Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. patikslintą ieškinį atsakovėms daugiabučių namų savininkų bendrijai „Grandinė“ ir akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl skolos perkėlimo kitam asmeniui ir neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimo bei įpareigojimo išbraukti iš šilumos vartotojų sąrašo, trečiasis asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė, pagal atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ priešieškinį ieškovei I. Ž. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys pagal priešieškinį daugiabučių namų savininkų bendrija „Grandinė“, antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašė perkelti atsakovėms visą ieškovei priskaitytą skolą už negautas paslaugas, priteisti iš atsakovių solidariai 2914,25 Eur turtinei žalai atlyginti, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat nustatyti, kad ieškovė nuo 2010-10-01 nėra akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ teikiamų paslaugų gavėja ir vartotoja, adresu (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovus išbraukti ieškovę iš šilumos tiekimo paslaugų vartotojų sąrašų. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovių nėra sudaryta jokia sutartis dėl šilumos energijos tiekimo į minėtą butą, be to, nuo 2010 metų ieškovei faktiškai nėra tiekiama šilumos energija. Paaiškino, kad 2010 metais daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Grandinė“ administruojamame daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta renovacija, jos metu ieškovės butas neteisėtai buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, tai yra šildymo sistema buvo renovuota apeinant jos butą ir sujungiant šildymo sistemą tarp minėto namo 21 ir 27 butų. Ieškovė nurodė ir tai, kad nuo 2010 metų iki šiol atsakovė AB „Klaipėdos energija“ siunčia ieškovei sąskaitas už tiektą šilumos energiją, dalis sumų jau yra priteista ir išieškoma antstolio priverstinai, iš ieškovės senatvės pensijos kas mėnesį atskaitant tam tikras sumas. Dėl šių veiksmų ieškovė patyrė 2914,25 Eur dydžio turtinę žalą, kurią turėtų solidariai atlyginti atsakovės. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė fizinį skausmą, ieškovę kamuoja nemiga, labai pablogėjo sveikata, ieškovė iki šiol vartoja vaistus, be to, ieškovė būdama pensinio amžiaus turi gyventi bute, kuriam nėra tiekiama šilumos energija, nežmoniškomis sąlygomis, o už nesuteiktas paslaugas jai nuskaitoma beveik pusė senatvės pensijos, todėl ieškovei nepakanka lėšų būtiniesiems poreikiams patenkinti.Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ pateikė priešieškinį ieškovei, prašė iš ieškovės priteisti 888,71 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 metų sausio mėnesio iki 2016 metų balandžio mėnesio, 27,18 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, todėl ieškovė nuosavybės teise įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio šildymo įrenginiai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, taigi rašytinė sutartis neturi būti sudaroma. Pažymėjo, kad nėra jokio teisinio pagrindo nei skolos panaikinimui, nei skolos perkėlimui kitam asmeniui. Taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant galėtų būti priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-09 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priešieškinį patenkino ir priteisė iš ieškovės I. Ž. 888,71 Eur skolą už šilumos energiją, 27,18 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos 915,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB „Klaipėdos energija“ bei 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovei DNSB „Grandinė“.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė turi pareigą mokėti atsakovei AB „Klaipėdos energija“ už šildymo energijos tiekimą. Tai, kad ieškovei dėl jos pačios veiksmų nėra faktiškai tiekiama šilumos energija, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti už tiekiamą šilumą į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).Atsižvelgęs į tai, kad iš ieškovės atsakovei priteistinas įsiskolinimas už šilumos energijos tiekimo paslaugas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės delspinigius tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistini 27,18 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Iš ieškovės, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Pasisakydamas apie ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmestinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas ieškovės I. Ž. (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o AB „Klaipėdos energija“ priešieškinį atmesti. Apeliantė bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantės butas nuo 2010 metų yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl, remiantis kasacinio teismo 2005-03-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, AB „Klaipėdos energija“ negali reikalauti mokėti už paslaugas ar produktą, kurio faktiškai nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas; nutraukus šilumos vartojimą iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją, nes tai prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnyje numatytai vartotojo teisei pirkti prekes ir paslaugas savo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir priteisė atsakovei DNSB „Grandinė“ neprotingas ir neįrodytas bylinėjimosi išlaidas, kurių atsakovė nepatyrė. Byla yra nesudėtinga ir jokių išskirtinių atstovavimo paslaugų byloje suteikta nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliantės senyvą amžių (85 metai), sunkią sveikatos būklę, nuolat mažinamas pensijas, antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmus, apeliantės negalėjimą pačiai gintis nuo neteisėtų atsakovių veiksmų ir kitas reikšmingas priežastis, atsakovei iš apeliantės priteisė 710 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog sąskaita už bylinėjimosi išlaidas išrašyta ir sutartis dėl teisinių paslaugų buvo sudaryta anksčiau, negu teismui buvo paduotas apeliantės ieškinys.Teisme taip pat gautas atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Šilumos energija bendroms patalpoms ir karštam vandeniui šildyti apeliantei tiekiama vadovaujantis LR CK 6.384 straipsnio nuostatomis. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje dalyvavo apeliantės atstovės T. Ž., advokatės L. B. ir M. S., daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl išdėstytų motyvų netenkintinas apeliantės reikalavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovei AB „Klaipėdos energija“ skola iš apeliantės yra priteista ne už šilumos energiją, patiektą apeliantės butui šildyti, o už šilumos energiją, sunaudotą namo, kuriame yra apeliantės butas, bendrojo naudojimo patalpų šildymui, bei šilumos energiją, sunaudotą karšto vandens paruošimui, tiekiamą į apeliantės butą. Šilumos tiekimas į apeliantės butą yra atjungtas, tačiau dėl energijos tiekimo į apeliantės butą karšto vandens paruošimui ginčo nėra. Apeliantė taip pat neginčija aplinkybės, jog šilumos energija yra tiekiama namo, kuriame yra ir apeliantei priklausantis butas, bendro naudojimo patalpoms šildyti. CK 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ).DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės <...>. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje taip pat įtvirtinta daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovei AB „Klaipėdos energija“ iš apeliantės priteisė susidariusį įsiskolinimą už šilumos energiją, sunaudotą namo, kuriame yra apeliantės butas, bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, bei šilumos energiją, sunaudotą karšto vandens paruošimui, tiekiamą į apeliantės butą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsniu, nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantei kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas už atsakovės AB „Klaipėdos energija“ patiektą šilumos energiją namo, kuriame yra apeliantei priklausantis butas, bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Kaip jau minėta, aplinkybė, jog apeliantei priklausantis butas yra atjungtas nuo šildymo sistemos, yra teisiškai nereikšminga sprendžiant mokėjimo už patiektą energiją namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti klausimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015, 2017-01-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017).

Dėl pareigos mokėti už šilumos energiją karšto vandens ruošimui

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, to pačio straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis LR CK 1.71 straipsnio ir 6.384 straipsnio normomis, šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovė tapo šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi nuo butų (patalpų) įsigijimo arba nuo pastato, kuriame yra įsigyti butai (patalpos), prijungimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog apeliantei nėra tiekiama šilumos energija karšto vandens ruošimui. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos galioja, iki šalys individualiai susitaria dėl šių sąlygų (27 punktas). Pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 9 punktą, šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta ar pakeista pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas (8, 11 punktai). Taigi tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos energijos tiekimo tinklų datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, tai yra tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012; kt.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.71 ir 6.384 straipsniais, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei nuosavybės teise įgijus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir apeliantei kyla pareiga mokėti už šilumos energiją, patiektą vandens, tiekiamo į apeliantei nuosavybės teise priklausantį butą, pašildymui.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir priteisė atsakovei DNSB „Grandinė“ neprotingas ir neįrodytas bylinėjimosi išlaidas, kurių atsakovė nepatyrė. Byla yra nesudėtinga ir jokių išskirtinių atstovavimo paslaugų byloje suteikta nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliantės senyvą amžių (85 metai), sunkią sveikatos būklę, nuolat mažinamas pensijas, antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmus, apeliantės negalėjimą pačiai gintis nuo neteisėtų atsakovių veiksmų ir kitas reikšmingas priežastis, atsakovei iš apeliantės priteisė 710 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog sąskaita už bylinėjimosi išlaidas išrašyta ir sutartis dėl teisinių paslaugų buvo sudaryta anksčiau, negu teismui buvo paduotas apeliantės ieškinys.Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad tarp atsakovės DNSB „Grandinė“ ir advokato padėjėjo G. D. 2015-02-23 sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis ir atstovavimo sutartis, pagal kurias atsakovė pavedė advokato padėjėjui G. D. atstovauti atsakovės interesams Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme, ruošti ir teikti procesinius dokumentus, atstovauti atsakovei teismo posėdžiuose bei atlikti kitus veiksmus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutartys yra bendro pobūdžio, nuo sutarčių sudarymo momento advokato padėjėjui G. D. suteikiančios teisę atstovauti atsakovės interesams visose minėtuose teismuose nagrinėjamose bylose. Šios sutartys nebuvo sudarytos, suteikiant teisę atstovauti tik nagrinėjamoje civilinėje byloje ir, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, ieškovės ieškinys buvo gautas vėliau, nei buvo sudarytos atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo sutartys. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje yra 2016-01-07 gautas atsakovės GNSB atstovo advokato padėjėjo G. D. prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 95–96), 2015-11-16 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 60/2015 (T. 1, b. l. 97), mokėjimo nurodymas (T. 1, b. l. 98), patvirtinantis 300 Eur sumokėjimą už teisininko paslaugas, 2016-04-25 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (T. 1, b. l. 164–165), 2016-03-20 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 7/2016 (T. 1, b. l. 166), mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 210 Eur sumokėjimą už teisininko paslaugas (T. 1, b. l. 167), 2016-06-16 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (T. 2, b. l. 30–31), 2016-05-25 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 11-2016 (T. 2, b. l. 32), mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 200 Eur sumokėjimą už teisines paslaugas (T. 2, b. l. 33). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatyti maksimalūs advokatų bei advokato padėjėjų priteistinų užmokesčių dydžiai už teikiamą pagalbą civilinėse bylose. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodytų dydžių, yra protingos ir pagrįstos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas iš apeliantės priteisė atsakovei DGNSB „Grandinė“.

Apeliacinės instancijos teisme 2016-11-28 gautas apeliantės prašymas prijungti ir vadovautis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose civilinėse bylose. Apeliantė prašo pridėti kasacinio teismo 2012-11-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012, kopiją bei vadovautis šia nutartimi nagrinėjamoje byloje.Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas aiškindamas precedentų taikymo klausimą sprendžiant bylas atkreipė dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės nurodomos kasacinio teismo nagrinėtos bylos ir šios nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl nurodyta kasacinio teismo 2012-11-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012, negalima remtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012 buvo sprendžiamas klausimas dėl šilumos energijos tiekimo, kai patalpos ir jų inžineriniai tinklai yra savarankiški. Tokiose situacijose šilumos tiekėjas turi visas galimybes netiekti šilumos energijos arba nutraukti tiekimą, kol nėra sudaryta nauja sutartis, kai pasikeitus patalpų savininkui buvęs šilumos energijos pirkėjas reikalauja nutraukti sutartį.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimą palikti nepakeistą.