Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios viešosios įstaigos „Doctum“ ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, atsakovas neneigė, kad, būdamas ieškovės vadovu, turėjo teisinę pareigą organizuoti ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, rūpintis apskaitos registrų išsaugojimu (VĮĮ 9 straipsnio 4 dalis, 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BAĮ 4 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis). Byloje taip pat nebuvo ginčo, kad atsakovas ieškovės vadovo pareigas ėjo nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. vasario 21 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą. Atsakovas taip pat neginčijo ieškovės teiginio, kad per visą ieškovės veiklos laikotarpį Juridinių asmenų registrui nebuvo teikti finansinės atskaitomybės dokumentai.

6. Išanalizavus byloje pateiktus dokumentus, taip pat išklausius bylos šalių atstovų paaiškinimus, aišku, kad iki šios dienos atsakovas ieškovės bankroto administratoriui yra perdavęs tik dalį įstaigos finansinės apskaitos dokumentų. Už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymą atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1408-866/2019 buvo paskirta bauda. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas dalimis teikė ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasos knygą už 2015 ir 2016 metus, atlyginimo žiniaraščius ir kt.). Tačiau vientisi buhalterinės apskaitos rinkiniai į bylą nebuvo pateikti. Savo pozicijos, kad dalies dokumentų negali pateikti, nes juos yra paėmę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės bankroto administratorius pagrįstai teigia, jog atsakovas, eidamas ieškovės vadovo pareigas, neužtikrino, kad ieškovės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis BAĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (CPK 185 straipsnis). Dėl to negalima nustatyti tikslios ieškovės turto sudėties, turto panaudojimo aplinkybių. Juolab, kad tokį faktą patvirtina ir ieškovės bankroto administratoriaus ieškinyje išdėstyti argumentai, kuriuos pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai: remiantis ieškovės banko sąskaitos išrašu įstaiga per 2016 metus iš kitų asmenų gavo 48 456,33 Eur, kai įstaigos veiklos rezultatų ataskaitoje deklaruotos tik 6 132 Eur pajamos.

7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to, pagal kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 23 punktas). Taigi, atsakovas savo poziciją, kad ieškovės lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį įstaigos veikloje ar kad dalis ieškovės bankroto administratoriaus nurodomų lėšų iš tiesų yra ne gautos lėšos, o įstaigos neįgyvendintos reikalavimo teisės, turėjo pagrįsti konkrečiais įrodymais.

8. Įstaigai padarytą žalą ieškovės bankroto administratorius sieja su tuo, kad, nesant buhalterinės apskaitos dokumentų, labiau tikėtina, jog atsakovas įstaigos lėšas panaudojo savo interesų tenkinimui. Ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, turintis savo teises ir pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, VĮĮ 2 straipsnio 1 dalis). Viešųjų įstaigų veikla yra pagrįsta įstaigos, kaip juridinio asmens, ir jos dalyvių turto atskirumo principu. Nepriklausomai nuo to, kad ginčo laikotarpiu (2015–2018 metais) atsakovas buvo ieškovės dalyvis, eidamas vadovo pareigas, atsakovas turėjo užtikrinti, jog, tvarkant įstaigos turtą, nurodytas principas nebus pažeistas. Ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto panaudojimas ne jo veiklos tikslams arba ne pagal teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus dalyvio interesais savaime lemia ir juridinio asmens interesų pažeidimą. Dėl to formaliai kiekviena lėšų suma, kuri vadovo, o kartu ir dalyvio, panaudota ne įstaigos veiklos tikslais, atitinka žalos požymius.

9. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 7 237,02 Eur, negali lemti išvados, jog atsakovo atsakomybė prieš įstaigą besąlygiškai turėtų būti ribojama nurodytų reikalavimų apimtyje. Atsakovo deliktinė atsakomybė šiuo konkrečiu atveju siejama su tuo, kad jis galbūt ieškinyje nurodytą ieškovei priklausančių lėšų sumą panaudojo savo asmeniniams tikslams. Taigi kiekviena ne pagal paskirtį panaudota lėšų suma yra ieškovės žala, pasireiškianti turto praradimu. Esant tokiai situacijai, ieškovės patirta žala dėl atsakovo veiksmų gali viršyti bendrą įstaigos įsipareigojimų kreditoriams dydį, juolab, kad negalima atmesti ir to, jog ne visi kreditoriai galėjo pareikšti reikalavimus bankroto procese. Ieškovės reikalavimo apimties subordinavimas kreditorių reikalavimų sumai lemtų ribotos juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės principo pažeidimą. Antra vertus, jeigu iš juridinio asmens vadovo (o kartu ir dalyvio) išieškota suma viršytų kreditorių reikalavimus, likusią bankroto procese sumą, t. y. skirtumą tarp įstaigai grąžintų ir kreditorių reikalavimų tenkinimui panaudotų lėšų, įstaigos dalyvis turėtų teisę susigrąžinti ĮBĮ nustatyta tvarka. Taip pat teisiškai nereikšmingas ir atsakovo atsikirtimas, kad ieškovės bankroto administratorius nėra perėmęs iš atsakovo dalies įstaigos turto. Įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudaro kitokio pobūdžio teisiniai faktai – žalos padarymą ieškovės bankroto administratorius sieja ne su automobilio neperdavimu, o su įstaigos lėšų panaudojimu ne pagal paskirtį.

10. Pridurtina, kad pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal laiko ir pagrindo kriterijus sudaro keli atskiri epizodai: 2015–2016 metai ir 2017–2018 metai. Pirmuoju laikotarpiu, anot ieškovės bankroto administratoriaus, atsakovas iš įstaigos banko sąskaitos į savo sąskaitą pervedė 29 000 Eur. Įstaigos apskaitoje nėra dokumentų, kurie pagrįstų 22 715,07 Eur dydžio nurodytos sumos dalies panaudojimą. Antruoju laikotarpiu žalos padarymo faktą ieškovės bankroto administratorius grindžia tuo, kad atsakovas arba neperdavė bankroto administratoriui 14 226 Eur, arba nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog nurodyta lėšų suma buvo panaudota ieškovės veiklai vykdyti, o ne asmeniniais atsakovo tikslais. Dėl kiekvieno iš nurodytų epizodų, įvertinus jų faktinio pagrindo skirtumus, pasisakytina atskirai.

Dėl ieškovės lėšų panaudojimo 2015–2016 metais.

11. Remiantis byloje pateiktu ieškovės banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2015 metais į ieškovo asmeninę sąskaitą buvo pervesti 1 300 Eur, o 2016 metais – 28 600 Eur (I t., b. l. 48-76). Atsikirsdamas į ieškovės argumentus, kad nurodytos sumos tikėtina, jog buvo panaudotos atsakovo asmeniniais tikslais, atsakovas nurodė, jog 2 300 Eur sumokėjo MB „Kraštovaizdžio gidas“, 16 700 Eur – MB „Margio giria“, o 9 206,47 Eur panaudojo ieškovės darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti.

13. Iš nurodyto aišku, kad ieškovės argumentai, jog formaliai pagal įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos atsakovas iki šios dienos yra perdavęs ieškovės bankroto administratoriui, negalima nustatyti, kur buvo panaudoti atsakovui išmokėti 22 715,07 Eur (28 600 Eur – 5 885,93 Eur), yra pagrįsti. Kaip minėta, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų, atsakovas iškėlė versiją, kad iš nurodytos sumos 19 000 Eur sumokėjo MB „Kraštovaizdžio gidas“ ir MB „Margio giria“. Įvertinus atsakovo pateiktus dokumentus, taip pat atsižvelgus į byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, nurodyta atsakovo versija laikytina iš dalies pagrįsta.

14. Visų pirma, atsakovas į bylą pateikė MB „Kraštovaizdžio gidas“ ieškovei 2015 m. lapkričio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KG Nr. 008, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti MB „Kraštovaizdžio gidas“ už konsultavimo paslaugas 2 300 Eur (I t., b. l. 128). Taip pat atsakovas pateikė ieškovės 2016 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderį, kuriuo įformintas 2 300 Eur, skirtų apmokėti nurodytą MB „Kraštovaizdžio gidas“ sąskaitą, išdavimas atsakovui, ir MB „Kraštovaizdžio gidas“ 2019 m. spalio 30 d. patvirtinimą, kad ieškovė yra apmokėjusi paminėtą sąskaitą (I t., b. l. 129; II t., b. l. 64). Ieškovės banko sąskaitos išraše duomenų, kad būtų buvę atlikti mokėjimai MB „Kraštovaizdžio gidas“, nėra. Dėl to negalima kaip nepagrįsto atmesti atsakovo atsikirtimo, kad ieškovės įsiskolinimas MB „Kraštovaizdžio gidas“ buvo apmokėtas ieškovės lėšomis, pervestomis į atsakovo asmeninę banko sąskaitą. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė nekėlė klausimo, kad ieškovės ir MB „Kraštovaizdžio gidas“ galėjo nesieti teisiniai santykiai, kurių pagrindu išrašyta nurodyta sąskaita.

15. Antra, faktą, kad 16 700 Eur ieškovės lėšų buvo panaudota atsiskaityti su MB „Margio giria“, atsakovas grindžia tarp ieškovės ir MB „Margio giria“ 2015 m. kovo 3 d. pasirašyta Sutartimi Nr. 2015/03/032, MB „Margio giria“ 2016 m. kovo 9 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra MARG2016 Nr. 001, ieškovės 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. kasos išlaidų orderiais, MB „Margio giria“ 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. kasos pajamų orderiais (I t., b. l. 124-127; II t., b. l. 45-47). Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas yra ir MB „Margio giria“ vadovas bei dalyvis. Taigi paminėta 2015 m. kovo 3 d. Sutartis Nr. 2015/03/032 buvo pasirašyta tarp susijusių asmenų. Pagal šios sutarties 1.1 ir 2.1 punktus MB „Margio giria“ turėjo teikti ieškovei konsultavimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones paslaugas. Tiek iš sandorio turinio, tiek iš atsakovo atstovo paaiškinimų galima spręsti, kad konkreti paslaugų kaina iš anksto nebuvo sutarta, o paslaugų suteikimo faktą ir apimtis turėjo pagrįsti vien tik MB „Margio giria“ išrašyta sąskaita. Aptariamos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės, neapibrėžtas sutarties dalykas, ieškovės ir MB „Margio giria“ ryšiai kelia abejonių tokio sandorio faktiniu realumu. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, remiantis kuriais būtų galima nustatyti, kad Sutartyje Nr. 2015/03/032 nurodytos paslaugos iš tiesų buvo teiktos. Pridurtina, kad iš esmės analogiškas konsultavimo paslaugas ieškovė pagal 2015 m. kovo 3 d. Sutartį Nr. 2015/03032 turėjo teikti MB „Margio giria“ (II t., b. l. 45–47). Tai leidžia teigti, kad nurodytos Sutarties Nr. 2015/03/032 sudarymas neturėjo objektyvios ekonominės logikos ir tikslo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad MB „Margio giria“ atlikti mokėjimai buvo įtraukti į ieškovės ūkinių operacijų registrą. Aptariamame kontekste svarbu ir tai, kad atsakovas nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl atsiskaitymui su MB „Margio giria“ reikėjo taikyti tokį modelį, kai įstaigos lėšos pervedamos į atsakovo banko sąskaitą, tuomet pagal atsakovo versiją išgryninamos ir įnešamos į įstaigos kasą, tuomet išimamos ir jomis atsiskaitoma su MB „Margio giria“ (II t., b. l. 65–101). Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad MB „Margio giria“ 2016 m. birželio 14 d. buvo pervesta 550 Eur, t. y. atsiskaitymams tarp nurodytų subjektų taikytas ir toks būdas (I t., b. l. 68).

16. Tai, kad atsakovo versija dėl mokėjimų MB „Margio giria“ teisėtumo yra nepagrįsta, patvirtina ne tik nurodyti argumentai. Atsakovo pateiktame ieškovės kasos išraše nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 30 d. kasoje lėšų nebuvo (II t., b. l. 44). O 2017 m. gruodžio 31 d. balanse fiksuota, kad ieškovė 2016 metų pabaigoje turėjo 6 132 Eur piniginių lėšų (I t., b. l. 78). Pagal ieškovės banko sąskaitos išrašą įstaigos banko sąskaitoje tokio dydžio lėšų taip pat nebuvo. Vadinasi, atsakovo bylos nagrinėjimo metu teikti apskaitos dokumentai prieštarauja jo paties pasirašytuose ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, kuriuos atsakovas vienintelius perdavė ieškovės bankroto administratoriui, įrašytiems duomenims. Tokie prieštaravimai, papildomai įvertinus MB „Margio giria“ ir atsakovo ryšį, suponuoja, kad atsakovas nepagrindė, jog 2015 m. kovo 3 d. Sutartis Nr. 2015/03032 iš tiesų buvo vykdoma, o atsakovas 16 700 Eur ieškovės lėšų panaudojo ieškovės veikloje, t. y. atsiskaitymui pagal realų sandorį.

17. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad 2015–2016 metais atsakovas be jokio teisėto pagrindo panaudojo 21 715,07 Eur (22 715,07 Eur + 1 300 Eur – 2 300 Eur). Ši suma traktuotina kaip ieškovės dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirta žala.

Dėl ieškovės lėšų panaudojimo 2017–2018 metais.

18. Pagal ieškovės 2018 m. rugsėjo 30 d. veiklos rezultatų ataskaitą, pasirašytą atsakovo, įstaiga už suteiktas paslaugas 2017 metais turėjo gauti 8 400 Eur pajamas, o 2018 metais – 6 300 Eur (II t., b. l. 25). 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės veiklos rezultatų ataskaitoje, pasirašytoje atsakovo, taip pat nurodyta, kad 2017 metais ieškovė gavo 8 400 Eur dydžio pajamas (II t., b. l. 28). Gindamasis nuo ieškovės reikalavimo, suformuluoto už 2017–2018 metus, atsakovas iškėlė versiją, kad paminėtose veiklos rezultatų ataskaitose buvo padarytos klaidos – planuotos iš MB „Margio giria“ gauti pajamos priskirtos prie gautų. Tokia atsakovo versija atmestina kaip nepagrįsta.

19. Pirmiausia atsakovui buvo siūlyta teikti papildomus įrodymus, galinčius pagrįsti jo teiginį, kad, pildydamas finansinės atskaitomybės dokumentus, dvejus metus iš eilės jis padarė klaidą. Šį atsikirtimą atsakovas grindė tik savo paties sudarytu ieškovės debitorių sąrašu, ieškovės ir MB „Margio giria“ 2015 m. lapkričio 6 d. pasirašyta Sutartimi Nr. 2015/11/0602 (I t., b. l. 193). Vykdydamas jam priskirtą įrodinėjimo pareigą, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė faktiškai vykdė nurodytą sandorį (pvz., kad buvo parengtos paraiškos paramai gauti ir pan.). Kita vertus, pagal atsakovo atstovo paaiškinimą, Sutarties Nr. 2015/11/0602 4.1 punkte buvo įtvirtinta ne terminuota, bet sąlyginė MB „Margio giria“ atsiskaitymo už paslaugas prievolė. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad nurodyta sąlyga iki šios dienos nėra įvykusi, atsakovas taip pat nepateikė. Antra vertus, jeigu nurodyta sąlyga iki šios dienos nėra suėjusi, logiškai nepaaiškinama, kodėl atsakovas, pildydamas ieškovės finansinės veiklos dokumentus, nurodė, kad dalies paslaugų kainos turėjo būti sumokėta iki 2017 m. gruodžio 31 d., o kita dalis 2018 metais. Paminėti atsakovo versijos prieštaravimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų, jog labiau tikėtina, kad 14 700 Eur suma buvo gauta (ir nebūtinai iš MB „Margio giria“ (žr. sprendimo 15 ir 16 punktuose išdėstytus argumentus) ieškovės veikloje, tačiau panaudota ne ieškovės interesais.

20. Aplinkybė, kad atsakovas atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo nurodęs, jog ieškovė turi debitorinį reikalavimą MB „Margio giria“, yra nereikšminga, nes tokio reikalavimo egzistavimo klausimas, taip pat įstaigos balanse apskaityto turto panaudojimo aplinkybės tiesiogiai nebuvo ieškovės bankroto bylos teisminio nagrinėjimo dalyku. Atsakovo atsikirtimas, kad nėra jokių kitų dokumentų, kurie pagrįstų nurodytos sumos realumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Būtent atsakovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo padaryta klaida, t. y. paneigti ieškovės teiginį, jog 14 700 Eur dydžio lėšos buvo gautos ir panaudotos ne ieškovės veikloje, o atsakovo interesais.

21. Iš nurodytos ieškovės pajamų sumos – 14 700 Eur, atėmus realias, o ne buhalterines, ieškovės 2017 ir 2018 metais patirtas sąnaudas (išlaidos darbuotojų išlaikymui), darytina išvada, kad atsakovas ne pagal paskirtį panaudojo 14 226 Eur sumą (14 700 Eur – 282 Eur - 192 Eur). Ši suma taip pat traktuotina kaip ieškovės dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirta žala.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinami iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 35 941,07 Eur (21 715,07 Eur + 14 226 Eur) žalos atlyginimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Atsakovui, kaip buvusiam ieškovės vadovui, civilinė atsakomybė kyla už tai, kad nurodyta įstaigos lėšų suma buvo panaudota ne įstaigos veikloje. Aplinkybės, kad Iš atsakovo ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

23. Patenkinta 93,98 procentų (35 941,07 Eur / 38 241,07 Eur) ieškinio reikalavimų. Atsakovas advokatui už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 1 000 Eur, o ieškovė – 1 210 Eur (II t., b. l. 15, 16, 53-55). Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją atsakovas turėtų atlyginti ieškovei 1 137,16 Eur (1 210 Eur × 93,98 procentai) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė atsakovui – 60,02 Eur (1 000 Eur × 6,02 procentai). Įskaičius nurodytas sumas, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 1 077,14 Eur (1 137,16 Eur – 60,02 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą. Dėl to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 745 Eur žyminio mokesčio dalis ir 3,20 Eur (3,40 Eur × 93,98 procentai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo dalis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovei BVšĮ „Doctum“ 35 941,07 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 7 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35 941,07 Eur (trisdešimt penki tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt vienas euras ir 7 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 077,14 Eur (tūkstančio septyniasdešimt septynių eurų ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo A. T. į valstybės biudžetą 748,2 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.