- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 1-312-246/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30843-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- D. V.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-11-23 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau rašoma ir BK) 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda 2) 2015-04-01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-01-06 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 209 straipsnį, 186 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, subendrinus bausmę su 2009-11-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda – laisvės atėmimu trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams ir 30 MGL dydžio bauda (1129,52 Eur), laisvės atėmimo bausmę pagal BK 75 straipsnį atidedant trejiems metams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, aprašyto 2017-07-21 kaltinamajame akte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. V. padarė sukčiavimą.
2016 m. kovo mėnesio viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą, telefonu pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J. pirkti naftos produktus, įtikinęs jį, kad turi realią galimybę prekiauti naftos produktais, 2016 m. balandžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J. pasirašius jo, D. V., atsiųstą naftos pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje pardavėju nurodyta Estijos įmonė EU (duomenys neskelbtini) OU, į. k. (duomenys neskelbtini) ir kuriai atstovavo jis, D. V., ir kuria įsipareigota UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti naftos produktus, kurių kiekis ir pateikimo terminas nustatomas kiekvieną kartą atskiru susitarimu. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius 91 000 litrą dyzelino pagal D. V. atsiųstą užsakymo formą, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiimti savo transportu iš D. V. nurodytos vietos, tai yra Latvių įmonės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iki 2016-04-12 ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į jo, D. V., nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atidarytą EU (duomenys neskelbtini) OU, vardu už perkamus degalus pervedus avansinį mokėjimą – 27 500 eurų, jis, D. V., pinigus panaudojo savo nuožiūra ir reikmėms, o ne susitarimo įvykdymui, nes 2016-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams nuvykus į nurodytą degalų atsiėmimo terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), degalų niekas nepateikė ir ten buvę asmenys apie jokį degalų užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo girdėję. Tokiu būdu D. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės 27 500 eurų vertės turtą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27 500 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad su J. J. yra seni pažįstami, šiuo metu susiklostę verslo santykiai, kurie yra geri. 2016 m. kovo mėnesį, tiksliai datos neprisimena, galėjo būti ir pranešime apie įtarime galimai nurodytu metu, bendraujant su J. J. paaiškėjo, kad jo vadovaujamai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas dyzelinis kuras, o jis pažinojo Latvijos įmonės atstovus, kurie prekiavo dyzeliniu kuru. Aptarus detales, nuspręsta pasirašyti tarp jo atstovaujamos įmonės EU (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktų pirkimo - pardavimo sutartį dėl 91 000 l degalų pateikimo. Jis kaip įmonės EU (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas sudarė sutartį su Latvijos įmone, užsiimančia degalų prekyba. Kada tai buvo, tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena, tačiau tai buvo tuo pačiu metu, kai sutarė dėl visko su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės pavadinimo įvardinti negali, nes neprisimena. Sudarant sutartį su Latvijos įmone, jai buvo pateikti visi EU (duomenys neskelbtini) registracijos veiklos dokumentai, reikalingi tokios sutarties sudarymui. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, vykdant sutarties įsipareigojimus, buvo pervesta 27 500 eurų, kaip avansinis apmokėjimas į EU (duomenys neskelbtini) priklausančią sąskaitą, kuri ir nurodyta pranešime apie įtarime. Kai viską suderinus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportas nuvyko į (duomenys neskelbtini) mieste esančią naftos produktų prekybos bazę, su kuria buvo sudaryta sutartis, būtent tada ir paaiškėjo, kad EU (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas PVM kodas, dėl ko (duomenys neskelbtini) įmonė atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tai, kad ši sąlyga yra būtina, parduodant naftos produktus, įmonei EU (duomenys neskelbtini) paaiškėjo tik tuomet kai turėjo būti pradėtas kuro užpylimas į pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportą. Tik tada jis buvo informuotas dėl kokios priežasties (duomenys neskelbtini) įmonė negali vykdyti įsipareigojimų. Apie šią situaciją buvo informuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė G. ir pats J. J.. Buvo sutarta, jog sutarties vykdymas bus atidėtas iki kol EU (duomenys neskelbtini) galės pradėti vykdyti savo įsipareigojimus. Kadangi greitai nepavyko suforminti visų formalumų dėl PVM kodo, naftos produktų kainos pakito, t.y. pakilo - tapo didesnės. Dėl šios priežasties vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2016-04-11 sutartį EU (duomenys neskelbtini) tapo nuostolinga. Buvo vedamos derybos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės pristatyti mažesnį kiekį degalų nei aptarta sutartyje, ryšium su tuo, jog degalų kaina pakilo. Taip pat buvo sprendžiama galimybė ir dėl lėšų gražinimo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų EU (duomenys neskelbtini) atžvilgiu negavo. Buvo vedamos derybos, kad rasti palankų sprendimą iš susidariusios situacijos. EU (duomenys neskelbtini) niekada neneigė savo įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši situacija susiklostė dėl naftos produktų kainų svyravimo ir EU (duomenys neskelbtini) būtinybės turėti PVM kodą. Didžioji pinigų suma, kurios tiksliai nurodyti negali, buvo pervesta įmonei, per kurią buvo ketinama spręsti problemas, kilusias dėl jo įmonės PVM kodo. Įmonės pavadinimas yra iš T raidės, tiksliai jis buvo nurodytas pavedime. Kiek pamena 90 eurų buvo pervesta turistinei agentūrai už viešbutį verslo reikalais, 500 eurų buvo pervesta įmonei, kuri turėjo sutvarkyti reikiamus dokumentus kuro pirkimui ir pardavimui per lietuvišką įmonę, bei 4000 eurų buvo pervesta už reprezentaciją, kuri vyko Kaimo turizmo sodyboje. Lėšos, kurios buvo padarytos šiais pavedimais, buvo planuotos gauti už realizuotą kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pelnas. Jomis buvo siekiama investuoti verslo plėtrai. Kada buvo vedami pinigai, datų neatsimena ir jų nurodyti negali. Kokiu būdu buvo padaryti pavedimai, nebeprisimena. Su D. bendravo ir telefonu, ir buvo susitikę. Jo pavardės neatsimena. Su visais bendraudavo telefono numeriu, kurio galas yra 833. Įmonė EU (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta su tikslu vykdyti prekybą naftos produktais ir kadangi naftos produktų pirkimo - pardavimo klausimai buvo aptarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinė priežastis dėl ko įmonė negalėjo įvykdyti susitarimo, tai neturėjimas PVM kodo. Kad šis rekvizitas yra privalomas vykdant prekybą naftos produktais, nebuvo žinoma ir paaiškėjo tik vėlesniame etape. Apie sandorį su Latvijos įmone buvo žinoma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir su „(duomenys neskelbtini)“ buvo suderintos transportavimo sąlygos iš šios įmonės, bei kitos sąlygos, kurios lietė visas tris sandorio šalis, tai yra EU (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Rengiant šį projektą nei „(duomenys neskelbtini)“, nei jo įmonei apie PVM kodo būtinumą vykdant prekybą, nebuvo žinoma. Jis naudojasi elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apie esamą situaciją, galimybę pateikti kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, bei susirašinėjimo metu buvo siekiama išspręsti šį klausimą, gavus PVM kodą. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. Z. jokių pinigų negavo, t.y. jis jam jų negrąžino. Iki šios dienos jis jam vis žada juos grąžinti, tačiau negrąžina ir todėl tarp jų yra susidariusi konfliktiška situacija. Sutartis su (duomenys neskelbtini) įmone buvo sudaryta 2016 balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, bet galėjo būti ta diena kuri ir yra nurodyta jo pridėtoje prie apklausos sutartyje. Tuo metu įmonę atstovavo pagal įgaliojimą išduotą D. K. ir tą sutartį galėjo pasirašyti arba jis arba pats, to tiksliai neatsimena. Abiejų šalių sutartis turėtų tikrai būti Latvijos įmonėje, kadangi ji buvo pradėta realizuoti. Sutarties variantas su abiejų šalių parašais turėtų būti ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nes jie aktyviai domėjosi sutarties su (duomenys neskelbtini) įmone sudarymu. Nuo 2016-04-25 tapo vieninteliu (duomenys neskelbtini) įmonės atstovu. Prieš įsigyjant (duomenys neskelbtini) įmonę buvo su „(duomenys neskelbtini)“ aptarta galimybė bendradarbiauti, vykdant naftos produktų prekyba, tuo tikslu ir buvo įsigyta įmonė iš D. K.. Ir „(duomenys neskelbtini)“ įmonei estiška įmonė tiko. Parodė, kad nors kaltu dėl nusikaltimo padarymo neprisipažįsta, pripažįsta 27500 dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį.
Kaltinamojo parodymų teismas nelaiko parodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir laiko juos parodymais, kuriuos kaltinamasis duoda, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas toliau aptariamais įrodymais.
Liudytojas J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius parodė, kad 2016 m. kažkur kovo mėnesį pas jį į įmonę buvo atvažiavęs D. V. ir siūlė pirkti dyzelinius degalus iš Latvijos, tiesiai per jo estišką įmonę, pavadinimo nepamena. Jis pasiūlė geras sąlygas pirkimui, todėl jis sutiko. D. V. paprašė išankstinio apmokėjimo, 100 000 Eur, kad pervestų į jo sąskaitą, tačiau jis nesutiko, nes bijojo rizikuoti. Pinigus pervedė 2016-04-11, vakare, nes kitą dieną jau vairuotojai turėjo važiuoti į Latviją, į (duomenys neskelbtini) naftos bazę, pasikrauti kurą. Pervedė 27500 eurų, nes tiek kainavo 61 tona dyzelino. Su D. V. pakalbėjus, po to visus kuro pirkimo ir pasikrovimo reikalus, derinimus perdavė G. J. ir ji visą laiką bendravo su D. V.. Anksčiau yra pirkę kurą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir tas pats D. V. buvo atvažiavęs pasiūlyti pirkti iš minėtos įmonės kurą. Jie iš tos įmonės daug kartų pirko kurą ir viskas buvo gerai, tačiau jokiose sutartyse ir dokumentuose D. V. duomenys nefigūravo. Jis tik siūlė. Vairuotojai (duomenys neskelbtini) kuro negavo. Jis ne kartą prašė D. V. grąžinti 27500 eurų, šis vis žadėdavo ir žodžiu ir raštu, tačiau iki šiol to nepadarė. Parodė, kad anksčiau tokio sukčiaus kaip D. V. nėra matęs.
Liudytoja G. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja parodė, kad įmonėje dirba jau 10 metų. Įmonė verčiasi didmenine ir mažmenine naftos produktų prekyba. 2015 metais dyzelinį kurą pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir viską derindavo per D. V., su juo susirašinėdavo elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ bei bendravo. Toje įmonėje pirko kurą iki tada, kai sužinojo, kad ši įmonė kažką darė neteisėtai. Nuo tada kurą pradėjo pirkti iš kitų kelių įmonių. 2016 m. kovo mėnesio viduryje su įmonės direktoriumi vėl susisiekė D. V. ir šis pradėjo klausinėti dėl kuro pirkimo. Tačiau direktorius jam liepė susisiekti su ja, apie viską pasakė jai ir ji pati susisiekė su D. V. ir kalbėjo apie kurą, jo pirkimo sąlygas, nuolaidas. Kadangi jau žinojo, jog jis dirbo įmonėje, kuri susidūrė su teisėsauga, tai iš karto jam sakė, jog nenori niekur įsivelti, tai jis pasakė, kad viskas bus gerai, galėsite važiuoti patys į Latviją pirkti kurą, patys susimokėsite akcizą, PVM. Tada ji jo dar klausė, kokia jam iš to nauda, tai jis teigė, jog jam liks kažkokia dalis nuo nupirkto kuro. Su juo bendravo tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. D. V. labai skubino, buvo atsiuntęs sutartį rusų kalba, kad ši jo nurodyta estų įmonė yra sudariusi sutartį su Latvija bei jis buvo atsiuntęs naftos produktų pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau ji nepatiko ir ji ją pati pakoregavo. Tada jam nusiuntė savo pakoreguotą sutartį, kurią jis pasirašė ir persiuntė atgal elektroniniu paštu. Ji D. V. dar klausė, kodėl nėra antspaudo, tai jis sakė „tik naujai įkurta įmonė ir nespėjo dar pasidaryti“, o sutarties originalą žadėjo atsiųsti registruotu laišku, tačiau to taip ir nepadarė. Jis buvo atsiuntęs ir savo įgaliojimą. Po sutarties pasirašymo, jis jai į elektroninį paštą atsiuntė rusų kalba surašytą užsakymų lapą „Zajavka“, kurią pateikė prie bylos, tik patikslino, kad ji buvo keičiama ne kartą, tai yra buvo taisoma data, todėl 2016 m. balandžio 12 d. užsakymo lapo pateikti negali, nes buvo pildomas vis tas pats užsakymų lapas, tai yra pildoma ant viršaus (koreguojama data). Jis buvo koreguojama todėl, kad buvo žadama tą kurą pakrauti nurodytą dieną. Prieš vykstant krautis į Latviją ir prieš pasirašant sutartį D. V. buvo atvykęs į jų įmonę ir bendravo su direktoriumi bei vyr. buhaltere E. K.. Tai yra, kai viską jau sutarė su D. V., 2016-04-11 įmonės vairuotojai J. M., A. L. ir R. P., nuvyko į Latviją nurodytu adresu. Vairuotojams nuvykus, pervedė 27 500 eurų į D. V. nurodytą sąskaitą. Po kiek laiko A. L. jai paskambino ir pasakė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) terminale ir sakė, kad ten jokio jų užsakymo nėra ir niekas nesiruošia nieko krauti. Tada ji susisiekė su D. V. ir šis pasakė, palaukti kol jis ten paskambins ir viską išsiaiškins. Po to jis perskambino jai ir pasakė, kad įmonė EU (duomenys neskelbtini) nėra PVM mokėtojai, todėl terminalas jiems nieko nekraus. Sakė grįžti atgal, padengs visas transportavimo išlaidas ir sakė laukti kol susitvarkys PVM. Minėjo, jog viskas užtruks apie savaitę laiko. Tačiau iki pat šiol jokių pinigų negavo. Jis jų negrąžino. Laiškuose vis rašė, kad palauktų ir išsisukinėjo nuo pinigų gražinimo. Jis norėjo, kad jam būtų pervesta 50 000 eurų, tačiau jam buvo pervesta tik 27 500 eurų, kadangi norėjo krauti tris mašinas ir buvo maždaug paskaičiuota, kiek viskas kainuotų pagal ORLEAN turėtą protokolą, todėl į D. V. nurodytą sąskaitą ir pervedė ne visą jo pageidaujamą sumą. Kai buvo pervesti pinigai ir jis pamatė, kad ne 50 000 eurų, jis klausė, kodėl ne visi pinigai ir ji jam paaiškino, kad jie pasiskaičiavo, kiek viskas kainuos, tai jis sakė, tai kiti pinigai būtų likę kitam kartui, kitam krovimui. Pati su D. V. susitikusi nebuvo, jo asmens tapatybę jokių patvirtinančių dokumentų nematė. Tik įgaliojime, kurį pateikė, buvo nurodytas jo asmens kodas. Bendravo su D. V. elektroniniu paštu ir telefonu. Balsas tas pats buvo bendraujant su D. V.: apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, atstovas jis buvo abiejų įmonių.
Liudytoja E. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. 2016 m. kovo - balandžio mėnesiais į įmonę buvo atvažiavęs D. V., kuris direktoriui siūlė pirkti dyzelinį kurą. Jiems aptariant visas sąlygas, dalyvavo ir ji. Klausinėjo D. V. apie tai, kas jai buvo reikalinga sužinoti, išsiaiškinti. Ji jam sakė, kad jai nėra patikima tai, kad jis turi atsidaręs sąskaitą per „Paysera“, tačiau jis sakė, kad ten greičiau yra padaromi pervedimai ir pinigai į sąskaitą įplaukia labai greitai, ir iš ten jis gali padaryti pervedimą kam reikia. Dar jo klausinėjo, kodėl įmonė atidaryta Estijoje, tai jis aiškino, kad ten yra mažesni mokesčiai ir jis gali duoti didesnę nuolaidą kurui, tai yra pigiau jiems parduoti kurą. Ji su direktoriumi minėjo, kad nenori įsivelti į jokius nešvarius reikalus, bet D. V. tikrai įtikino, kad tikrai viskas bus gerai. Kitą dieną po jų pokalbio, ji domėjosi kaip yra su įmone Estijoje ir pasirodo D. V. buvo teisus – Estijoje yra mažesni mokesčiai. D. V. sakė, kad neturi pinigų ir norėjo, kad jie iš anksto pervestų pinigus, tačiau jie nesutiko, sakė pinigus perves, kai bus kuras. Į D. V. nurodytą sąskaitą pinigus 27 500 eurų pervedė iš vakaro, tai yra 2016-04-11, nes 2016-04-12 vairuotojai jau turėjo būti Latvijoje ir krautis kurą. Buvo pervesta tiek pinigų, kurių užtektų trims benzinvežiams pripildyti. Vėliau pasidomėjo internete apie D. V. ir perskaitė daug neigiamos informacijos apie jį.
Liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamojo nėra matęs, nepažįsta jo. Parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, dirba iki šiol, dirba nuo 2014 m., važinėja benzinvežiu. 2016 m. vyko į (duomenys neskelbtini), buvo pavasaris, važiavo trys automobiliai, važiavo M. ir L.. Nakties metu išvažiavome, reikėjo kurą parvežti. Mums pasakydavo, kur ir kada nuvažiuoti, nereikėdavo įgaliojimų, o kai kurą pasikraunam, tai gaunam sąskaitą – faktūrą. M. dirba įmonėje, o L. ne, nes jis prieš metus išėjo iš darbo. Atvykome kaip visada į pakrovimo stotį, operatoriui prisistatėm, jis pasakė, kad mums nekraus, paskambinom G. J., ji buvo ir iki šiol yra direktoriaus pavaduotoja. Kadangi mums nekrovė, tai mes grįžome namo, ji pasakė palaukti iš pradžių, mes laukėme iki 12 val. Operatoriai pasakė irgi, kad nekraus. (duomenys neskelbtini) yra buvęs 5-6 kartus, bet problemų ten nebuvo iki tol. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma, jam nesvarbu kur važiuoti, kur pasako ten ir važiuoja, parsiveždavo krovinio važtaraštį, sąskaitą – faktūrą ir sertifikatą. Nurodymą važiuoti ir krautis davė G. J. telefonu.
Liudytoja I. Š. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nuo 2010-10-24, nuo pat įmonės įregistravimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-11-06 sudarytą buhalterinės apskaitos sutartį pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, kuri užsiima didmenine prekyba: alkoholinių gėrimų ir tauriųjų metalų. Minėtos įmonės apskaitą veda K. U.. Pasibaigus mėnesiui, iš įmonių, kurių apskaitą atlieka, gauna visus su įmonės veikla susijusius dokumentus ir juos suveda į apskaitą. Visas ūkines operacijas suveda į analitines sąskaitas. Jeigu pagal sąskaitą mato finansinę operaciją - gautus pinigus ir turi tai pagrindžiančius dokumentus, t.y. sąskaitą faktūrą, tai reiškia, kad prekės parduotos ar atlikta paslauga. O jei yra finansinė operacija, tačiau nėra tai pagrindžiančių dokumentų, vadinasi prekės ne parduotos arba paslaugos neatliktos. Tada tuos pinigus įrašo į apskaitą kaip gautus išankstinius apmokėjimus. Taip buvo ir su įmonės Eu (duomenys neskelbtini) pervestais pinigais į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Baigiantis kitam mėnesiui, vėl peržiūrimos visos operacijos ir patikrinami dokumentai, jeigu dėl tų pinigų įmonė nepateikia sąskaitų - faktūrų, tai apskaitoje tie pinigai ir toliau „Kabo“ kaip išankstiniai apmokėjimai. Jos įmonė yra atsakinga tik už buhalterinę apskaitą pagal gautus dokumentus, kad būtų pateiktos teisingos deklaracijos ir teisingai apskaičiuoti mokesčiai. Jie nėra įpareigoti tikrinti įmonių sudarytų sutarčių su kitomis įmonėmis, tik matydami, kad trūksta kokių nors dokumentų, paprašo įmonės pateikti. Įmonės PVM kodas turi reikšmės tik dėl teisingo PVM apskaičiavimo. Tačiau įmonė gali vykdyti veiklą ir be PVM kodo ir pasirašyti sutartis, ir atlikti kitas operacijas. Dėl pinigų įplaukimo į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą direktorius D. Z. jokių pagrindžiančių dokumentų nepateikė, dėl šios priežasties minėti pinigai jų buhalterinėje apskaitoje iki šiol yra apskaityti kaip gauti išankstiniai apmokėjimai. Pagal banko sąskaitą matyti, kad pinigai balandžio mėnesį buvo pervesti į minėtos įmonės sąskaitą, jie buvo naudojami įmonės veiklai vykdyti. Pinigai nei grynaisiais, nei pavedimu nebuvo išmokėti Eu (duomenys neskelbtini) ar fiziniam asmeniui D. V.. Paklausus, įmonės direktorius nurodė, kad tie pinigai tai ne paskola, o tiesiog avansinis apmokėjimas, todėl sutarties nereikalavo.
Liudytojas D. Z. parodė, kad jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė užsiima metalo pardavimu ir supirkimu. Finansinius reikalus tvarko buhalterė. D. V. pažįsta nuo 2010 metų. Yra anksčiau kartu dirbę, buvo paskolinęs jam pinigų ir ilgą laiką jis jų jam negrąžino. Reikėjo labai prašyti, o D. V. vis nuo skolos išsisukinėdavo. Šiai dienai visi pinigai grąžinti. 2016 m. balandžio mėnesio pradžioje pas jį į namus atvažiavo D. V. ir norėjo pirkti investicinio aukso, kuris po 100 gramų plytelėmis. Minėjo, kad lyg nori nusipirkti apie 600 g. Jis pirma liepė pervesti pinigus ir tik tada sutarė, kad jam parduos investicinį auksą ir užpildys visus reikiamus dokumentus. D. V. sutiko ir per kelis kartus į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė pinigus, virš 20 tūkst. eurų. Pervestus pinigus nusiėmė pats iš bankomato, esančio Savanorių pr., Kaune. Pinigus dėjo į išnuomotą seifą. Kai buvo pervesti pinigai, D. V. jam atsiuntė ir įmonės rekvizitus, tada jis savo įmonės buhalterės paprašė, kad ši patikrintų D. V. įmonę. Pamatė, kad D. V. įmonė neturi PVM kodo. Tada paskambino D. V. ir apie tai jam pasakė. Šis apsimetė nieko nežinąs. Sakė pasidomės, bet taip nieko daugiau nepranešęs ir dingo. Investicinio aukso plytelių nenupirko. 2017 m. pradžioje nusprendė D. V. padaryti grąžinimą ir su juo susitiko, davė jam visus pinigus ir padavė, kad užpildytų pinigų išmokėjimo aktus, tai yra pasirašytų, tačiau D. V. kvitus pasiėmė ir sakė vėliau atveš pasirašęs. Tačiau jų taip ir nepadavė pasirašytų. Jis jam vis dar rašydavo ir klausdavo, kada atveš dokumentus, tačiau D. V. po kurio laiko, sakė, kad reikia kvituose pakeisti datas, tačiau kodėl, neminėjo ir sakė, kad nurodys vėliau, kokias datas įrašyti. Apie tai rašė SMS žinutėmis. Parodė, kad neprekiauja ir negali prekiauti kuru, nes neturi tam leidimų.
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atpažino D. V. kaip asmenį, kuris buvo atvažiavęs į įmonę siūlydamas pirkti dyzelino (t. 1., b. l. 83-87).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad E. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė, atpažino D. V. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus dėl dyzelino pirkimo aplinkybių (t. 1., b. l. 102-107).
Iš akistatos tarp D. V. ir liudytojo D. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo protokolo, matyti, kad D. V. atsisakė dalyvauti akistatoje nurodydamas, kad išsamius parodymus dėl pinigų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, davė anksčiau (t. 2., b. l. 42-45).
Iš pinigų išmokėjimo kvitų matyti, kad D. Z. 2017-01-10, 2017-01-11, 2017-01-12 išmokėjo už EU (duomenys neskelbtini) OU, įm. Kodas (duomenys neskelbtini), iš viso 22900 eurų, mokėjimo paskirtis – pinigų grąžinimas (t.2., b. l. 21-23). Aplinkybę, kodėl kvituose nėra gavėjo parašo, D. Z. nurodė, duodamas parodymus, kurie aprašyti anksčiau.
Iš 2016-04-04 EU (duomenys neskelbtini) OU matyti, kad bendrovė suteikė D. V. atidaryti Paysera com sąskaitą, pasirašyti ir pateikti duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t.2., b. l. 91-92).
Iš Paysera rašto matyti, kad sąskaita EU (duomenys neskelbtini) OU vardu atidaryta 3016-03-29. Šios įmonės paskyrą administruoja D. V. (t. 2, b. l.156). Iš Payseros sąskaitos išrašų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą 2016-04-12 pervedė 27500 eurų o EU (duomenys neskelbtini) OU į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2016-04-12 buvo pervesta 3000 eurų, 2016-04-13 buvo pervesta 7000 eurų, 2016-04-14 buvo pervesta 7000 eurų, 2016-04-19 buvo pervesta 1000 eurų, 2016-04-25 buvo pervesta 4900 eurų (t.2. b. l. 157, 168).
Iš Talino notarų biuro duomenų matyti, kad D. V. įsigijo EU (duomenys neskelbtini) OU akcijas ir tapo vieninteliu bendrovės akcininku tik 2016-04-26 (t. 4., b. l. 118-120).
Aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytas veikas, yra kaltas ir baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – nustačius faktą, kad kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bausmės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš įsiteisėjant Kauno apygardos teismo 2015-04-21 nuosprendžiui, kuris įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus naują nuosprendį 2017-01-06. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, numatantis atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jeigu nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, įsigaliojo 2013-03-24, todėl kaltinamojo atžvilgiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas negali būti taikomas, nors kaltinamasis buvo pripažintas kaltu 2009-11-23 baudžiamuoju įsakymu (BK 3 straipsnio 3 dalies pagrindu).
Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-06 nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už kelias nusikalstamas veikas, bausmės vykdymą atidedant BK 75 straipsnio pagrindu. Kaltinamasis po 2016-04-11 jokių nusikalstamų veikų nepadarė, yra neįgalus. Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (pagal 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakciją BK 75 straipsnį buvo galima taikyti ir kaltinamiesiems, padariusiems sunkų nusikaltimą; ši įstatymo redakcija galiojo iki 2017-10-06, 2017-09-28 priėmus įstatymą Nr. XIII-653) – kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tai yra vienintelė bausmių rūšis, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatoma, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes: kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, ją padarė 2016 metais, būdamas teistas 2009 metais.
Laisvės atėmimo bausmė subendrintina su bausme, paskirta 2015-04-01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-01-06 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo principą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmė, taikant bausmių visiško sudėjimo principą, subendrintina su 2009-11-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu anksčiau aptartų argumentų pagrindu atidedant bei paskiriant kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas.
Dėl civilinio ieškinio.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 27500 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 88-94). Kaltinamasis pripažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27500 eurų dydžio civilinį ieškinį. Teismas daro išvadą, kad ieškinys įrodytas ir tenkintinas civiliniame ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu.
Dėl vertimo išlaidų.
Vertimo išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos BPK 105 straipsnio 1 dalies pagrindu
Dėl daiktinių įrodymų.
Kompaktinės plokštelės, saugomos byloje, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnis).
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,
nuspr endžia:
pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalį bausmę, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, subendrinti su bausme, paskirta 2015-04-01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-01-06 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę, taikant bausmių visiško sudėjimo principą, subendrinti su 2009-11-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, ir skirti kaltinamajam D. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir 30 MGL (1129,52 Eur) baudą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, taikant BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas) atidėti trejiems metams.
Paskirti kaltinamajam D. V. BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, 3 dalyje numatytas pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Patenkinti civilinį ieškinį.
Priteisti iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27500 (dvidešimt septynis tūkstančius penkis šimtus) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles, saugomas byloje, palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnis).
Vertimo išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti BPK 105 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam D. V. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus.