Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. (dabartinė pavardė – V.) ieškinį atsakovui D. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie vaiko tėvą panaikinimo vaiko gimimo akto įraše, kurioje teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2874-179/2010 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie vaiko tėvą panaikinimo vaiko gimimo akto įraše buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Minėta sutartimi D. Š., vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, gimimo akto įraše Nr. 161, sudarytame (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažino ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimą, kad D. Š. nėra D. Š., (duomenys neskelbtini), tėvas ir sutiko, kad vaiko gimimo akto įraše būtų išbrauktos žinios apie vaiko tėvą.

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patenkino D. Š. patikslintą prašymą ir atnaujino procesą šioje byloje konstatavus, kad teismas minėtoje 2010 m. spalio 25 d. nutartyje nepasisakė dėl atsakovo pareigos išlaikyti vaiką (ne)panaikinimo.

3. Atsakovas (pareiškėjas) D. Š. prašo pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-2874-179/2010 priimtą teismo nutartį, papildant, kad „D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini)“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina buvusį ieškovės pradinį siekį realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl minėtų klausimų išsprendimo (tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-241-835/2010 pakeitimo dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo). Teismas darė išvadą, kad susidarė išskirtinė, prieštaringa teisinė situacija, kuomet įsiteisėjo tiek teismo procesinis sprendimas dėl atsakovo prievolės išlaikyti ieškovės vaiką, tiek teismo procesinis sprendimas dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo ieškovės vaiko atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-11-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-6236-558/2024 dėl proceso atnaujinimo; panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-09-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-6236-558/2024 dėl proceso atnaujinimo; atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2874-179/2010; atmesti atsakovo D. Š. prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.6. 2010-10-25 taikos sutartyje nėra susitarimo punkto, kad D. Š. ir toliau išlaikys ieškovės J. Š. V. sūnų, kuris nėra biologinis D. Š. sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirojo skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo pasibaigus naikinamajam 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam terminui, dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) bei dėl teismo nutarties, priimtos atnaujintoje byloje, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pakeitimo, šalims dėl to nesusitarus, pagrįstumo.

13. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria buvo patenkintas D. Š. prašymas atnaujinti procesą šioje byloje, yra neskundžiama (CPK 370 str. 3 d.), todėl nesudaro apeliacijos objekto. Tačiau apeliantė pasinaudojo teise motyvus dėl šios nutarties neteisėtumo įtraukti į atskirąjį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

14. Byloje nėra ginčo dėl skundžiamoje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių apie priimtus teismų procesinius sprendimus, todėl šios aplinkybės laikomos nustatytomis ir iš naujo nekartojamos.

Dėl termino atnaujinti procesą ir proceso atnaujinimo pagrindo

15. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 21 punktą).

16. Kasacinis teismas, pabrėždamas proceso atnaujinimo, kaip instituto, taikymo ribotumą, taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti tokių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 16 punktą; 2024 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024 42 punktą ). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24; 2011 m. birželio 24 d. sprendimo byloje Giuran prieš Rumuniją, peticijos Nr. 24360/04, par. 28–32; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11).

17. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi teismų sprendimai. Tačiau taip yra kišamasi (daroma intervencija) į ginčo šalių santykius, kurie yra jau iš dalies nusistovėję ir stabilizavęsi. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 17 punktas). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2016, 22 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Aiškinant priešingai, būtų paneigtas teisinis reguliavimas (CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas, kuriam suėjus prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje nebegali būti teikiamas).

19. Bylos duomenimis nustatyta ir atsakovas neneigia, kad dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2874-179/2010 ir pats pasirašė taikos sutartį su J. V.. Sutartis buvo patvirtinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2874-179/2010 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie vaiko tėvą panaikinimo vaiko gimimo akto įraše; nėra ginčo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas apie šią nutartį sužinojo tik 2024 m. sausio 11 d., kuomet atsakovo prašymu jam buvo išduota nutarties kopija. Akivaizdu, kad byloje dalyvavęs atsakovas turėjo galimybę teismo nutartį gauti žymiai ankščiau, t. y. po 2010 m. spalio 25 d. nutarties paskelbimo. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas neturėjo galimybės laiku įgyvendinti šios procesinės teisės, byloje nėra, o atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo teisinį neišprusimą nėra svarbios ir nepateisina netinkamą teisių realizavimą. Kaip teisingai nurodė apeliantė, aplinkybė, kad šioje byloje atsakovą atstovauja advokatas, patvirtina, jog atsakovas žinojo ir turėjo žinoti, kokiu būdu galima pasirūpinti atstovavimu teisme, į kokį asmenį reikia kreiptis dėl teisinės pagalbos.

20. Taigi, atsakovas žymiai praleido prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, kuris pasibaigė beveik prieš 14 metų, bei praleido naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (apie 9 metus). Sprendžiant, ar šiuo atveju buvo pagrindas išimties tvarka atnaujinti praleistą naikinamąjį terminą, būtina nustatyti, ar šiuo atveju susidarė išskirtinė netoleruotina teisinė situacija.

21. Tai, kad atsakovas savo valia iki 2014 m. nesprendė klausimo dėl jo pareigos teikti išlaikymą vaikui, nustatytos Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-241-835/2010, kuriuo buvo nutraukta D. Š. ir J. Š. (po santuokos nutraukimo – V.) 2008 m. lapkričio 14 d. sudaryta santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, – yra atsakovo laisvas apsisprendimas dėl savo teisių gynimo. Asmens nerūpestingumas, neapdairumas įgyvendinant turimas teises, vertinamas tokio asmens nenaudai, jis negali būti pripažintas svarbia ir objektyvia priežastimi atnaujinti praleistą terminą, tuo labiau – įstatyme numatytą naikinamąjį terminą. Atsakovo argumentai apie ieškovės nesąžiningumą jai inicijavus vykdymo procesą dėl išlaikymo išieškojimo – nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl termino atnaujinti procesą šioje byloje bei nustatant proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo, kurio tėvystė nuginčyta, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas ir konstatavus, jog išlaidos vaikui išlaikyti iš ieškovo buvo išieškotos dėl vaiko motinos neteisėtų veiksmų, ir pripažinus šias išlaidas ieškovo nuostoliais, dėl be pagrindo teikto išlaikymo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš nuostolių padariusio asmens, remdamasis generalinio delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

22. Atsakovo siekiamos apginti teisės (panaikinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui vykdymo prievolę) nėra susijusi su vaiko pažeista teise ir teisėtu interesu gauti išlaikymą. Taigi, šioje byloje atsakovas siekia apginti savo interesą, jo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju interesu.

23. Byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovo 2014 m. siekiamas inicijuoti kitas bylas, susijusias su teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo prievolė mokėti išlaikymą, panaikinimu, tik patvirtina faktą, kad atsakovas netinkamai įgyvendina teisę į teisminę gynybą, tačiau nei pateisina termino atnaujinti procesą šioje byloje praleidimą, nei patvirtina, kad šiuo atveju susiklostė išskirtinė situacija, dėl ko atsakovas negali kitais būdais apginti savo teisių. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytose teismo nutartyse atsakovui buvo išaiškinta jo teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl atsakovo prievolės mokėti vaikui išlaikymą. Be to, atsakovui nebuvo užkirstas kelias, pasikeitus faktinei situacijai, ginti savo teisę dėl išlaikymo mokėjimo nutraukimo bendrais CK numatytais pagrindais (pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-909-889/2024).

24. Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju susiklostė išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, dėl ko būtų neišvengiama būtinybė atnaujinti procesą pasibaigus įstatyme numatytam naikinamajam terminui. Tokiu atveju proceso atnaujinimas šiuo atveju neatitiko nei teismų praktikos, nei teisinio reguliavimo (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

25. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2010 m. spalio 25 d. teismo nutartimi patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį, kurioje nebuvo aptarti bei atitinkamai teismo procesiniu sprendimu išspręsti klausimai dėl atsakovo išlaikymo pareigos vykdymo, susidarė išskirtinė, prieštaringa teisinė situacija, kuomet įsiteisėjo tiek teismo procesinis sprendimas dėl atsakovo prievolės išlaikyti ieškovės vaiką, tiek teismo procesinis sprendimas dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo ieškovės vaiko atžvilgiu.

26. Kaip buvo minėta, susidariusi situacija nėra susijusi su vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Be to, nei CK 3.149-3.153 str., nei CPK 394–399 str. normos nenumato imperatyvaus reikalavimo byloje dėl tėvystės nuginčijimo spręsti ir išlaikymo vaikui tolesnio mokėjimo klausimo. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, nebuvo pareikštas reikalavimas dėl vaiko išlaikymo. Šalys dėl tolesnio vaiko išlaikymo nesudarė susitarimo, neaptarė šios sąlygos taikos sutartyje. Aptartas teisinis reglamentavimas neįpareigoja išlaikymo klausimus spręsti kartu su reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo bei nedraudžia šalims šį klausimą spręsti ne teismine tvarka bendru sutarimu.

27. Taigi, šiuo atveju nebuvo pagrindo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, nes nebuvo padaryta esminė imperatyvios materialinės teisės normos taikymo klaida.

28. Pritartina apeliantei, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įsiterpė į šalių privačius teisinius santykius, pakeisdamas taikos sutarties sąlygas ir dėl to pažeidė sutarties šalių laisvės principą, nes šalys nesusitarė dėl taikos sutarties sąlygos, kurią papildomai patvirtino teismas, byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl D. Š. atleidimo nuo pareigos išlaikyti nepilnametį D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tam tikro momento. Nepagrįstai atnaujinus procesą, teismas iš esmės savo iniciatyva išnagrinėjo reikalavimą, dėl kurio šalys nesusitarė, ir kuris nebuvo pareikštas byloje.

29. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie procesinės teisės normos pažeidimą nėra teisiškai reikšmingos ir neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Gavusi prašymą atnaujinti procesą, ieškovė turėjo galimybę pateikti teismui tinkamos formos ir turinio atsiliepimą į prašymą, žinojo apie savo teisę pasirūpinti atstovavimu byloje, tačiau savo laisvu apsisprendimu šia teise nesinaudojo, dėl ko prisiėmė neigiamų pasekmių riziką. Kita vertus, apeliantė pasinaudojo teise pareikšti visus nesutikimo dėl proceso atnaujinimo argumentus atskirajame skunde. Taigi, jos teisė būti išklausyta nebuvo pažeista.

30. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 368 straipsnio 2 dalį, todėl buvo nepagrįstai atnaujintas naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, dėl ko nepagrįstai atnaujinimo procesą. Skundžiama teismo nutartis, kuria šalių sudaryta taikos sutartis buvo papildyta sąlyga, jog D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini)) – pažeidžia CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą.

31. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2874-179/2010 pakeitimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 371 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Apeliantės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (580,80 Eur) neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo, išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.). Patenkinus atskirąjį skundą, nėra pagrindo priteisti iš apeliantės atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2874-179/2010 pakeitimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. Š. apeliantės J. V. naudai 580,80 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.