Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.;

1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.14.; 1.2.3.1.1.; 1.2.23.1.2.; 2.1.14.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. gruodžio 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - 50 parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. 2025 m., naktį iš kovo 21 d. į kovo 22 d., tikslus laikas nenustatytas, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), III aukšto bendro naudojimo patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu - suduodamas ranka daugybinius smūgius R. R. į veidą, ir, R. R. dengiantis rankomis galvą, jam į plaštakas, padarė R. R. sužalojimus: masyvią kraujosruvą kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje galinio tarpfalanginio sąnario II, III, IV delnakaulių, I-IV delninių sąnarių bei viso III piršto srityse; odos nubrozdinimus kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje IV piršto galinio tarpfalanginio sąnario, V delninio sąnario ir V piršto krumplio srityse, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III ir IV pirštų krumplių srityse; masyvią poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokų, visos nosies, abiejų skruostų, abiejų žandų, abiejų lūpų, smakro, kairio kramtomojo raumens projekcijos, kairio apatinio žandikaulio sąnario projekcijos, kairės apatinio žandikaulio šakos, kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijos ir kairės pažandės srityse su kraujosruvomis abiejų akių vokų junginėse, abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, abiejų lūpų ir abiejų žandų gleivinėse, abiejų skruostikaulių skeveldrinį lūžį, nosies kaulų lūžį, abipusį lūžusį ir atsidalijusį nuo kaukolės pamato kaulų viršutinį žandikaulį - Lefort III lūžį, abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesuspaudžiantį galvos smegenis, difuziškai išsiplėtusias kraujosruvas abipus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir, R. R. mirus 2025 m. kovo 23 d. 6.37 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninėje dėl galvos sumušimo pasekoje įvykusio trauminio galvos smegenų pabrinkimo bei asfikcijos dėl kraujo aspiracijos į plaučius, tokiu būdu nužudė R. R..

2. Be to, M. K. 2025-03-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir savo kelnių kišenėje iki 2025-03-22 12.40 val. laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,061 g, kurią, pamatęs Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnus, išmetė (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio pirmosios laiptinės pirmajame aukšte, ant grindų.

3. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis nelabai viską atsimena, neatsimena, ar jis grįžo iš darbo, ar buvo namuose, kai ėjo parūkyti iš namų į balkoną bei pamatė, jog moteris tvarkosi ir šūkauja. Ten buvo betvarkė, primėtyta bambalių, prišlapinta. Moteris paprašė, kad juos išvarytų. Jis, įkišęs galvą, pamatė, jog ten sėdi nukentėjusysis. Sakė, kad reikia kviesti policiją. Po to, ar tą patį vakarą, ar kitą dieną jis parėjo girtas, ir jo vėl paprašė juos išvaryti, sugalvojo nueiti ir išvaryti. Nuėjęs su keiksmažodžiais jiems sakė eiti lauk. Tik jam įėjus, tas vienas vyras iškart išbėgo, o nukentėjusysis jį pastūmė ir sakė: „Ko čia aiškini, čia net negyveni“, tada jis tam vyrui kelis kartus trenkė, jie susikibo. Jie atsisėdo vienas į vieną fotelį, kitas į kitą fotelį. Sėdėdami parūkė, tas žmogus jam sakė, kad neturi kur eiti, kur gyventi. Susitarė, jog rytoj ryte jis išeis. Ryte atsikėlęs išgirdo, kad kažkas laiptinėje šūkauja. Šūkavo kaimynės, jos sakė: „Kas tą žmogų sumušė“. Tada jis apsirengė ir nuėjo į parduotuvę. Eidamas į apačią, rado maišelį su amfetaminu, jį pauostė. Parduotuvėje nusipirko 0,2 l trauktinės „Trejos devynerios“, kurią pareidamas išgėrė. Įeinantį į laiptinę, jį suėmė. Įvykio metu, kai susikibo su nukentėjusiuoju, buvo naktis, jau buvo tamsu, tikslių valandų nepasakys. Buvo kovo mėnuo, gali būti, jog buvo naktis iš 2025 m. kovo 21 d. į kovo 22 d. Įvykio metu buvo neblaivus, būdamas blaivus taip nesielgtų. Tuo metu vartojo tik alkoholį. Miręs asmuo sėdėjo toje vietoje, kuri buvo įėjus į patalpą iš karto po dešine puse. Kitas asmuo buvo kairėje pusėje. Ar su kitu ten buvusiu asmeniu turėjo konfliktą, ar aiškinosi, neatsimena. Pamena, jog tas asmuo iškart išbėgo. Mirusio asmens nepažinojo, jį matė tik dieną prieš įvykį, kai buvo kaimynė, ir tą pačią dieną, naktį, kai įvyko įvykis. Smūgius jam sudavė į veidą. Gal jam sudavė keturis smūgius. Dėl prokurorės pagarsintų sužalojimų R. R., t. y. dėl rankų sužalojimų, jis nesutinka, nežino, kaip besiginant galima nubrozdinti rankas. Jei jam trenkė rankomis, tai nubrozdinti negalėjo. Ar R. R. dengėsi veidą rankomis, tiksliai neprisimena. Daugybiniai smūgiai negali būti. Jie susistumdė. Daugiausiai tam žmogui sudavė šešis smūgius, galėjo suduoti kokius keturis smūgius, t. y. sudavė iki šešių smūgių. Sutinka su visa kaltinimo apimtimi dėl daugybinių smūgių sudavimo ir dėl specialisto nustatytų sužalojimų. Matė, kad asmeniui iš nosies ar burnos bėgo kraujas. Nemanė, jog jam bus labai blogai, todėl jam nekvietė medicinos pagalbos. Tas asmuo nukrito į vieną fotelį, o jis nukrito į kitą fotelį, nes jie vienas kitą nusistūmė. Tiksliai nepasakys, kiek truko muštynės, gal dvi minutes. Nepastebėjo, ar toje patalpoje tuo metu buvo jo sugyventinė. Ji atėjo į patalpą ir atnešė vandens pačioje konflikto pabaigoje. Kodėl ji nekvietė pagalbos, jis nežino. Sugyventinė atnešė vandens, nes tas asmuo norėjo atsigerti ir paprašė vandens. Kiti kaimynai nebuvo išėję pažiūrėti, kas vyko. Tokį savo elgesį vertina labai blogai. Kad bendro naudojimo patalpose yra žmogus, jis ten būna, sužinojo tos pačios dienos ryte. To namo gyventojai jam tai pasakė tą pačią dieną. Kad tas asmuo yra benamis, pradžioje nežinojo, bet, jog jis tame name negyvena, žinojo. Su juo ėjo aiškintis, nes buvo girtas ir jam taip „susišvietė“. Iš tikrųjų neatsimena, bet, kaip skaitė pagal parodymus, tai A. B. sakė, jog jis su ja lauke gėrė, o pareidamas sugalvojo eiti išvaryti. Jis taip pat nebuvo to namo gyventojas, nes jam buvo uždrausta būti ir gyventi su sugyventine. Tai pripažįsta. Agresija jam kyla dėl alkoholio vartojimo. Sugyventinę skriausdavo, nes vartojo alkoholį, negalėdavo susivaldyti. Smūgių skaičiaus neprisimena. Asmuo neprašė pagalbos, po smūgių sudavimo su juo ramiai pakalbėjo ir susitarė, kad jis ryte išeis. Visus smūgius jam sudavė dešine ranka, kumščiu. Pasišalino, nes suprato, jog reikės atsakyti. Prašė sugyventinės, kad apie jį nieko nesakytų. Ne viską gerai prisimena dėl alkoholio vartojimo ir dėl to, jog anksčiau vartojo narkotikus, nes tai atsiliepė jo atminčiai. Pastebi, kad ne viską gerai atsimena. Sutinka su 582,15 eurų sumos civiliniu ieškiniu Jį atlyginti neturi galimybių. Paimti daiktai, t. y. kelnės, marškinėliai, kojinės, jam nereikalingi, juos galima sunaikinti. Psichotropinę medžiagą (amfetaminą) rado eidamas į parduotuvę ir ją įsidėjo į kišenę. Pamatęs pareigūnus, ją išmetė, o po to pats ją parodė pareigūnams. Gali būti, jog tos medžiagos kiekis 0,061 g. Seniau, gal prieš 7-8 metus, jis vartojo psichotropines medžiagas. Po to jų nebevartojo. Jo tikslas buvo pažiūrėti, kas tame pakelyje yra, todėl jį ir paėmė. Kas buvo tame paketėlyje, suprato iš kvapo. Padarė išvadas, tikrai ateityje nebegers. Anksčiau metus laiko negėrė nei lašo. Labai gailisi. Išėjęs į laisvę, dirbs. Iki įvykio vertėsi individualia veikla, dirbo prie statybų. Būdamas laisvėje, toliau dirbtų statybose. Kalėjime nesurenka grupės, bet jei surinktų, norėtų dalyvauti programoje, jog nevartotų alkoholio. Kalbėjo su socialine darbuotoja, ji sakė, jog nesurenka grupės. 2025 m. lapkričio 13 d. su A. B. planuoja sudaryti santuoką, jie susitaikė, šiuo metu pasikeitė aplinkybės. Labai gailisi padaręs nusikaltimus, bandys užsiregistruoti į anoniminius alkoholikus. Išėjęs į laisvę, eis dirbti ir gyvens normalų gyvenimą. Nori atsiprašyti nužudytojo pusseserės, atsiprašo, kad taip išėjo, nenorėjo, jog taip būtų.

4. Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. K. nepažįsta. Mano, jog ji pakviesta į teismą, nes yra R. R. pusseserė. Ji rūpinosi jo laidotuvėmis. Žino, kad jis buvo žiauriai nužudytas. Kas ir kaip nužudė, nežino, tik žino, kad iš nakvynės namų jis išėjo 2025 m. kovo 18 d. R. R. jai skambino kovo 17 d., buvo atėjęs pasiimti maisto davinį. Jie pakalbėjo, ir jis kovo 18 d. išėjo iš nakvynės namų. Buvo šeštadienis, kai (duomenys neskelbtini) pradėjo „vaikščioti“ gandai. Kadangi R. R. nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini), tai ji pradėjo klausinėti ir domėtis, ar tikrai R. R. žiauriai buvo sumuštas. Internetinėje erdvėje taip pat perskaitė informaciją, kad jis sumuštas, išvežtas į (duomenys neskelbtini), įtariamas nužudymas. Sekmadienį perskaitė, jog pacientas mirė ligoninėje. Pirmadienį ji kreipėsi į policiją. Jai nurodė tyrėją, su kuria ji susisiekė. Ji policijai nurodė, jog tai jos pusbrolis, davė parodymus, kad ji yra nužudytojo pusseserė, jog rūpinsis laidotuvėmis. Buvo pažadėjusi R. R., kad jį palaidos į močiutės kapą. R. R. turėjo žmoną ir sūnų, bet jie užsienyje. Tyrėja sakė, kad su jais buvo susisiekusi. Su žmona jis buvo išsiskyręs. Skyrybos lėmė sūnaus požiūrį į tėvą. Seniau R. R. bendravo su sūnumi, bet dabar jau nebebendravo. R. R. sakydavo, jog sūnus jo atsisakė. Ji R. R. buvo pažadėjusi juo rūpintis po mirties. Jo sūnus B. R. yra dingęs, gyvena užsienyje. Šios aplinkybės jai yra žinomos iš R. R.. R. R. buvo susituokęs ir antrą kartą. Butas priklausė žmonos dukrai. Dukra jo paprašė išeiti iš to buto, ir tada jis apsigyveno nakvynės namuose. R. R. turėjo tik vienintelį sūnų. Iš giminės ji buvo vienintelis asmuo, su kuriuo jis bendraudavo. Močiutė augino juos tris, R. R. sesuo mirusi, jos tėvai jiems padėdavo. Jos motina ir R. R. tėvas buvo brolis ir sesuo. Ji atsisakė galimybės teikti civilinį ieškinį. Ji jį palaidojo ir taip išpildė jo norą. Padarė gerą darbą, todėl ji nieko nereikalauja, tik nori tiesos, kad kaltinamasis būtų nuteistas griežčiausia bausme. Kai ji su nužudytuoju buvo susitikusi iki įvykio, ant jo nebuvo jokių sužalojimų. Jis buvo patenkintas. Pasigyrė, jog pasiruošė žiemai nakvynės namuose. Jis buvo ramus, ne agresyvaus būdo. Jis turėjo polinkį į alkoholinius gėrimus. R. R. gaudavo nemažą pensiją. Jis nuo jos slėpė, kad vartojo alkoholį, nes ji jam buvo pasakiusi, jei toliau vartos alkoholį, jo nelaidos prie močiutės. Prie R. R. prisistatydavo visokie draugeliai. Kai jį sutiko prieš mirtį, kur jis išėjo, ji nežino. Kai paskambino socialinei darbuotojai, jai darbuotoja pasakė, jog R. R. kovo 18 d. pasiėmė banko kortelę ir išėjo pasiimti pensijos, grįžęs ketino susimokėti mokesčius nakvynės namuose.

5. Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nepažįsta kaltinamojo. Žino, kodėl teismas ją kviečia kaip liudytoją. Viskas vyko ryte, tik neatsimena, ar buvo šeštadienis, ar sekmadienis. Ji ėjo į balkoną, pareidama pamatė, kad bendrųjų patalpų durys atviros, nors jie jas visada uždaro. Eidama netyčia pažvelgė ir pamatė sumuštą žmogų. Tada nuėjo pas kaimynę J. J., kuriai pasakė, kad yra sumuštas žmogus. J. J. sakė, jog tam žmogui reikia padėti, todėl iškvietė grietąją medicinos pagalbą ir policiją. Norėjo padėti, o išėjo taip, kaip išėjo. Nežino, kas jį sumušė. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) esančiame name, trečiame aukšte. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute. J. J. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Šalia gyvenančių kaimynų nepažįsta. Viskas įvyko 2025 m., bet neatsimena mėnesio, kada viskas vyko, gal buvo pavasaris, gali būti, jog kovo mėnesį. Kai ėjo koridoriumi ir pamatė žmogų, į laikrodį nežiūrėjo, bet buvo rytas. Naktį, vėlai vakare triukšmo negirdėjo. Jos butas yra toliau nuo tos patalpos. Sumušto žmogaus ji nepažinojo. Jį matė pirmą kartą. Iš kur jis atsirado, ji nežino. Kada jis ten atsirado, irgi nežino. Prieš tai dieną jo ten nematė. Žmogus buvo sumuštas, jis ten sėdėjo vienas. Toje patalpoje ne namo gyventojai nesilankydavo. Nedaug prisimena iš to, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Kaip viskas įvyko, geriau prisiminė tada, kai pasakojo pareigūnams. Sakė, jog juos reikia išvyti lauk. Taip ji pasakė (duomenys neskelbtini) buto kaimynei. Jiems sakė, kad reikia iškviesti policiją, jog policija juos paimtų ir jų nebebūtų. Kiek tas žmogus ten buvo laiko, nepamena. Ryte jį pamatė sumuštą ir viskas. Jo neklausė, kas jam nutiko. J. J. jo klausė, kas jam nutiko, kas jį sumušė, nes J. J. buvo prie pat to žmogaus, o ji buvo toliau, buvo prie durų. Sumuštas žmogus J. J. pasakė, kas jį sumušė, o ji neišgirdo. J. J. jai nieko nesakė. Nebepamena, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad J. J. jai nurodė, jog jai nukentėjusysis pašnibždėjo, kad jį sumušė vyras iš (duomenys neskelbtini) buto. Ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę. (duomenys neskelbtini) bute gyveno nuomininkai. Kaltinamasis yra vienas iš tų nuomininkų. Taip pat į posėdį atvyko ir moteris nuomininkė. Kiek jie ten gyveno, ji nežino, į kitų reikalus nesikiša. Nematė, kad nuomininkai būtų bendravę su sumuštu asmeniu. Nuomininkei iš (duomenys neskelbtini) buto pasakė, kad reikia paskambinti policijai ir tuos asmenis išvaryti. Jai nuomininkė nieko neatsakė, ėjo ir išėjo, tuo metu ji buvo viena, o kaltinamojo tuo metu nebuvo. Daugiau nesakė, kad reikia išvaryti šiuos asmenis. Ar J. J. taip sakė, ji negirdėjo. Kai pamatė sumuštą žmogų, jis buvo bendroje patalpoje ir sėdėjo ant fotelio. Jis buvo bendroje patalpoje ant pirmo fotelio, esančio dešinėje pusėje. Jis neprašė pagalbos, nedejavo. Jo veidas buvo kruvinas, sumuštas. Sumuštų rankų ji nematė, kraujo taip pat nematė.

6. Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pirmą kartą iš arti mato M. K., kuris yra buvęs jos kaimynas. Ji kviečiama kaip liudytoja, nes ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam. Apie 10 val. ryto pas ją atėjo kaimynė J. S. ir pasakė, jog yra atidarytos durys, ir ji tualete pamatė sumuštą žmogų. Ji tam žmogui įpylė ir nunešė vandens. To žmogaus lūpos ir veidas buvo sutinę. Lyg suprato, lyg ne, bet jis jai pasakė, jog jį sumušė aukštas ir plonas, kad jis jo nepažįsta. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir viskas. Kada viskas vyko, neatsimena, galėjo būti 2025 m. pavasaris ar vasara, gali būti, jog buvo kovo mėnuo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), 3 aukšto bendro naudojimo patalpose. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute. J. S. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Kaltinamasis nuomojosi kambarį, esantį prieš balkoną, adreso neatsimena. Jis gyveno su drauge. Jie buvo draugiški žmonės, su jais pasisveikindavo. Kiek laiko jie ten gyveno, negali atsakyti. Gal jie gyveno apie metus, gal mažiau. Kad kas nors būtų vykę naktį ar išvakarėse, ji negirdėjo. Lyg atsimena, ką pasakojo pareigūnams. Nepamena, kad apie 4 valandą ryto būtų girdėjusi triukšmą, lyg negirdėjo, miegojo. Apklausos metu pareigūnams nemelavo, sakė teisybę. Gal girdėjo, dabar neatsimena, nes praėjo daug laiko, be to, jai blogai su atmintimi dėl cukraligės. Kai po įvykio buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, visas aplinkybes prisiminė geriau, nieko nemelavo. Kai kaimynė jai pasakė apie sužalotą asmenį, ji ėjo pažiūrėti. Atėjusi pamatė, kad tas žmogus sėdėjo fotelyje, bendrose patalpose, tualete. Jis buvo sumuštas. Tas žmogus buvo alkoholikas, jo rankos drebėjo, jis gyveno benamių namuose. Jis vaikščiodavo sutinęs nuo alkoholio. Matė jo sutinusį veidą. Kraujo nematė. Skubėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Žmogus nekraujavo, gal iš nosies ir kraujavo, nebeatsimena. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybes dėl kraujavimo atsiminė geriau. Šlapimo buvo. Tas žmogus sakė, jog jį sumušė aukštas ir plonas, jo nepažįsta. Ji pagalvojo, kad tai bus (duomenys neskelbtini) buto gyventojas, nors sužalotas asmuo jo neįvardijo. Kito tokio asmens negalėjo būti. Su nuomininkais iš (duomenys neskelbtini) buto nebendravo. Kai ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, prie sužaloto asmens ėjo pažiūrėti kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. Ji nieko nekalbėjo. Tuo metu kaltinamojo nematė. Buvo taip, kad mergina iš (duomenys neskelbtini) buto kaltinamajam padavė striukę ir telefoną, tada kaltinamasis pasišalino. Sužalotą asmenį pažinojo iš matymo. Jo sesuo seniai mirusi, seserį pažinojo. Jis gyveno su žmona ir pradėjo gerti. Tada jų nesutikdavo. Tas sužalotas asmuo tuo adresu ateidavo nedažnai. Ji gyvena su sūnumi S. J.. Ar jos sūnus pažinojo sužalotą asmenį, jo neklausė, nes ji su sūnumi gyvena atskirai, ji su sūnumi nebendrauja. Jos sūnus į bendro naudojimo patalpą eidavo, ten tvarkydavo. Nežino, ar tuo metu, kai ten buvo sužalotas asmuo, jos sūnus ten nueidavo. Kai ryte atėjo, tas sužalotas asmuo ten buvo jau iš vakaro. Kartu su juo buvo dar vienas jaunas žmogus. Jie ten gėrė. Sakė, kad iškvies jiems policiją. Jie pamurmėjo ir nieko jos neklausė. Nebeatsimena, ar kam nors sakė, jog juos reikia išvaryti. Buvo primėtyta alaus. Nematė, kad nuomininkai iš (duomenys neskelbtini) buto būtų bendravę su ten geriančiais asmenimis. Kada išėjo kitas girtaujantis asmuo, ji nematė. Ji matė, jog tas asmuo buvo sutinęs. Kai jam greitai padavė vandenį, matėsi, kad jis buvo sužalotas. Lūpos buvo baisios, ausis irgi. Jis vos pašnekėjo. Jis sėdėjo nuleidęs galvą, atsigėrė. Nematė, jog akys būtų buvusios sužalotos. Veidas buvo sužalotas. Daugiau sužalojimų neatsimena. Rankose sužalojimų nebuvo. Jis buvo be pirštinių. Rankos buvo storos, vyriškos. Nelabai domėjosi, truputį pasižiūrėjo ir viskas. Nuo asmens ji buvo per ištiestą ranką. Ji mato gerai, buvo su akiniais. Tada ryte jau nebebuvo tamsu, buvo apie 10 val. Skubėdama pasižiūrėjo į tą žmogų ir išbėgo skambinti greitajai medicinos pagalbai.

7. Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini), toje pačioje laiptinėje, 3 aukšte. Jis gyvena tuo pačiu adresu, tik (duomenys neskelbtini) bute. Kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini) bute. Kiek laiko ten gyveno, nežino. Jį ten matė kelis kartus. Nežino, kodėl jis pakviestas į teismą kaip liudytojas. Atsimena, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Apklausa buvo, nes sumušė jo draugą. Su draugais kelias dienas „baliavojo“. Jis tai išeidavo, tai pareidavo. Žmogus tiek buvo išgėręs, kad net nebepaėjo. Jo klausė, ar gali permiegoti, jam leido, o pats nuėjo miegoti į namus. Ryte atėjo kaimynė ir pasakė, jog jo draugas sumuštas. Iš pradžių nepatikėjo, o paskui pamatė, kad jo veidas atrodė nekaip. Jis kruvinas sėdėjo fotelyje. Lūpos ir akys buvo kruvinos. Daugiau sumušimų nematė. Gal ir buvo kraujo. Grindys buvo nešvarios. Kada viskas įvyko, neprisimena. Įvyko šiais metais, gali būti, jog kovo 22 d. Kiek valandų buvo, tiksliai nežino, bet buvo rytas. Atėjo kaimynė „J.“, ji yra posėdžių salėje. Tai J. S.. Ji pasakė, kad ten jo draugas. Jis su žuvusiuoju buvo draugai. Jis jo nepasikvietė. Jis buvo namie, pažiūrėjo, jog jam skambina, bet ragelio nekėlė. Nuėjęs parūkyti per langą pamatė taksi, iš kurio išlipo jo draugas ir pas jį atėjo „pabaliavoti“. Jo draugas buvo ne vienas, buvo su A., kurio pavardės nežino, nes nedažnai jie ateidavo. R. R. buvo atėjęs pirmą kartą. Jie toje patalpoje prabuvo apie 3 paras, triukšmo nekėlė. R. R. buvo ramus, nepiktybiškas. A. taip pat ramus. Kol jis buvo kartu su jais ir „baliavojo“, nemano, jog juos matė jo motina, nes durys buvo uždarytos. Kol gėrė, niekas nebuvo įėjęs. Ten užsidaro vienos durys, po to užsidaro antros durys. Tada yra trys foteliai. Kas sumušė jo draugą, jis nežino. Gal kas nors žino, bet jis to nežino. Gaila, kad tą naktį ten jo nebuvo. Jis jokio triukšmo negirdėjo, buvo išgėręs ir miegojo kaip kūdikis. Ryte jo draugas prašė vandens, jis jam vandens neatnešė, draugo nieko neklausė, nes buvo šokiruotas, net vandens nesugebėjo atnešti. Nežino, kaip ir kas ryte buvo, nežino, ar jo motina ėjo pažiūrėti. Buvo pilnas koridorius, buvo išėję visi kaimynai, o kaltinamojo nebuvo. Jis matė kaltinamąjį, bet ne tą rytą. Su juo prasilenkė koridoriuje. Nežino, ar jis ten gyveno, jį matydavo su kaimyne, kurios vardo nežino, ta kaimynė taip pat yra teisme kaip liudytoja. Su jais nebendraudavo. A. B. buvo išėjusi parūkyti į balkoną. Jis su ja nebendravo ir dabar nebendrauja. Jis nemėgsta naujų pažinčių. Jos nieko neklausė, nieko nekalbėjo. Tas tris paras visą laiką girtavo. Niekas jo neprašė, jog tuos asmenis išprašytų. J. S. jo neprašė juos išprašyti. Jokių pretenzijų dėl jų buvimo nebuvo girdėjęs. Kai atvyko R. R., jis nematė, jog jis būtų buvęs sužalotas. Kai ėjo miegoti, jis irgi nebuvo sužalotas. Tik ryte jį pamatė sužalotą. Sužalojimai buvo tokie: lūpos ištinusios ir akyse buvo du mėlyni „fanarai“. Atrodė baisiai. Veidas buvo kruvinas. Jis nematė akimis, nes akys buvo užkritusios nuo mėlynių, nuo sužalojimo. Pažiūrėjus matėsi, kad žmogus buvo sužalotas. Nematė, jog jo rūbai būtų kruvini. Jis vaikščiojo purvinas. Kruvinų rankų taip pat nematė. Jo motina nesipiktino, kad jie vartojo alkoholį.

8. Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kaltinamuoju bendrauja, jie buvo sugyventiniai, ketino sudaryti santuoką, bet šiuo metu tokių ketinimų nėra, sutinka duoti parodymus. Žino, kodėl teismas ją kviečia kaip liudytoją. Dienos metu jos buvęs sugyventinis grįžo iš darbo. Jie išėjo į balkoną, tuo metu ten visi „baliavojo“, triukšmavo tas benamis. Išėjus iš balkono, J. S. pasakė, kad jį reikia išvaryti, pasakė: „Kvieskite policiją“. Ji su sugyventiniu sugrįžo į namus, pradėjo gerti svaigiuosius gėrimus, išėjo prie arenos, prie suoliuko. M. K. yra karštakošis, sakė, jog paprašys, kad jie išeitų, juos išvarys. Gal buvo per daug alkoholio. M. K. tam žmogui 2-3 kartus gražiai pasakė, bet tas žmogus nesuprato. Tada M. K. jam trenkė ranka į veido sritį. Kad daugiau jį muštų, ji nematė, bet buvo labai tamsu. Viskas vyko 2025 m., mėnesio neatsimena, gali būti, jog buvo kovo mėnuo. Tą žmogų pamatė jau dieną. Bet viskas įvyko tos pačios dienos vėlų vakarą. Viskas vyko savaitgalį, jai buvo laisvadieniai. Ji su M. K. gyveno prie virtuvėlės. Tie asmenys toje patalpoje keldavo skandalus, „myžiojo“. Virtuvėlėje jau nuo trečiadienio vyko baliai. Gal ramiai jie sėdėjo ir anksčiau, nuo kokio pirmadienio, bet triukšmas buvo jau nuo trečiadienio. Tų asmenų gal buvo ir daugiau, bet savo akimis jų nematė. Gyveno (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, jai nebeaktualu, nes pakeitė gyvenamąją vietą, gali būti ir (duomenys neskelbtini) butas, 3 aukšte. Iki įvykio ten gyveno gal 2 mėnesius. Kaimynų nepažinojo, tik kelis buvo mačiusi. Į stadioną nuėjo, kad pabūtų lauke ir galėtų atsigerti alkoholinių gėrimų. Kai grįžo, iškart įvyko konfliktas. Neatsimena, ar kai sugyventinis nuėjo į patalpą, patalpoje dar buvo kitų asmenų. Matė, kaip jos sugyventinis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Nematė, kaip sudavė, ar delnu ar kumščiu. Nukentėjusysis nieko nedarė, sėdėjo atsisėdęs, žmogus kaip sėdėjo, taip ir sėdėjo ant fotelio. Prieš tai jie šnekėjosi. Po to tam žmogui davė cigaretę, jie parūkė. Kiek smūgių buvo suduota, nežino, ji matė vieną smūgį. Ji nieko nedarė, bent neatsimena. Įvykio metu buvo išėjusi. Kur ėjo, neatsimena. Buvo pavartojusi daug alkoholio. Nustatyto girtumo neatsimena. Neatsimena, nes praėjo daug laiko. Neatsimena, kas įvyko prieš kelis mėnesius. Gal ir gali taip būti, kad matė dar vieną smūgį, bet šiuo metu nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu viską pasakojo teisingai, nes viskas buvo šviežia. Aplinkybes, jog buvo paprašyta vandens, atsimena. Tas žmogus naktį paprašė vandens gal kokius 2-3 kartus. Jam 2-3 kartus nešė vandens. Ji greit nubėgo, dar įpylė vandens, tas žmogus vėl išgėrė. Kai atnešė vandens trečią kartą, stiklainis pasiliko, ir jie išėjo namo. Kol pylė vandenį, visko negalėjo matyti. Kai tą žmogų paliko ir išėjo į kambarį, nukentėjusiojo veidas atrodė sumuštas. Jam buvo prakirsta lūpa, ant akies buvo mėlynė. Ant kurios akies buvo mėlynė, atsakyti negali. Netiki, kad kažkur kitur būtų galėję būti mėlynių. Rankos buvo kruvinos. Sužalojimų ant rankų nematė. Kraujo įvykio vietoje matė, kraujas buvo ten, kur asmuo sėdėjo, prie fotelio. Kraujas buvo matomas, bet, ar jo buvo daug, negali atsakyti, nes buvo tamsu. Medicinos pagalbos nekvietė, nes tas žmogus pasakė, jog jam viskas gerai. Jie jo teiravosi, kaip jis jaučiasi, nes nepaliktų žmogaus, jo klausė, ar jam viskas gerai, ar reikia greitosios medicinos pagalbos. Sakė, kad jam viskas gerai. Aplinkybes, jog sudavė kumščiu, ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai. Kad tas asmuo mosikavosi rankomis, nepamena. Aplinkybes, jog mosikavosi rankomis, tikriausiai nurodė teisingai. Kad asmuo būtų drebėjęs, nepamena. Jis gal drebėjo, nes jam buvo bloga, jis dieną iš dienos drebėjo. Jis drebėjo ir prieš smūgius ir po jų. Nuo ko tą rytą jie prabudo, nepamena. Ryte prasidėjo triukšmas, nes dvi kaimynės ėmė rėkti. Ji išėjo pažiūrėti. Ar M. K. išėjo kartu, nepamena. Pamatė žmogų tokį patį, kokį buvo palikę. Daugiau papildomų sumušimų nebuvo. Kas kvietė pareigūnus ir grietąją medicinos pagalbą, nepamena. Ką darė M. K., nepamena, nes dar pati buvo išgėrusi. Truputį buvo kraujo ant M. K. kelnių, kai atvažiavo policija. Iki tol kraujo nematė, pamatė tik tada, kai atvažiavo policija. Paklausė, kaip tai suprasti. Davė jam kitus rūbus, t. y. ne tuos, kuriuos buvo užsidėjęs, nes pareigūnai jam liepė persirengti. Jis buvo likęs su tais pačiais rūbais. Ji jam padavė kitus rūbus, ir jį uždarė. Įvykio metu ji sugyventiniui sakė: „Mažiau, baik, viskas, einam namo“, ji stabdė M. K., jį čiupo už rankos ir bandė sulaikyti. Nepamena, ar beldė kaimynams į duris, ar ką nors jiems sakė. Nepamena, jog tokią aplinkybę buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Kai buvo apklausta kovo 27 d., tada geriau atsiminė visas aplinkybes. Neatsimena, kokiu laiko tarpu buvo suduoti du smūgiai nukentėjusiajam. Nematė, kad jis būtų sužalotas, matė, jog jis drebėjo, gal jis sirgo. Ji kalbėjo su kaimyne, kuri pasakė, kad jis dreba kasdien, jam yra kažkokia liga, jam sunku pavaikščioti. Dėl sužalojimų ant kūno nieko negali pasakyti, nežiūrėjo. Prieš suduodant smūgius nukentėjusiajam ant jo kūno sužalojimų nebuvo, po to sužalojimai matėsi jo veide. Jis buvo stambaus sudėjimo, ar prieš tai buvo sutinęs, nematė. Jam gal viską suaštrino smurtas. Nukentėjusysis mosikavosi rankomis prieš M. K. suduodant ranka. M. K. jam sudavė smūgį, tada nukentėjusysis jį pastūmė rankomis. Po mosikavimo rankomis buvo suduotas antras smūgis. Po antro smūgio ji pradėjo stabdyti M. K.. Kai jie atsisėdo, pradėjo šnekėti, tada ji pradėjo nešioti vandenį. Tam kartui konfliktas buvo pasibaigęs. M. K. yra geros širdies žmogus, yra dirbantis, nekeldavo rankos, kartu išgyveno 5 metus. Prieš ją yra smurtavęs, buvo daug situacijų, kažkada ir pati dėl to buvo kalta. Kai M. K. būna pergėręs, jis būna karštakošis, susinervina. Neatsimena, kiek kartų buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, bet tikrai ne vieną kartą. Neatsimena kovo 23 d. apklausos, balandžio 2 d. parodymų taip pat neatsimena. Neneigia, kad kraujo nebuvo, pasakė viską taip, kaip buvo. Atsimena aplinkybes, jog kaimynės kaltino M. K., kad jis tai padarė. Abi kaimynės, esančios posėdžių salėje, rėkė. Daugiau nieko kito nebuvo, kitų kaimynių nebuvo, tik šios. Negalėtų pasakyti, ar jos matė kraujo ant jos buvusio sugyventinio kelnių. Priešpaskutinėje apklausoje buvo pasakyta teisybė. Ji nepamena apklausos metu sakyto teiginio, jog po suduoto smūgio išbėgo į koridorių, nes manė, kad bus didelės muštynės. Pati buvo išgėrusi. Daugiau kažko negalėtų pasakyti. Nepamena, jog beldė į kažkurio buto duris. Viskas vyko ramiai. Ji durų nebeuždarė, jų namų durys buvo atidarytos, pylė vandens. Kažką būtų girdėjusi. Negali pasakyti, ar vyko muštynės per tą laiką, kol ji ėjo atnešti vandens. Jai su M. K. nebuvo kada kalbėti apie įvykį, nes jie miegojo. Dienos metu kaimynės rėkavo, viskas įvyko greitai, ir M. K. buvo sulaikytas. Gali būti, jog kaltas alkoholis, kad visų aplinkybių ji neatsimena.

9. Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nepažįsta kaltinamojo, tik jį yra mačiusi. Jie buvo išsinuomoję butą. Kaltinamąjį žino tik iš matymo. Nežino, kodėl teismas ją kviečia kaip liudytoją. Atsimena, jog buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl to, ar girdėjo triukšmus, ar ką prisimena. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Iki įvykio savo namuose ji kurį laiką negyveno, nes jai darė remontus, tik apie savaitę laiko buvo parėjusi atgal į namus. Su tais nuomininkais pasisveikindavo ir viskas. Gyvena 3 aukšte. Ten yra bendro naudojimo patalpa, kurioje visada vyksta išgertuvės. Ji eina į darbą, grįžta vėlai ir 2025 m. kovo 20-22 d. tikrai nieko negirdėjo. Ten pastoviai vyksta išgertuvės, nes yra toks gyventojas S.. Jos kambarys nėra toli nuo tos patalpos, gal per pusę bendrabučio. Jos kambario durys yra nepraleidžiančios garso, tai ji mažai ką girdi. Tą naktį nieko negirdėjo, nes buvo grįžusi apie 23 valandą iš laidotuvių, viskas buvo tylu ir ramu. Nuėjo į savo kambarį, užsirakino ir miegojo. Apie 5 valandą ryto jai pradėjo barškinti, duoti kumščiu į duris. Ten buvo kaltinamojo sugyventinė. Ji jai net durų nedarė. Ta kaltinamojo sugyventinė jai sakė: „Einam, padėk išvaryti tą žmogų“. Ji klausė: „Ko nori“. Pasakė jai, jog ji nesikiša į tokius dalykus, kad atstotų nuo jos durų. Viskas tuo ir baigėsi. Tą kartą, pažiūrėjusi per akutę, gerai matė žmogų, tačiau nematė, kaip ji atrodė, nesuprato, ar ji sunerimusi ar neblaivi, bet ką ji jai sakė, viską suprato. Kad ten rinkosi visokie asmenys, vertindavo blogai, bet tie asmenys neklausydavo, o ji į tai nesikišdavo. Ji, grįžusi po darbo, eidavo į namus ir viskas. Matė, jog buvo atvykę policijos pareigūnai. Iš nuogirdų sužinojo, kad buvo primuštas žmogus, bet nieko nematė, nes išvyko į laidotuves. Net nėjo žiūrėti, nes jos tokie dalykai nedomina. Kol jai darė remontus, savo namuose ji negyveno, grįžusi tik pasisveikindavo su kaltinamuoju, todėl jo nelabai gali apibūdinti. Ji mažai bendrauja, visada būdavo darbe, tiek jie ir susitikdavo.

10. Specialistas G. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra teismo medicinos gydytojas. Tvirtina surašytą specialisto išvadą. R. R. mirties priežastis yra nurodyta minėtos specialisto išvados antrame punkte. Neįmanoma pasakyti, kiek trauminių kontaktų asmuo galėjo gauti. Tai buvo didelė masyvi kraujosruva su daugybiniais kaulų lūžiais, buvo nustatytas veido kaulinės dalies atsiskyrimas nuo smegeninės kaukolės dalies. Tai daugybiniai smūgiai. Daugybiniai smūgiai paprastai traktuojami kaip suduoti ne mažiau trijų kartų, o daugiau gali būti ir begalybė. Negalima išskirti tokios kraujosruvos. Į tą pačią sritį asmuo gali suduoti daug kartų. Atskirų trauminių kontaktų išskirti neįmanoma. R. R. galėjo būti suduoti šeši smūgiai, nes tai atitinka terminą daugybiniai. Tai traktuojama ne mažiau trijų kartų. Konkretaus skaičiaus įvardinti negali. Kraujosruva yra susijusi su fiziniu smūgiu, stiprumu, daikto masyvumu. Yra žinoma iš fizikos, kaip pasidaro jėga, sudavimo stiprumas priklauso nuo jėgos ir daikto dydžio, svorio bei apimties. Kuo daiktas didesnis, tuo jis padarys didesnį sužalojimą. Kuo stipriau bus suduota, tuo sužalojimas bus didesnis. Nustatyti konkretų smūgį, konkretaus daikto dydį iš turimų sužalojimų nėra įmanoma. Yra žinoma, kaip apskaičiuojama jėga, ji skaičiuojama džauliais, matuojama dinamometru. Tokių eksperimentų nepriklausoma Lietuva nėra atlikusi. Gal Vokietijos duomenų bazėje tai ir būtų galima rasti. Sutinimas būna ir nuo girtavimo, bet tada sutinimas būtų be kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva nuo girtavimo neatsiranda. Minkštieji audiniai sutinsta nuo limfos, kai kraujas išsilieja trūkus kraujagyslėms, o jos trūksta nuo smūgio. Nuo girtavimo kraujagyslės netrūksta, nematė nei vieno girtaujančio asmens, kuriam nuo girtavimo pasidarytų kraujosruvos. Sužalotas asmuo buvo sąmoningas. Pagal dokumentus mato, jog asmuo pagal skalę buvo sąmoningas 15. Jis palaikė kontaktą, kai jį atvežė į ligoninę. Nėra aprašyta, kokios buvo jo fiziologinės galimybės. Esant tokiems sužalojimams, jis negalėjo visko daryti produktyviai ir normaliai. Jo veido dalis buvo smarkiai traumuota, jis kraujavo. Viena iš mirties priežasčių yra kraujo aspiracija į plaučius, galvos smegenų pažeidimas. Jis nereikalavo operacinio gydymo, nes kraujosruvos buvo po kietaisiais dangalais, nebuvo spaudžiamos galvos smegenys. Po minkštaisiais dangalais kraujosruvos taip pat nėra operabilios. Vyko galvos smegenų brinkimas, jis vyksta palaipsniui. Nežiūrint taikyto intensyvaus ir operatyvaus gydymo, asmens išgelbėti nepavyko, nes asmuo kraujavo, dėl smegenų brinkimo jo sąmonė paskutiniu metu sutriko, todėl jis užspringo savo paties krauju. Iš karto po suduotų smūgių asmuo galėjo suvokti, galėjo vaikščioti, galėjo imti daiktus, bet dėl veido fiziologijos negalėjo kalbėti produktyviai. Esant tokiam sužalojimui, jo kalba turėjo būti neaiški. Mano, jog klausimas, ar asmuo, sudavęs tam tikrą skaičių daugybinių smūgių, galėjo ar negalėjo suprasti, jog pasekmės gali būti skaudžios, ne ekspertinis, o žmogiškas. Jei yra atliekamas veiksmas, reikia pamąstyti, kad bus ir pasekmės. Tai klausimas, ar jis mąstė apie pasekmes. Gal jam reikalinga psichiatrinė ekspertizė, jog būtų galima išsiaiškinti, ar jis suvokė savo veiksmus. Tai ne jo kompetencija. Čia figūruoja girtumo faktorius. Kovo 22 d. 14.53 val. buvo paimtas R. R. kraujas. 14.53 val. mirusiojo girtumas buvo 1,04 promilių, turint omenyje, kad greitosios medicinos pagalbos iškvietimo laikas yra 10.02 val., tai, remiantis faktiniais duomenimis, nuo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo iki kraujo paėmimo ligoninėje praėjo 4 val. 51 min. Yra žinoma, jog žmogaus organizmas per valandą oksiduoja nuo 0,1 iki 0,25 promilių. Paskaičiavus tą laikotarpį, nuo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo iki R. R. kraujo paėmimo, tai R. R. kraujyje galėjo būti nuo 1,5 promilių iki 2,23 promilių alkoholio. Jei įvykis buvo anksčiau, tai girtumas buvo dar didesnis, todėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo metu jo neblaivumas turėjo būti vidutinis, o jei viskas įvyko anksčiau, galėjo būti ir į sunkiąją pusę. Tada kyla klausimas, koks girtumas buvo užpuoliko. Tai yra sunkinanti aplinkybė, tada galima galvoti apie jo suvokimą. Mirusiajam padaryti sužalojimai turėjo būti akivaizdžiai matomi visiems asmenims, nes, kai sulaužoma nosis, abu skruostikauliai, žandikaulis, padaroma kraujosruva, ji atsiranda iš karto. Tokių sužalojimų gali nematyti tik aklas asmuo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje

11. Be kaltinamojo, liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimų M. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

11.1. 2025-03-22 tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, jog buvo gautas pranešimas, kad naktį sumušė vyrą, jog kaltininkas spardė pranešėjos buto duris. Į įvykio vietą buvo iškviesti Telšių greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie, apžiūrėję nukentėjusįjį R. R., jį išgabeno į (duomenys neskelbtini) regioninės ligoninės Priėmimo skyrių. Įvykio liudininkės J. J. ir J. S. teigė, jog R. R., iki atvykstant policijai, joms prasitarė, kad jį sumušė vyriškis, gyvenantis kartu su A. B., kuris, sužinojęs, jog dėl šio įvykio kviečiama policija, pasišalino nežinoma kryptimi. Alkotesteriu A. B. buvo nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Dirbant įvykio vietoje, buvo pastebėtas asmuo, kuris galimai smurtavo, t. y. M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo sulaikytas, jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas. M. K. teigė, jog su R. R. susimušė, nes R. R., būdamas neblaivus, bendrabučio bendro naudojimo patalpoje šūkavo ir neleido ilsėtis M. K. (1 t., b. l. 8-9).

11.2. Policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2025-03-22 9.59 val. J. J. iš (duomenys neskelbtini) buto pranešė, jog šią naktį sumušė vyrą apie (duomenys neskelbtini) m. gyventojas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), šiam vyrui sužalota visa galva, akys, žandikaulis (1 t., b. l. 28-35).

11.3. 2025-03-23 – 2025-03-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, kad daugiabutis namas yra penkių aukštų, bendrabučio tipo. Trečio aukšto laiptinėje yra medinės durys į bendro naudojimo koridorių. Bendro naudojimo koridoriaus dešinėje esančios paskutinės durys yra į bendro naudojimo patalpą. Patalpos viduryje ant grindų prie nuotekų ertmės yra raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. Patalpos dešinėje nuo lango sienos iki pertvaros yra 2,44 m niša, kurioje prie sienos yra fotelis, ant kurio sėdimosios dalies krašto yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Šalia yra dvi padangos, ant kurių yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Prie fotelio yra raudonos spalvos dėmės, kurios išmindžiotos. Prie padangų ant grindų yra raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo, šalia yra dantis. Ant fotelio, kuris yra nuo lango sienos 0,46 m atstumu, sėdimosios dalies krašto yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Ant fotelio sėdimosios dalies yra dantų protezo plokštelė iš kelių dalių su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Ant fotelio sėdimosios dalies krašto viduryje esančios dėmės yra panašios į kraują. Prie fotelio, ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, kurios ištryptos, po foteliu yra plastikinės talpos. Už fotelio, tarpe tarp lango sienos yra popieriaus dalys su raudonos spalvos dėmėmis. Popierius su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Už fotelio, prie lango sienos yra popierius su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Už fotelio, prie lango sienos yra popierinis kvitas su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Prie lango sienos, nuo patalpos dešinės sienos 1,37 m atstumu yra fotelis, ant kurio yra baltos spalvos pagalvė su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo tiškalais. Ant lango sienos, nuo palangės iki žemės, 0,86 m aukštyje ir nuo patalpos dešinės sienos, 1,20 m plote yra galimai kraujo tiškalai. Ant medinės palangės, nuo patalpos dešinės sienos 0,65 m atstumu yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, ir popierius su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo, bei cigaretės. Cigaretė su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Ant palangės esantis stiklainis su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Prie patalpos kairės sienos yra fotelis, po kuriuo yra juodos spalvos kepurė. Patalpoje įvairiose vietose ant grindų, prie fotelio, ant viryklės ir už viryklės yra 1 l talpos plastikiniai buteliai nuo alkoholinio gėrimo - alaus (1 t., b. l. 36-83).

11.4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2025-05-07 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakai (žr. nuotraukas Nr. 2, 3), išryškinti ant tirti pateikto stiklainio, asmeniui identifikuoti tinka ir yra palikti ne liudytojos A. B.. Kiti rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateikto stiklainio, asmeniui identifikuoti netinka (1 t., b. l. 95-100).

11.5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2025-06-03 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog ant sienos po langu, ant sienos už fotelio, ant lango ir lango rėmo esantys R. R. kraujo tiškalų laukai galimai susiformavo smūgiuojant įrankiu į kraujo šaltinį, kai kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) kraujo tiškimo metu buvo virš palangės. Ant lango rėmo, ratų padangų, fotelio esančios kontaktinės R. R. kraujo dėmės su braukimu susiformavo kontaktiniu būdu kraujuotam paviršiui dinaminiu būdu kontaktuojant su rėmo ir fotelio paviršiais. R. R. kraujo tiškalai ant sienos po palange, ant lango stiklo susiformavo smūgiuojant įrankiu, o kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo apie 1020 mm atstumu nuo grindų, apie 900 mm atstumu nuo sienos ir apie 580 mm atstumu nuo sienos su langu. Ant fotelio sėdimosios dalies dešiniojo kampo kontaktinės kraujo dėmės susiformavo esant ilgalaikiam arba gausiam kraujavimui. Ant kairiojo fotelio ranktūrio vertikalaus paviršiaus išorinės pusės esantys kraujuoti rankų pėdsakai susiformavo kraujuotam rankos paviršiui kontaktuojant su fotelio ranktūrio paviršiumi. Ant sienos už fotelio, virš dešiniojo fotelio krašto esantis R. R. kraujo tiškalų laukas B galimai susiformavo smūgiuojant ranka, koja, kai kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo apie 1100 mm atstumu nuo grindų, apie 1100 mm atstumu nuo lango ir apie 290 mm atstumu nuo sienos. Smūgių metu kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) judėjo, o aktyvūs veiksmai vyko fotelyje ir šalia jo (1 t., b. l. 110-162).

11.6. 2025-04-15 – 2025-04-18 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog papildomai apžiūrėta (duomenys neskelbtini) esanti 3 aukšto bendro naudojimo patalpa. Apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrėta koridoriuje esanti bendro naudojimo patalpa. Prieš pradedant detalią apžiūrą, patalpa buvo nuskenuota. Apdorojus 3D duomenis, buvo padarytas patalpos planas. Patalpa buvo apžiūrėta naudojant „baltos“ spalvos šviesos šaltinį. Aptiktos dėmės buvo patikrintos preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, kuris parodė, jog dėmės gali būti kraujo. Detaliai vizualiai apžiūrėjus patalpą, nustatyta, kad ant sienos po langu, prie fotelio yra dėmių, panašių į kraują, laukas. Dėmės išsidėsčiusios apie 630x1000 mm dydžio plote. Informatyviausios dėmės buvo sužymėtos. Ant baltos spalvos plastikinio lango rėmo apatinės dalies yra dėmės, panašios į kraują, tokios pat dėmės aptiktos ir ant lango stiklo. Dėmių koncentracija didesnė ant dešinės pusės lango, esančio arčiau fotelio. Dėmės, panašios į kraują, buvo aptiktos ant palangės horizontalaus paviršiaus. Nuo įėjimo durų dešinėje pusėje yra fotelis, padangos ir skalbimo mašina. Apžiūrėjus padangas, nustatyta, jog ant jų yra dėmės, panašios į kraują. Apžiūrėjus fotelį, nustatyta, kad ant jo sėdimosios dalies dešiniojo kampo horizontalaus ir vertikalaus paviršiaus yra dėmės, panašios į kraują. Ant fotelio dešiniojo ir kairiojo ranktūrių, horizontalių paviršių yra dėmės, panašios į kraują. Vizualiai ištyrus už fotelio esančią sieną, nustatyta, jog ant jos yra dėmės, panašios į kraują. Buvo išskirti trys dėmių laukai, kurie sąlyginai pažymėti A, B, C. Informatyviausios dėmės buvo sužymėtos, o nuo galimai kraujo dėmių buvo padarytos nuoplovos. Taip pat ant sienos buvo aptiktos ir kitos pavienės dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 163-195).

11.7. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025-04-24 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova, padaryta 2025-03-28 papildomai apžiūrint įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant tampono Nr. 1 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2–6, su nuoplovomis, padarytomis 2025-03-28 papildomai apžiūrint įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4x10-24 (2 t., b. l. 11-16).

11.8. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025-05-05 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 3-5, su nuoplovomis, padarytomis apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su R. R. genotipu. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti, tačiau nėra galimybės atsakyti, kurio asmens yra ant tampono Nr. 2 rastas žmogaus kraujas. Ant tampono Nr. 2 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. R. genotipu (2 t., b. l. 23-28).

11.9. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2025-07-21 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog ant M. K. kelnių priekio, kairės klešnės apačioje, ant elastinės juostos ir virš jos esantys R. R. kraujo tiškalai galėjo susiformuoti smūgiuojant koja arba įlipant į kraujo klaną, o ant kelnių kairės klešnės, virš elastinės juostos esanti kontaktinė dėmė susiformavo kontakto metu, kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiumi. Ant kelnių kairės klešnės, virš elastinės juostos esantis tiškalas atsirado vėliau nei kontaktinė dėmė. Ant kelnių kairės klešnės esančio užrašo „NIKE“ ir ant kairės klešnės, kelio srityje esančios kontaktinės R. R. kraujo dėmės su braukimu susiformavo kraujuotam paviršiui dinaminiu būdu kontaktuojant su kelnių paviršiumi. Ant pagalvės esantys R. R. kraujo tiškalai galėjo susiformuoti smūgiuojant įrankiu (2 t., b. l. 34-45).

11.10. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025-07-08 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1-3, su nuoplovomis nuo M. K. kelnių, padarytomis 2025-06-04 atliekant trasologinį kraujo pėdsakų tyrimą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-24. Ant tirti pateiktos iškarpos iš pagalvės, padarytos 2025-06-04 atliekant trasologinį kraujo pėdsakų tyrimą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. R. genotipu (2 t., b. l. 54-58).

11.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 88/2025(03), kurioje nurodyta, kad R. R. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: masyvi poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokų, visos nosies, abiejų skruostų, abiejų žandų, abiejų lūpų, smakro, kairio kramtomojo raumens projekcijos, kairio apatinio žandikaulio sąnario projekcijos, kairės apatinio žandikaulio šakos, kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijos ir kairės pažandės srityse su kraujosruvomis abiejų akių vokų junginėse, abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, abiejų lūpų ir abiejų žandų gleivinėse, skeveldriškai lūžę abu skruostikauliai, lūžę nosies kaulai, abipus lūžęs ir atsidalinęs nuo kaukolės pamato kaulų viršutinis žandikaulis — Lefort III lūžis, abipus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesuspaudžiantis galvos smegenų, difuziškai išplitusios kraujosruvos abipus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio žasto vidurio trečdalio vidiniame paviršiuje daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II, III, IV delnakaulių, I-IV delninių sąnarių bei viso III piršto srityse masyvi, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje IV piršto galinio tarpfalanginio sąnario, V delninio sąnario ir V piršto krumplio srityse pavieniai smulkūs taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai, pavieniai taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III ir IV pirštų krumplių srityse, kairio dilbio viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje dvi žemiau viena kitos išsidėsčiusios smulkios, baigiančios gyti, apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje viena smulki, apvalios formos, baigianti gyti poodinė kraujosruva, dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje dvi greta viena kitos išsidėsčiusios smulkios, apvalios formos, baigiančios gyti, tarpusavyje susiekiančios poodinės kraujosruvos, dešinio kelio priekiniame paviršiuje daugybiniai smulkūs taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai su baigiančia gyti poodine kraujosruva aplinkui, kairio kelio viršutinės dalies priekiniame paviršiuje ovalios formos baigianti gyti poodinė kraujosruva. R. R. mirė nuo stipraus galvos sumušimo pasekoje padarytų sužalojimų (masyvi poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokų, visos nosies, abiejų skruostų, abiejų žandų, abiejų lūpų, smakro, kairio kramtomojo raumens projekcijos, kairio apatinio žandikaulio sąnario projekcijos, kairės apatinio žandikaulio šakos, kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijos ir kairės pažandės srityse su kraujosruvomis abiejų akių vokų junginėse, abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, abiejų lūpų ir abiejų žandų gleivinėse, skeveldriškai lūžę abu skruostikauliai, lūžę nosies kaulai, abipus lūžęs ir atsidalinęs nuo kaukolės pamato kaulų viršutinis žandikaulis — Lefort III lūžis, abipus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesuspaudžiantis galvos smegenų, difuziškai išplitusios kraujosruvos abipus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais), kurie sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą bei asfiksiją dėl kraujo aspiracijos į plaučius, kas, remiantis 2024-07-18 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.15., 5.6.20. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Galvos sužalojimai gavosi nuo daugybinių, tiesioginių, trauminių kontaktų į veidą. Sužalojimai yra padaryti maždaug prieš 1-2 paras laiko iki mirties, anksčiau kaip 2025-03-22 10.02 val. (nurodyta greitosios medicinos pagalbos iškvietimo priėmimo data ir laikas). Tyrimo metu kitose kūno srityse nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: kairio žasto vidurio trečdalio vidiniame paviršiuje daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II, III, IV delnakaulių, I-IV delninių sąnarių bei viso III piršto srityse masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje IV piršto galinio tarpfalanginio sąnario, V delninio sąnario ir V piršto krumplio srityse pavieniai smulkūs taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai, pavieniai taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III ir IV pirštų krumplių srityse, kairio dilbio viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje dvi žemiau viena kitos išsidėsčiusios smulkios, baigiančios gyti, apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje viena smulki, apvalios formos, baigianti gyti poodinė kraujosruva, dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje dvi greta viena kitos išsidėsčiusios smulkios, apvalios formos, baigiančios gyti, tarpusavyje susiekiančios poodinės kraujosruvos, dešinio kelio priekiniame paviršiuje daugybiniai smulkūs taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai su baigiančia gyti poodine kraujosruva aplinkui, kairio kelio viršutinės dalies priekiniame paviršiuje ovalios formos, baigianti gyti poodinė kraujosruva. Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio žasto ir abiejų dilbių srityse gavosi nuo tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais, smulkiais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankos pirštais. Masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, galimai ir savigynos metu, ranka dengiantis nuo smūgių, smulkūs taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose gavosi nuo tiesioginių trauminių dinaminių poveikių su kietais, bukais, neribotais daiktais ar kietu pagrindu, dešinio kelio priekinio paviršiaus sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio poveikio su kietu, buku neribotu daiktu ar kietu pagrindu, kairio kelio viršutinės dalies priekinio paviršiaus sužalojimas gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Visi išvados 3-iame punkte nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, neturintys įtakos mirčiai. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos bei odos nubrozdinimų šašų pavidalo, kairio žasto vidurio trečdalio vidiniame paviršiuje daugybinės smulkios, apvalios formos poodinės kraujosruvos, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II, III, IV delnakaulių, I-IV delninių sąnarių bei viso III piršto srityse masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje IV piršto galinio tarpfalanginio sąnario, V delninio sąnario ir V piršto krumplio srityse pavieniai smulkūs taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai, pavieniai taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III ir IV pirštų krumplių srityse yra padaryti maždaug prieš 1-2 paras laiko iki mirties, anksčiau kaip 2025-03-22 10.02 val. (nurodyta greitosios medicinos pagalbos iškvietimo priėmimo data ir laikas). Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos bei ribų ir odos nubrozdinimo šašų pavidalo, kairio dilbio viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje dvi žemiau viena kitos išsidėsčiusios smulkios, apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje viena smulki, apvalios formos poodinė kraujosruva, dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje dvi greta viena kitos išsidėsčiusios smulkios, apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešinio kelio priekiniame paviršiuje daugybiniai smulkūs taškiniai paviršiniai odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva aplinkui, kairio kelio viršutinės dalies priekiniame paviršiuje ovalios formos poodinė kraujosruva yra baigiantys gyti, padaryti maždaug prieš vieną savaitę laiko iki mirties. Galvos sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų į veidą. Pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, po patirtų sužalojimų R. R. buvo sąmoningas ir galėjo atlikti aktyvius veiksmus. R. R. mirė 2025-03-23 6.37 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninėje dėl galvos sumušimo pasekoje įvykusio trauminio galvos smegenų pabrinkimo bei asfiksijos dėl kraujo aspiracijos į plaučius. Sužalojimų padarymo būdas yra nurodytas išvados 2-ame ir 3-iame punktuose. 2025-03-22 14.53 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninėje paimtas R. R. kraujas etilo alkoholio nustatymui, kurį 2025-03-24 13.26 val. ištyrus VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje, gautas etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo rezultatas: ne mažiau kaip 1,04 %, tai rodo, kad, atvežus į ligoninę, R. R. buvo neblaivus. Nustatytas etilo alkoholio kiekis kraujyje, paimtame 2025-03-22 14.53 val., atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (2 t., b. l. 138-145).

11.12. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, kurioje nurodyta, jog greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko 2025-03-22 10.06 val. adresu (duomenys neskelbtini) Pacientas R. R. sąmoningas, naktį buvo sumuštas, teigia buvęs be sąmonės, visiškai sumušta galva (2 t., b. l. 174-175).

11.13. 2025-03-22 asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog, apžiūrint R. R., matomas jo sumuštas bei sutinęs veidas. Abi vyro akys sutinusios, matomos kraujosruvos. Ant lūpos bei po nosimi matoma kraujuojanti žaizda. Visas vyro veidas bei rankos suteptos galimai kraujo dėmėmis. Drabužiai sutepti galimai kraujo dėmėmis (2 t., b. l. 182-188).

11.14. 2025-06-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kaip liudytoja A. B. nurodė, kad nukentėjusysis sėdėjo ant fotelio, kuris yra dešinėje, prie lango. Foteliai taip stovėjo ir įvykio metu, šiuo metu patalpa yra sutvarkyta. Manekeno pagalba parodė, kaip M. K. sudavė pirmąjį smūgį nukentėjusiajam, patikslino, jog neprisimena, kurios rankos kumščiu sudavė ir tiksliai į kurią veido vietą, nurodė, kad nukentėjusysis tuo metu sėdėjo ant fotelio. Pasiūlius parodyti, kaip M. K. sudavė kitus smūgius nukentėjusiajam, A. B. teigė, jog to nebepamena, nes praėjo daug laiko ir toliau tęsti parodymų patikrinimą vietoje atsisakė (3 t., b. l. 48-51).

11.15. 2025-05-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame nurodyta, kad, kontroliuojant A. B. telefoninius pokalbius, buvo užfiksuotas 2025 m. kovo 28 d. 06:32:04 val. A. B. pokalbis (250327_tvrm10 Nr. 3) su V. K.. Šio pokalbio metu užfiksuota, kaip A. B. pasakė, jog M. sumušė tą vyrą (3 t., b. l. 68-70).

11.16. 2025-04-25 – 2025-04-29 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pareigūnų, atvykusių pagal gautą pranešimą į įvykio vietą, kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, apžiūrėta 11 vnt. vaizdo įrašų. Iš apžiūros protokolo matyti, jog atvykusiems policijos pareigūnams J. J. nurodė, kad R. R. jai pasakė, jog jį sumušė A. B. sugyventinis, t. y. asmuo iš (duomenys neskelbtini) buto (3 t., b. l. 184-189). ?

11.17. 2025-04-02 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2025-03-22 9.52 val. pagalbos kvietimo skambučio įrašas. Pranešėja J. J. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) name yra sumuštas vyras, kurį sumušė gyventojas iš 316 buto (3 t., b. l. 194-197).

11.18. 2025-05-08 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad, susipažinus su M. K. naudojamo telefono numerio išklotine laikotarpiu nuo 2025-03-21 iki 2025-03-22, buvo nustatyta, jog M. K. telefono numeris naudojamas tik nuo 2025-03-22 10:12:00 val. Nuo minėtos valandos vyko bendravimas su A. B. tiek SMS žinutėmis, tiek pokalbiais. Susipažinus su A. B. naudojamo telefono numerio išklotine laikotarpiu nuo 2025-03-21 iki 2025-03-22, buvo nustatyta, kad nuo 2025-03-22 pradžios iki 2025-03-22 12.50 val., kol buvo sulaikytas M. K., buvo užfiksuoti 3 bandymai paskambinti M. K. (2025-03-22 10:03:40 val., 2025-03-22 10:07:13 val., 2025-03-22 10:13:30 val.); 1 išeinantis SMS pranešimas M. K. (2025-03-22 10:11:59 val.); 5 išeinantys skambučiai M. K. (2025-03-22 10:21:01 val. (trukmė 95 sek.), 2025-03-22 10:41:58 val. (trukmė 199 sek.), 2025-03-22 10:50:40 val. (trukmė 69 sek.), 2025-03-22 12:30:25 val. (trukmė 9 sek.), 2025-03-22 12:32:24 val. (trukmė 46 sek.)); 3 įeinantys skambučiai iš M. K. (2025-03-22 10:55:33 val. (trukmė 50 sek.), 2025-03-22 11:01:33 val. (trukmė 21 sek.), 2025-03-22 12:30:52 val. (trukmė 50 sek.)). Pats R. R. 2025-03-22 niekam neskambino, tik gavo 7 įeinančius pranešimus iš „PILDYK“ operatoriaus (4 t., b. l. 15-17).

11.19. 2025-04-22 daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėti mirusiojo R. R. rūbai ir nustatyta, kad ant rūbų užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (4 t., b. l. 36-54).

11.20. 2025-05-02 – 2025-05-07 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta informacija, nuskaityta iš M. K. naudojamo telefono „T612B“. Apžiūros metu matomas 2025-03-22 susirašinėjimas per „Messenger“ programėlę su A. Š.. A. Š. paklausė M. K., ką jis prisidirbo, M. K. atrašė: „Geriau neklausk“. Taip pat matomas užfiksuotas 2025-03-22 10:12:00 val. gautas SMS pranešimas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. B.) su tekstu: „Sakyk kad nk nežinai“ (4 t., b. l. 135-138).

11.21. 2025-03-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 355/2025 (04), kurioje nurodyta, kad M. K. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairio riešo srityje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais, bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus. Odos nubrozdinimai kairio riešo srityje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriuje 2025-03-25 ir neatmetama galimybė, jog jie galėjo būti padaryti klausime nurodytu laiku, kadangi šis nurodytas laikas patenka į sužalojimų padarymo laikotarpį (4 t., b. l. 145).

11.22. 2025-03-22 – 2025-03-23 asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta įtariamojo M. K. asmens ir rūbų apžiūra. Tyrimui paimti M. K. panagių turinys ir rūbai (4 t., b. l. 150-162).

11.23. 2025-05-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. K. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu. M. K. parodė, kur yra bendro naudojimo virtuvėlė (nuotraukos fotolentelėje Nr. 3, Nr. 4), kurioje buvo įvykis; parodė, jog nukentėjusysis sėdėjo fotelyje, esančiame dešinėje (nuotrauka fotolentelėje Nr. 6.). M. K. manekeno pagalba parodė, kad jie stovėjo veidu vienas į kitą, ir tada nukentėjusysis jį abiem savo rankomis du kartus pastūmė į pečius (nuotrauka fotolentelėje Nr. 8). M. K. parodė, jog tada jis kaire ranka nukentėjusįjį stūmė į kairį petį ir tuo pačiu metu dešiniosios rankos kumščiu stovinčiam nukentėjusiajam sudavė 3-4 smūgius į veido, galvos sritį, tikslios sudavimo vietos negali nurodyti (nuotraukos fotolentelėje Nr. 9 ir Nr. 10). M. K. parodė, kad nukentėjusysis abiem rankomis jį buvo apkabinęs per pečius (nuotrauka fotolentelėje Nr. 11), o jis tada abiem rankomis, paimdamas nukentėjusįjį ties pečiais, nustūmė atgal į tą patį fotelį, kuriame nukentėjusysis prieš tai sėdėjo (nuotrauka fotolentelėje Nr. 12), parodė, kaip nukentėjusysis sėdėjo fotelyje (nuotrauka fotolentelėje Nr. 13) (5 t., b. l. 58-74).

12. BK 129 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju asmuo tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti, ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

12.1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalu laikytis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018 ir kt.). Esminiu įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

12.2. Byloje nustatyta, jog įvykio dieną M. K. ir jo sugyventinė A. B. girtavo, kai daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo patalpose girtavo ir R. R. su A. R., šio aukšto gyventojoms J. S. ir J. J. paprašius išvaryti bendro naudojimo patalpose girtaujančius asmenis, kaltinamasis sugalvojo ten nueiti ir juos išvaryti. Kaip teismui teigė M. K., jis ėjo aiškintis, nes buvo girtas ir jam taip „susišvietė“, nuėjęs pas juos, sakydamas keiksmažodžius, jiems sakė eiti lauk, tik jam įėjus, vienas vyras iškart išbėgo, o nukentėjusysis jį pastūmė ir sakė: „Ko čia aiškini, čia net negyveni“, tada jis tam vyrui kelis kartus trenkė, jie susikibo, sudavė jam gal keturis, daugiausiai šešis smūgius į veidą, smūgių skaičiaus neprisimena, visus smūgius jam sudavė dešine ranka, kumščiu, ar R. R. dengėsi veidą rankomis, tiksliai neprisimena, sutinka su visa kaltinimo apimtimi dėl daugybinių smūgių sudavimo ir dėl specialisto nustatytų sužalojimų, matė, jog asmeniui iš nosies ar burnos bėgo kraujas, tiksliai nepasakys, kiek truko muštynės, gal dvi minutes, po suduotų smūgių tas asmuo neprašė pagalbos, jo sugyventinė tam asmeniui atnešė vandens, po smūgių sudavimo su juo ramiai pakalbėjo ir susitarė, kad jis ryte išeis, tokį savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi, padarė išvadas. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais, duotais teisme, ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

12.3. Kaip rodo bylos duomenys, M. K. neneigė smurtavęs R. R. atžvilgiu ir ikiteisminio tyrimo metu. Atvykusiems policijos pareigūnams tvirtino, jog su R. R. susimušė, nes R. R., būdamas neblaivus, bendrabučio bendro naudojimo patalpoje šūkavo ir jam neleido ilsėtis (1 t., b. l. 8-9). 2025-03-23 apklausiamas kaip įtariamasis M. K. parodė, jog R. R. dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, kai sudavė smūgius, rankoje jokio daikto neturėjo, kur tiksliai sudavė smūgius, nepastebėjo, po jo suduotų smūgių asmuo ant žemės nenukrito, tik matė, jog jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tuomet smūgių daugiau nebesudavė (5 t., b. l. 35-38). M. K. 2025-04-03 vykusios apklausos metu taip pat pripažino, kad stovinčiam asmeniui tris ar keturis kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, į kurią veido vietą pataikė, nepamena, smūgius sudavė tikrai greitai, vyras nenugriuvo, tada kažkaip susikibo, vienas nuo kito kažkaip atsistūmė, ir tas vyras atsisėdo į fotelį, matė, jog tam vyrui iš nosies bėgo kraujas, ar dar iš kur nors jam bėgo kraujas, nematė, smūgius sudavė iš jėgos, smūgiai buvo stiprūs, žiauriai gailisi, jog mušė tą vyrą, teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę dėl to, kad asmuo galėjo mirti nuo jo suduotų smūgių (5 t., b. l. 41-45). M. K., 2025-07-24 įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą, taip pat paaiškino, jog kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, prisipažįsta, kad 2025 m. naktį iš kovo 21 d. į kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) esančio namo 3 aukšte, bendro naudojimo patalpoje jis tyčia kumščiu sudavė smūgius R. R. į veidą, suduodamas smūgius R. R. į veidą, tuo metu negalvojo, jog tie smūgiai sukels tokias pasekmes, kad nuo jo suduotų smūgių R. R. mirs, tikrai nesiekė jo mirties, tiesiog nepagalvojo apie pasekmes (5 t., b. l. 52-55). Be to, 2025-05-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole taip pat užfiksuota, kad M. K. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu, paaiškindamas, kaip jis kaire ranka nukentėjusįjį stūmė bei dešinės rankos kumščiu stovinčiam nukentėjusiajam sudavė 3-4 smūgius į veido, galvos sritį (5 t., b. l. 58-74).

12.4. Tokie M. K. duoti parodymai vertinami kaip nuoseklūs, kuriuos patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimai bei rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisiamojo posėdžio metu.

12.5. Įvykio metu kartu su M. K. buvusi kaltinamojo sugyventinė A. B. iš esmės taip pat patvirtino įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad M. K. yra karštakošis, jis sakė, jog paprašys, kad tie asmenys išeitų, juos išvarys, gal buvo per daug alkoholio, atėjęs M. K. tam žmogui 2-3 kartus gražiai pasakė, bet tas žmogus nesuprato, tada M. K. jam trenkė ranka į veido sritį, po suduoto smūgio nukentėjusysis jos sugyventinį pastūmė rankomis, po mosikavimo rankomis M. K. sudavė antrą smūgį, po antro smūgio ji pradėjo stabdyti M. K., aplinkybes, jog sudavė kumščiu, ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai, negali pasakyti, ar vyko muštynės per tą laiką, kol ji ėjo atnešti vandens nukentėjusiajam. Kaip teismui pripažino liudytoja, kai tą žmogų paliko ir su sugyventiniu išėjo miegoti į kambarį, nukentėjusiojo veidas atrodė sumuštas, jam buvo prakirsta lūpa, ant akies buvo mėlynė, ant kurios akies buvo mėlynė, atsakyti negali, rankos buvo kruvinos, įvykio vietoje matė kraujo, kraujas buvo ten, kur asmuo sėdėjo, t. y. prie fotelio, truputį kraujo buvo ir ant M. K. kelnių, kai prieš suduodant smūgius nukentėjusiajam ant jo kūno sužalojimų nebuvo, o jau po to sužalojimai matėsi jo veide. Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja A. B. buvo nurodžiusi ir 2025-04-02 per ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą (3 t., b. l. 34-39), todėl bylą nagrinėjantis teismas liudytojos parodymus taip pat vertina kaip nuoseklius, patvirtinančius kaltinamojo smurtinius veiksmus R. R. atžvilgiu.

12.6. Tai, kad M. K. smurtavo R. R. atžvilgiu, taip pat patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos J. S. ir J. J.. Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame name, trečiame aukšte ji 2025 m. pavasarį, gali būti, jog kovo mėnesį, šeštadienio ar sekmadienio ryte ėjo koridoriumi ir bendrose patalpose pamatė sumuštą žmogų, tada nuėjo pas kaimynę J. J., kuriai pasakė, kad yra sumuštas žmogus, J. J. sakė, jog tam žmogui reikia padėti, todėl iškvietė grietąją medicinos pagalbą ir policiją. Kaip teigė liudytoja, ji nežino, kas tą žmogų sumušė, bet sumuštas žmogus J. J. pasakė, kas jo atžvilgiu smurtavo, vėliau J. J. jai nurodė, jog jai nukentėjusysis pašnibždėjo, kad jį sumušė vyras iš (duomenys neskelbtini) buto, ten gyveno nuomininkai. Liudytoja tvirtino mačiusi, jog asmens veidas buvo kruvinas, sumuštas. Šiuo atveju paminėtina, kad liudytoja J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2025-03-22, tiek ir 2025-05-16 vykusios papildomos apklausos metu patvirtino, jog, kai kartu su kaimyne nuėjo į bendro naudojimo patalpą, ir J. J. sumušto žmogaus paklausė, kas jį sumušė, šis jai tyliai nurodė, kad jį sumušė vyras iš (duomenys neskelbtini) buto, kiek žino, (duomenys neskelbtini) bute gyvena nuomininkai, t. y. mergina su vaikinu (3 t., b. l. 9-10, 13-15). Kaip liudytoja apklausta J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2025 m. pavasarį, gali būti, jog buvo kovo mėnuo, apie 10 val. ryto pas ją atėjo kaimynė J. S. ir pasakė, jog yra atidarytos durys, ir ji tualete pamatė sumuštą žmogų, viskas vyko (duomenys neskelbtini), 3 aukšto bendro naudojimo patalpose, atėjusi pamatė, jog sumuštas žmogus sėdėjo fotelyje, matėsi, kad jis buvo sužalotas, to žmogaus lūpos ir veidas buvo sutinę, iš nosies gal ir kraujavo, lūpos buvo baisios, ausis irgi, jis sėdėjo nuleidęs galvą, vos pašnekėjo, ji tam žmogui įpylė ir nunešė vandens, bei skubėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, sumuštas žmogus jai pasakė, jog jį sumušė aukštas ir plonas, kad jis jo nepažįsta, ji pagalvojo, jog tai bus (duomenys neskelbtini) buto gyventojas, nors sužalotas asmuo jo neįvardijo, bet kito tokio asmens negalėjo būti. Kaip teismui teigė liudytoja, prie sužaloto asmens atėjo pažiūrėti ir kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, tuo metu kaltinamojo nematė, mergina iš (duomenys neskelbtini) buto kaltinamajam padavė striukę ir telefoną, ir tada kaltinamasis pasišalino. 2025-03-22 apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. taip pat parodė tapačias jai žinomas įvykio aplinkybes, teigė, jog, jai paklausus vyro, kas nutiko, sužalotas asmuo jai pasakė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) bute gyvenantis vaikinas (3 t., b. l. 19-20). Be to, iš 2025-04-02 kitų objektų apžiūros protokolo taip pat matyti, jog apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą 2025-03-22 9.52 val. pagalbos kvietimo skambučio įrašą, užfiksuota, kaip pranešėja J. J. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) name yra sumuštas vyras, kurį sumušė gyventojas iš (duomenys neskelbtini) buto (3 t., b. l. 194-197) Aptarti liudytojų J. S. ir J. J. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, dėl esminių įvykio aplinkybių jie sutampa tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, sutampa ir su kitais bylos duomenimis, todėl teismas jais remiasi visa apimtimi.

12.7. Tai, jog (duomenys neskelbtini), 3 aukšte 2025 m., naktį iš kovo 21 d. į kovo 22 d. buvo sumuštas R. R., teismui patvirtino ir liudytojas S. J., teigdamas, kad ryte atėjo kaimynė J. S. ir pasakė, jog jo draugas sumuštas, iš pradžių nepatikėjo, o paskui pamatė, kad jo veidas atrodė nekaip, jis kruvinas sėdėjo fotelyje, lūpos ir akys buvo kruvinos, daugiau sumušimų nematė, gal buvo ir kraujo. Be to, kaip teigė liudytojas, kai pas jį atvyko R. R., ir jie bendro naudojimo patalpoje kartu girtavo, jis nematė, jog jis būtų buvęs sužalotas, kai vakare ėjo miegoti, taip pat R. R. nebuvo sužalotas, jį sužalotą pamatė tik ryte, lūpos buvo ištinusios, akyse buvo du mėlyni „fanarai“, atrodė baisiai, veidas buvo kruvinas, jo draugas nematė akimis, nes akys buvo užkritusios nuo mėlynių, nuo sužalojimų, pažiūrėjus matėsi, kad žmogus buvo sužalotas. 2025-03-22 asmens apžiūros protokole taip pat užfiksuota, jog, apžiūrint R. R., matomas jo sumuštas bei sutinęs veidas, abi vyro akys sutinusios, matomos kraujosruvos, ant lūpos bei po nosimi matoma kraujuojanti žaizda, visas vyro veidas, rankos, drabužiai sutepti galimai kraujo dėmėmis (2 t., b. l. 182-188).

12.8. R. R. padarytus sužalojimus, jų lokalizaciją, taip pat ir sužalojimus, dėl kurių įvyko R. R. mirtis, patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 88/2025(03), kurioje nurodyta, kad R. R. mirė nuo stipraus galvos sumušimo pasekoje padarytų sužalojimų (masyvi poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokų, visos nosies, abiejų skruostų, abiejų žandų, abiejų lūpų, smakro, kairio kramtomojo raumens projekcijos, kairio apatinio žandikaulio sąnario projekcijos, kairės apatinio žandikaulio šakos, kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijos ir kairės pažandės srityse su kraujosruvomis abiejų akių vokų junginėse, abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, abiejų lūpų ir abiejų žandų gleivinėse, skeveldriškai lūžę abu skruostikauliai, lūžę nosies kaulai, abipus lūžęs ir atsidalinęs nuo kaukolės pamato kaulų viršutinis žandikaulis — Lefort III lūžis, abipus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesuspaudžiantis galvos smegenų, difuziškai išplitusios kraujosruvos abipus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais), kurie sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą bei asfiksiją dėl kraujo aspiracijos į plaučius, kas, remiantis 2024-07-18 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.15., 5.6.20. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, galvos sužalojimai atsirado nuo daugybinių, tiesioginių, trauminių kontaktų į veidą, kurie padaryti maždaug prieš 1-2 paras laiko iki mirties, anksčiau kaip 2025-03-22 10.02 val. (nurodyta greitosios medicinos pagalbos iškvietimo priėmimo data ir laikas). Teisme apklaustas specialistas G. P. patvirtino pateiktą specialisto išvadą, teisiamojo posėdžio metu paaiškindamas, jog neįmanoma pasakyti, kiek trauminių kontaktų miręs asmuo galėjo gauti, nes buvo didelė masyvi kraujosruva su daugybiniais kaulų lūžiais, buvo nustatytas veido kaulinės dalies atsiskyrimas nuo smegeninės kaukolės dalies, reiškia, jog buvo suduoti daugybiniai smūgiai; daugybiniai smūgiai paprastai traktuojami kaip suduoti ne mažiau trijų kartų, o daugiau gali būti ir begalybė, tai reiškia, jog į tą pačią sritį asmuo gali suduoti daug kartų, atskirų trauminių kontaktų išskirti neįmanoma, t. y. R. R. galėjo būti suduoti ir šeši smūgiai, nes tai atitinka terminą daugybiniai, kuris traktuojamas kaip ne mažiau trijų kartų, konkretaus smūgių skaičiaus jis įvardinti negali. Be to, kaip teismui teigė specialistas, sutinimas būna ir nuo girtavimo, bet tada sutinimas būtų be kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva nuo girtavimo neatsiranda, minkštieji audiniai sutinsta nuo limfos, kai kraujas išsilieja trūkus kraujagyslėms, o jos trūksta nuo smūgio, nuo girtavimo kraujagyslės netrūksta, mirusio asmens veido dalis buvo smarkiai traumuota, jis kraujavo, iš karto po suduotų smūgių asmuo galėjo suvokti, galėjo vaikščioti, galėjo imti daiktus, bet dėl veido fiziologijos negalėjo kalbėti produktyviai, esant tokiam sužalojimui, jo kalba turėjo būti neaiški, mirusiajam padaryti sužalojimai turėjo būti akivaizdžiai matomi visiems asmenims, nes, kai sulaužoma nosis, abu skruostikauliai, žandikaulis, padaroma kraujosruva, kuri atsiranda iš karto. Netikėti specialisto išvada ar teisme duotais teismo medicinos eksperto paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė ekspertas, turintis reikiamų žinių, 28 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis ekspertas specialisto išvadą teikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal BK 235 straipsnio nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ekspertas galėtų būti šališkas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus eksperto kompetenciją, tai, jog nenustatyta jokių prieštaravimų tarp specialisto išvados, specialisto paaiškinimų ir anksčiau paminėtų kaltinamojo, liudytojų parodymų, teismas remiasi specialisto išvada ir specialisto G. P. teiktais paaiškinimais visa apimtimi.

12.9. Tai, kad būtent M. K. nužudė R. R., patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2025-03-22 9.59 val. J. J. iš (duomenys neskelbtini) buto pranešė, jog šią naktį sumušė vyrą apie (duomenys neskelbtini) metų gyventojas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), šiam vyrui sužalota visa galva, akys, žandikaulis (1 t., b. l. 28-35). 2025-05-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad, kontroliuojant A. B. telefoninius pokalbius, buvo užfiksuotas 2025 m. kovo 28 d. 06:32:04 val. A. B. pokalbis su V. K., kurio metu A. B. pasakė, jog M. sumušė tą vyrą (3 t., b. l. 68-70). 2025-04-25 – 2025-04-29 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų, atvykusių pagal gautą pranešimą į įvykio vietą, kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, iš šio protokolo matyti, jog atvykusiems policijos pareigūnams J. J. nurodė, kad R. R. jai pasakė, jog jį sumušė A. B. sugyventinis, t. y. asmuo iš (duomenys neskelbtini) buto (3 t., b. l. 184-189). M. K. nusikalstamus veiksmus taip pat patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados, jog ant M. K. kelnių buvo rasti R. R. kraujo tiškalai (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025-07-08 specialisto išvada (2 t., b. l. 54-58)), ir duota išvada, kaip šie rasti kraujo tiškalai susiformavo, t. y., tiškalai ant M. K. kelnių priekio, kairės klešnės apačioje, ant elastinės juostos ir virš jos galėjo susiformuoti smūgiuojant koja arba įlipant į kraujo klaną, o ant kelnių kairės klešnės, virš elastinės juostos esanti kontaktinė dėmė susiformavo kontakto metu, kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiumi (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2025-07-21 specialisto išvada (2 t., b. l. 34-45)).

12.10. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017). Be to, nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. mirė dėl galvos sumušimo pasekoje įvykusio trauminio galvos smegenų pabrinkimo bei asfikcijos dėl kraujo aspiracijos į plaučius, o jam daugybinius smūgius į veidą, ir, R. R. dengiantis rankomis galvą, smūgius į plaštakas sudavė būtent kaltinamasis M. K., todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų (smūgių žuvusiajam sudavimo) ir R. R. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

12.11. Teismas nustatė, jog M. K. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nors padariniai – R. R. mirtis dėl jo pavojingos veikos, t. y. daugybinių smūgių sudavimo rankomis į galvą, R. R. dengiantis rankomis galvą, smūgių sudavimo į plaštakas, jam galėjo būti netikėti, tačiau jis sąmoningai leido jiems kilti. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, jog suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, jog nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali pargriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, jog nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019).

12.12. Bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. K. 2025 m. naktį iš kovo 21 d. į kovo 22 d., tikslus laikas nenustatytas, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), III aukšto bendro naudojimo patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu – suduodamas ranka daugybinius smūgius R. R. į veidą, ir, R. R. dengiantis rankomis galvą, jam į plaštakas, R. R. padarė sužalojimus: masyvią kraujosruvą kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje galinio tarpfalanginio sąnario II, III, IV delnakaulių, I-IV delninių sąnarių bei viso III piršto srityse; odos nubrozdinimus kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje IV piršto galinio tarpfalanginio sąnario, V delninio sąnario ir V piršto krumplio srityse, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III ir IV pirštų krumplių srityse; masyvią poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokų, visos nosies, abiejų skruostų, abiejų žandų, abiejų lūpų, smakro, kairio kramtomojo raumens projekcijos, kairio apatinio žandikaulio sąnario projekcijos, kairės apatinio žandikaulio šakos, kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijos ir kairės pažandės srityse su kraujosruvomis abiejų akių vokų junginėse, abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, abiejų lūpų ir abiejų žandų gleivinėse, abiejų skruostikaulių skeveldrinį lūžį, nosies kaulų lūžį, abipus lūžusį ir atsidalijusį nuo kaukolės pamato kaulų viršutinį žandikaulį - Lefort III lūžį, abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesuspaudžiantį galvos smegenų, difuziškai išsiplėtusias kraujosruvas abipus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir, R. R. mirus 2025 m. kovo 23 d. 6.37 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninėje dėl galvos sumušimo pasekoje įvykusio trauminio galvos smegenų pabrinkimo bei asfikcijos dėl kraujo aspiracijos į plaučius, tokiu būdu nužudė R. R..

12.13. Formuluojant kaltinimą M. K., buvo nurodyta, jog jis, be kita ko, padarė R. R. sužalojimus: masyvią kraujosruvą kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje galinio tarpfalanginio sąnario II, II, IV delnakaulių srityse, tačiau iš bylos medžiagos (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M 88/2025(03), teismo medicinos eksperto G. P. paaiškinimų, duotų teisme), matyti, jog R. R. buvo padaryta masyvi kraujosruva kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje galinio tarpfalanginio sąnario II, III, IV delnakaulių srityse. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus, kad buvo padaryta techninė klaida, du kartus nurodant galinio tarpfalanginio sąnario II delnakaulio sritį, M. K. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog R. R. buvo padaryta masyvi kraujosruva kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje galinio tarpfalanginio sąnario II, III, IV delnakaulių srityse. Toks rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl yra galimas.

12.14. Remdamasis išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad M. K. kaltė dėl R. R. tyčinio nužudymo pagrįsta išnagrinėtų įrodymų visuma, sugretinus juos vienus su kitais ir sujungus juos į nuoseklią bei logišką grandinę, todėl M. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

13. Be kaltinamojo prisipažinimo M. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

13.1. 2025-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), t. y. patekimas į bendrabučio tipo namą iš vidinės kiemo pusės. Įėjus į bendrabučio tipo namo bendro naudojimo laiptinę, iš karto po kaire puse, už betoninės atbrailos matomas ant žemės gulintis plastikinis, permatomas, užspaudžiamas maišelis, kurio viduje yra birūs baltos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga - amfetaminas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų nestebima. Įvykio vietoje paimtas minėtas užspaudžiamas maišelis (2 t., b. l. 59-66).

13.2. 2025-04-09 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš permatomo, plastikinio, užspaudžiamo maišelio su raudonos spalvos juostele (vokas su plomba „(duomenys neskelbtini)“) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,061 g (2 t., b. l. 72-75).

13.3. 2025-03-22 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025-03-22, dirbant kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrule D. V.-P., buvo sulaikytas asmuo, kuris įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Bendraujant su sulaikytuoju, t. y. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), asmuo nurodė, jog, pamatęs uniformuotus policijos pareigūnus, prieš jį sulaikant, apie 12 val. 40 min. išmetė plastikinį, permatomą, užspaudžiamą maišelį, kurio viduje, pasak M. K., buvo narkotinė medžiaga, amfetaminas. Kartu su M. K. iš tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sulaikymo patalpos, kurioje buvo patalpintas asmuo, buvo nueita iki vietos, kurioje asmuo išmetė galimai narkotines medžiagas. Bendrabučio bendro naudojimo laiptinės pirmame aukšte, už betoninės atbrailos, kampe ant žemės buvo pastebėtas minėtas užspaudžiamas maišelis, kurio viduje buvo baltos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga - amfetaminas. M. K. nurodė, jog šis maišelis su jame esančia medžiaga priklauso jam, maišelio viduje yra narkotinė medžiaga - amfetaminas, kurią įsigijo savo reikmėms, nenurodė, iš kur įsigijo (3 t., b. l. 174-175).

13.4. 2025-05-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog M. K. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu. M. K. parodė vietą, kurioje rado plastikinį maišelį su psichotropinėmis medžiagomis, t. y. laiptinės pirmame aukšte, kampe, ant devintosios laiptų pakopos (nuotraukos fotolentelėje Nr. 14 ir Nr. 15). M. K. teigė, jog maišelį išmetė tik įėjęs pro laukines duris į pirmo aukšto laiptinę, išmetė ant žemės (tikslios vietos nepamena) (nuotrauka fotolentelėje Nr. 16) (5 t., b. l. 58-74).

14. Kaltinamasis M. K. teismui pripažino, jog psichotropinę medžiagą (amfetaminą) rado eidamas į parduotuvę ir ją įsidėjo į kišenę, radęs paketėlį, pažiūrėjo, kas jame yra, kas buvo tame paketėlyje, suprato iš kvapo, todėl jį ir paėmė, gali būti, jog tos medžiagos kiekis buvo 0,061 g, pamatęs pareigūnus, paketėlį išmetė, o po to pats jį parodė pareigūnams. Kaip teigė kaltinamasis, seniau, t. y. gal prieš 7-8 metus, jis vartojo psichotropines medžiagas, po to jų nebevartojo. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais, nes, kaip matyti, jo parodymai nuoseklūs, t. y. ikiteisminio tyrimo metu M. K. taip pat pripažino šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes ir davė iš esmės analogiškus parodymus, kuriuos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą, kurioje rado plastikinį maišelį su psichotropinėmis medžiagomis, t. y. laiptinės pirmame aukšte, kampe, ant devintosios laiptų pakopos, taip pat ir apytikslę vietą ant žemės, kurioje maišelį, tik įėjęs pro laukines duris į pirmo aukšto laiptinę, išmetė, be to, tokie kaltinamojo paaiškinimai neprieštarauja ir kitai surinktai rašytinei bylos medžiagai, kuri buvo ištirta teisme – tai policijos pareigūno tarnybiniam pranešimui, įvykio vietos apžiūros protokolui, specialisto išvadai apie rastų medžiagų rūšį ir kiekį bei kitai bylos medžiagai.

14.1. Visi minėti duomenys sutampa tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Todėl M. K. padaryta veika, įvertinus neteisėtai įgytų ir laikytų psichotropinių medžiagų nedidelį kiekį, atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymius.

15. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

15.1. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmę. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

15.2. M. K. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, davė išsamius paaiškinimus, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė mirusio R. R. pusseserės V. M., kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) . M. K. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (tai, kad prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, neneigė ir pats kaltinamasis, pripažindamas, jog su tuo asmeniu ėjo aiškintis, nes buvo girtas ir jam taip „susišvietė“, agresija jam kyla dėl alkoholio vartojimo, t. y. įvykio metu buvo neblaivus, būdamas blaivus, taip nesielgtų; tai patvirtino ir liudytoja A. B., teigdama, jog ji su sugyventiniu prieš įvykį sugrįžusi į namus pradėjo gerti svaigiuosius gėrimus, vėliau išėjo gerti alkoholių gėrimų į lauką, prie arenos, o kai grįžo, iškart įvyko konfliktas, nes, kai M. K. būna pergėręs, jis būna karštakošis, susinervina; be to, po įvykio M. K. alkotesteriu buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15.3. Skirdamas M. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama tyčinių labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 6 dalis), kita veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 259 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę. M. K. padarytos nusikalstamos veikos baigtinės, viena jų, t. y. labai sunkus nusikaltimas, itin pavojinga, pasireiškusi daugybiniais smurtiniais veiksmais, smūgiuojant ir į gyvybiškai svarbią kūno sritį – galvą, sukėlusi neatkuriamą žalą – žmogaus mirtį. Nusikalstamas veikas M. K. padarė būdamas neteistas, teistumui išnykus, buvo nuteistas po nusikalstamų veikų įvykdymo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 50 parų arešto bausme (4 t., b. l. 186-193, 196-200). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis buvo teistas ir Vokietijoje, t. y. 2017 metais už vagystę. Be to, kaltinamasis per paskutinius trejus metus administracine tvarka buvo baustas net 9 kartus, iš jų 6 kartus dėl to, jog nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įsipareigojimų, net 3 kartus administracinius nusižengimus įvykdė būdamas neblaivus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (5 t., b. l. 7-16). Nagrinėtinu atveju svarbu pažymėti, jog kaltinamasis nevedęs, teisiamojo posėdžio metu teigė ketinantis sudaryti santuoką su A. B., nuo 2025 m. vasario 6 d. vykdė individualią veiklą (4 t., b. l. 183-184). Bylos duomenys rodo, kad M. K. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaitoje (4 t., b. l. 173), 2025-09-11 Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NSN-24-303 M. K. buvo paskatintas, nusprendžiant suimtajam skirti pasivaikščiojimo laiko pailginimą 1 val. (7 dienoms) (6 t., b. l. 27).

15.4. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Be to, bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Kaip minėta, už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmę, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

15.5. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, kad buvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į tai, jog kaltinamasis, kai dar nukentėjusysis buvo gyvas, nedėjo jokių pastangų suteikti ar iškviesti būtinąją medicinos pagalbą, nors matė kraujuojantį nukentėjusįjį, priešingai, jis išėjo iš įvykio vietos ten palikęs sumuštą R. R., į tai, kad kaltinamasis BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, suduodamas daugybinius smūgius R. R. į gyvybiškai svarbią galvos sritį, smurtaudamas prieš asmenį, kuris jo atžvilgiu jokių neteisėtų ar įžeidžiančių veiksmų neatliko, po įvykio savo elgesį įvertino kritiškai ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, be to, kitu nuosprendžiu, priimtu jau po R. R. nužudymo (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu), M. K. buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 138 straipsnio 1 dalį padarymą, įvertinus teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką apie teisingos bausmės paskyrimą, M. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jog už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, paskyrus kaltinamajam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje, o už baudžiamojo nusižengimo įvykdymą arešto bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam M. K. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės rūšies minimumas, kuris šiuo atveju yra septyneri metai, M. K. paskiriant devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo įvykdymą skirtinas arešto bausmės dydis, artimas bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, duomenys apie kaltinamojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tai, kad veikos nebuvo planuotos iš anksto, o padarytos spontaniškai, leidžia teigti, jog būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

15.6. Tuo pačiu paminėtina, kad teismas nenustatė būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

15.7. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju M. K. savo noru neatvyko ar nepranešė apie savo padarytą veiką, iš karto po įvykdyto nužudymo, t. y. 2025-03-23 apklausiamas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino tik iš dalies, neatlygino (visiškai ar iš dalies) padarytos turtinės žalos. Todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir kitų aplinkybių, būtinų siekiant švelninti kaltinamajam paskirtą bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimo, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

15.8. Be to, nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su M. K. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Priešingai, manytina, kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta ir šios bausmės švelninti nėra pagrindo.

15.9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, M. K. paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal šio kodekso 10 straipsnį.

15.10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, M. K. paskirta subendrinta bausmė subendrintina ir su bausme, paskirta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal šio kodekso 11 straipsnį.

15.11. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas M. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025-03-22 12.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2025 m. gruodžio 18 d. (5 t., b. l. 79-82, 83-86, 95-98, 128-132; 6 t., b. l. 14-16).

15.12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu M. K. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendį.

15.13. M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

16. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 582,15 Eur civilinį ieškinį už sužalotajam R. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 91-94). 2025-09-10 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė raštą, jog Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos perėmė Šiaulių teritorinės ligonių kasos teises, palaiko civilinį ieškinį dėl 582,15 Eur žalos atlyginimo (5 t., b. l. 6).

16.1. Su kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, jog Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kaltinamojo M. K. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 582,15 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys už nukentėjusiojo R. R. gydymą tenkintinas, nes kaltinamasis M. K. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jo padaryta nusikalstama veika.

Dėl proceso išlaidų

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025-11-12 patikslintą pažymą Nr. APD-2025-12682, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. K. 1 017,05 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (6 t., b. l. 73-75).

17.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

17.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent kaltinamajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

17.3. Šioje byloje kaltinamajam Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi privalomai buvo skirta gynėja advokatė, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu (6 t., b. l. 2). Nors kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra pagrįstas, kaltinamajam M. K. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažymomis, gynėja kaltinamajam buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau šis prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai atmestinas.

17.4. Vadovaujantis teismų praktika, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 51 straipsnio 1 dalis) paprastai neišieškomos ir tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme nuteistam kaltinamajam, kadangi šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš tokio kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-51-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-227-697/2022; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-94-1076/2023, 1A-130-1020/2023). Taigi, BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nenumatytais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi diskrecijos teisę valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo (nuteistojo). Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis M. K. nuo 2025-03-22 yra suimtas, gynėjas jam buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nekilnojamojo turto kaltinamasis neturi, duomenų apie jo santaupas byloje nėra, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo M. K. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

18. Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

18.1. Daiktiniai įrodymai, t. y. 2025-03-28 iš Klaipėdos universiteto ligoninės ūkio reikalų tvarkytojos O. B. išreikalauti nužudyto nukentėjusiojo R. R. mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“ ir rūbai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu: 1) sportinių batelių pora, supakuota popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) džemperis ,,PUMA“, supakuotas popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini), 3) pilkos spalvos sportinės kelnės ir rožinės spalvos sportinės kelnės, supakuotos popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 4) juodi marškinėliai trumpomis rankovėmis, supakuoti popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 5) dvi poros kojinių, supakuotos popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 6) mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“, supakuotas popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 7) raudona žieminė striukė, supakuota popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini), kurios kišenėse rasta: dantų plokštelė, supakuota popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); regėjimo akiniai, supakuoti popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); du pradaryti cigarečių pakeliai ,,NZ GOLD“ (viename cigarečių pakelyje 16 vnt. cigarečių, kitame 12 vnt. cigarečių), supakuoti popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai) (2 t., b. l. 81-89), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

18.2. Daiktiniai įrodymai, gauti tyrimo metu atlikus objektų tyrimus: 1) vokas, kuriame yra vienas vokas su užspaudžiamu maišeliu, supakuotas popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) vokas, kuriame yra penki tamponai su nuoplovomis, supakuotas popieriniame pakete Nr. (duomenys neskelbtini); 3) vokas, kuriame yra nuoplova su biologiniais pėdsakais nuo stiklainio, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 4) vokas, kuriame yra R. R. lyginamasis kraujo pavyzdys, M. K. ir A. R. lyginamieji seilių pavyzdžiai, supakuotas popieriniame voke Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 8 vokai, gauti atlikus nužudytojo R. R. lavono tyrimą (su R. R. galvos plaukais, rankų pirštų nagais), supakuoti popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai) (2 t., b. l. 81-89), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

18.3. Daiktiniai įrodymai, paimti tyrimo metu: 1) M. K. dešinės rankos panagių turinys, supakuotas popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) M. K. kairės rankos panagių turinys, supakuotas popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 3) M. K. DNR seilių ėminys, supakuotas popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 4) M. K. daktiloskopinė kortelė, supakuota popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 5) nužudytojo R. R. daktiloskopinės kortelės ir panagių nuoplovos, supakuotos popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 6) liudytojos A. B. DNR seilių ėminys, supakuotas popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 7) liudytojos A. B. daktiloskopinė kortelė, supakuota popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai) (2 t., b. l. 81-89), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

18.4. Daiktiniai įrodymai, paimti įvykio vietos apžiūros metu: 1) bendro naudojimo patalpoje rastas mėlynos spalvos žiebtuvėlis su galimais rankų pėdsakais, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) bendro naudojimo patalpoje rastas baltos spalvos žiebtuvėlis su galimais rankų pėdsakais, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 3) bendro naudojimo patalpoje rastas dantų protezas su galimai krauju, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 4) bendro naudojimo patalpoje rastas galimai dantis su galimai krauju, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 5) bendro naudojimo patalpoje rastas popierius su galimai krauju, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 6) bendro naudojimo patalpoje nuo stiklinio staliuko paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 7) bendro naudojimo patalpoje nuo rasto mėlyno žiebtuvėlio mygtuko paimta nuoplova, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 8) bendro naudojimo patalpoje nuo rasto baltos spalvos žiebtuvėlio ratuko paimta nuoplova, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 9) bendro naudojimo patalpoje rastas pirkimo kvitas su galimai krauju, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 10) bendro naudojimo patalpoje rasta popieriaus skiautė su galimai krauju, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 11) bendro naudojimo patalpoje rasta cigaretės nuorūka su galimai krauju, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 12) bendro naudojimo patalpoje rasta juoda kepurė su biologiniais pėdsakais, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 13) bendro naudojimo patalpoje rastas stiklinis stikliukas su galimais rankų pėdsakais, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 14) bendro naudojimo patalpoje ant palangės rastas stiklainis su galimai krauju, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 15) bendro naudojimo patalpoje nuo rastų butelių kaklelių paimtos nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, dantų protezas su galimai krauju, supakuoti popierinėje dėžėje Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 16) bendro naudojimo patalpoje rasti 8 vnt. plastikinių butelių, supakuoti popierinėje dėžėje Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 17) bendro naudojimo patalpoje rasti 13 vnt. plastikinių butelių su galimais rankų pėdsakais, supakuoti popierinėje dėžėje Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 18) bendro naudojimo patalpoje rasti 10 vnt. plastikinių butelių su galimais rankų pėdsakais, supakuoti popierinėje dėžėje Nr. POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai) (2 t., b. l. 81-89), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

18.5. Daiktiniai įrodymai, t. y. M. K. asmens apžiūros metu paimti: 1) M. K. panagių nuoplova nuo dešinės rankos, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) M. K. panagių nuoplova nuo kairės rankos, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 3) M. K. juodos spalvos kojinės, supakuotos popieriniame pakete Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini) M. K. pilkos spalvos sportiniai marškinėliai, supakuoti popieriniame pakete Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai) (2 t., b. l. 81-89), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

18.6. Daiktiniai įrodymai - pagalvė su raudonos spalvos, galimai kraujo dėmėmis, paimta iš bendro naudojimo patalpos, M. K. juodos spalvos sportinės kelnės su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo, 2025-07-24 nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai) (5 t., b. l. 151-152), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

18.7. Daiktinis įrodymas - amfetaminas (bendras kiekis 0,274 g, grynos psichotropinės medžiagos kiekis 0,045 g), perduotas saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybai, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 76-77), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

18.8. Daiktiniai įrodymai - skaitmeninės laikmenos (7 vnt.), USB raktas, esantys voke, prisegtame prie 5 tomo bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, M. K. paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę M. K. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, M. K. paskirtą subendrintą bausmę bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su bausme, paskirta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti M. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025-03-22 12.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2025 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu M. K. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendį.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 582,15 Eur civilinį ieškinį tenkinti ir iš M. K. priteisti civilinio ieškovo naudai 582,15 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. K. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus, t. y. 2025-03-28 iš (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės ūkio reikalų tvarkytojos O. B. išreikalautą nužudyto nukentėjusiojo R. R. mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ ir rūbus, kuriais jis vilkėjo įvykio metu: 1) sportinių batelių porą, supakuotą popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) džemperį ,,PUMA“, supakuotą popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 3) pilkos spalvos sportines kelnes ir rožinės spalvos sportines kelnes, supakuotas popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 4) juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis, supakuotus popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 5) dvi poras kojinių, supakuotas popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 6) mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, supakuotą popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 7) raudoną žieminę striukę, supakuotą popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini), kurios kišenėse rasta: dantų plokštelė, supakuota popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); regėjimo akiniai, supakuoti popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); du pradaryti cigarečių pakeliai ,,NZ GOLD“ (viename cigarečių pakelyje 16 vnt. cigarečių, kitame 12 vnt. cigarečių), supakuoti popieriniame pakete Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus, gautus tyrimo metu atlikus objektų tyrimus: 1) voką, kuriame yra vienas vokas su užspaudžiamu maišeliu, supakuotą popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) voką, kuriame yra penki tamponai su nuoplovomis, supakuotą popieriniame pakete Nr. (duomenys neskelbtini); 3) voką, kuriame yra nuoplova su biologiniais pėdsakais nuo stiklainio, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 4) voką, kuriame yra R. R. lyginamasis kraujo pavyzdys, M. K. ir A. R. lyginamieji seilių pavyzdžiai, supakuotą popieriniame voke Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 8 vokus, gautus atlikus nužudytojo R. R. lavono tyrimą (su R. R. galvos plaukais, rankų pirštų nagais), supakuotus popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus, paimtus tyrimo metu: 1) M. K. dešinės rankos panagių turinį, supakuotą popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) M. K. kairės rankos panagių turinį, supakuotą popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 3) M. K. DNR seilių ėminį, supakuotą popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 4) M. K. daktiloskopinę kortelę, supakuotą popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 5) nužudytojo R. R. daktiloskopines korteles ir panagių nuoplovas, supakuotas popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 6) liudytojos A. B. DNR seilių ėminį, supakuotą popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini); 7) liudytojos A. B. daktiloskopinę kortelę, supakuotą popieriniame voke Nr. LIETUVOS POLICIJA (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus, paimtus įvykio vietos apžiūros metu: 1) bendro naudojimo patalpoje rastą mėlynos spalvos žiebtuvėlį su galimais rankų pėdsakais, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) bendro naudojimo patalpoje rastą baltos spalvos žiebtuvėlį su galimais rankų pėdsakais, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 3) bendro naudojimo patalpoje rastą dantų protezą su galimai krauju, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 4) bendro naudojimo patalpoje rastą galimai dantį su galimai krauju, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 5) bendro naudojimo patalpoje rastą popierių su galimai krauju, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 6) bendro naudojimo patalpoje nuo stiklinio staliuko paimtą nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 7) bendro naudojimo patalpoje nuo rasto mėlyno žiebtuvėlio mygtuko paimtą nuoplovą, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 8) bendro naudojimo patalpoje nuo rasto baltos spalvos žiebtuvėlio ratuko paimtą nuoplovą, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 9) bendro naudojimo patalpoje rastą pirkimo kvitą su galimai krauju, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 10) bendro naudojimo patalpoje rastą popieriaus skiautę su galimai krauju, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 11) bendro naudojimo patalpoje rastą cigaretės nuorūką su galimai krauju, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 12) bendro naudojimo patalpoje rastą juodą kepurę su biologiniais pėdsakais, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 13) bendro naudojimo patalpoje rastą stiklinį stikliuką su galimais rankų pėdsakais, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 14) bendro naudojimo patalpoje ant palangės rastą stiklainį su galimai krauju, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 15) bendro naudojimo patalpoje nuo rastų butelių kaklelių paimtas nuoplovas su galimais biologiniais pėdsakais, dantų protezą su galimai krauju, supakuotus popierinėje dėžėje Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 16) bendro naudojimo patalpoje rastus 8 vnt. plastikinių butelių, supakuotus popierinėje dėžėje Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 17) bendro naudojimo patalpoje rastus 13 vnt. plastikinių butelių su galimais rankų pėdsakais, supakuotus popierinėje dėžėje Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 18) bendro naudojimo patalpoje rastus 10 vnt. plastikinių butelių su galimais rankų pėdsakais, supakuotus popierinėje dėžėje Nr. POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus, t. y. M. K. asmens apžiūros metu paimtus: 1) M. K. panagių nuoplovą nuo dešinės rankos, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 2) M. K. panagių nuoplovą nuo kairės rankos, supakuotą popieriniame voke Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 3) M. K. juodos spalvos kojines, supakuotas popieriniame pakete Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini); 4) M. K. pilkos spalvos sportinius marškinėlius, supakuotus popieriniame pakete Nr. POLICIJA (duomenys neskelbtini), 2025-06-12 nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - pagalvę su raudonos spalvos, galimai kraujo dėmėmis, paimtą iš bendro naudojimo patalpos, M. K. juodos spalvos sportines kelnes su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo, 2025-07-24 nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Telšiai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą - amfetaminą (bendras kiekis 0,274 g, grynos psichotropinės medžiagos kiekis 0,045 g), perduotą saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybai, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - skaitmenines laikmenas (7 vnt.), USB raktą, esančius voke, prisegtame prie 5 tomo bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.