- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-13
- Bylos Nr.
- 1-1282-899/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00659-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.2.16.4.1Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 1981 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, Lietuvos Respublikoje neteistas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. padarymą susitaikius ir byla nutraukta, eilę kartų teistas užsienio valstybėse, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (3 veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, tai yra, laikotarpyje nuo 2010-09-21 iki 2010-09-23, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas V. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš miegamojo kambario prie lovos esančios spintelės stalčiaus, neteisėtai paėmė V. K. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) bankas bevertę mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašytu PIN kodu, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir laikė ją su savimi iki 2010-09-23 20 val. 43 min., kol neteisėtai atliko keturias finansines operacijas ir dvi finansines operacijas inicijavo.
Be to, R. S. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas bei neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją, tai yra, 2010-09-23 17 val. 58 min. 34 s, turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – V. K. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) bankas bevertę mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas jos PIN kodą, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį (duomenys neskelbtini) bankas priklausantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip norėdamas save identifikuoti kaip nukentėjusįjį V. K. ir išgryninti 100,00 Lt (28,96 Eur), per klaidą neteisingai suvedė PIN kodą, taip jis neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, panaudodamas neteisėtai elektroninę mokėjimo priemonę, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 17 val. 58 min. 48 s teisingai įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. K., iš V. K. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100,00 Lt (28,96 Eur), po ko, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 17 val. 59 min. 46 s dar kartą įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. K., patikrino V. K. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutį, tokiu būdu jis neteisėtai disponuodamas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei neteisėtai atliko dvi finansines operacijas bei vieną finansinę operaciją inicijavo, kurių metu apgaule įgijo svetimą turtą - V. K. priklausančius 100,00 Lt (28,96 Eur).
Po ko, tęsdamas nusikalstamas veikas, R. S. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai atliko finansinę operaciją bei pasikėsino atlikti vieną finansinę operaciją, tai yra, 2010-09-23 18 val. 20 min. 46 s, turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – V. K. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) bankas bevertę mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas jos PIN kodą, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį (duomenys neskelbtini) bankas priklausantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. K., iš V. K. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 300,00 Lt (86,89 Eur), po to tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 18 val. 22 min. 08 s dar kartą įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. K., pasikėsino išgryninti 50 Lt (14,48 Eur), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko sąskaitoje buvo nepakankamas piniginių lėšų likutis, tokiu būdu jis neteisėtai disponuodamas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją bei pasikėsino atlikti vieną finansinę operaciją, kurių metu apgaule įgijo svetimą turtą - V. K. priklausančius 300,00 Lt (86,89 Eur).
Po ko, tęsdamas nusikalstamas veikas, R. S. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai atliko finansinę operaciją, tai yra, 2010-09-23 20 val. 43 min. 39 s, turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – V. K. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) bankas bevertę mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas jos PIN kodą, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį tuo metu (duomenys neskelbtini) bankas (dabar (duomenys neskelbtini)) priklausantį bankomatą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį V. K., iš V. K. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 40,00 Lt (11,58 Eur), tokiu būdu jis neteisėtai disponuodamas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu apgaule įgijo svetimą turtą - V. K. priklausančius 40,00 Lt (11,58) Eur.
Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai visko nepamena, nes praėjo beveik 15 metų. Sutinka su prokuroro kaltinimais, nepamena, kaip įgijo tą kortelę, bet nuvažiavo, nuėmė pinigus. V. K. yra jo giminaičio draugas. L. K. yra V. K. žmona. Yra juos matęs. Žino, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini), lyg ir (duomenys neskelbtini). Yra buvęs tuo adresu gal 5 ir daugiau kartų. Lankydavosi, nes ten būdavo sesers vyro draugai ir jį pakviesdavo, sesers vyras grįždavo iš (duomenys neskelbtini), jie gerdavo, pasikviesdavo jį. Galėjo būti, kad buvo ten, atrodo, kad buvo išėjęs ką tik iš ligoninės, turėjo raktą ir ten apsilankė. Nepamena, ar buvo V., ar buvo L. namuose. Atrodo, kad buvo V.. R. S. - jo sesuo. Nepamena, ar ji buvo, ar ne tuo momentu, bet galėjo būti. Kortelė buvo padėta miegamajame, spintelėje. Kortelė buvo su voku, voke PIN kodas. Paėmė kortelę, kad pasiimtų sau pinigų. Atrodo, kad kodą užsirašė, bet tiksliai nepamena. Niekas nedavė leidimo taip pasielgti. Niekas neprašė nuvažiuoti nupirkti alkoholi ar maisto. Melavo apklausoje, kur nurodė, kad jam liepė nupirkti alkoholio, nes bijojo atsakomybės ir bausmės. Sėdo į mašiną ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuėmė pinigus iš trijų skirtingų bankomatų, 100, 300 ir 400 litų. Ėmė ne per vieną kartą, nes nežinojo, kiek yra joje pinigų. Kortelės neišmetė, nes galvojo, kad reikia dar pasiimti. Pinigus išgrynino tą pačią dieną. Nuėmė, paskui jį gal sesuo pakvietė, važiavo pas ją, o po to vėl nuėmė. Todėl tarp nuėmimų yra laiko tarpas. Nuimant pinigus buvo su gobtuvu, jam buvo 20 metų, toks aprangos stilius tada buvo. Nepamena, bet galėjo būti, kad priėjęs prie bankomato uždengė kamerą, kad jo neatpažintų. Atrodo tą kortelę išmetė. Jo giminaitis buvo kalbėjęs ta tema su V. K., kaip ir susitarė, bet nieko negalėjo pakeisti, nes buvo jau perduota prokuratūrai. Jam skambino artimieji ir sakė, kad V. K. ant jo nepyksta. Buvo tuose namuose likęs vienas, tai pasinaudojo tuo momentu ir paėmė kortelę. V. K. žala atlyginta, jo sesuo pervedė jam pinigus ir atlygino visą žalą. Supranta kad tą kortelę paėmė neteisėtai. Po kortelės paėmimo ir pinigų nuėmimo praėjus porai dienų važiavo pas V. K. atsisveikinti, bet nepasakė apie padarytą nusikaltimą. Proceso išlaidas už darytus vertimus pripažįsta ir sutinka atlyginti. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašo. Buvo jaunas ir kvailas. Sutinka su arešto bausme. Sulaikytas yra nuo liepos 16 d. Ateityje planuoja įsidarbinti Lietuvoje, turi įgijęs specialybę. Nėjo į kontaktą, nes jį suklaidino giminaitis, sakydamas, kad viskas nutraukta, jis tuo ir patikėjo.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes R. S. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, R. S. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2010-10-04 V. K. pareiškimas-protokolas, iš kurio matyti, kad 2010-09-23 neteisėtai pasinaudojus jo (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortele, kuri neaiškioms aplinkybėms iš jo dingo, (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose buvo nuimti 440 Lt. Kad nebeturi mokėjimo kortelės, pastebėjo 2010-10-03. Jam padaryta 440 Lt turtinė žala. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 67);
- VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso V. K. (1 t., b. l. 69-70);
- nukentėjusysis V. K.2010-10-04 parodė, kad 2010 m. liepos mėn. jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dirbo laikinai, tik vieną mėnesį. Kadangi darbovietė atlyginimus mokėjo į (duomenys neskelbtini) bankas, todėl jis pasiėmė šio banko mokėjimo kortelę. Tą banko mokėjimo kortelę su PIN kodu jis laikydavo piniginėje, kurią nešiodavosi su savimi arba laikydavo namuose. Jam į šią kortelę turėjo būti pervestas atlyginimas, todėl 2010 m. spalio 3 d. jis norėjo nuo kortelės nusiimti pinigus, tačiau namuose kortelės neberado. Piniginėje buvo vokas su PIN kodu, tačiau mokėjimo kortelės ten nebuvo. Tada jis paskambino į banką ir užblokavo kortelę. 2010 m. spalio 4 d. jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) bankas, kur sužinojo, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. pasinaudojus jo mokėjimo kortele, buvo nuimta 440 Lt. Pinigai buvo nuimti bankomatuose esančiuose (duomenys neskelbtini). Tikslių kortelės dingimo aplinkybių, jis nurodyti negali. Pas juo į svečius mažai kas ateina. 2010-09-21 ar 22 dieną, pas juos į svečius buvo atvažiavęs pažįstamas asmuo iš (duomenys neskelbtini), pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis 2010-09-21 ar 22 dieną gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nes jį (duomenys neskelbtini) buvo sumušę. Dėl neteisėto jo banko mokėjimo kortelės panaudojimo jam padaryta 440 Lt turtinė žala (1 t., b. l. 71). Papildomos apklausos metu 2017-10-30 nukentėjusysis V. K. parodė, kad anksčiau jo duoti parodymai yra teisingi. Asmuo, vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, kaip dabar žino yra R. S., kuris yra R. S. brolis. Su juo jis susipažino per R. S.. R. S. draugavo su V., kurio pavardės nepamena, buvęs (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas. Su V. jis susipažino per savo kaimyną V. M., kuris šiuo metu gyvena užsienyje, nes pas pastarąjį atvažiuodavo R. S. ir jos brolis bei V.. Taip jis su jais susipažino ir pradėjo bendrauti. R. S. su savo vaiku gyvendavo jo namuose, nes (duomenys neskelbtini) neturėjo, kur gyventi. (duomenys neskelbtini), kur gyveno R. S. tėvai, buvo labai blogos gyvenimo sąlygos, todėl geranoriškai jis leisdavo jai pagyventi savo namuose. Negali pasakyti, kokiu tikslu 2010-09-21 ar 22 dieną, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko R. S. brolis R. S.. Jis žino, kad pastarasis buvo išleistas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės dėl sumušimo ir atėjo pas jį į namus, nes juose gyveno pastarojo sesuo su dukra. R. S. alkoholinių gėrimų nevartojo. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę jis laikė namuose, miegamajame prie savo lovos esančioje spintelės stalčiuje. Minėtame stalčiuje buvo padėtas ir vokas su PIN kodu. Kortelę laikė stalčiuje, nes dar nebuvo pervesti į jo sąskaitą pinigai. Jo namo apačioje yra du kambariai ir virtuvė. Jis nematė, kur R. S. brolis vaikščiojo po jo namus, nes kai pastarasis atėjo iš ligoninės, jo namuose nebuvo, nes jis buvo darbe. Namuose buvo R. S., kuri turėjo raktą nuo jo namų. Negali pasakyti, ar namuose tuo metu, kai lankėsi R. S. brolis, buvo jo žmona L. K.. Jo niekas nesieja su (duomenys neskelbtini) miesto gyventojais. Jo žmona L. K. jokiais ryšiais nesusijusi su R. S. broliu R. S.. Jo žmona žinojo, kur jis laikė banko mokėjimo kortelę su užrašytu PIN kodu. Žmona negalėjo jo banko kortelės su PIN kodu paduoti R. S.. Tuo jis yra įsitikinęs, nes pasitiki savo žmona, per pastaroji visą gyvenimą taip nėra pasielgusi. Kokiomis aplinkybėmis dingo jo banko mokėjimo kortelė su PIN kodu, o vėliau (duomenys neskelbtini) buvo nuimti pinigai 440 Lt, jis nežino. Tą dieną jo namuose nebuvo. Žmona jam sakė, kad ji su R. S. išėjo į parduotuvę ir namuose paliko vieną R. S.. Pamena, kad kai buvo atvykęs į policiją, pareigūnas jam parodė banko vaizdo įrašą, iš kurio jis atpažino R. S. brolį R. S., kuris nuo jo sąskaitos (duomenys neskelbtini) mieste iš bankomato nuėmė 440 Lt. Po šio įvykio, tikslaus laiko nepamena, bet dar nebuvo pasigedęs savo banko mokėjimo kortelės ir pinigų, R. S. su savo broliu R. S. buvo atvykę pas jį į namus, kur atsisveikino su juo ir jo žmona, nes pastarieji pasakė, kad jie išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jis daugiau su minėtais asmenimis nepalaiko jokio ryšio. Maždaug prieš du metus pas jį buvo atvykęs V., kuris buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini) ir prašė jo, kad jis atsiimtų pareiškimą. Nuo jo banko mokėjimo kortelės ir pinigų vagystės jau praėjo 7 metai, todėl jis nebeturi jokių pretenzijų R. S.. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nebenori vaikščioti į jokias apklausas. Padaryta turtinė žala jam neatlyginta ir nemano, kad yra kokia nors galimybė, kad ją jam atlygins (1 t., b. l. 74-77). Papildomos apklausos metu 2021-06-02 nukentėjusysis V. K. parodė, kad anksčiau davė teisingus parodymus, prašo jais remtis, nes tuomet daugiau aplinkybių prisiminė, o dabar bandydamas dar kartą detaliau papasakoti, bijo susipainioti. Patvirtino, kad buvo pavogta jo banko mokėjimo kortelė ir nuo jo sąskaitos nuimti pinigai - 440 Lt. Nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis buvo pavogta jo banko mokėjimo kortelė, nežino. Iš pašalinių asmenų pas jį mažai kas lankydavosi. Tuo laikotarpiu, kai buvo pavogta jo banko mokėjimo kortelė, pas jį namuose svečiavosi R. S. ir jos brolis R. S.. Tiek R. S., tiek jos brolį R. S. pažinojo. Kiek pamena, po gydymosi ligoninėje, pastarasis kelias dienas pas jį svečiavosi ir turėjo jo namų raktus ir galimybę pilnai po namus vaikščioti. Jis savo banko mokėjimo kortele naudotis jam niekada nedavė ir PIN kodo nesakė. Po to, kai jis pasigedo kortelės ir sužinojo, kad nuo jo sąskaitos nuimti pinigai, pasakė, kad kreipsis į policiją. Tiek R. S., tiek R. S. skubiai susirinko iš jo namų savo daiktus ir išvyko į užsienį. Daugiau R. S. niekada nematė. Kiek žino, jis niekada į Lietuvą ir nebuvo grįžęs. Tuo metu, kai buvo pavogta jo mokėjimo kortelė, jis R. S. pažinojo ne vienerius metus, todėl jis su žmona iš policijos pareigūnų parodyto banko įrašo, kaip nuo jo sąskaitos buvo nuimti bankomate pinigai, jis atpažino ir įvardino, kad tas asmuo, kuris nuima pinigus, yra R. S.. Kadangi jis R. S. pažinojo ir įvardino pareigūnams, tai nemato reikalo jį atpažinti. Be to, jau po 10 metų dėl prastos atminties primiršo ir bijo susipainioti, nes nežino, kiek R. S. yra pasikeitęs per tuos 10 metų. Ar R. S. ką nors žinojo apie tai, kad jos brolis R. S. pavogė jo banko mokėjimo kortelę ir nuėmė su ja jo pinigus, jis nežino. Pastaroji jam niekada to neprisipažino. Paskutinėje savo apklausoje jis paminėjo, kad V. V. prašė jo, kad jis neturėtų pretenzijų R. S. dėl kortelės ir pinigų. V. V. yra R. S. sesers R. S. vyras ar sugyventinis, tiksliai nežino. V. pavardę V. yra pasikeitė į S.. Ar V. prašė jo tai savo iniciatyva, ar R. S., ar R. S. paprašytas, nežino, nes pastarasis jam to nepasakė. Žino, kad V. su Rasa ir R. S., kai išvyko 2010 m. į užsienį, kurį laiką gyveno kartu. 2020 m. pavasarį, V. S. buvo grįžęs į Lietuvą ir susirgo, todėl deklaravo pas jį gyvenamąją vietą, kad galėtų lankytis pas medikus nemokant už gydymą, bet netrukus mirė. R. S. buvo grįžusi į pastarojo laidotuves, tačiau jis su ja nieko nekalbėjo apie tai, kad jos brolis R. S. buvo pavogęs jo banko mokėjimo ir nuo jos nuėmęs pinigus. Dėl 440 Lt Eur jis jokio civilinio ieškinio nebereikš, jokių pretenzijų neturi, nors jam žala ir neatlyginta, nes nesitiki, jog jam ji bus atlyginta, jau jis tuo pinigus dovanojo. Prašo jo nebetrukdyti ir nekviesti nei į policiją, nei į teismą (1 t., b. l. 80-83);
- 2022-08-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. K. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), parodė vietą miegamame kambaryje, kur iš ten esančios spintelės stalčiaus buvo pavogta jo banko mokėjimo kortelė (1 t., b. l. 86-92);
- liudytoja L. K. 2010-12-03 parodė, kad ji su vyru buvo pažįstami su V. V., nes pastarasis atvažiuodavo pas juos į svečius. Po kiek laiko pastarasis pradėjo draugauti su R. S. ir jie tuomet pas juos atvažiuodavo kartu. 2009 m. per Šv. Kalėdas V. V. buvo iškelta byla dėl kūno sužalojimo ir nuo to laiko jis buvo suimtas. Po šio įvykio pas juos į svečius kartu su R. S. atvažiuodavo ir jos brolis R. S.. 2010-09-23 R. S. buvo sumušę, todėl jis buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Po to, kai jį paleido iš ligoninės, pastarasis atėjo pas juos į svečius. Tuomet pas ją namuose buvo ir jo sesuo. Po to ji su R. S. išėjo į parduotuvę. Jos namuose liko vienas R. S., kuris vienas buvo apie pusę valandos laiko. Kai ji su R. S. grįžo iš parduotuvės, tuomet pastaroji su broliu R. S. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio mėn. viduryje R. S. su broliu R. S. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuojant pastarieji buvo atvykę atsisveikinti. R. S. buvo įėjusi į kambarį atsisveikinti, o jos brolis R. S. sėdėjo automobilyje ir į kambarį nebuvo atėjęs (1 t., b. l. 95). Papildomos apklausos metu 2017-11-03 L. K. parodė, kad su R. S. ji su vyru V. K. susipažino per V. V., kuris yra jos senas draugas. R. S. 2010 m. buvo V. V. sugyventinė. 2009 m. per Šv. Kalėdas, jos namų kieme, V. V. sužalojo peiliu žmogų ir buvo suimtas dėl padaryto nusikaltimo. Kadangi R. S. su dukra neturėjo kur gyventi, ji su vyru leido pastarajai pagyventi jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). R. S. jų namuose su pertraukomis gyveno apie 6 mėn. Vienu metu ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Po to grįžo ir apsigyveno pas juos. R. S. turėjo raktą nuo jų namų. 2010 m., tikslaus laiko nepamena, R. S. į jos namus atsivežė savo brolį R. S. iš ligoninės, nes pastarasis tuo metu buvo sumuštas ir gydėsi. Iki banko mokėjimo kortelės vagystės R. S. kurį laiką gyveno jų namuose. R. S. ir R. S. jų namuose gyveno laisvai, kaip savo namuose. Su R. S. sutarė labai draugiškai, todėl leido jai pas juos pagyventi. Gyvendami pas juos R. S. ir jos brolis R. S. išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), bet grįždavo į jų namus. Pamena, kad buvo toks momentas, kai ji su R. S. išėjo į parduotuvę, o R. S. liko jų namuose. Tuo metu ji niekur nedirbo, o jos vyras V. K. tą dieną buvo darbe. Namuose R. S. paliko vieną, nes juo pasitikėjo. Be to, jis buvo gyvenęs pas juos. Grįžus iš parduotuvės, ji nieko nepastebėjo, kad namuose buvo ko nors ieškota. Apie tai, kad yra dingusi jos vyro V. K. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelė, susižinojo, kai abu su vyru nuėjo prie bankomato nusiimti pinigų ir jos vyras neberado savo banko kortelės, kurią laikydavo piniginėje po savo pagalve. Kokia tai buvo data, kai vyras pasigedo banko kortelės, jau nebepamena. Tai nurodė pirminėje apklausoje. Žino, kad tuo metu R. S. ir R. S. jų namuose jau negyveno, buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), o po to į (duomenys neskelbtini). Į bankomatą ji su vyru ėjo po kelių dienų, R. S. ir jos broliui R. S. išvykus iš jų namų. Jos vyras tą banko mokėjimo kortelę buvo išsiėmęs neseniai, todėl voką su PIN kodu laikė savo piniginėje. Ji PIN kodo nežinojo. Ji pati savo vyro banko mokėjimo kortelės R. S. ir R. S. nedavė. R. S. ne vieną kartą miegojo jų namuose, todėl galėjo žinoti, kur jos vyras laikė savo piniginę. Jos vyras eidamas į darbą ne visuomet nešdavosi savo piniginę su joje esančiais pinigais ir banko kortele. Būdavo, kad vyras išeidamas į darbą savo piniginę su banko kortele palikdavo po savo pagalve jų lovoje miegamajame. R. S. ir R. S. gyvendami jų namuose gyveno antrame namo aukšte, tačiau jie laisvai galėjo patekti į pirmą aukštą, kuriame yra du kambariai ir virtuvė, nes kambarių durys nebuvo rakinamos. Ji pati nėra mačiusi, kad jai būnant namuose, kad R. S. eitų į jų miegamąjį. Ji įtaria, kad vyro banko mokėjimo kortelę pavogė ir pinigus nuo vyro sąskaitos nuėmė R. S., kai liko vienas namuose. Po šio įvykio R. S. ir jos brolis R. S. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir su jais daugiau niekada nebendravo. Su R. S. ji alkoholinių gėrimų nevartojo. R. S. ir R. S. leido pagyventi pas juos namuose iš gerumo ir draugiškumo. Kiti daiktai namuose nedingo. Kiti pašaliniai asmenys jų namuose nesilankė (1 t., b. l. 98-101);
- 2010-11-18 (duomenys neskelbtini) banko raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu, iš kurio matyti, kad dėl neteisėto (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., panaudojimo pateikė 2010-09-23 20:43:39 val. vaizdo įrašą iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo sistemos (1 t., b. l. 103);
- apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas CD-R optinė duomenų laikmena „(duomenys neskelbtini)“, ant kurio ranka juoda spalva užrašytas numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o ranka darytas įrašas raudonos spalvos markeriu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius CD-R optinėje duomenų laikmenoje esantį failą-vaizdo įrašą, matyti užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo langas suskirstytas į keturias dalis, viršutiniame kairiajame lange užrašas 1, CAM 1 ir vyriškio atvaizdas, viršutiniame dešiniajame 2, o per apatinius du langus užrašas 2010-09-23 20:38:37. Paleidus vaizdo įrašą, matyti, kaip kairiajame viršutiniame kampe užfiksuotas vyriškis nueina. 20:42:30 val. viršutiniame dešiniajame lange CAM 2 matyti, kaip prie bankomato prieina vyriškis, ant galvos užsidėjęs gobtuvą. Vyriškis matomas iš šono. Tuo metu viršutiniame kairiajame lange CAM1 atsiranda šio vyriškio vaizdas iš priekio, skruoste dešinėje pusėje yra tamsios spalvos apgamas. Po to vaizdas kairiajame viršutiniame lange CAM 1 dingsta, matomas tik vaizdas dešiniajame viršutiniame lange CAM 2 kaip 20:42:32 val. vyriškis galimai atlieka operaciją bankomate. 20:42:34 val. prieina dar vienas vyriškis su gobtuvu ant galvos. Tuomet pirmasis vyriškis pasisuka veidu į jį, galimai kažką pakalba, o po to vėl galimai atlieka operaciją bankomate, nes matomos abiejų ištiestos rankos į bankomatą. 20:43:44 val. pirmasis vyriškis nueina nuo bankomato, antrasis nuo bankomato nueina 20:43:46 val. (1 t., b. l. 104-110);
- 2010-10-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. K. pateikė (duomenys neskelbtini) bankas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpyje nuo 2010-09-01 iki 2010-10-04 (1 lapą), bei 2010-10-05 elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies priedą (1 lapą). Iš pateikto (duomenys neskelbtini) bankas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpyje nuo 2010-09-01 iki 2010-10-04 matyti, kad 2010-09-16 į šią sąskaitą V. K. buvo pervestas darbo užmokestis - 442,76 Lt, už 2010-07-08 iš įmonės ((duomenys neskelbtini)), o 2010-09-23 bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninta 40 Lt Eur, bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninta 100 Lt Eur ir bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninta 300 Lt (1 t., b. l. 111-113);
- 2010-11-02 (duomenys neskelbtini) bankas atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pateikė V. K. (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ataskaitos 2010-09-23 išrašą. Iš pateikto išrašo matyti, kad 2010-09-23 17:58:34 val., aukščiau paminėta kortelė buvo įdėta į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini) (bankomatas nefilmuojamas), adresu (duomenys neskelbtini) ir neteisingai suvestas PIN kodas. Po ko 17:58:48 val. tame pačiame bankomate suvestas teisingai PIN kodas ir išgryninta 100,00 Lt. Po ko 17:59:46 val., tame pačiame bankomate dar kartą suvestas teisingai PIN kodas ir patikrintas sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis. Tuomet tą pačią dieną 18:20:46 val., aukščiau paminėta kortelė buvo įdėta į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini) (bankomatas nefilmuojamas), adresu (duomenys neskelbtini), kur teisingai įvestas PIN kodas ir išgryninta 300,00 Lt. Po to 18:20:46 val. dar kartą suvestas PIN kodas ir bandyta išgryninti 50 Lt, tačiau sąskaitoje buvo nepakankamas piniginių lėšų likutis. Tada tą pačią dieną 20:43:39 val. aukščiau paminėta kortelė buvo įdėta į bankomatą ATM (bankomatas (duomenys neskelbtini) banko), adresu (duomenys neskelbtini), kur teisingai įvestas PIN kodas ir išgryninta 40,00 Lt (1 t., b. l. 116);
- 2021-05-05 (duomenys neskelbtini) bankas atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. K. buvo „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 119);
- 2010-11-24 tyrėjo E. J. tarnybinis pranešimas su priedais, iš kurio matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog iš neaiškiomis aplinkybėmis iš nukentėjusiojo V. K. namų dingo jo (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelė, kuria pasinaudojus nuo V. K. sąskaitos buvo nuimti 440 Lt. Pinigai nuimti bankomatuose (duomenys neskelbtini). Iš 2010-11-23 gautos filmuotos medžiagos iš (duomenys neskelbtini) banko matosi, kad prie bankomato prieina jaunuolis, kuris atsistojęs prie bankomato uždengia filmavimo kamerą. Kol jaunuolis uždengė filmavimo kamerą, jis buvo nufilmuotas iš priekio. Nukentėjęs V. K. apklausoje buvo nurodęs, kad pas jį namuose lankėsi R. S.. Sulyginus R. S. ir asmens nufilmuoto bankomato kameros atvaizdus, matosi, kad V. K. banko mokėjimo kortele galimai pasinaudojo R. S. (1 t., b. l. 120-122);
- 2021-06-02 tyrėjos M. L. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. S. (ankstesnė pavardė V.) apklausos, iš kurio matyti, kad siekiant nustatyti K. apklausose paminėto asmens - V. V. tapatybę, tikslu jį apklausti, telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiuoju V. K.. Pokalbio metu V. K. nurodė, kad V. V. gimimo datos ir kitų duomenų nežino, bet paaiškino, kad 2020 m. V. V. buvo grįžęs į Lietuvą iš užsienio, kadangi reikėjo lankytis pas gydytojus. Jis leido pastarajam deklaruoti savo gyvenamąją vietą savo namų adresu (duomenys neskelbtini), bet po kelių dienų V. V. mirė. Patikrinus registruose nustatyta, kad apklausose nurodytas asmuo yra V. S. (ankstesnė pavardė V.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2020-03-17 mirė, todėl nurodyto asmens nėra galimybės apklausti (1 t., b. l. 125-126);
- mokesčių mokėtojų registro išrašas apie fizinį asmenį, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., be kitų banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) bankas turėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta 2010-07-20, o uždaryta 2013-12-27 (3 t., b. l. 155-158);
- 2024-07-30 akistatos tarp liudytoja L. K. ir kaltinamojo R. S. protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja L. K. patvirtino duotus savo parodymus, jog ji R. S. savo vyro banko mokėjimo kortelės niekada nedavė, nes ji pati tiksliai nežinojo, kur ji yra laikoma, be to, ji nežino šios kortelės PIN kodo (4 t., b. l. 54-58);
- 2024-07-30 akistatos tarp nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo R. S. protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. K. patvirtino duotus savo parodymus bei paaiškino, jog jis tokio atvejo, kad jis arba jo žmona būtų padavę R. S. jo banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, kuri dingo, nėra buvę. Toks atvejis, kad jis arba jo žmona R. S. prašytų, kad jis važiuotų nupirkti alkoholio yra buvę. Yra buvę tokių atvejų, kai R. S. važiavo nupirkti alkoholio su savo švogerio V. banko kortele ir gali būti, kad ir su jo kita banko kortele, bet tikrai ne ta, kuri buvo pavogta (4 t., b. l. 63-67).
Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį užtraukia neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ar jos dalies, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Inkriminuojant šią veiką, būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, kad: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių; 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu; 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytus prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015, 2K-4-507/2016, 2K-314-895/2019, 2K-157-895/2020).
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Veikos pagal BK 214 ir 215 straipsnius turi būti padarytos tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis turi suvokti, kad jo atliekami minėtų straipsnių dispozicijose aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti juos atlikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019).
Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam kaltinime inkriminuojamus nusikaltimus įrodyta tiek jo visišku prisipažinimu, išreikštu teisminio nagrinėjimo metu, tiek kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiojo V. K. parodymais, liudytojos L. K. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, akistatos protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, bankų raštais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamojo R. S. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo V. K. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai atliko kaltinime nurodytas finansines operacijas bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas. R. S. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 198-1 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., požymius, todėl jo kaltė įrodyta visiškai. Nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad R. S., atlikdamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., turėjo vieningą tyčią, neteisėtai prisijungus prie nukentėjusiajam V. K. patikėtos informacinės sistemos bei neteisėtai panaudojus V. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis finansinėms operacijoms inicijuoti, įgyti nukentėjusiajam V. K. priklausančius pinigus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstami veiksmai atlikti per trumpą labai laiko tarpą (2010-09-23 17:58:34 val., 17:59:46 val., 18:20:46 val., 18:22:08 val., 20:43:39 val.), todėl tokios R. S. padarytos veikos yra laikytinos tęstinėmis. Tokią pačią poziciją baigiamosios kalbos metu išreiškė ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras. Taigi, R. S. padarė tris nusikalstamas veikas ir jos kvalifikuotinos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį (viena tęstinė veika) ir 215 straipsnio 1 dalį (viena tęstinė veika). Patikslintinas kaltinimas dėl piniginių sumų euro verte, kurias apgaulės būdu įgijo R. S., atsižvelgiant į oficialų lito ir euro kursą (1 Eur – 3,4528 Lt), t. y. 100 Lt atitinka 28,96 Eur, 300 Eur – 86,89 Eur, 40 Lt – 11,58 Eur.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos R. S. atžvilgiu netaikytinos, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių užsienio valstybėse. Duomenys iš teistumo pažymos nesuponuoja išvados, kad R. S. ateityje tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d. 4 p., 40 str. 2 d. 4 p.). Toks asmuo turi būti nubaustas.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam R. S. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, veikos baigtos. Viena nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų (BK 198? str. 1 d.), dvi nusikalstamos veikos - apysunkių nusikaltimų (BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.) kategorijai. R. S. nusikalto būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d., padarymą BK 38 str. pagrindu (2 t., b. l. 25-26, 3 t., b. l. 164-168 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), eilę kartų teistas užsienyje (3 t., b. l. 168-183, 4 t., b. l. 2-23), laikotarpyje nuo 2003-05-30 iki 2010-10-05 eilę kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 27-56), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas (3 t., b. l. 184-185), nedirbantis (3 t., b. l. 186-187), šiuo metu esantis Šiaulių kalėjime. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (4 t., b. l. 111-112, BK 59 str. 1 d. 3 p.). Baigiamosios kalbos metu prokuroras nurodė, kad kaltinamajam R. S. jo prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jis prisipažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ne savo noru, o dėl surinktų byloje įrodymų, duodamas parodymus teisme. Teismas šiuo klausimu pažymi, kad išties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-42/2018). Tačiau sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108- 697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K- 685/2012, 2K-137/2015). Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-239-648/2020). Nagrinėtinu atveju matyti, kad kaltinamasis nagrinėjimo teisme metu dėl savo poelgio išties gailisi, duodamas paaiškinimus nuo pat pradžių buvo nuoširdus, nuoseklus, pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl tam tikrų aplinkybių buvo ir netiesą sakęs, nes bijojo gresiančios atsakomybės, paaiškino, kad nusikaltimų darymo metu buvo jaunas ir kvailas, šiuo metu savo poelgį vertina itin kritiškai. Gailėjimąsi rodo ir tai, jog nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino, teisme išsakė atsiprašymą, apgailestavimą, kad taip pasielgė, nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, todėl, nors ir ikiteisminio tyrimo metu kaltės jis nepripažino, tačiau tai padarė nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Taip pat teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jam yra skambinę artimieji ir pasakę, kad V. K. ant jo nepyksta, todėl į kontaktą ir nebėjo, jis buvo suklaidintas giminaičio, kuris jam pasakė, kad viskas nutraukta, o jis ir patikėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. K. apklausų metu ne kartą yra minėjęs, jog pretenzijų kaltinamajam nereiškia, yra išsakęs poziciją, kad tuos pinigus jis jam yra jau padovanojęs (1 t., b. l.80-83). Todėl, atsižvelgiant į visų aptartų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamajam R. S. yra taikytina. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. S. už nusikalstamų veikų padarymą arešto bausmes. Už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 198? str. 1 d., ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 215 str. 1 d., padarymą arešto trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis, o už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 214 str. 1 d., padarymą arešto trukmė nustatytina kaip didesnė už įstatyme nustatytą vidurkį. Tokios bausmės, teismo vertinimu, privers kaltinamąjį R. S. tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir padės kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ str. 1 d. ir 215 str. 1 d., subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta bausmė, paskirta už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ str. 1 d. ir 215 str. 1 d., dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą 214 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Bendrinant bausmes atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (nustatytos dvi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į kitas aplinkybes.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024-07-16, 13.33 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024-09-13 (4 t., b. l. 80-82, 93-97), ir laikytina, kad R. S. yra visiškai atlikęs jam šiuo nuosprendžiu paskirtą 60 parų arešto bausmę.
R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024-09-13.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam R. S. buvo skirtas gynėjas advokatas M. J.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-08-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 136-139), iš kurios matyti, kad R. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 394,18 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, į jo turtinę padėtį (deportuotas iš užsienio valstybės, nedirbantis, 2 mėnesius buvo suimtas, kitų duomenų apie turimą turtą byloje nėra), patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš nepriteistinos.
Nagrinėjant bylą gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų administravimo valdybos 2024-08-08 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, jog skirtingais laikotarpiais (nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. liepos mėn.) minėtos valdybos Vertimų skyrius gavo užsakymus versti procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pranešama, kad užklausos (duomenys neskelbtini) vertimas buvo pavestas vertimų biurui (duomenys neskelbtini), užklausos (duomenys neskelbtini) vertimas buvo pavestas vertimų biurui (duomenys neskelbtini) ir bendros išlaidos už šių vertimų atlikimą sudaro 250,91 Eur su PVM. Visų kitų užklausų vertimą atliko Vertimų skyriaus vertėjai (darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį), todėl papildomos išlaidos nepatirtos.
Iš bylos medžiagos matyti, jog, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo ruošiami ir išsiųsti du teisinės pagalbos prašymai į (duomenys neskelbtini), todėl dėl įvairių procesinių dokumentų vertimo susidarė aukščiau nurodytos vertimo išlaidos. Prokuroras prašo šias vertimo išlaidas priteisti iš R. S..
BPK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso išlaidos, be kita ko ir vertėjui, atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.
Pastebėtina, kad pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šioje byloje vertėjo paslaugos, parengus teisinės pagalbos prašymus, buvo privalomos tam, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas objektyviai ir visapusiškai. Išlaidos, susijusios su vertėjo paslaugomis ikiteisminiame tyrime, yra tiesiogiai susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje, tai yra prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareiga pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Vertėjo dalyvavimas yra neišvengiama komunikacijos priemonė, tarnaujanti baudžiamosios bylos išaiškinimo tikslumui ir išsamumui. Kadangi šią funkciją turi užtikrinti valstybė, vertimo išlaidos iš kaltinamojo neišieškomos, net ir nepriklausomai nuo to, kad kaltinamasis ilgą laiką slapstėsi užsienyje ir buvo reikalinga kompetentingoms (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms teikti prašymus dėl teisinės pagalbos. Analogišką praktiką dėl patirtų vertimų išlaidų baudžiamosiose bylose nepriteisimo formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-29 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226/2009, Kauno apygardos teismo 2019-03-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-530/2019, Šiaulių apygardos teismo 2023-12-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-98-951/2023 ir kt.
CD-R optinė duomenų laikmena (2010-09-23 vaizdo įrašas iš bankomato, esančio Vilniaus g. 212, Šiauliai), 1 vnt., ir DVD-R optinė duomenų laikmena (nuskanuota visa baudžiamosios bylos medžiaga, kuri siųsta 2022-10-17 į (duomenys neskelbtini) su teisinės pagalbos prašymu), 1 vnt., esančios vokuose prie bylos 4-o tomo galinio viršelio, - paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198? straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir R. S. paskirti subendrintą bausmę -50 (penkiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą bausmę, paskirtą už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir R. S. paskirti subendrintą bausmę - 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. nustatyti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024-07-16, 13.33 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024-09-13, ir laikyti, kad R. S. yra visiškai atlikęs jam šiuo nuosprendžiu paskirtą 60 parų arešto bausmę.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024-09-13, nedelsiant jį paleidžiant į laisvę.
Nepriteisti iš R. S. 394,18 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nepriteisti iš R. S. 250,91 Eur su PVM proceso išlaidų, susijusių su vertėjo paslaugomis.
CD-R optinę duomenų laikmeną (2010-09-23 vaizdo įrašas iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini)), 1 vnt., ir DVD-R optinę duomenų laikmeną (nuskanuota visa baudžiamosios bylos medžiaga, kuri siųsta 2022-10-17 į (duomenys neskelbtini) su teisinės pagalbos prašymu), 1 vnt., esančias vokuose prie bylos 4-o tomo galinio viršelio, - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.