Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovui L. T. dėl priteisto išlaikymo panaikinimo, sumokėtų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė G. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl išlaikymo panaikinimo, sumokėtų lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2-3034-896/2017 buvo neterminuotai apribota ieškovo H. B. tėvo valdžia vaikui L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (šioje byloje atsakovui L. T.), iš ieškovo priteistas išlaikymas atsakovui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki atsakovo pilnametystės. Priverstinis išlaikymo išieškojimas pagal teismo sprendimą vykdomas antstolės G. A. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. 0088/17/00181. Ieškovas nemokėjo priteisto išlaikymo atsakovui, todėl vykdomojoje byloje išieškomas ir susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kuris, pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. antstolės G. A. pateiktos pažymos Nr. S-23-88-28303 duomenis, yra 8 176,86 Eur.

15. 2018 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu Nr. e2-17593-962/2018 pripažino, kad ieškovas H. B. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko L. B. (šioje byloje atsakovo L. T.) tėvas. Atsakovo gimimo liudijime buvo panaikinti duomenys apie tėvą. Klausimas dėl išlaikymo išieškojimo nutraukimo sprendžiamas nebuvo.

16. 2023 m. spalio 25 d. ieškovas kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos, kurioje išieškomas išlaikymas, nutraukimo ir išieškotų piniginių lėšų grąžinimo. 2023 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. S-23-88-36287 antstolė prašymo netenkino, nurodė, kad sprendimo, kuriuo nuginčyta skolininko vykdomojoje byloje H. B. tėvystė išieškotojui L. B., savaime nepanaikina teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, ir nepanaikina vykdomojo dokumento, kuris pateiktas vykdyti. Proceso dalyviai turi imtis priemonių, kad būtų panaikintas vykdomasis dokumentas, kas sudarytų pagrindą antstoliui imtis CPK 629 straipsnyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo veiksmų.

Dėl išlaikymo nutraukimo ir piniginių lėšų priteisimo atsakovui pagrįstumo

17. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina).

18. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 3 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Taigi, kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo. Nuginčijus tėvystę, asmuo, kuris buvo įrašytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, nebelaikomas vaiko tėvu, taip pat nuo vaiko gimimo momento ir nuo šio momento išnyksta jo teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-421/2018).

19. Nagrinėjamu atveju prievolė teikti vaikui materialinį išlaikymą buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 2-3034-896/2017), priteisus išlaikymą vaikui. Ieškovui, kaip asmeniui, įrašytam kaip vaiko tėvas, nevykdant savo pareigų, t. y. nemokant priteisto išlaikymo atsakovui, antstolė išieškojimą vykdė priverstine tvarka ir vykdomojoje byloje susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris, 2023 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, buvo 8 176,86 Eur.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2-3034-896/2017 priėmimo metu ieškovas vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas kaip atsakovo tėvas, tėvystė dar nebuvo nuginčyta, iš ieškovo pagrįstai ir teisėtai buvo priteistas išlaikymas vaikui. Ieškovui minėto teismo sprendimo nevykdžius, t. y. išlaikymo neteikus, susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Nors ieškovas apeliaciniu skundu prašo „nutraukti išlaikymo išieškojimą atsakovui L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) vykdomą pagal 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-3034-896/2017“, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad, tik 2018 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-17593-962/2018 nuginčijus ieškovo tėvystę atsakovui, ieškovas nebeturėjo pareigos teikti išlaikymo atsakovui nuo teismo sprendimo, kuriuo nuginčyta ieškovo tėvystė atsakovui, įsiteisėjimo dienos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, įrašytas atsakovo gimimo įraše, tėvu nebelaikomas nuo 2018 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo Nr. e2-17593-962/2018 dėl tėvystės nuginčijimo įsiteisėjimo dienos (LITEKO duomenimis – 2018 m. gruodžio 22 d.), tik nuo šio momento atsirado teisinės pasekmės – išnyko atsakovo teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu, tačiau teisiniai padariniai, susiklostę iki minėto sprendimo įsiteisėjimo, liko galioti, t. y. ieškovas turi pareigą mokėti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki 2018 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2018 m. gruodžio 22 d.).

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, kad ieškovas po to, kai iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam jo sūnui, išlaikymo neteikė, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris išieškomas vykdomojoje byloje, pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad, tik vykdymo procese antstoliui perskaičiavus išlaikymo įsiskolinimo sumą ir ieškovui ją sumokėjus, permokos atveju antstolis, vykdantis vykdomąją bylą, spręs klausimą dėl permokėtų lėšų grąžinimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo, kurio tėvystė nuginčyta, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas ir konstatavus, jog išlaidos vaikui išlaikyti iš ieškovo buvo išieškotos dėl vaiko motinos neteisėtų veiksmų, ir pripažinus šias išlaidas ieškovo nuostoliais, dėl be pagrindo teikto išlaikymo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš nuostolių padariusio asmens, remdamasis generalinio delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad, kaip ieškinyje nurodo pats ieškovas, jis 2015 m. rugsėjo 20 d. konflikto metu nužudė savo sutuoktinę (vaiko motiną) S. B..

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apeliacinio skundo argumentų

23. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, jo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

24. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti pakeistą.