Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens bankrutavusios viešosios įstaigos „D.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir R. T. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „NT valdos“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, bankrutavusi viešoji įstaiga „D.“, antstoliai D. Š., A. N., B. P., R. V., V. M., J. B., G. B., D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) ir santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d. išduotas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie santuoką. Pareiškėjai, nurodę, kad santuoka nutrūko dėl jų skirtingų charakterių, nevienodo požiūrio į gyvenimą ir šeimą, jog bendro priimtino požiūrio nerado, blogėjant santykiais, bendro ūkio netvarkant, negyvenant santuokinio gyvenimo, nematė jokios galimybės vėl pradėti gyventi kartu, todėl prašė abiejų sutuoktinių sutikimu panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) d. apskaitytą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) d. sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje; taip pat patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.

10. Pirmosios instancijos teismui tenkinus pareiškėjų prašymą, suinteresuotas asmuo BVšĮ „D.“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės dėl to, kad suinteresuotas asmuo BVšĮ „D.“ nebuvo informuotas apie pareiškėjų prašymo nagrinėjimą. Prašydamas pripažinti 37 018,21 Eur skolą suinteresuotam asmeniui BVšĮ „D.“ pareiškėjų solidaria prievole, suinteresuotas asmuo BVšĮ „D.“ nurodo, kad žala buvo padaryta, kai pareiškėjų santuoka dar nebuvo faktiškai iširusi, todėl jų prievolė solidari. Pareiškėja, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, teigia, kad suinteresuotas asmuo BVšĮ „D.“ buvo informuotas, turėjo teisę pateikti savo poziciją dėl pareiškėjų prašymo. Be to, 37 018,21 Eur skola yra ne pareiškėjų solidari prievolė, o pareiškėjo asmeninė.

11. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

12. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šie reikalavimai privalomi ir tais atvejais, kai santuokos nutraukimo procesas vyksta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).

14. Pasisakydamas dėl kreditorių teisių gynybos, kai šie kreditoriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių padarinių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019).

15. Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo minėti išaiškinimai dėl kreditorių teisių gynimo būdų yra pateikti būtent šiame kontekste. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan.

16. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui BVšĮ „D.“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1451-866/2020 iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 21 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-451-450/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis palikta nepakeista). Suinteresuoto asmens BVšĮ „D.“ bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tamtamas“. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad pranešimas apie pareiškėjų prašymo nagrinėjimą buvo išsiųstas BVšĮ „D.“, tačiau pranešime nurodant ne BVšĮ „D.“, o VšĮ „D.“. Iš byloje esančios 2020 m. balandžio 21 d. pažymos apie pranešimo įteikimą matyti, kad BVšĮ „D.“ skirtas pranešimas ir procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir įteikti adresu (duomenys neskelbtini). Iš nurodytos pažymos matyti, jog procesinius dokumentus ir pranešimą priėmė pareiškėja R. T..

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

18. Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniams nutraukiant santuoką vienu iš jų kreditorių buvo nurodyta VšĮ „D.“, o ne BVšĮ „D.“, taip pirmosios instancijos teismui neatskleidžiant fakto, jog suinteresuotam asmeniui BVšĮ „D.“ iškelta bankroto byla. Byloje jau nustatyta, jog suinteresuoto asmens BVšĮ „D.“ bankroto administratorė yra UAB „Tamtamas“, todėl visi procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami suinteresuoto asmens BVšĮ „D.“ bankroto administratorei UAB „Tamtamas“ (direktoriui P. P.) adresu Klaipėdoje, Smilčių g. 6, o ne pareiškėjos R. T. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi suinteresuotas asmuo BVšĮ „D.“ turi bankroto administratorę, kuriai ir turi būti visi procesiniai dokumentai bei pranešimai siunčiami, o pareiškėja neturėjo teisės tokių dokumentų ir pranešimo priimti bei pasirašyti už BVšĮ „D.“, darytina išvada, jog šis pareiškėjų kreditorius apie jo turtiniams interesams turintį įtakos procesą santuokos nutraukimo byloje nebuvo informuotas. Kreditorius reiškia savarankiškus reikalavimus pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje ir, be kitų apeliacinio skundo argumentų ir prašymų, prašo vieno sutuoktinio kreditoriaus įsipareigojimą, kuris jau priteistas teismo sprendimu, pripažinti solidariąja abiejų sutuoktinių prievole.

19. Faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai – absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jau konstatuota, jog suinteresuotas asmuo BVšĮ „D.“ nebuvo informuotas apie pareiškėjų prašymo nagrinėjimą, dokumentai turėjo būti siunčiami jo bankroto administratorei UAB „Tamtamas“, tačiau buvo įteikti pareiškėjai R. T.. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo BVšĮ „D.“ remiasi šia aplinkybe.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nepranešus apie nagrinėjimą suinteresuotam asmeniui BVšĮ „D.“ (bankroto administratorei UAB „Tamtamas“), kaip pareiškėjų kreditorei, nebuvo galima tinkamai įvertinti bylos aplinkybes ir tinkamai taikyti proceso teisę reglamentuojančias normas, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kurį apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

24. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkinamas, pagrindo priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra, todėl šis prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.