Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1061-390/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
2S-1061-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00437-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
R. P. N.
Ieškovas
N. P., V. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1061-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00437-2014-4Procesinio sprendimo kategorija:110.1; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. N. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-725-559/2014 pagal ieškovių N. P. ir V. J. ieškinį atsakovui R. P. N. dėl piniginių lėšų priteisimo,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovo R. P. N. 7 388,53 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 21–22).

Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 7 388,53 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu yra pakankamai didelė, todėl atsakovas negalės prievolės tinkamai įvykdyti, be to, atsakovas vengia bendrauti, slapstosi, negrąžina be pagrindo gautą turtą. Ieškovės mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra realus pagrindas manyti, kad teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi prašymą tenkino (b. l. 23). Teismas ieškovių reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo R. P. N. pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išskyrus pinigų sumas iš kurių negalima išieškoti pagal LR (duomenys neskelbtini) str.), pareikšto reikalavimo sumoje – 7 388,53 Lt, uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į R. P. N. sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su ieškovėmis ir valstybe. Nesant pakankamai piniginių lėšų, teismas nutarė areštuoti atsakovo R. P. N. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 7 388,53 Lt uždraudžiant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims.

Teismas nustatė, kad pakankamai didelė fiziniam asmeniui pareikštų reikalavimų suma, atsakovo vengimas vykdyti ieškovių reikalavimą grąžinti nepagrįstai įgytas lėšas ir kitos ieškovių nurodytos aplinkybės gali padidinti ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

I. A. skundo argumentai.

Atskiruoju skundu atsakovas R. P. N. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį dėl atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 7388,53 Lt sumai (b. l. 27–28). Nurodomi šie atskirojo skundo argumentai:

Nėra pateikti įrodymai, iš kurių galima būtų manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Pareikšto ieškinio suma–7 388,53 Lt negali būti laikoma labai didelė, kad galima būtų daryti išvadą apie teismo sprendimo visiško neįvykdymo riziką.

Atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo kitoje byloje negali būti laikomas priežastimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nepagrįstai ieškovių nurodytas aplinkybes, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę, laikė pagrindu priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepagrįstas ir neįrodytas ieškovių argumentas, kad atsakovas vengia bendradarbiauti ir slapstosi.

Teismas, pirma eile areštavęs atsakovo pinigines lėšas, o tik jų nesant pakankamai – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pažeidė ekonomiškumo principą, užkirto atsakovui galimybę tenkinti būtiniausius žmogaus poreikius, mokėti komunalinius mokesčius, atsiskaityti su turimais kreditoriais.

2014-02-04 atliktas transporto priemonių išregistravimas pagal jau seniai įvykusį automobilių perleidimo faktą, todėl VĮ Regitros Kauno filialo pažymos negali būti įrodymu, kad atsakovas ar jo sutuoktinė bando perleisti ar paslėpti jų vardu esantį turtą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C PK 329 str., 338 str.).

Sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą pakanka nustatyti dvi sąlygas, ar 1) ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir 2) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama ne tik reali grėsmė, bet ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir jų tikslingumas bei ekonomiškumas.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutartį grįsdamas vien tik tariamai didele ieškinio suma. Bylos duomenimis, apeliantas, siekdamas įrodyti, jog ieškovių pareikšto reikalavimo suma jam nėra didelė ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė jo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus - AB „Achema“ filialo 2013-12-10 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 32) ir VĮ Registrų centro išrašą apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (b. l. 33). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikta pažyma apie gaunamą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio objektyviai nepatvirtina jo geros turtinės padėties skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad piniginės lėšos atsakovui reikalingos atsiskaityti su turimais kreditoriais ir į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo suma 7388,53 Lt fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė ir, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė ieškovių turtiniams interesams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad tokioje situacijoje teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant ieškovo pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų. Be to, turto areštas nėra susijęs su draudimu naudotis ir valdyti areštuotą turtą – areštuoto turto savininko disponavimo teisė apribojama tiek, kiek reikia ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Atsakovo turto, kurio vertė viršija ieškovo prašomą priteisti sumą, disponavimo teisės apribojimo įstatymai nenumato.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė turtiniu teisme pareikšto reikalavimo pobūdžiu ir jo dydžiu, nutartyje nurodydamas, kad pirmiausia areštuotinos atsakovo piniginės lėšos ir turtinės teisės, ir tik šių lėšų nepakankant - kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Vadovaujantis C P K 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principu ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kuriam piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti jo veiklą, apsunkinti ir apriboti galimybes atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, nagrinėjamu atveju gali kelti grėsmę atsakovo sutartinių įsipareigojimų ieškovėms vykdymui, o kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas turėtų mažesnę įtaką atsakovo veiklai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, joje nurodant, kad pirmiausia areštuojamas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamsis turtas, ir tik jo nesant, ar esant nepakankamai - piniginės lėšos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 145 straipsnio 2 dalis). Toks taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas užtikrins abiejų šalių interesų pusiausvyrą (CPK 17 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), be pagrindo neapsunkins fizinio asmens veiklos. Be to, ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad piniginių lėšų areštą taikyti turėtų būti vengiama tais atvejais, kai ieškovo reikalavimus galėtų užtikrinti skolininko materialaus turto areštas.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ginčijama nutartis pakeistina, pakeičiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą (C P K 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

P. J. rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį dėl pritaikytų atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumo, išdėstant nutarties rezoliucinę dalį taip:

„I. N. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimo užtikrinimui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. P. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Jonava, A. K. g. 7-37, priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos - 7388,53 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų 53 centų), uždraudžiant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išskyrus pinigų sumas iš kurių negalima išieškoti pagal LR C P K 739 str.), pareikšto reikalavimo sumoje – 7388,53 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų 53 centų), uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į R. P. N. sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su ieškovėmis N. P., V. J. ir valstybe.“

Kitas teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nutartis vykdoma skubiai.

Apie teismo nutartį informuoti Turto arešto aktų registro tvarkytoją.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis