Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2289-640/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-28
Bylos Nr.: e2A-2289-640/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19148-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas: H. K.
Atsakovas: D. B.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-2289-640/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19148-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo H. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovui D. B. dėl asmens garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovo D. B. 2022 m. vasario 27 d. viešame socialiniame internetiniame tinkle (https://www.facebook.com) viešu parašytu komentaru visuomenei paskleisti duomenys - „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ - apie ieškovą H. K., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; įpareigoti atsakovą panaikinti socialiniame internetiniame tinkle (https://www.facebook.com) esantį viešą komentarą: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“; priteisti 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. vasario 27 d., 17:02 val. viešame socialiniame internetiniame tinkle „Facebook“ (https://www.facebook.com) šio tinklo vartotojas R. Z. savo viešoje anketoje paskelbė viešą komentarą „Jeigu branduolinis ginklas panaudotas nebus, būkime pasiruošę reikalauti Ukrainos narystės ES ir NATO nuo pirmos paliaubų sekundės. Atsiprašau, pasitaisau - ne paliaubų, o Rusijos pasidavimo nusiplojus veidu į purvą stojantis nuo kelių, sekundės. JTO pertvarka nedelsiant po to“. Po šiuo komentaru tą pačią dieną, 2022 m. vasario 27 d. 17:07 val., ieškovas parašė viešą komentarą: „O zinai procedūrą kaio tampama NATO nare? Pasidomėk! Tikrai Ukraina nebus NATO nare!“. Toliau tą pačią dieną, 2022 m. vasario 27 d. 18:43 val., atsakovas reaguodamas į ieškovo komentarą viešai ieškovą išvadino imbecilu: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“, tuo visuomenei viešai paskleisdamas duomenis, kurie neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškovo bendradarbiai, bendramoksliai ir pažįstami, perskaitę atsakovo paskleistus duomenis - „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ - suprato vienareikšmiškai, jog atsakovas minėtus duomenis paskleidė apie ieškovą ir kad paskleistais duomenimis ieškovą išvadino imbecilu, t. y. protiškai atsilikusiu. Teigia, kad ginčo duomenis turėjo galimybę perskaityti ne tik ieškovas, nes jis buvo patalpintas elektroninėje erdvėje. Ieškovo pažįstamas D. R. 2022 m. vasario 27 d. 21:49 val. po ginčo duomenimis parašė: „D. B. iš Tavo komentaro suprantu jog H. L. vadini protiškai atsilikusiu... ar tiesa?“ (el. paštu parašė: „Laba diena, H. K. Ar matei jog Tave FB kažkoks D. išvadimo „imbecilu“?“), vėliau ieškovo bendradarbis I. A. 2022 m. vasario 27 d. 22:29 val. po ginčo duomenimis parašė: „D. B. tau neatrodo kad yra smeiztas, jog H. protiškai atsilikes (Embicilas)“, (el. paštu parašė: „Sveikas, kolega, feisbuke Tave D. B. isvadino imbecilu. Ziuriu i komentara sureagavo tavo pazistamas D. R. ir bendramokslis V. V.“), taip pat vėliau ieškovo bendramokslis V. V. 2022 m. vasario 28 d. 00:22 val. po ginčo duomenimis parašė: „Oooooo, dabar žinosiu, kad H. yra protiškai atsilikęs – imbecilas”, (el. laišku parašė: „Labas H., matei kaip tave Facebook išvadino imbecilu? :D“). Ieškovas reaguodamas į D. R., I. A. ir V. V. parašymus nurodė, kad ieškovui tenka apgailestauti, jog jie mato šmeižtą jo atžvilgiu ir jam yra gėda. Teigia, kad komentaru „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ apie ieškovą buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys konstatuojamieji duomenys, kurie žemina ieškovo garbę ir orumą. Nurodo, jog patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1000 Eur. Atsakovo išdėstytus komentaro teiginius nuolatos aptarinėjo ieškovo pažįstami, bendradarbiai, bendramoksliai ir kiti asmenys, o ieškovas nuolat jautė neviltį, bejėgiškumą, patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, panieką, diskreditavimą, kompromitavimą, buvo paminta, pažeminta jo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, pažemintos jo asmeninės savybės, prestižas pažįstamų, bendramokslių ir visuomenės akyse, neigiamai, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai bei šmeižikiškai apie ieškovą buvo skleidžiama informacija.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Teigė, kad vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pati savaime nepatvirtina, kad pažeisti asmens garbė ir orumas. Atsakovas socialinio internetinio tinklo „Facebook“ viešoje vartotojo R. Z. anketoje 2022 m. vasario 27 d. apie 18:43 val., nesiekė įvertinti ar įžeisti ieškovo, o išsakė nuomonę dėl kilusios diskusijos apie Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainos Respubliką, o jam pasibaigus, apie Ukrainos priėmimą į Europos sąjungos ir NATO narius. Toks nuomonės išsakymas, buvo nukreiptas ne į ieškovą kaip asmenį, o į oponento nuomonę minėtu klausimu tekstui būdingu buitiniu stiliumi. Buvo siekiama neįžeisti ar pažeminti patį asmenį - ieškovą H. K., bet neigiamai įvertinti „H. L.” išsakytą poziciją dėl R. Z. teiginių apie būtinumą priimti Ukrainą į NATO, kadangi kare žūva ne tik kariai, bet ir civiliai asmenys, tame tarpe vaikai ir moterys. Atsakovo nuomone, apsaugoti Ukrainos gyventojus nuo tolesnių Rusijos Federacijos agresijos aktų gali tik Ukrainos narystė NATO. Taigi, atsakovo padarytas įrašas ne apie H. K., o apie „H. L.“ išdėstytą nuomonę minėtoje paskyroje/profilyje. Atsakovas nepažinojo iki šios bylos iškėlimo teisme ieškovo H. K. ir savo komentaru neturėjo tikslo įžeisti, paniekinti ar pažeminti patį ieškovą. Diskusija vyko dėl ieškovo išsakytos pozicijos. Būtent į ją ir buvo parašytas atsakovo komentaras. Be to, ieškovas R. Z. profilyje prisistatė pseudonimu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad galėjo susidaryti įspūdis, kad ieškovas gali sirgti kokia nors liga ir taip negatyviai vertinti patį ieškovą ar jo vykdomą visuomeninę veiklą. Tai patvirtina ieškovo pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtas vartotojo R. Z. profilyje 2022 m. vasario 27 d. po atsakovo komentaro kitų šios paskyros vartotojų komentarai. Nei viename iš jų, kiti komentatoriai nenurodo ieškovo vardo ir pavardės bei to fakto, jog jie pažinojo ieškovą. Ieškovo pateiktas jo susirašinėjimas su pažįstamais elektroniniu paštu (gmail el. pašto paskyroje) nėra vartotojo R. Z. paskyros/profilio dalis. Todėl nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad atsakovo komentaras buvo būtent apie ieškovą H. K. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovo komentaras ieškovui sukėlė skaudžias pasekmes. Dėl šio įrašo pasisakė tik keli R. Z. paskyros vartotojai. Be to, atsakovas panaikino šį komentarą socialinio internetinio tinklo „Facebook“ viešoje vartotojo R. Z. anketoje 2022 m. gruodžio 22 d. Atkreipė dėmesį, kad internetinio tinklo „Facebook” viešoje vartotojo R. Z. anketoje diskutuoja labai ribotas asmenų skaičius. Tie keli komentatoriai pasisakę dėl atsakovo įrašo, neįvardijo ieškovo vardu ir pavarde, kaip jiems pažįstamo asmens. Pats ieškovas pasirašinėjo pseudonimu, slėpė savo tikrąją tapatybę. Todėl ieškovo teiginys, jog atsakovo įrašas parašytas „Facebook“ R. Z. paskyroje pakenkė jo reputacijai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą, kurį siekė pradėti ieškovas prieš atsakovą, 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti.

4. Dublike ieškovas patikslino ieškinio reikalavimas, nurodydamas, kad atsisako ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti socialiniame internetiniame tinkle (https://www.facebook.com) esantį viešą komentarą: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“, kadangi atsakovas jį įvykdė jau teismui priėmus ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti socialiniame internetiniame tinkle esantį viešą komentarą: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“, o ieškinį atmetė.

6. Nurodė, kad susipažinus su po R. Z. paskelbtu įrašu esančiais komentarais, matyti, kad diskusijoje dalyvauja keletas Facebook vartotojų, diskutuojama apie karą Ukrainoje ir jos narystės NATO galimybes. Analizuojant atsakovo paskelbto komentaro turinį ir šio komentaro paskelbimo kontekstą, matyti, kad atsakovas išsakė nuomonę dėl kilusios diskusijos apie Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainos Respubliką ir apie Ukrainos priėmimą į Europos sąjungos ir NATO narius, neigiamai įvertindamas Facebook vartotojo „H. L.” išsakytą poziciją dėl R. Z. teiginių apie būtinumą priimti Ukraina į NATO. Teismo vertinimu, atsakovo komentare nurodytas teiginys „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ yra išreikštas emocionaliais ir nepagarbiais komentuojamojo pobūdžio žodžiais, tačiau juose nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ar faktą, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti. Pavartota sąvoka nenusako konkretaus fakto, o rodo atsakovo subjektyvų požiūrį į įvykius, todėl tai yra atsakovo subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginys, subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kurios negalima būtų priskirti prie duomenų, kaip žinios, todėl šiam teiginiui netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas neįrodinėjamas. Teismo nuomone, atsakovo teiginio turinys nėra pakankamas jį įvertinti kaip aiškaus fakto konstatavimą, todėl jis vertintinas kaip jo subjektyvi nuomonė, kuriai netaikytinas tiesos kriterijus.

7. Teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso (toliau-CK) 2.24 straipsnyje nustatytas jo taikymo sąlygas, remdamasis kasacinio teismo suformuota CK 2.24 straipsnio aiškinimo praktika, konstatavo, kad nuomonės paskleidimo atvejis nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti nagrinėjamu atveju netaikytina.

8. Komentarą „O zinai procedūrą kaio tampama NATO nare? Pasidomėk! Tikrai Ukraina nebus NATO nare!“, parašė Facebook vartotojas pasivadinęs „H. L.“ pseudonimu. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad pats pasirinko Facebook tinkle pasivadinti pseudonimu „H. L.“, nes nenorėjo viešinti savo asmens duomenų. Todėl akivaizdu, kad rašydamas ginčo įrašą „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ po vartotojo „H. L.“ komentaru, atsakovas nenorėjo, neturėjo tikslo ir negalėjo šiuo komentaru įžeisti ar sumenkinti būtent ieškovą H. K. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad iki komentaro paskelbimo šalys nebuvo pažįstamos ir tarpusavyje nebendravo. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad „H. L.“ ir H. K. yra tas pats asmuo ir kad pasisakant po „H. L.“ komentaru, jis išreiškia savo nuomonę apie ieškovą H. K. Atsakovo veiksmai, neetiškai komentuojant „H. L.“ išsakytą poziciją dėl Ukrainos įstojimo į NATO, nebuvo ir negalėjo būti nukreipti į ieškovo H. K. įžeidimą, garbės ir orumo žeminimą, reputacijos menkinimą ir pan., nes atsakovas rašydamas „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ komentavo Facebook vartotojo „H. L.“ pasisakymus.

9. Pažymėjo, kad ieškovas, pasirinkęs būti socialinio internetinio tinklo Facebook vartotoju, nusprendė tai daryti ne savo tikrais visuomenei žinomais fizinio asmens duomenimis - H. K., o pseudonimu „H. L.“, todėl, atitinkamai, kiti Facebook vartotojai (tame tarpe ir atsakovas D. B.) negalėjo žinoti, koks fizinis asmuo yra pasivadinęs pseudonimu „H. L.“. Byloje nėra jokių duomenų, iš kuri būtų galima spręsti, kad 2022 m. vasario 27 d., kuomet atsakovas parašė ginčo komentarą, jis galėjo žinoti ar/ir suprasti, kad komentaras yra skirtas būtent ieškovui H. K. Todėl, teismo vertinimu, ieškovas, pasirinkdamas galimybę dalyvauti tinklo Facebook diskusijose netikru vardu ir pavarde (kuomet visuomenei būtų aiškus konkretus diskusijų dalyvis), o pseudonimu, ir tokiu būdu užsitikrindamas galimybę rašyti komentarus neatskleisdamas savo tikrosios tapatybės, sutiko, kad jo pasisakymai bus vertinami ir komentuojami ne kaip visuomenei žinomo asmens H. K., o kaip dalyvio, pasivadinusio pseudonimu „H. L.“, kurio tapatybė visuomenei nėra atskleista.

10. Nėra pagrindo teigti, jog galėjo susidaryti įspūdis, kad ieškovas gali sirgti kokia nors liga ir taip atsirastų pagrindas negatyviai vertinti patį ieškovą ar jo vykdomą visuomeninę veiklą, ką patvirtina byloje esantis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie jo pridėti vartotojo R. Z. profilyje 2022 m. vasario 27 d. po atsakovo komentaru esantys kitų šios paskyros vartotojų komentarai. Nei viename iš jų kiti komentatoriai nenurodo ieškovo vardo ir pavardės bei to fakto, jog jie pažinojo ieškovą. Ieškovo pateiktas jo susirašinėjimas su pažįstamais elektroniniu paštu, nėra vartotojo R. Z. paskyros/profilio dalis, todėl nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad atsakovo komentaras buvo būtent apie ieškovą H. K. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovo komentaras ieškovui sukėlė skaudžias pasekmes - dėl šio įrašo pasisakė tik keli R. Z. paskyros vartotojai, o 2022 m. gruodžio 22 d. šį komentarą atsakovas panaikino.

Šalies argumentai

11. Ieškovo teiginys apie tai, kad komentuojama būtent apie H. K., žinojo jo pažįstami D. R., I. A. ir V. V., neturi jokios įtakos vertinant atsakovo D. B. veiksmus, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo parašytas komentaras skirtas būtent H. K. Taigi, apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų ne tik apie tai, kad Facebook vartotojo R. Z. profilyje paskelbtas atsakovo komentaras „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ pažemino H. K. garbę ir orumą, bet ir apie tai, kad komentaras apskritai buvo adresuotas nagrinėjamos bylos ieškovui H. K.

Žemesnės instancijos teismas

12. Sutiko su atsakovu, kad tokio turinio komentaru atsakovas neturėjo siekio įžeisti ar pažeminti patį asmenį, t. y. ieškovą H. K. - atsakovas neigiamai įvertino „H. L.” išsakytą poziciją dėl R. Z. teiginių apie būtinumą priimti Ukrainą į NATO nares, t. y. atsakovo padarytas įrašas yra ne apie ieškovą H. K., o apie Facebook vartotojo „H. L.“ išdėstytą nuomonę R. Z. paskyroje/profilyje.

13. Dėl nurodyto ieškovui H. K. jokia neturtinė žala negalėjo atsirasti, t. y. neegzistuoja pats neturtinės žalos padarymo ieškovui faktas. Atitinkamai, kaip minėta, atsakovo veiksmai, rašant ginčo komentarą, nebuvo nukreipti į nagrinėjamos bylos ieškovą H. K., todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir priežastinis ryšys, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantas ieškovas H. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovo D. B. 2022 m. vasario 27 d. viešame socialiniame internetiniame tinkle (https://www.facebook.com) viešu parašytu komentaru visuomenei paskleisti duomenys –„H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ – apie ieškovą H. K., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; priteisti iš atsakovo D. B. ieškovo H. K. naudai 1000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo D. B. ieškovo H. K. naudai bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

15.1. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo įrašas „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, nes atsakovas paskleidė nuomonę. Pažymėjo, kad atsakovas minėtą įrašą paskelbė viešai – viešame socialiniame internetiniame tinkle (https://www.facebook.com), dėl to su minėtu įrašu galėjo ir susipažino ne tik atsakovas ir ieškovas, bet ir tretieji asmenys. Todėl laikytina, kad objektyviai yra nustatytas atsakovo minėto įrašo paskleidimo faktas. Nors atsakovas minėtame įraše nurodė: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“, kai tuo tarpu tai – „H. L.“ – yra ieškovo pseudonimas, tačiau tretieji asmenys (ieškovo bendradarbiai, pažįstami ir bendramoksliai I. A., D. R. ir V. V.) pagal minėto įrašo turinį ir kontekstą atpažino ieškovą, kaip susijusį su paskleista žinia, t. y. kad žinia yra apie ieškovą. Todėl laikytina, kad objektyviai yra nustatyta, jog atsakovo minėtas įrašas yra apie ieškovą. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pripažino, kad žodžio „imbecilas“ reikšmę supranta kaip protinio sutrikimo asmenį. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų pareiškė, kad žodžio „imbecilas“ reikšmę supranta kaip protinio sutrikimo asmenį, pripažino, jog jo paskleistas įrašas „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ galėjo neigiamai paveikti ieškovą. Tai patvirtina, kad atsakovas prieš paskleisdamas ginčytiną įrašą „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ suvokė žodžio „imbecilas“ reikšmę kaip protinį sutrikimą turintį asmenį ir kad jo paskleistas įrašo turinys neatitinka tikrovės.

15.2. Tarptautinių žodžių žodyne, Medicinos enciklopedijoje, Visuotinėje lietuvių kalbos enciklopedijoje, Anglų-lietuvių kalbų psichologijos žodyne, Vikipedijoje, Lietuvių žodyno terminų žodyne nurodoma, kad žodis „imbecilas“ – žmogus, sergantis vidutinio laipsnio silpnaprotyste (protiniu atsilikimu), o „imbecilumas“ – vidutinė silpnaprotystės forma, žmogus, nesugebantis mokytis, įgyti darbo įgūdžių, gali išmokti tik apsitarnauti. Taip pat ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2022 m. kovo 8 d. VšĮ „LSMU Kauno ligoninė“ išduotą ieškovui pažymą F Nr. 028-1/a nurodant, kad LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ieškovas konsultacijų kabinete nesilankė ir neužregistruotas. Akivaizdu, kad atsakovo paskleistų duomenų tikrumą galima patikrinti objektyviais duomenimis, todėl manytina, kad atsakovo paskleisti aukščiau nurodyti duomenys laikytini kaip žinia.

Atsiliepimas

15.3. Atsakovas teismo proceso metu nurodydamas, jog paskleidė nuomonę, laikytinas kaip atsakovo siekis išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti.

15.4. Atsakovas neturėjo jokio teisinio ir moralinio pagrindo rašyti ginčytiną įrašą „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“, atsižvelgiant į ieškovo pasivadinusio pseudonimu „H. L.“ komentarą dėl Ukrainos įstojimo į NATO. Šiuo atveju ieškovas, pasivadinęs pseudonimu „H. L.“, atsižvelgdamas į NATO stojimo sąlygas ir procedūras, taip pat į NATO narių viešai išreikštas pozicijas dėl Ukrainos tapimo NATO nare, priėjo pagrįstos išvados, kad Ukraina dėl sudėtingos įstojimo į NATO procedūros netaps NATO nare: „O zinai procedūrą kaio tampama NATO nare? Pasidomėk! Tikrai Ukraina nebus NATO nare!“. Pažymėjo, kad ieškovo nuomonę dėl to, kad Ukraina netaps NATO nare arba net nėra apsispręsta, kada būtų galima Ukrainą matyti NATO nare, patvirtina publikacijos ir paskutinis įvykis – NATO narių susitikimas, kurio metu nebuvo Ukrainai suteikta vilčių ateityje tapti NATO nare. Taigi, ieškovo komentaras apie Ukrainos įstojimą į NATO buvo remtasi įvairiausiomis publikacijomis, NATO struktūra, sprendimų priėmimo procedūra. Tačiau, atsakovas prisidengdamas Ukrainos nelaime, savo netinkamą elgesį pradėjo teisinti Ukrainoje vykstančiu karu ir jos padariniais, dirbtiniu patriotiškumu, t. y. atsakovas tik teisme nurodė, kad parašė komentarą, nes jautriai reagavo į ieškovo komentarą, kuriuo neišreikšta jokia emocinė būsena dėl Ukrainos, išskyrus poziciją, kad dėl NATO sudėtingos sprendimų priėmimo procedūros Ukraina nebus NATO nare. Šiuo atveju ieškovas minėtu komentaru neišreiškė palaikymo vykstančiam karui ir pan., tik išsakė NATO sprendimų priėmimo procedūros sudėtingumą, o dėl tokios ieškovo pozicijos atsakovas neturėjo moralinės ir juo labiau teisinės teisės susidaryti pozicijos, jog ieškovas yra imbecilas.

15.5. Nesutiko su atsakovo ir teismo išvada, kad negali būti taikoma atsakomybė, jeigu imbecilu pavadinamas netiesiogiai žmogus, t. y. jeigu asmenį, pasivadinusį pseudonimu išvadinama imbecilu, tai atsakomybė netaikoma. Teismas vertindamas atsakovo veiksmus pagal LR CK 2.24 straipsnio nuostatas nenustatė, kad atsakovas parašydamas „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“, paskleidė duomenis ne apie ieškovą, kad iš atsakovo paskleistų duomenų negalima nustatyti, ar ieškovą išvadino imbecilu. Pats teismas pirmiau vertindamas atsakovo veiksmus pagal LR CK 2.24 straipsnio nuostatas nustatė, jog atsakovas paskelbė nuomonę apie ieškovą, nes tretieji asmenys I. A., D. R. ir V. V. atpažino, jog atsakovo komentaras „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ buvo apie ieškovą – H. K., t. y. asmeniškai ieškovui parašydami el. paštu apie tai, kad atsakovas viešai jį (ieškovą) išvadino imbecilu. Akivaizdu, kad tretieji asmenys perskaitydami atsakovo paskleistus duomenis vienareikšmiškai suprato, kad atsakovas paskleidė duomenis „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ apie ieškovą – H. K., kuris pasivadinęs pseudonimu „H. L.“. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuomet atsakovo paskleistus duomenis „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ pripažino kaip nuomonę, o ne kaip žinią ir dėl to nebuvo taikoma LR CK 2.24 straipsnio nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

15.6. Nesutiko su teismo sprendimu dalyje, kuria teismas nustatė, kad ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kai iš tikrųjų patyrė 325,70 Eur (300 Eur mokėjimas antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., b.l. 84-86) + 3,2 Eur mokėjimas už medicininę pažymą (1 t., b.l. 87-88) + 22,5 Eur žyminis mokestis (1 t., b.l. 101)), todėl, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tai tada turi būti perskaičiuotos pinigų sumos, kurios priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.

Atsiliepimas

16. Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Atsiliepimas

17.1. Atsakovas pažymėjo, kad jis ginčijamu teiginiu reagavo į „H. L.“ R. Z. paskyroje išdėstytą poziciją dėl Ukrainos įstojimo į NATO. Tai buvo subjektyvus atsakovo vertinimas. Pirmos instancijos teismas ištyręs bylos duomenis pagrįstai vertino, kad atsakovo komentare nurodytas teiginys „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ gali turėti asmenį menkinančią reikšmę, išreikštas emocionaliais nepagarbiais žodžiais, bet jame nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ar faktą, kurių teisingumą galima būtų patikrinti. Pavartota sąvoka nurodo atsakovo subjektyvų požiūrį į įvykius. Tai yra jo subjektyvaus pobūdžio nuomonė ir jai netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai. Nuomonės teisingumas neįrodinėjamas. Atsakovo teiginio pobūdis ir jo mąstas, leidžia tvirtinti, kad jis nebuvo paskleistas kaip žinia. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į CK 2.24 str. reguliavimo dalyką ir nėra taikytinas ginčo teisiniams santykiams.

17.2. Nurodė, kad asmeniui identifikuoti turi būti atskleista jo tapatybė, asmuo turi save pripažinti viešai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantas dalyvaudamas dialoge R. Z. paskyroje/profilyje naudojo pseudonimą „H. L.“ t. y. dalyvavo anonimiškai, nenorėdamas atskleisti savo tapatybės. Ieškovas šią aplinkybę pripažino ieškinyje, nurodė, kad jis veikė pasivadinęs pseudonimu „H. L.”. Taip pat, nurodytą aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu. Todėl, kas slepiasi po šiuo pseudonimu R. Z. paskyros/ profilio atsakovui nebuvo žinoma. Kiti minėto profilio komentatoriai nenurodė ieškovo vardo ir pavardės bei to fakto, jog jie pažinojo ieškovą t. y. H. K. Taigi, internetiniame „Facebook“ tinkle R. Z. paskyroje/profilyje, ieškovas veikė, slėpdamas savo tapatybę, jos neatskleidęs, naudojo pseudonimą, kuris suteikė jam galimybę likti anonimu, nežinomu kitiems R. Z. paskyros/profilio dalyviams, todėl negalima pažeminti ar įžeisti asmens, kuris slepiasi po pseudonimu, neatskleidžia savo tapatybės. Toks nuomonės išsakymas buvo nukreiptas ne į ieškovą kaip asmenį, kurio jis nepažinojo, o į aponento nuomonę minėtu klausimu atsakovo tekstui būdingu buitiniu stiliumi. Pažymėjo, kad dėl ginčo įrašo pasisakė tik keli R. Z. paskyros vartotojai ir tai ne apie patį ieškovą, o apie anonimą „H. L.“. Bylai aktualiu laikotarpiu R. Z. paskyroje/profilyje niekas nesikreipė į ieškovą vardu ir pavarde ar kitais jį identifikuojančiais kaip asmenį duomenimis.

17.3. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo komentaras ieškovui sukėlė skaudžias pasekmes. Apelianto pateiktas jo paties susirašinėjimas su pažįstamais elektroniniu paštu (gmail el. pašto paskyroje) nėra vartotojo R. Z. paskyros/profilio dalis. Tai dvi skirtingos paskyros (internetinės platformos) nesusijusios viena su kita. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pasirinkęs dalyvauti R. Z. paskyroje/profilyje pasivadino pseudonimu‘ „H. L.“, nes nenorėjo viešinti savo asmens duomenų. „Facebook“ socialinio tinklo vartotojai ( tame tarpe atsakovas D. B.) negalėjo žinoti, koks fizinis asmuo yra pasivadinęs pseudonimu „H. L.“. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog šalys tarpusavyje pažįstamos nebuvo, nebendravo. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad „H. L.„ ir H. K. yra vienas ir tas pats asmuo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų

20. Nustatyta, kad socialiniame internetiniame tinkle „Facebook“ vartotojo „R. Z.“ paskyroje yra paskelbtas įrašas: „Jeigu branduolinis ginklas panaudotas nebus, būkime pasiruošę reikalauti Ukrainos narystės ES ir NATO nuo pirmos paliaubų sekundės. Atsiprašau, pasitaisau - ne paliaubų, o Rusijos pasidavimo nusiplojus veidu į purvą stojantis nuo kelių, sekundės. JTO pertvarka nedelsiant po to.“ (įrašo data - 2022 m. vasaris 27 d., 17:02). Po šiuo įrašu pakomentavo vartotojas „H. L.“: „O žinai procedūrą kaip tampama NATO nare? Pasidomėk! Tikrai Ukraina nebus NATO nare!“ (data - 2022 m. vasaris 27 d., 17:07). Vartotojas „D. B.“ pakomentavo: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas.“ (data - 2022 m. vasaris 27 d., 18:43). Vartotojas „D. R.“ pakomentavo: „D. B. iš Tavo komentaro suprantu jog H. L. vadini protiškai atsilikusiu... ar tiesa?“ (data - 2022 m. vasaris 27 d., 21:49). Vartotojas „I. A.“ pakomentaro: „D. B. tau neatrodo kad tai yra šmeižtas, jog H. protiškai atsilikęs (Embicilas)“ (data - 2022 m. vasaris 27 d., 22:29). Vartotojas „V. V.“ komentavo: „Oooooo, dabar žinosiu, kad H. yra protiškai atsilikęs - imbecilas.“ (data - 2022 m. vasaris 28 d., 00:22). Iš byloje esančio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede esančio ieškovo elektroninio susirašinėjimo (el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini)) su I. A. nustatyta, kad 2022 m. vasario 28 d., 11.15 val. I. A. parašė ieškovui: „Sveikas, kolega, feisbuke Tave D. B. isvadino imbecilu. Ziuriu i komentarą sureagavo tavo pazistamas D. R. ir bendramokslis V. V.“. Iš ieškovo elektroninio susirašinėjimo su D. R. matyti, kad 2022 m. vasario 28 d., 14.21 val. D. R. parašė ieškovui: „Laba diena, H. K. Ar matei jog Tave FB kažkoks D. išvadino „Imbecilu“?“. Iš ieškovo elektroninio susirašinėjimo su V. V. matyti, kad 2022 m. vasario 28 d., 14.30 val. V. V. parašė ieškovui: „Labas H., matei kaip tave Facebook išvadino imbecilu? :D“. Ieškovas H. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovui D. B. dėl asmens garbės ir orumo gynimo.

21. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti socialiniame internetiniame tinkle (https://www.facebook.com) esantį viešą komentarą: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ nutraukė, atsakovui šį reikalavimą įvykdžius. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo teiginio turinys nėra pakankamas jį įvertinti kaip aiškaus fakto konstatavimą, todėl jis vertintinas kaip atsakovo subjektyvi nuomonė, kuriai netaikytinas tiesos kriterijus. Atitinkamai, nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti nagrinėjamu atveju netaikytina. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo komentaras buvo ne apie ieškovą H. K., o apie Facebook vartotojo, pasivadinusio pseudonimu „H. L.“ išdėstytą nuomonę apie Ukrainos narystę NATO. Pažymėjo, kad atsakovo komentaras, parašytas socialinio internetinio tinklo Facebook esančioje R. Z. paskyroje, negalėjo pakenkti ieškovo H. K. reputacijai, pažeminti jo garbės ir orumo. Dėl nurodyto, ieškovui H. K. jokia neturtinė žala negalėjo atsirasti, t. y. neegzistuoja pats neturtinės žalos padarymo ieškovui faktas.

22. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo įrašas „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, nes atsakovas paskleidė nuomonę. Pažymėjo, kad atsakovas minėtą įrašą paskelbė viešai, dėl to su minėtu įrašu galėjo ir susipažino ne tik atsakovas ir ieškovas, bet ir tretieji asmenys. Nors atsakovas minėtame įraše nurodė: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“, kai tuo tarpu tai – „H. L.“ – yra ieškovo pseudonimas, tačiau tretieji asmenys (ieškovo bendradarbiai, pažįstami ir bendramoksliai I. A., D. R. ir V. V.) pagal minėto įrašo turinį ir kontekstą atpažino ieškovą, kaip susijusį su paskleista žinia, t. y. kad žinia yra apie ieškovą. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pripažino, kad žodžio „imbecilas“ reikšmę supranta kaip protinio sutrikimo asmenį, taip pat teismo posėdžio metu pripažino, kad žodžio „imbecilas“ reikšmę supranta kaip protinio sutrikimo asmenį, pripažino, jog jo paskleistas įrašas galėjo neigiamai paveikti ieškovą. Pažymėjo, kad žodis „imbecilas“ – tai žmogus, sergantis vidutinio laipsnio silpnaprotyste (protiniu atsilikimu), o „imbecilumas“ – vidutinė silpnaprotystės forma, žmogus, nesugebantis mokytis, įgyti darbo įgūdžių, gali išmokti tik apsitarnauti. Nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2022 m. kovo 8 d. VšĮ „LSMU Kauno ligoninė“ išduotą ieškovui pažymą F Nr. 028-1/a nurodant, kad LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ieškovas konsultacijų kabinete nesilankė ir neužregistruotas. Akivaizdu, kad atsakovo paskleistų duomenų tikrumą galima patikrinti objektyviais duomenimis, todėl atsakovo paskleisti nurodyti duomenys laikytini kaip žinia. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

23. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

26. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą).

29. EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

30. Įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo D. B. socialiniame internetiniame tinkle (https://www.facebook.com) po vartotojo R. Z. paskyroje paskelbtu įrašu esantis komentaras: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“, nagrinėjamu atveju negali būti laikomas faktu/žinia, todėl nagrinėjamu atveju nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką.

31. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo komentare nurodytas teiginys „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ nors yra išreikštas emocionaliais ir nepagarbiais komentuojamojo pobūdžio žodžiais, tačiau juose nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ar faktą, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti. Pavartota sąvoka nenusako konkretaus fakto, o rodo atsakovo subjektyvų neigiamą požiūrį į ieškovo išreikštą poziciją dėl karo Ukrainoje ir su tuo susijusių įvykių. Susipažinus su bylos medžiaga ir socialiniame internetiniame tinklapyje „Facebook“ R. Z. įrašu bei po juo esančiais ieškovo ir atsakovo komentarais, teisėjų kolegija vertina, jog ginčijamą komentarą atsakovas paskelbė ne siekdamas paskleisti tikrovės neatitinkančią žinią (faktą) apie ieškovą ar jį apšmeižti, tačiau šio komentaro paskelbimą sąlygojo atsakovo nesutikimas su ieškovo (Facebook vartotojo „H. L.”) komentare išdėstyta pozicija dėl Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainos Respubliką ir Ukrainos priėmimo į Europos sąjungos ir NATO narius.

32. Atsižvelgiant į nurodytą, pritartina, kad atsakovo įrašo (komentaro) turinio negalima priskirti prie duomenų, kaip žinios, šiam teiginiui netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai. Nors apeliantas teigia, kad atsakovo paskleistų duomenų tikrumą galima patikrinti objektyviais duomenimis, todėl atsakovo komentaras turi būti laikytinas žinia/faktu, tačiau tokių teiginių ieškovas nepagrindė. Tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2022 m. kovo 8 d. VšĮ „LSMU Kauno ligoninė“ išduotą ieškovui pažymą F Nr. 028-1/a kurioje nurodoma, kad LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ieškovas konsultacijų kabinete nesilankė ir neužregistruotas, taip pat nesudaro pagrindo šio įrašo vertinti kitaip, t. y. kaip paskleisto fakto (žinios).

33. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas socialiniame internetiniame tinkle „Facebook“ po R. Z. įrašu komentavo naudojant vartotojo paskyrą pavadinimu „H. L.“, t. y. kurioje neatsispindi tikrieji ieškovo, kaip fizinio asmens, duomenys (vardas, pavardė). Taigi kiti „Facebook“ vartotojai, įskaitant ir atsakovą D. B., negalėjo žinoti, koks fizinis asmuo yra „pasislėpęs“ po pseudonimu „H. L.“. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas tuo metu, kai paskelbė ginčo komentarą, pažinojo ieškovą H. K. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas, pasirinkdamas galimybę dalyvauti tinklo „Facebook“ diskusijose netikru vardu ir pavarde (kuomet visuomenei būtų aiškus konkretus diskusijų dalyvis), o pseudonimu, ir tokiu būdu užsitikrindamas galimybę rašyti komentarus neatskleisdamas savo tikrosios tapatybės, sutiko, kad jo pasisakymai bus vertinami ir komentuojami ne kaip visuomenei žinomo asmens H. K., o kaip dalyvio, pasivadinusio pseudonimu „H. L.“, kurio tapatybė visuomenei nėra atskleista. Taigi, nesant atskleistai tikrajai ieškovo tapatybei, atsakovo parašytas komentaras negalėjo pakenkti ieškovo H. K. reputacijai, pažeminti jo garbę ir orumą.

34. Apeliantas nesutinka su aukščiau nurodyta išvada ir pažymi, jog tai paneigia aplinkybė, kad tretieji asmenys I. A., D. R. ir V. V. atpažino, kad atsakovo komentaras „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ buvo apie ieškovą – H. K., t. y. šie asmenys ieškovui asmeniškai el. paštu pranešė apie tai, kad atsakovas viešai jį (ieškovą) išvadino imbecilu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo susirašinėjimas su pažįstamais elektroniniu paštu nėra vartotojo R. Z. paskyros/profilio dalis, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš socialiniame internetiniame tinklalapyje „Facebook“ atsakovo paskelbto komentaro turinio buvo galima identifikuoti, kad komentaras yra apie ieškovą H. K. Be to, po Z. Z. paskyroje esančiu įrašu kiti komentavę asmenys taip pat viešai neatskleidė tikrojo ieškovo vardo ir pavardės. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovo pažįstami (D. R., I. A. ir V. V.) atpažino, jog pseudonimu „H. L.“ yra pasivadinęs ieškovas H. K., nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės, kadangi, kaip minėta, atsakovas negalėjo žinoti, kad jo parašytas komentaras skirtas būtent H. K., o ne „H. L.“.

35. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija pritaria, kad ginčijamas atsakovo komentaras R. Z. „Facebook“ paskyroje, visame po šiuo įrašu vykusios diskusijos kontekste neginčijamai atspindi neigiamą atsakovo požiūrį į ieškovo poziciją dėl Ukrainos ir Rusijos karo bei Ukrainos priėmimo į Europos sąjungą ir NATO klausimais, tačiau šiuo atsakovo teiginiu buvo išsakyta tik subjektyvi nuomonė, o ne paskleista žinia. Be to, atsakovo komentaras buvo skirtas ne ieškovui H. K., o „Facebook“ tinko vartotojui pasivadinusiam pseudonimu „H. L.“, kurio tapatybė viešai nebuvo atskleista. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo komentaras, kurį ieškovas prašo pripažinti kaip neatitinkantį tikrovės ir žeminantį jo garbę ir orumą, negali būti laikomas žinia, taip pat jis negalėjo pakenkti ieškovo H. K. reputacijai, pažeminti jo garbės ir orumo, todėl šį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Atitinkamai, nustačius, kad socialinio internetinio tinklo „Facebook“ esančioje R. Z. paskyroje parašytas atsakovo komentaras negalėjo pakenkti ieškovo H. K. reputacijai, pažeminti jo garbės ir orumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo.

36. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodė, kad teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors iš tikrųjų patyrė 325,70 Eur (300 Eur mokėjimas antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą + 3,2 Eur mokėjimas už medicininę pažymą + 22,5 Eur žyminis mokestis), todėl, palikus sprendimą nepakeistą, turėtų būti perskaičiuotos pinigų sumos, kurios priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai. Taigi, ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas į ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas neįtraukė 3,20 Eur išlaidų už medicininę pažymą.

37. Kolegija, susipažinusi su ieškovo byloje pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais jo patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dydį, sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nepasisakė dėl ieškovo patirtų 3,20 Eur dydžio išlaidų dėl medicininės pažymos išdavimo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas realiai patyrė minėtas 3,20 Eur išlaidas (pateiktas mokėjimo kvitas). Kita vertus, atmetus ieškinio reikalavimus, kuriuos ieškovas grindė minėtu įrodymu (medicinine pažyma), pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo šių bylinėjimosi išlaidų (3,20 Eur) įtraukti į bendrą ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai tarp šalių paskirstė ir priteisė pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir jų perskaičiuoti nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

42. Atsakovas D. B. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 450 Eur teisinių išlaidų.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog atsakovas realiai patyrė nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodyto užmokesčio dydžio. Todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovo naudai priteistinos visos atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Margarita StambrauskaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė