palikimo dalis, be to, paveldėjimo teisės liudijime yra nurodytos ieškovių tėvo bankų sąskaitos, kurios buvo atidarytos po atsakovo tėvo mirties ir kurios nėra ginčo objektas, padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga yra pripažinti negaliojančiu 2013-12-30 paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. RI-10664, nes toks restitucijos būdas sukeltų didelius nepatogumus abejoms šalims. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 3 d.), CK 6.146 straipsniu, sprendė, kad šiuo atveju yra tikslinga atitinkama dalimi sumažinti ieškovių paveldėtą po jų tėvo mirties turto dalį (piniginių lėšų), išeliminuojant ją iš atsakovo nepagrįstai įgyto ir ieškovių naudai priteistino turto dalies. Teismas, nustatęs, kad atsakovo motinos dalis bendrojoje nuosavybėje (banko sąskaitose buvusių piniginių lėšų) buvo 5 104,42 Lt, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas po motinos mirties įgijo teisę į ½ dalis paveldimo turto (CK 5.11 str., 5.13 str.), padarė išvadą, kad atsakovas įgijo teisę į 3 828,32 Lt, buvusių ieškovių tėvo sąskaitose AB Ūkio banke ir „Swedbank“, AB banke 2009-02-09 dienai. Šia suma sumažinus ieškovių naudai iš atsakovo priteistiną nepagrįstai įgytą piniginių lėšų sumą (15 542,61 Lt), iš atsakovo ieškovėms teismas priteisė 11 714,29 Lt (3 392,70 Eur), t. y. kiekvienai ieškovei lygiomis dalimis - po 1 696,35 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovės (toliau apeliantės) apeliaciniu skundu prašo 2015-01-22 sprendimą dalyje, kurioje ieškovių ieškinys buvo iš dalies netenkintas, o atsakovo priešieškinis iš dalies patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti šiais argumentais:

1. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teismas klaidingai vertino, jog atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Priešingai nei teismas nurodė, ginčas kilo dėl teisės paveldėti. Iš byloje esančios medžiagos ir faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog palikimo priėmimo teisėtumą bei po atsakovo motinos mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmuo (atsakovas), kuris pretenduoja į palikimą, tačiau šioje dalyje dar nėra įgyvendinęs paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčijęs paveldėjimo teisės liudijimų. Teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad tokiu atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Ieškovės ir atsakovas nėra bendraturčiai, kad jų santykiams būtų taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas nėra paveldėjęs ginčo piniginių lėšų, buvusių ieškovių tėvo banko sąskaitoje, neturi tai patvirtinančio dokumento, ir priešingai - būtent šioje byloje siekia įgyvendinti paveldėjimo teisę, nenuginčydamas palikimo priėmusių asmenų (ieškovių) teises į palikimą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ginčo santykiams turėjo būti taikomas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad su tokia pozicija sutiko ir atsakovas, pats ieškinyje pripažindamas praleidęs ieškinio senaties terminą ir prašydamas jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Iš karto pasisakant dėl termino praleidimo priežasčių, ieškovės pažymi, kad atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos pagrįstomis, o tuo labiau svarbiomis. Atsakovas ginčija 2009 m. įvykusius juridinius faktus bei išduotus liudijimus. Nuo to momento yra praėjęs 5 metų laikotarpis, nors nagrinėjamu klausimu yra nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas ieškinio senaties terminą yra praleidęs daugiau nei 4 kartus, lyginant su pačiu ieškinio senaties terminu. Ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/20I3). Kiekvienas suinteresuotas asmuo suvokia (turi suvokti), kad sutuoktinių turimas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu yra registruotas konkretus turtas ar turimos piniginės lėšos. Atsakovas negalėjo nežinoti, kad ieškovių tėvo sąskaitose atsakovo motinos mirties dieną esančios pinginės lėšos gali būti pripažįstamos ir dalijamos kaip bendras sutuoktinių turtas (jeigu šis turtas iš tikrųjų būtų ne asmeninė nuosavybė). Taigi atsakovas apie savo tariamą teisių pažeidimą turėjo suvokti dar 2009 m., kai buvo užvesta paveldėjimo byla po jo motinos mirties ir kai paveldimu turtu buvo nurodytos tik atsakovo motinos sąskaitose esančios piniginės lėšos. Atsakovas nuo 2011-10-20 yra sudaręs sutartį dėl teisinės pagalbos ir visą laiką šios sutarties pagrindu nepertraukiamai naudojasi teisės srities profesionalo pagalba. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo galimybę suprasti savo galimą teisių pažeidimą gerokai anksčiau. Jonavos rajono apylinkės teisme apeliantėms pareiškus 2011-09-26 ieškinį dėl atsakovui 2011-07-08 neteisėtai išduoto nuosavybės teisės liudijimo reg. Nr. RI-4280 ir paveldėjimo teisės liudijimo reg. Nr. RI-4281 pripažinimo negaliojančiais. Taigi jau 2011 m. tarp šalių kilo akivaizdus ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių, dėl piniginių lėšų teisinio statuso, dėl išduotų paveldėjimo/nuosavybės teisės liudijimų teisėtumo. Atsakovui nebuvo sudarytos kliūtys tokio priešieškinio pateikimui, tačiau atsakovas netgi nebandė reikšti šių reikalavimų dėl ieškovių tėvo turėtų piniginių lėšų teisinio statuso (kad tai yra bendras sutuoktinių turtas). Atsakovo subjektyvus tikėjimasis, kad teismai nepanaikins 2011-07-08 išduoto nuosavybės teisės liudijimo reg. Nr. RI-4280 ir paveldėjimo teisės liudijimo reg. Nr. RI-4281 ir, kad jam nereikės grąžinti be pagrindo įgytų ieškovių tėvo lėšų, negalėjo būti laikoma pakankama ir svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą. Taigi, atsakovas yra praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir šią aplinkybę pats pripažįsta, teikdamas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas nėra savitikslis ar teisine prasme nereikšmingas, įstatymų leidėjas sutrumpintą senaties terminą nustatęs tais atvejais, kai nagrinėjamam klausimui suinteresuoto asmens aktyvumas turi ypatingą reikšmę. Kuo trumpesnis ieškinio senaties terminas, tuo yra reikšmingesnis civilinių santykių stabilumo principas ir tuo šalių pasyvumas ginti savo pažeistas teises yra vertintinas jų nenaudai. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad neegzistuoja jokios svarbios ar išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

2. Dėl ieškinio ir priešieškinio dalies dėl atsakovo motinai priklausiusių ½ dalies piniginių lėšų, buvusių ieškovių tėvo sąskaitose.

2.1. Apeliantės skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, nes nepadarė labiau tikėtinos išvados, kad į ginčijamas banko sąskaitas pateko būtent asmeninės jų tėvo lėšos. Apeliantės mano, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių aplinkybę (prezumpciją), kad apeliančių tėvo turėtos piniginės lėšos buvo jo asmeninės lėšos. Apeliantės mano, kad byloje yra akivaizdžių įrodymų, kad laikotarpiu iki atsakovo motinos mirties jis gavo/turėjo 27 715,97 Lt asmeninių piniginių lėšų, ir to pakanka padaryti labiau tikėtinai išvadai, kad visos jos pateko į atsakovo ginčijamas sąskaitas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2000-12-18 AB Ūkio bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidarytas terminuotas indėlis 5 000 Lt sumai, kuri buvo išimta iš asmeninės apeliančių tėvo atsiskaitomosios „Swedbank“, AB sąskaitos. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-37-217/2012 buvo pateikti duomenys, kad iki santuokos sudarymo apeliančių tėvas turėjo asmeninių santaupų, todėl šios piniginės lėšos, remiantis CK 3.89 str. 1 d. 1 p. pagrindu, yra asmeninė apeliančių tėvo nuosavybė. AB Ūkio bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB banko Snoras sąskaitoje (duomenys neskelbtini) padėti indėliai (po 2 000 Lt) yra gauti, pardavus apeliančių tėvo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypus. AB banko Snoras sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) papildytas indėlis 3 000 Lt suma ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įdėta 5 000 Lt suma buvo gauta pagal 2002-06-24 ir 2006-10-06 pinigų dovanojimo sutartis, pagal kurias apeliančių tėvo buvo padovanota iš viso 13 000 Lt. Be to, 2011-09-04 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 46-8426 apeliančių tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,67 ha žemės, 0,78 ha miško. Dalis turto buvo atkurta natūra, dalis - 2003 - 2008 m. išmokant 4 496 Lt dydžio kompensaciją. Taigi byloje yra akivaizdžių įrodymų, kad laikotarpiu iki atsakovo motinos mirties apeliančių tėvas gavo/turėjo 27 715,97 Lt asmeninių piniginių lėšų. Šios lėšos, be kita ko, buvo laikomos ir aukščiau nurodytose AB Ūkio banko ir „Svvedbank“, AB sąskaitose. Teismas turėjo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad į ginčijamas banko sąskaitas pateko būtent asmeninės apeliančių tėvo lėšos. Apeliantės mano, kad aplinkybė, jog sąskaitose vyko pastovus pinigų judėjimas, nėra pagrįstas argumentas, jog piniginės lėšos, esančios nurodytose sąskaitose, nėra apeliančių tėvo asmeninės lėšos. Nėra duomenų, kad apeliančių tėvas iš savo sąskaitų būtų išleidęs asmeninius pinigus, o ginčo sąskaitose būtų likę tik bendri sutuoktinių pinigai. Priešingai, kaip matyti iš rašytinių įrodymų, apeliančių tėvas santuokoje turėjo/įgijo ženkliai didesnės vertės asmeninių pinigų, negu turėjo bendrų pinigų (pensija). Šioje dalyje būtina pastebėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013 nustatė, kad apeliančių tėvo po sutuoktinės – atsakovo motinos mirties išduoto nuosavybės teisės liudijimo atžvilgiu galioja teisėtumo prezumpcija. Teismas nurodė, kad „Vadovaujantis nuosavybės teisės liudijimo, išduoto apeliančių tėvui, teisėtumo prezumpcija, jam mirus, kol nenuginčytas liudijimas ar jo dalis, neatsirado teisinio pagrindo keisti paveldimo turto ar turtinių teisių apimtį, kuri buvo apeliančių tėvo mirties dienų“. Atsakovui ginčijant šį nuosavybės teisės liudijimą ir įrodinėjant priešingas aplinkybes, būtent pastarajam teko įrodinėjimo pareiga paneigti notaro išduotų dokumentų teisėtumą. Tai reiškia, kad būtent atsakovas turėjo į bylą pateikti įrodymus, paneigiančius aplinkybę (prezumpciją), kad apeliančių tėvų turėtos piniginės lėšos buvo asmeninė jo nuosavybė ir kad atsakovo motinos turėtos lėšos buvo bendra sutuoktinių nuosavybė. Atsakovui patikimai neįrodžius šių aplinkybių, teismas turėjo pagrindą atsakovo priešieškinį atmesti visa apimtimi (ir atitinkamai tenkinti ieškovių reikalavimus).

2.2. Apeliantės teigia, kad nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo po atsakovo motinos mirties išdavimo dieną, t. y. 2009-06-01, tarp atsakovo ir apeliančių tėvo nekilo jokių ginčų dėl turto padalijimo (turto dalių nustatymo), kad atsakovui ir notarui buvo žinoma, kad apeliančių tėvo vardu esančios lėšos lieka asmenine jo nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Taigi prieš išduodamas liudijimą dėl pergyvenusiojo sutuoktinio dalies bendrame turte notaras patikrina ar visi dokumentai apie sutuoktinių turėtą bendrą turtą pateikti. Notaras, atlikdamas veiksmus, be kita ko, pirmiausiai turi laikytis įstatymo reikalavimų. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. <...> Jei pergyvenusysis sutuoktinis prašo išduoti liudijimą dėl jam tenkančios dalies turto, įregistruoto mirusiojo sutuoktinio vardu, bet nesutinka, kad būtų išduotas liudijimas, nustatantis mirusiajam priklausiusią dalį turte, įregistruotame pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, tai notaras turi nurodyti mirusiojo sutuoktinio įpėdiniams, kad kyla ginčas dėl teisės ir negali išduoti paveldėjimo liudijimų, kol nenustatyta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Nurodytas įstatyminis reglamentavimas ir LAT praktika reiškia, kad jeigu įpėdiniai ir pergyvenęs sutuoktinis sutaria dėl sutuoktiniu turto bendrame turte nustatymo, notaras išduota atitinkamus paveldėjimo/nuosavybės teisės liudijimus. Ir priešingai, jeigu tarp įpėdinių ir/ar pergyvenusio sutuoktinio kyla ginčas dėl turto dalių nustatymo, notaras atsisako išduoti paveldėjimo/nuosavybės teisės liudijimus ir pasiūlo pastariesiems nustatyti mirusiojo sutuoktinio dalis bendrame turte. Nagrinėjame atveju matyti, kad po atsakovo motinos mirties tarp paveldėtojų - atsakovo ir apeliančių tėvo ‑ nekilo jokių ginčų dėl turto padalijimo (turto dalių nustatymo). Visiems subjektams (įskaitant ir notarę) buvo aišku, kad apeliančių tėvo vardu atidarytose sąskaitose esančios lėšos lieka asmeninė apeliančių tėvo nuosavybė (nedalintinas turtas). Apeliančių žiniomis, dėl šių aplinkybių atsakovas ir apeliančių tėvas buvo aiškiai susitarę ir ginčo dėl to nebuvo. Tokių susitarimų egzistavimą taip pat patvirtina ir tas faktas, kad nedelsiant po palikimo įforminimo apeliančių tėvas atsakovui neatlygintinai perleido (padovanojo) 5/8 dalis garažo, įgyto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po atsakovo motinos mirties. Šios aplinkybės, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad apeliančių tėvo turėtos piniginės lėšos nebuvo dalintinas bendras turtas ir dėl to šalys buvo susitarusios. Kitaip tariant, tai yra dar vienas papildomas įrodymas, leidžiantis daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliančių tėvo vardu atidarytose sąskaitose buvo jo asmeniniai pinigai, t. y. jog neegzistavo pagrindas tenkinti atsakovo reiškiamų reikalavimų dėl šių pinigų pripažinimo bendra jungtine nuosavybe.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovas nesutinka su apeliantėmis, kad teismas klaidingai vertino, jog atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, nes, apeliančių nuomone, ginčas yra susijęs ne su nuosavybės teisiniais santykiais, o ginčas yra dėl teisės paveldėti. Nors priešieškiniu atsakovas prašė atnaujinti, jo nuomone, praleistą ieškinio senaties terminą priešieškiniui pateikti, nustatytą CK 5.8 straipsnyje ir taikytiną paveldėjimo teisiniams santykiams, tačiau mano, kad teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius ir nustatė, kad ginčo esmė yra nuosavybės teisiniai santykiai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, todėl ir atnaujinti jo nebuvo pagrindo.

2. Dėl ieškinio ir priešieškinio dalies dėl atsakovo motinai priklausiusių ½ dalies piniginių lėšų, buvusių ieškovių tėvo sąskaitose.

2.1. Kasacinės instancijos teismas byloje Nr. 3K-3-583/2013 nurodė, kad jeigu kyla ginčas dėl turėto bendro turto apimties po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir palikimo priėmimo, tai palikimą priėmę asmenys gali reikšti ieškinį dėl teisės ir ginčyti pergyvenusiajam sutuoktiniui išduoto nuosavybės teisės liudijimą dėl netinkamos dalies bendrame turte nustatymo. Atsakovas priešieškiniu būtent tokius reikalavimus ir pareiškė. Civilinio proceso šalys savo argumentus ir atsikirtimus gali įrodinėti visais leidžiamais įrodymais. Atsakovo prašymu prie civilinės bylos Nr. 2-725-559/2014 buvo prijungta Jonavos rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-37-217/2012, kurioje taip pat yra surinkti rašytiniai įrodymai apie apeliančių tėvo turėtas lėšas banko sąskaitose laikotarpiu nuo santuokos su atsakovo motina sudarymo dienos (1997-01-17) iki jos mirties, apie sąskaitų (indėlių) atidarymo datas, pinigų judėjimą tarp sąskaitų. Teismas išsamiai išanalizavo ir ginčijamame sprendime išsamiai pasisakė dėl apeliančių tėvo ginčo sąskaitų AB Swedbank, AB Ūkio banke, AB banke Snoras, atidarymo datų, įplaukų į sąskaitas šaltinių, lėšų tarp sąskaitų pervedimo. Atsakovas su teismo išvadomis šioje dalyje (sprendimo lapai 15-17) sutinka, todėl jų atsiliepime nekartos. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad tam tikras išvadas civiliniame procese teismas gali padaryti tiek tiksliai nustačius tam tikras aplinkybes, tiek padarius išvadą, jog aplinkybė labiau tikėtina. Tačiau šioje konkrečioje byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais remiantis buvo galima tiksliai nustatyti aplinkybes apie sąskaitų atidarymą ir piniginių lėšų įnešimą, kadangi tai patvirtina banko sąskaitų išrašai.

2.2. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo po atsakovo motinos mirties išdavimo dieną, t. y. 2009-06-01, tarp atsakovo ir apeliančių tėvo nekilo jokių ginčų dėl turto padalijimo (turto dalių nustatymo), kad atsakovui ir notarui buvo žinoma, kad apeliančių tėvo vardu esančios lėšos lieka asmenine jo nuosavybė. Mirus apeliančių tėvui į 17 notaro biurą kreipėsi mirusiojo J. K. dukterys - apeliantės, kurios nurodė, kad apeliančių tėvas turi piniginių lėšų bankuose. Tik tuomet notarei kilo pagrįstas įtarimas, kad mirus atsakovo motinai apeliančių tėvas nenurodė viso bendro santuokinio turto, ir dalis lėšų gali būti jo ir atsakovo motinos nuosavybė. Todėl trečiasis asmuo pateikė papildomą užklausimą AB Swedbank, AB Ūkio bankui ir AB Bankui „SNORAS“, prašant nurodyti apeliančių tėvo sąskaitų šiuose bankuose likučius 2009-02-09 dienai (t. y. atsakovo motinos mirties dienai). 2011-05-25 dieną notaro biure buvo gautas AB Swedbank raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovo motinos mirties dieną (2009-02-09) apeliančių tėvas turėjo lėšų trijuose banko sąskaitose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1-6622 (t. 1, b. l. 88). Taip pat 2011-05-18 dieną notaro biure buvo gautas AB bankas Snoras raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovo motinos mirties dieną (2009-02-09) apeliančių tėvas turėjo lėšų terminuotų indėlių sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89), o pagal 2011-05-19 AB Ūkio banko pažymą atsakovo motinos mirties dieną (2009-02-09) apeliančių tėvas turėjo lėšų banko sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90). Byloje yra pateiktos paveldėjimo bylų, užvestų Kauno m. 17-ajame notarų biure, tiek po atsakovo motinos, tiek po apeliančių tėvo mirties, kopijos, iš kurių matyti, kad paveldėjimo byloje Nr. 17-30/2009, užvestoje po atsakovo motinos mirties, iki 2009-06-01 dienos (t. y. nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos) nebuvo pateikta jokių duomenų apie apeliančių tėvo vardu turėtas banko sąskaitas. Todėl nebuvo ir negalėjo būti jokio atsakovo ir apeliančių tėvo susitarimo dėl šių lėšų pripažinimo ieškovių tėvo asmenine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kuomet sprendė, kad atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Apeliančių manymu, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams turėjo būti taikomas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o ne bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jos nurodo, kad teismas padarė procesinius teisės pažeidimus, spręsdamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir netinkamai vertino įrodymus, nes atsakovas turėjo pareigą paneigti aplinkybę (prezumpciją), kad apeliančių tėvo turėtos piniginės lėšos „Swedbank“ AB banke ir AB Ūkio banke buvo jo asmeninės lėšos, todėl teismas nepagrįstai nepadarė labiau tikėtinos išvados, kad į ginčijamas banko sąskaitas pateko būtent asmeninės jų tėvo lėšos.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovių tėvas J. K. ir atsakovo R. P. N. (jo teisių perėmėja D. N.) motina S. N. buvo sutuoktiniai, jų santuoka buvo įregistruota 1997-01-17 (t. 1, b. l. 178). 2009-02-09 mirė atsakovo motina (t. 1, b. l. 177), o 2010-12-26 mirė ieškovių tėvas (t. 1, b. l. 113). Mirus atsakovo motinai, pergyvenusiajam sutuoktiniui ieškovių tėvui 2009-06-01 buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas reg. Nr. RI-2971, kuriame nurodyta, kad jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto, įgyto santuokos su atsakovo motina metu, t. y. ½ dalis garažo ir lėšų atsakovo motinos vardu atidarytose AB Ūkio banko ir AB banko SNORAS sąskaitose (t. 1, b. l. 190‑191). 2009-06-01 išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai Nr. RI-2972 ir Nr. RI-2974 ieškovių tėvui paveldėti ¼ dalį, o atsakovui – ¾ dalis jo motinos turto, t. y. ½ dalį garažo, esančio Kaune, pramonės pr. 17A, bei po ½ dalį piniginių lėšų, esančių AB Ūkio banko ir AB banko SNORAS sąskaitose (t. 1, b. l. 192-195). Mirus ieškovių tėvui, ieškovės 2011-05-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. RI-2853 (t. 1, b. l. 140) ir 2011-06-10 - paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. RI-3722 (t. 1, b. l. 160) pagrindu paveldėjo ½ dalį lėšų likučių tėvo vardu atidarytose AB Ūkio banko, „Swedbank“, AB banko (pagal pirmąjį liudijimą) ir AB banko SNORAS sąskaitose (pagal antrąjį liudijimą). Taigi, atsakovas ir ieškovės yra paveldėjimo būdu tapę mirusiųjų sutuoktinių turtinių teisių perėmėjai.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl atsakovo motinos S. N. palikimo apimties tarp atsakovo ir jo motinos sutuoktinio, kurie abu įstatymų nustatyta tvarka yra įgiję nuosavybės teises palikėjos palikimą, įpėdinių ieškovių, kurios, mirus tėvui, paveldėjimo pagrindu įgijo nuosavybės teises į jo palikimą, atsakovo manymu nepagrįstai ta apimtimi, kuria tėvo palikimas buvo padidintas atsakovo motinos asmeninėmis lėšomis, esančiomis ieškovių tėvo vardu atidarytose sąskaitose banke. Todėl šalių ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, kuriam taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Esant tokiems argumentams teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties, taikė ne tą materialinį įstatymą, kurį turėjo taikyti ir nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovas yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Dėl apeliančių ginčijamos atsakovo teisės reikšti priešieškinį reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013, kurioje išnagrinėtas pradinis šalių ginčas dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo (Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-37-217/2012) pažymėta, kad jeigu kyla ginčas dėl turėto bendro turto apimties po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir palikimo priėmimo, tai palikimą priėmę asmenys gali reikšti ieškinį dėl teisės ir ginčyti pergyvenusiajam sutuoktiniui išduotą nuosavybės teisės liudijimą dėl netinkamos dalies bendrame turte nustatymo. Tokį reikalavimą atsakovas ir pareiškė priešieškiniu. Kasacinis teismas paminėtoje byloje konstatvo, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo ginčijamas 2009 m. birželio 1 d. J. K. išduotas nuosavybės teisės liudijimas dėl lėšų, keliant klausimą, ar jos turėjo būti įtrauktos į bendrą sutuoktinių turtą, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl bendro turto perdalijimo ginčo tvarka tarp atsakovo ir ieškovių, paveldėjimo būdu tapusių mirusiųjų sutuoktinių turtinių teisių perėmėjais. Todėl nesutiktina su apeliantėmis, kad atsakovas, tokio priešieškinio nereiškęs Jonavos rajono apylinkės teisme, apeliantėms 2011-09-26 pareiškus ieškinį atsakovui dėl 2011-07-08 jam neteisėtai išduoto nuosavybės teisės liudijimo reg. Nr. RI-4280 ir paveldėjimo teisės liudijimo reg. Nr. RI-4281 pripažinimo negaliojančiais, jį reikšti negalėjo ar jo pažeista teisę galėjo būti atsisakyta ginti dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apie pažeistą teisę sužinojo, kuomet 17 notaro biuro notarei kilo pagrįstas įtarimas, jog mirus atsakovo motinai, apeliančių tėvas nenurodė viso bendro santuokinio turto ir dalis lėšų gali būti jo ir atsakovo motinos nuosavybė. Apeliančių tėvui mirus (2010-12-26), jos kreipėsi į notarę ir nurodė, kad tėvas turėjo piniginių lėšų bankuose. Tik tuomet buvo gauti duomenys iš bankų, kurie atsakovui leido spręsti apie jo teisių pažeidimą. Kitų duomenų, kad atsakovui buvo žinoma apie šiose sąskaitose esančias pinigines lėšas anksčiau, byloje nėra. Todėl atsakovas nėra praleidęs bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Dėl ieškovių tėvo vardu atidarytose sąskaitose banke 2009-02-09 (atsakovo motinos mirties dienai) buvusių piniginių lėšų likučių teisinio režimo.

Pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino iš dalies ir sprendė, kad piniginių lėšų likučiai AB ŪKIO banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 Lt ) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (5000 Lt) ir „Swedbank“ AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (1208,85 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 Lt), remiantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodė tapačius argumentus dėl šiose sąskaitose buvusių piniginių lėšų likučių, kaip ir teikdamos paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, kurie buvo nurodyti sprendimo aprašomojoje dalyje (3 t., b.l. 89-80). Pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose, kurios buvo atidarytos palikėjų santuokos metu ir nustatė juose esantį piniginių lėšų likutį pagal byloje gautus rašytinius įrodymus (sprendimo 15-17 lapai). Apeliantės dėl šių aplinkybių nustatymo neteisėto savo argumentų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nekartoja. Apeliantės nurodo, kad AB Ūkio bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2000-12-18 atidarytas terminuotas indėlis 5 000 Lt sumai, kuri buvo išimta iš asmeninės apeliančių tėvo atsiskaitomosios „Swedbank“, AB sąskaitos. Dėl pastarosios aplinkybės nurodoma tik, kad išnagrinėtoje byloje Nr. 2-37-217/2012 buvo pateikti duomenys, kad iki santuokos sudarymo J. K. turėjo asmeninių santaupų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtos civilinės bylos duomenis (2 t. b.l. 47-60), pagrįstai konstatavo, kad negalima nustatyti iš kokių lėšų (asmeninių ar bendrų) buvo atidaryta ši sąskaita. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Apeliantės nenurodė, kokių įrodymų teismas neįvertino, kurie galėtų būti pagrindu priimti kitokį sprendimą. Apeliaciniame skunde plačiau nedetalizavo, kokie konkrečiai rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 5000 Lt indėlis AB Ūkio bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra iš ieškovių tėvo asmeninių lėšų. Apeliacinio skundo argumentai dėl piniginių lėšų, buvusių 2009-02-09 (atsakovo motinos mirties dienai) AB banko Snoras sąskaitose nėra reikšmingi tuo aspektu, kad atsakovas teismo sprendimo neskundė, o teismas pripažino, kad šiose sąskaitose buvusios lėšos yra asmeninės J. K. lėšos (sprendimo 16-17 lapai). Be to, šio banko sąskaitų išrašuose nėra duomenų apie jame buvusių asmeninių pinginių lėšų perkėlimą į kitas sąskaitas, kuriose piniginių lėšų likutis buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl vien tai, jog įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip pageidauja apeliantės, ir nebuvo priimtas joms palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad įrodymai įvertinti netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015 ir kt.).

Nėra pagrindo pritarti apeliantėms, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka tam sutuoktiniui, teigiančiam, jog tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantės yra mirusio sutuoktinio turtinių teisių perėmėjos ir jos turėjo pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti šią preziumpciją. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013 nustatė, kad apeliančių tėvo po sutuoktinės – atsakovo motinos mirties išduoto nuosavybės teisės liudijimo atžvilgiu galioja teisėtumo prezumpcija, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas jį ir ginčija, remdamasis įstatymine preziumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl apeliantės teigdamos, kad AB ŪKIO banko ir „Swedbank“ AB sąskaitose atsakovo motinos mirties dieną piniginės lėšos buvo vieno sutuoktinio – jų tėvo asmeninis turtas, turėjo šią preziumpciją paneigti. Be to, tai turėjo padaryti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, apeliantės šios pareigos neįvykdė, o byloje yra rašytiniai įrodymai, kad piniginės lėšos apeliančių tėvo sąskaitose banke turėjo sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl negalima pritarti apeliantėms, kad teismas turėjo pagrindą atsakovo priešieškinį atmesti visa apimtimi (ir atitinkamai tenkinti ieškovių reikalavimus). Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad po atsakovo motinos mirties tarp paveldėtojų – atsakovo ir ieškovių tėvo, nekilo jokių ginčų dėl turto padalinimo ar įpėdiniai buvo sudarę kokius tai susitarimus, ne įstatymo nustatyta tvarka, arba sudarė kitus sandorius, neturi įtakos teisiniam rezultatui dėl šalių ginčo.

Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines bei materialinės teisės normas bei padarė faktinius bylos duomenis atitinkančias išvadas, todėl apeliančių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo teisių perėmėjai D. N. iš apeliančių priteisiamas po 100 Eur iš kiekvienos jo turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimas (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Iš apeliančių valstybei taip pat lygiomis dalimis priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudaro 12,13 Eur (CPK 92, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliančių N. P. ir V. J. atsakovei D. N. iš kiekvienos po 100 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti atlyginimą ir valstybei iš kiekvienos po 6,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Dalė BurdulienėGintautas KoriaginasIzolda Nėnienė