- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-2599-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19148-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- H. K.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24023-807/2022 pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovui D. B. dėl asmens garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovo D. B. 2022 m. vasario 27 d. viešame socialiniame internetiniame tinkle (https://www.facebook.com) viešu parašytu komentaru visuomenei paskleisti duomenys – „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ – apie ieškovą neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovą panaikinti socialiniame tinkle (https://www.facebook.com) esantį viešą komentarą: „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“; 3) priteisti iš atsakovo ieškovui 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovui 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Nurodė, kad atsakovas 2022 m. vasario 27 d. viešame socialiniame internetiniame tinkle (https://www.facebook.com) esančios socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo R. Z. viešoje anketoje po ieškovo H. K., kuris žinomai socialiniame internetiniame tinkle pasivadinęs pseudonimu „H. L.“, viešo komentaro viešu parašytu komentaru, visuomenei paskleidė tikrovės neatitinkančius, žeminančius ieškovo garbę ir orumą duomenis, tuo pažeisdamas ieškovo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo H. K. ieškinį ir grąžino jį pateikusiam asmeniui kartu su pateiktais priedais. Išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą.
4. Teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas dėl viešoje erdvėje visuomenei paskleistos tikrovės neatitinkančios, žeminančios informacijos apie ieškovą. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (toliau – Įstatymas) yra nustatytos viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarka, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigos ir atsakomybė (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
5. Pagal Įstatymo 2 straipsnį, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Pagal Įstatymo 4 straipsnį, jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus.
6. Pagal Įstatymo 6 straipsnį atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3-5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą.
7. Nors ieškovas ieškinyje ir formuluoja reikalavimą atsakovui paneigti konkrečius paskleistus duomenis, kurie, ieškovų vertinimu, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, tačiau paneigimą surašęs ieškovas nesikreipė į atsakovą tiesiogiai ir nepareikalavo iš jo tokio paneigimo viešo paskelbimo. Pripažintina, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ne teisminės ginčo išsprendimo tvarkos. Kadangi atsisakymas paskelbti paneigimą apie nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą, o ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ginčas yra teismingas Kauno apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas H. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes nesikreipė tiesiogiai į atsakovą ir nepareikalavo iš jo viešo paskleistos informacijos paneigimo paskelbimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pabrėžęs, kad pareiga naudotis išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka atsiranda tik tuo atveju, kai tikrovės neatitinkantys duomenys yra paskleidžiami per visuomenės informavimo priemones. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, jeigu duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą.
8.2. Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikytina ir tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę bei orumą, ir prašo priteisti žalos atlyginimą. Ieškovo pareiga naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka priklauso nuo ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo (keliamų reikalavimų) ir asmens, kuriam ieškovas reiškia savo reikalavimus (atsakovo). Jei ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu, jei reikalavimai keliami ne visuomenes informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, tokia tvarka naudotis nėra privaloma.
8.3. Ieškovas pasirinko garbės ir orumo teisių gynimo būdą, prašydamas pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą, atsakovu nurodant fizinį asmenį, kuris ir paskleidė ginčytinus duomenis apie ieškovą socialiniame internetiniame tinke „Facebook“. Dėl to ieškovas neturėjo pareigos laikytis išankstinės ne teisminės ginčo sprendimo tvarkos ir su paneigimu tiesiogiai kreiptis į atsakovą ar net socialinį tinklą „Facebook“, reikalaudamas iš jo tokio paneigimo viešo paskelbimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo, ginant garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip pateiktą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui ir suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismo prašė pripažinti, kad atsakovo 2022 m. vasario 27 d. viešame socialiniame tinkle (https://www.facebook.com) viešu parašytu komentaru visuomenei paskleisti duomenys - „H. L. kas tu esi, tai imbecilas“ – apie ieškovą neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, įpareigoti atsakovą panaikinti šį komentarą socialiniame tinkle ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesinės palūkanas.
12. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, rėmėsi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsniu, pagal kurio 2 dalį, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą (Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).
13. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
14. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškiniu ginčijamą komentarą apie ieškovą patalpino socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo R. Z. viešoje paskyroje, kurioje ieškovas taip pat komentavo R. Z. paskelbtą vieša nuomonę. Pripažintina, kad atsakovas yra privatus fizinis asmuo, paskleidęs privataus pobūdžio informaciją (nuomonę) apie ieškovą kito „Facebook“ vartotojo paskyroje. Dėl to atsakovas nepripažintinas viešosios informacijos rengėju, skleidėju, dalyviu ar žurnalistu. Taigi Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnyje nustatytas teisinis paskelbtos informacijos paneigimo tvarkos reglamentavimas nagrinėjamoje byloje netaikytinas.
15. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnio 4 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, kai duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą dėl duomenų apie jį panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo reiškia šiuos duomenis tiesiogiai paskelbusiam asmeniui, jokia visuomenės informavimo priemonė byloje nėra įtraukta atsakove. Tokiu atveju ieškovas neturėjo prievolės pasinaudoti replikos teise. Atitinkamai ieškovo ieškiniui netaikytinas ir Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnyje nustatytas bylų teismingumas. Pareikštas ieškinys pripažįstamas teismingu teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti ieškovo H. K. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.