Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Tomui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį bausmė, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, subendrinta su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 64 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmė, taikant bausmių visiško sudėjimo principą, subendrinta su 2009 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir 30 MGL (1129,52 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu, taikant BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas atidėtas trejiems metams.

D. V. paskirtos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, 3 dalyje numatytos pareigos: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinis ieškinys patenkintas, iš D. V., priteista UAB (duomenys neskelbtini) 27500 (dvidešimt septyni tūkstančiai penki šimtai) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. V. palikta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad padarė sukčiavimą. 2016 m. kovo mėnesio viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą, telefonu pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini) J. J. pirkti naftos produktus, įtikinęs jį, kad turi realią galimybę prekiauti naftos produktais, 2016 m. balandžio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) J. J. pasirašius jo, D. V., atsiųstą naftos pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje pardavėju nurodyta Estijos įmonė (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) ir kuriai atstovavo jis, D. V., ir kuria įsipareigota UAB (duomenys neskelbtini) parduoti naftos produktus, kurių kiekis ir pateikimo terminas nustatomas kiekvieną kartą atskiru susitarimu. Tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) užsakius 91 000 litrą dyzelino pagal D. V. atsiųstą užsakymo formą, kurį UAB (duomenys neskelbtini) turėjo atsiimti savo transportu iš D. V. nurodytos vietos, tai yra Latvių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. balandžio 12 d. ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į jo, D. V., nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB (duomenys neskelbtini), atidarytą (duomenys neskelbtini), vardu už perkamus degalus pervedus avansinį mokėjimą – 27 500 eurų, jis, D. V., pinigus panaudojo savo nuožiūra ir reikmėms, o ne susitarimo įvykdymui, nes 2016 m. balandžio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojams nuvykus į nurodytą degalų atsiėmimo terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), degalų niekas nepateikė ir ten buvę asmenys apie jokį degalų užsakymą UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo girdėję. Tokiu būdu D. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) didelės 27 500 eurų vertės turtą ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) 27 500 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad įrodymų visuma patvirtina, jog D. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, todėl yra baustinas. Skirdamas bausmę teismas įvertino, kad padarytas vienas sunkus nusikaltimas, kuris padarytas neįsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiui. Atsižvelgė, kad nusikaltimą D. V. padarė 2016 metais, būdamas teistas 2009 metais, po 2016 m. balandžio 14 d. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Įvertino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas. Šių duomenų pagrindu nustatė laisvės atėmimo bausmės dydį ir ją subendrinęs su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmės vykdymą atidėjo. Vertimo išlaidos vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis nepriteistos.

4.12. Byloje surinktais įrodymais nėra paneigta D. V. išdėstyta pozicija, kad sudarydamas (duomenys neskelbtini) vardu sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) siekė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Šių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo realumą patvirtina į bylą pateikta 2016 m. balandžio 7 d. naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje surinktais įrodymais taip pat nėra paneigta, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš UAB (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių - nebuvo registruota PVM mokėtojų registre. Tolimesni D. V. veiksmai veikiant (duomenys neskelbtini) vardu, kuriais buvo siekiama realizuoti 2016 m. balandžio 11 d. sutartį panaudojant UAB (duomenys neskelbtini) kaip juridinį asmenį, kuris buvo įtrauktas į PVM mokėtojų registrą, sprendimas civilinėje byloje, kuriuo buvo priteistos (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos iš UAB (duomenys neskelbtini), pradėtas priverstinio išieškojimo procesas siekiant padengti įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sudarant sutartį D. V. neturėjo išankstinės tyčios apgaule įgyti pinigines lėšas. Tuo pačiu byloje nėra jokių įrodymų, kad D. V., veikdamas (duomenys neskelbtini) vardu, sąmoningai sudarė situaciją, jog UAB (duomenys neskelbtini) negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Priešingai, civilinis procesas byloje Nr. e2-12117- 1041/2018 bei pradėtas priverstinio išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) procesas patvirtina, jog tarp šalių ((duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė A. V. išteisinti, o prokuroro skundą atmesti, prokuroras A. Armas savo apeliacinį skundą palaikė prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį.

6. Nuteistojo D. V. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo apeliaciniai skundai atmetami.

7. Nuteistojo D. V. gynėjo advokato Ž. Kalinausko apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, rungimosi principą (BPK 7 straipsnis), nenustatyta D. V. tyčia nukreipta apgaule įgyti svetimą turtą, teigiama, jog susiklostę santykiai yra civiliniai. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo apeliaciniame skunde nesutinkama su D. V. paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

8. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo D. V. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinio skundo

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas remdamas liudytojų J. J., G. J., E. K., R. P., I. Š., D. Z. parodymais ir rašytine bylos medžiaga, konstatavo, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad D. V. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

10. Sukčiavimo (numatyto BK 182 straipsnyje) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, svetimo turto įgijimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo (institucija) patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018).

11. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-311-677/2016), kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-410/2014, 2K-123/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

12. Lietuvos Aukščiausio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje. Taigi kiekvienu atveju būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-188-719/2018)

13. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija, atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio ir aptartų įrodymų analizę, atsižvelgdama į D. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir siekdama patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą atliko įrodymų tyrimą, tarpininkaujant Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinei ryšių valdybai buvo gauta (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įgalioto asmens D. K. ir Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. S. 2016 m. balandžio 7 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis dėl naftos produktų pardavimo. Sutartimi šalys susitarė dėl dyzelinio kuro pirkimo-pardavimo.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą, pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui pirkti naftos produktus, įtikinęs, kad turi realią galimybę prekiauti naftos produktais, 2016 m. balandžio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui pasirašius D. V. atsiųstą naftos pirkimo – pardavimo sutartį (pardavėjas Estijos įmonė (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo D. V.), ja įsipareigota UAB (duomenys neskelbtini) parduoti naftos produktus, kuriuos ši įmonė turėjo atsiimti iš Latvių įmonės (duomenys neskelbtini), įmonė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo avansą (27500 eurų), tačiau nuvykusiems vairuotojams degalų niekas nepateikė, o D. V. pinigus panaudojo savo nuožiūra ir reikmėms.

15. Įvertinus tiek byloje esančius įrodymus, tiek ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisme gautą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 7 d. sudarytą naftos produktų pirkimo – pardavimo sutartį, neabejotina jog apylinkės teismas nors ir nemotyvuodamas, tačiau spręsdamas D. V. kaltės klausimą ir konstatuodamas, kad jis panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, padarė tinkamas išvadas.

16. Analizuojant D. V. inkriminuojamą sukčiavimą, jo subjektyviąją pusę ir D. V. kaltės formą, pažymėtina, kad analizuojamos veikos objektyvieji požymiai suteikia pagrindą teigti, kad D. V. panaudojo apgaulę sudarydamas 2016 m. balandžio 11 d. sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), ir, kad sandorio metu turėjo išankstinę tyčią nevykdyti sutarties.

17. D. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigia sukčiavęs UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, teigia, jog tai civiliniai santykiai, o sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) jis ketino vykdyti. Jo atstovaujama Estijos įmonė buvo sudariusi naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį su Latvių įmone, dėl dyzelinio kuro pirkimo. Sandoris neįvyko, nes Estijos įmonė nebuvo registruota kaip PVM mokėtoja. O šis reikalavimas D. V. tapo žinomas tik UAB (duomenys neskelbtini) transportui nuvykus krautis kuro ir jo nepakrovus.

18. Iš Kauno apygardos teisme gautos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įgalioto asmens D. K. ir Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. S. 2016 m. balandžio 7 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties dėl naftos produktų pardavimo matyti, kad joje nurodyti sutarties šalių t. y. įmonių rekvizitai. Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) nurodytas tik įmonės registracijos numeris, jokio kito numerio, ar kodo, kuris patvirtintų, kad įmonė yra PVM mokėtoja nenurodoma, tuo tarpu pardavėjo Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini) PVM kodas nurodomas tiek įžanginėje dalyje, tiek ir paskutiniame sutarties lape nurodant rekvizitus. Šie duomenys nebuvo nuslėpti, sutarties šalims buvo žinomi. Be to, sutarties 1.1 punkte buvo susitarta, dėl prekės ir jos mokestinio rėžimo, t. y. nurodoma, kad Pardavėjas parduoda, o Pirkėjas perka dyzelinį kurą atidėtojo akcizo mokesčio rėžimu ir su PVM 0%. Šios sutarties 3.3 punkte, nurodoma, jog šalys susitarė, kad prekės pakrovimas vykdomas gavus išankstinį apmokėjimą. Aptartų sutarties sąlygų pagrindu daroma išvada, kad Latvijos įmonė sutarties nevykdė, ir atvykusiems UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojams, kuro nekrovė ne dėl D. V. nurodomos priežasties, kad Estijos įmonė nebuvo PVM mokėtoja, o todėl, kad nebuvo D. V. atstovaujamos Estijos įmonės išankstinio apmokėjimo, kas, kaip privaloma sąlyga kuro pakrovimui nurodoma sutarties 3.3 punkte.

19. Šią išvadą teismas daro įvertinęs Estijos įmonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitos, kurią, kaip nustatyta administruoja D. V., išrašą (2 t. b. l. 156, 157). Iš išrašo matyti, kad joks pavedimas Latvijos įmonei (duomenys neskelbtini) atliktas nebuvo, nei prieš UAB (duomenys neskelbtini) transportui nuvykstant kuro, nei po to. Taigi akivaizdu, jog esant neįvykdytai sutarties sąlygai dėl išankstinio apmokėjimo, kuras nebuvo pakrautas. Būtent išankstinio apmokėjimo, kaip būtinosios sutarties sąlygos nevykdymas lėmė jog sandoris neįvyko.

20. Vertinant D. V. atliktus veiksmus, ir nustatant išankstinį tyčios susiformavimo momentą, kuris yra svarbus atribojant atsakomybę tarp civilinės ir baudžiamosios teisės, atsižvelgiama ir į D. V. objektyviai atliktus veiksmus iš karto po neįvykusio sandorio, t. y. Latvijos įmonei atsisakius krauti kurą. Kuras Latvijos įmonės bazėje turėjo būti pakrautas 2016 m. balandžio 12 d.. tą pačią dieną 8.52 val. į D. V. atstovaujamos Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą (kurią administravo D. V.) gautas UAB (duomenys neskelbtini) pavedimas 27500 Eurų sumai. Sandoris minėtą dieną neįvyko, tačiau šie gauti UAB (duomenys neskelbtini) pinigai, tą pačią dieną, jau 13.32 val. pradėti pervedinėti kitoms įmonėms. Per dvi savaites pinigai beveik visa suma, kuri buvo skirta kuro pirkimui pervesta kitoms įmonėms. Didžioji dalis pinigų, t. y. 22900 eurų pervesti įmonei UAB (duomenys neskelbtini) per penkis kartus. D. V. versija, jog pervesdamas UAB (duomenys neskelbtini) pinigus jis stengėsi įvykdyti sandorį, nes ši įmonė buvo PVM mokėtoja, atmetami, kaip nepagrįsti. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) veiklos susijusios su naftos produktais nevykdė. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buvęs direktorius D. Z. paaiškino, kad dirbo su tauriuoju metalu, užsiiminėjo aukso, taurių gaminių prekyba. Kuru prekiauti negali, nes tokių leidimų neturi. Nurodė, kad D. V. buvo ne kartą atvykęs, kalba buvo apie aukso pirkimą. D. V. ketino pirkti 6 luitus aukso, pinigus pervedė (per kelis kartus apie 20000 eurų), bet nepirko. D. V. padarė pavedimą, laukė PVM kodo, nes negalėjo jam sąskaitos išrašyti, laikas ėjo, matė, jog sandoris neįvyks, todėl pinigus grąžino grynais. Be to, likusi didžioji dalis pinigų (4000 eurų) buvo iš (duomenys neskelbtini) D. V. administruojamos sąskaitos pervesti su sandorio įvykdymu niekaip nesusijusiai L. A. vykdančiai individualią veiklą už (duomenys neskelbtini) nuomą nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m balandžio 24 d. (1t. b. l. 123-126).

21. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad Estijos įmonė (duomenys neskelbtini) turi visas „burbulo įmonės charakteristikas“. Šiame kontekste įvertinama ir tai, kad iš šios įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog šioje sąskaitoje jokie kiti atsiskaitymai neužfiksuoti. Vienintelis pavedimas į įmonės sąskaitą yra minėtas UAB (duomenys neskelbtini) pavedimas, visi kiti pervedimai iš sąskaitos, būtent šių gautų pinigų. Iki UAB (duomenys neskelbtini) pinigų pervedimo Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo nulinė.

22. Apibendrinant daroma išvada, kad D. V. veiksmai, gavus iš UAB (duomenys neskelbtini) pinigus rodo ne siekį vykdyti sandorį, o jau tą pačią dieną pradedamas pinigų pervedimas, įmonėms, asmenims, nesusijusioms su sandorio įvykdymu, taip per kelias savaites pervedant didžiąją dalį pinigų, rodo tikslą įgytus pinigus pasisavinti ir naudoti juos pagal poreikius ir taip apsunkinti UAB (duomenys neskelbtini) teisinę padėtį, siekiant susigrąžinti pinigus. Vien ta aplinkybė, kad 2018 m. gegužės 30 d. teismas sprendimu pagal civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisė 22 900 Eur ieškovo naudai, nepaneigia D. V. kaltės ir esminės reikšmės sukčiavimo sudėties požymiams šiuo atveju neturi. Nusikaltimas numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje pripažįstamas baigtu, kai kaltininkas savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą. Todėl ši veika yra baigta, svetimas turtas buvo užvaldytas su D. V. žinia, jis tuo turtu naudojosi kaip savo, darė pavedimus išimtinai savo reikmėms ir tai patvirtino, kad jis turėjo išankstinę tyčią užvaldyti svetimą turtą apgaulės būdu (tikrieji D. V. ketinimai). Tai yra pagrindinis kriterijus priskiriant veiką baudžiamosios teisės sričiai ir vertinant ją, kaip nusikalstamą. Tuo tarpu esminės kreditoriaus padėties pasunkinimas teismų praktikoje laikomas papildomu kriterijumi, siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios teisės sritis. Todėl tai, kad (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisė 22 900 Eur ieškovo naudai nėra pagrindas pripažinti kad civilinio ieškovo šioje byloje interesai buvo patenkinti iš prisiteistos sumos. Įmonės statusas išliko toks pat, UAB (duomenys neskelbtini) apie vykusį procesą nežinojo. Šis apsunkinimas išsiieškoti civiliniam ieškovui priklausančias lėšas iš (duomenys neskelbtini) negalėtų būti laikomas esminiu, nes pati sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo negaliojanti nes viena iš šalių, tai yra (duomenys neskelbtini), konkrečiai D. V. ja nesiekė sukurti teisinių pasekmių. Ji nebuvo vykdoma nuo pat pradžių, o D. V. veiksmai tiek prieš sutarties sudarymą, tiek po to rodė ketinimus sukčiauti.

23. Apeliacinio skundo argumentai, kad turtas galėjo būti užvaldytas ne D. V. naudai, o juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai atmestini, kaip nepagrįsti. BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Šioje byloje nėra nustatytos sąlygos, kad veika buvo padaryta juridinio asmens naudai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nurodė, jog D. V. ketino pirkti auksą, jokių duomenų apie sudarytas sutartis, aukso įgijimą Estijos įmonės naudai nėra, priešingai, D. V. teigė, jog bandė pirkti kurą per šią įmonę, o tai buvo paneigta. Pinigai pervesti už (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog reprezentacijai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog tai susiję su Estijos įmonės veikla. Nusikaltimo juridiniam vertinimui, kur buvo vėliau panaudoti pinigai užvaldyti sukčiavimo būdu, įtakos neturi.

24. Apygardos teismas konstatuoja, kad D. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už sukčiavimą pagrįstai. Byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad D. V. sudarydamas sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) turėjo išankstinę tyčią. Tik sudaręs sutartį, kitą dieną nurodė UAB (duomenys neskelbtini) transportui vykti kuro, nors pagal jo atstovaujamos Estijos ir Latvijos įmonės sutartį neįvykdė privalomos būtinosios išankstinio apmokėjimo sąlygos. Nepakrovus UAB (duomenys neskelbtini) kuro, pinigų negražino, Latvijos įmonei taip pat nepervedė, pinigus panaudojo su kuro sandoriu nesusijusiems sandoriams.

Dėl prokuroro skundo

25. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl D. V. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Iš kurios tik keturi mėnesiai bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu pridėti prie Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taip pat teigia, jog teismas nuspręsdamas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, nenustatė, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Neatsižvelgė, kad veikos darymo metu jau buvo paskelbtas 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendis, kuris papildytas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu. 2009 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir apie šios bausmės įvykdymą duomenų nėra. Prokuroro teigimu teismas įpareigodamas mokėti nusikaltimu padarytą žalą, nenurodė kokiu nusikaltimu padarytą žalą įpareigoja mokėti. Be to, nesutinkama su sprendimu nepriteisti vertėjo išlaidų kaip proceso išlaidų.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-697/2019).

27. Skundžiamu nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Už šio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Teismas spręsdamas dėl bausmės dydžio įvertino, kad D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertino, jog padarytas vienas sunkus nusikaltimas, ją padarė 2016 metais, būdamas teistas 2009 metais Teismo baudžiamuoju įsakymu. Teisėjų kolegijos vertinimu D. V. paskirta bausmė sankcijos ribose iš esmės įvertinus veikos mastą buvo paskirta nepažeidžiant bausmių skyrimo taisyklių.

28. Pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismas įvertino, tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu papildytu Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu D. V. paskirtos bausmės vykdymas taikant BK 75 straipsnį buvo atidėtas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu ir papildytu Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu D. V. buvo nuteistas dėl aštuonių nusikalstamų veikų padarymo (dviejų sunkių nusikaltimų, vieno apysunkio ir penkių nesunkių nusikaltimų), kurių padarymo laikotarpiai yra iki nagrinėjamojoje byloje 2016 m. balandžio 11 d. padaryto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė D. V. bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis). Todėl įvertinus aptartas aplinkybes, tai, kad D. V. po 2016 m. balandžio 11 d. daugiau nusikalstamų veikų nepadarė (pagal bylos duomenis) pirmosios instancijos teismo parinktas bendrinant pridedamos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas pritaikytas nepažeidžiant bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik trys metai, todėl pirmos instancijos teismo išvada kad yra pagrindas manyti, kad D. V. daugiau nenusikals yra teisėta ir pagrįsta.

29. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu įpareigodamas D. V. mokėti nusikaltimu padarytą žalą, nenurodė kokiu nusikaltimu ir kokiems nukentėjusiems asmenims padarytą žalą D. V. įpareigojamas atlyginti. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu iš D. V. buvo priteista UAB (duomenys neskelbtini) 27500 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o 2017 m. sausio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu iš D. V. buvo priteista UAB (duomenys neskelbtini) naudai 27513,90 eurų, (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai 81306,48 euro, (duomenys neskelbtini) naudai 178673,77 euro ir BUAB (duomenys neskelbtini) naudai 1663596,65 euro. Kadangi šiuo nuosprendžiu D. V. paskirta bausmė buvo subendrinta su minėtu 2017 m. sausio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas skirdamas D. V. BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, 3 dalyje numatytas pareigas turėjo įpareigoti D. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti ne nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui, o nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui, todėl ši nuosprendžio dalis tikslinama, pripažįstant jog teismas padarė klaidą, kurios ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

30. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistojo D. V. nepriteisė vertėjo išlaidų kaip proceso išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pažymėtina, jog Įstatymas daro išimtį ir neišieško sumų, išmokėtų vertėjui todėl, kad vertėjo dalyvavimas yra neišvengiama komunikacijos priemonė, tarnaujanti baudžiamosios bylos išaiškinimo tikslumui ir išsamumui. Kadangi šią funkciją turi užtikrinti valstybė, vertimo išlaidos iš nuteistojo neišieškomos. Todėl, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu vertimo išlaidos ir negalėjo būti išieškomos iš nuteistojo D. V., priteisiant jas valstybės naudai.

31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, dėl D. V. kaltės ir jam paskyrė teisingą bausmę, kurios vykdymą atidėjo. Todėl D. V. gynėjo ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, nurodant, jog dalis darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį turi būti skiriama ne nusikaltimu, o nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.