- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2-5290-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00858-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- R. A.
- Advokatai
- Alius Galminas, Stasys Survila
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl įsiskolinimo už šildymo išlaidas, nemokėtų kredito įmokų ir dalies sumos už apmokėtą draudimo liudijimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5515,87 Eur skolą, kurią sudaro: 1753,00 Eur už šildymą, 3707,22 Eur už kredito įmokas, 55,65 Eur už draudimą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2020-08-27 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Minėtu sprendimu šalims asmeninės nuosavybės teise buvo priteista po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei priteistos 57/100 dalys, o atsakovui 43/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas). Buvo įtvirtintos solidarios šalių prievolės AB SEB bankui, prisiimtos pagal 2008-05-12 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais (toliau – Kredito sutartis). Atsakovas negyvena jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajamename, neprisidėjo prie šio namo išlaikymo, kredito įmokų nemokėjo. Kadangi atsakovas yra ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, tai jis turėjo ir turi pareigą prisidėti prie turto išlaikymo. Nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. atsakovas ieškovei už namo šildymą liko skolingas 599,00 Eur; nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. atsakovas ieškovei už namo šildymą liko skolingas 1154,00 Eur. Dėl kredito įmokų nemokėjimo, kuriuos atsakovas privalėjo mokėti pagal prisiimtus įsipareigojimus AB SEB bankui pagal Kredito sutartį, ir kuriuos už atsakovą pagal Kredito sutartį mokėjo ieškovė, atsakovas ieškovei yra skolingas 3707,22 Eur. Pagal Kredito sutartį šalys privalomai įsipareigojo drausti namą, bet kadangi atsakovas ignoravo Kredito sutarties vykdymą, tai ieškovė draudimo polisą apmokėjo už abu, atsakovas ieškovei liko skolingas 55,65 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas po santuokos nutraukimo jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudojo, tačiau jo dalimi naudojosi ir iki šiol naudojasi ieškovė, t.y. nuo bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo momento ginčo turtu naudojosi išimtinai tik ieškovė, kuri naudojosi ne tik jai, tačiau ir atsakovui priklausančia turto dalimi, todėl visą naudą iš naudojimosi turtu gavo/gauna būtent ieškovė. Ieškovė, neatlygintinai naudodamasi atsakovo dalimi, turi pareigą apmokėti ir išlaidas, susijusias su turto išlaikymu. Ieškovė nuo bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo momento naudojasi turtu, moka mokesčius, kurie iš esmės yra susiję su jos poreikių tenkinimu ir niekada atsakovui nereiškė reikalavimo apmokėti dalies išlaidų už komunalines paslaugas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, todėl ieškovei tenka pareiga išlaikyti turtą, kurį naudoja savo poreikiams tenkinti. Todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už šildymą priteisimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas sutikimo ieškovės nurodomoms išlaidoms nebuvo davęs, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti tokių išlaidų privalomumą ir būtinumą. Be to, ieškovė turėjo galimybę reguliuoti išlaidų šildymui dydį. Gyvendama individualiame name ieškovė turėjo galimybę patalpas šildyti taip, kad būtų ne tik užtikrinama minimali temperatūra, būtina tam, jog nebūtų pakenkta patalpoms, bet ir šildyti patalpas pagal savo poreikius. Ši aplinkybė parodo, kad ieškovės išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinojo pobūdžio, jos buvo susijusios su asmeniniais ieškovės poreikiais. Ieškovė siekia gyventi svetima sąskaita, t.y. naudotis visu turtu, gyventi šiltai ir patogiai bei reikšti reikalavimus, kad jos prabangaus gyvenimo kokybę apmokėtų atsakovas. Atsakovas nuo santuokos nutraukimo bylos turtu nesinaudoja ir naudotis negali dėl ieškovės konfliktiško elgesio. Be to, atsakovas turi šeimą, yra sudaręs santuoka, augina nepilnametį vaiką. Todėl atsakovo šeimai nėra jokių sąlygų ir galimybių gyventi ginčo turto dalyje. Šias aplinkybes ieškovė puikiai supranta. Ieškovės elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas, nesuderinamas su bendraturčių teisėmis ir pareigomis bei laikytinas piktnaudžiavimu teise. Dėl dalies kredito įmokų priteisimo ieškovė nenurodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių dėl reikalavimo dydžio, todėl atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu, kad yra skolingas ieškovei 3707,22 Eur sumą už solidariosios prievolės įvykdymą. Atsakovas taip pat nesutinka su skola už draudimo įmoką.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame, be kita ko, nurodo, kad teismas 2021-12-23 Klaipėdos apylinkės teismo spendimu civilinėje byloje Nr. e2-8126-941/2021 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl to paties bendro turto išlaikymo bei įmokų kreditoriui mokėjimo buvo priteisęs iš atsakovo R. A. 466,79 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 466,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme ir kt. Minėtame teismo sprendime buvo pasisakyta, kad ieškovė ir atsakovas yra ginčo gyvenamojo namo bendraturčiai, o tai, kad atsakovas nesinaudoja turtu, neatleidžia jo nuo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymo proporcingai jam priklausančiai daliai, todėl turi pareigą atlyginti su namo išlaikymu ir išsaugojimu susijusias išlaidas. Atsakovas neturi pareigos atlyginti su namo eksploatavimu ir ieškovės asmeninių poreikių tenkinimu (apšvietimu, naudojamo vandens pašildymu, vandens maisto gaminimu ir laikymu, skalbimu, įvairių buitinių prietaisų naudojimu ir kt.) susijusių išlaidų, tačiau tokių išlaidų atlyginimo ieškovė ir neprašo iš atsakovo priteisti. Tai, kad atsakovas dėl savo įsitikinimų ar kitų moralinių dalykų negyvena bendrame šalims priklausančiame name, nereiškia, jog jis neprivalo šio turto išlaikyti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame, be kita ko, nurodo, kad nuo pat santuokos nutraukimo proceso pradžios atsakovas neturėjo galimybės naudotis turtu dėl atsakovės konfliktiško elgesio. Ieškovė pareikšdama ieškinį siekia gyventi svetima sąskaita. Ieškovė neatlygintinai naudodamasi atsakovo dalimi, turi pareigą apmokėti ir išlaidas, susijusias su turto išlaikymu. Ieškovė faktiškai naudodamasi visu gyvenamuoju namu prisiėmė ir visas šio namo išlaikymo išlaidas. Tuo atveju, jeigu turtu naudojasi vienas bendraturtis, jis prisiima ir su naudojimusi turtu susijusias išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus remdamiesi procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad 2008 m. buvo paimtas kreditas namo statybai, šiuo metu kreditas yra išmokėtas. Kreditas buvo pabaigtas mokėti 2023 m. balandžio mėn. Skola susidarė nuo 2021 m. Banko darbuotojai paaiškino ieškovei, kad laiku nesumokėjus kredito įmokų, pirmą mėnesį siunčiamas įspėjamasis raštas (informacinio pobūdžio), antrą mėnesį siunčiamas įspėjimas, o trečią mėnesį bankas kreipiasi į antstolius. Siekdama išsaugoti turtą, kad nebūtų uždėtas areštas ir ieškovės daliai, ieškovė turėjo mokėti įmokas. Prie kredito bankui įkeistas turtas turi būti visada draudžiamas, tai viena iš kredito sąlygų. Draudimas daromas banko naudai visam sutarties galiojimo laikui. Šalys buvo problematiška šeima, nemokėjo reguliariai įmokų, todėl ieškovė gavo iš banko raštą, kuriuo prašė patvirtinti, kad turtas yra apdraustas. Ieškovės alga nedidelė, o kreditas buvo gana didelis, beveik 600,00 Eur per mėnesį. Ieškovė įsidarbino į antrą darbą, dirbo po 12 val. per dieną. Todėl ir prašo iš atsakovo dalies kredito įmokų, kurias sumokėjo ieškovė. Kitoje teismo byloje buvo pripažinta, kad atsakovas turi mokėti už turto išlaikymą. Jam buvo siunčiami raštai su raginimu sumokėti, bet atsakovas nedėjo jokių pastangų turtui išlaikyti. Turtas turi būti šildomas, nes tai yra namas. Namą šildo, kad nesupelytų sienos. Nešildant turto, įsimes pelėsis. Ieškovė šildo minimaliai, kad palaikytų temperatūrą. Kad užtikrintų tinkamą namo būklę. Atsakovui buvo siunčiami laiškai kiekvieną mėnesį, ji visada informuodavo atsakovą, kiek jis skolingas. Tų laiškų išsiuntė apie 100. Atsakovas arba neatsakė, arba atsakė nemandagiai. Buvo du katilai. Vienas katilas buvo užsidegęs, buvo atvažiavusi gaisrinė. Tas katilas neeksploatuojamas, teko praeitais metais šildyti vien elektra. Su UAB „Ignitis“ buvo sutartis, iki Naujųjų metų fiksuota kaina buvo mažesnė, po Naujųjų metų pakilo kainos, sausį buvo iki -16, išėjo daug kilovatų, nes namas didelis. Ieškovė šildo visas patalpas po truputį, kad nepradėtų pelyti. Ji kreipėsi į UAB „Ignitis“, kadangi ji viena negali mokėti kredito ir mokėti už šildymą, ir UAB „Ignitis“ atidėjo ieškovei skolą. Ji po truputį skolą išmokėjo per kelis mėnesius. Atsakovas su ieškove dėl nuomos ar panaudos nesitarė. Atsakovas nesiūlė ieškovei išsinuomoti jo dalį. Atsakovas bendravo su ieškove per buvusį advokatą. Teisminiai procesai tęsiasi jau ilgai, bet atsakovas nesugeba sumokėti. Ginčo name šiuo metu gyvena ieškovė, 2021-2022 metais gyveno ieškovė su šalių dukra. Ieškovė nesinaudoja visu gyvenamuoju namu. Ieškovė būna pirmame aukšte, kur yra virtuvė. Naudojasi vonios patalpomis. Antro aukšto patalpomis praktiškai nesinaudoja. Antrame aukšte yra dušas, juo naudojasi. Miegamasis yra antrame aukšte, miega ir pirmame, ir antrame aukšte, ten kur yra šilčiau. Antras aukštas yra mažai šildomas, ten gana šalta. Name yra galimybė užsukti šildymą antrame aukšte, o pirmame palikti. Antrame aukšte buvo sutrūkęs vamzdis, buvo iškviesti santechnikai, kad nesupelytų sienos, ieškovei teko šildyti antrą aukštą, kad nepablogintų namo būklės. Pagal kredito sutartį buvo privaloma apdrausti namą. Reikalaujama dalies draudimo už tuos metus, kai dar reikėjo mokėti kreditą. Kreditą baigė mokėti 2023 m. balandžio mėn. Pagal kredito sutartį draudimas privalomas. Naudojimosi namu tvarkos dar nenusistatė, yra kitas teisminis procesas pradėtas. Atsakovui siuntė laiškus su mokėtinomis sumomis elektroniniu paštu. Kai kada atsakovas atsakydavo, kartais neatsakydavo, kartais elektroninis laiškas grįždavo kaip nepristatytas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.Nurodė, jog atsakovas nors yra bendrasavininkas su ieškove, tačiau jis faktiškai savo nuosavybe negali naudotis, jis yra sukūręs naują šeimą, turi nepilnametį vaiką. Gyventi visiems kartu ginčo turte nebūtų galimybės dėl galimų konfliktų, taip pat negalima to būsto padalinti į du atskirus būstus. Atsakovas nurodė, kad miegamasis ir vonios kambarys (vienintelis name) yra antrame aukšte, o virtuvė pirmame. Todėl ieškovė naudojasi visu namu. Ieškovė gyvena viena namuose, todėl ir visą namą šildo. Atsakovas nemano, kad turėtų apmokėti už šildymą, nes name šildymą galima reguliuoti arba išjungti atskiruose kambariuose arba aukštuose. Dėl pelėsio paaiškino, kad namas sandarus, naujos statybos, tai maža galimybė, kad įsiveis pelėsis išjungus šildymą. Atsakovas mano, kad ieškovė šildė maksimaliai, nes ieškovė naudojasi visu namu. Nebuvo didelių šalčių, tai šildyti maksimaliai nereikėjo. Atsakovas neskaičiavo, koks būtų minimalus šildymas, nes jis daug metų tame name negyvena. Iš sąskaitų matyti, kad buvo maksimaliai šildoma. Minimalių šildymo kaštų nebandė nustatyti. Dideli kaštai rodo, kad buvo maksimaliai šildoma. Atsakovas nepripažįsta reikalavimo dėl dalies kredito įmokų sumokėjimo, nes negali ginčo turtu naudotis. Atsakovas neginčija fakto, kad jie buvo solidarūs skolininkai, tačiau ieškovė naudodamasi daug metų visu turtu nemokėjo nuomos mokesčio, todėl atsakovas neturėtų mokėti kredito įmokų. Tas kredito likutis turėtų būti ieškovės asmenine prievole. Atsakovas bendravo su draudimo kompanija, jam nurodė, kad namo draudimas nebuvo privalomas, nes likęs mokėtinas kredito likutis buvo nedidelis, keli tūkstančiai. Draudimo sutartį sudarė ieškovė, nepasitarusi su atsakovu, todėl jis neprivalo mokėti už draudimą, kuris nebuvo būtinas. Nežino, ar ieškovė buvo apie tai informuota. Ginčo name dvi šeimos negalėtų kartu gyventi, atsakovas negali naudotis bendru turtu, todėl mano, kad jis neprivalo padengti ieškovės prašomų išlaidų. Jokių panaudos sutarčių tarp šalių nebuvo sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl įsiskolinimo už bendro turto (gyvenamojo namo) šildymo išlaidas, nemokėtų kredito įmokų pagal solidariai prisiimtą atsakomybę už kredito grąžinimą ir dalies sumos už apmokėtą draudimo liudijimą apmokėjimo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. A. ir atsakovas R. A. yra buvę sutuoktiniai. Šalių santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020 nuo 2021-12-03. Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą po santuokos nutraukimo ieškovei J. A. priklauso ½ dalis 0,1027 ha žemės sklypo ir 57/100 dalys gyvenamojo namo, atsakovui priklauso ½ dalis 0,1027 ha žemės sklypo ir 43/100 dalys gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); abiejų šalių prievolės AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais - solidarios.
Šalims priklausantis namas – 2009–2013 m. statybos, bendrasis plotas 195,50 kv. m, naudingasis plotas 159,86 kv. m, gyvenamasis plotas 91,04 kv. m., garažų plotas 35,64 kv. m. Name įrengti vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas. Iš civilinės bylos Nr. e2-8126-941/2021 duomenų žinoma, kad pastato energetinio naudingumo klasė C, skaičiuojamos šiluminės energijos sąnaudos pastatui pašildyti 182,74 kWh/m2/m. Gyvenamajame name įrengti alternatyvūs šildymo būdai: elektra (oras-vanduo šildymo metodas) ir medžio granulėmis. Grindų šildymas sujungtas į vientisą sistemą.
Byloje nekilo ginčas, kad atsakovas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name negyvena.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už namo šildymo (elektra ir granulėmis) išlaidas, dalį sumokėtų kredito įmokų bankui ir dalį draudimo įmokos. Atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnio). Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prieturto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų nepriklausomai nuo to, ar jis realiai naudojasi ar nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (CK 4.83 straipsnis). T. y. daikto savininkas – bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis – privalo dalyvauti dengiant išlaidas, kurios patiriamos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdinabūtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingąsias ir vertingąsias savybes, neleisti turto būklei žymiai pablogėti. Tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Įprastinių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-903/2003, Nr. 3K-3-309/2006, 3K-3-182-916/2021).
Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti. Bendraskolių (sutuoktinų / buvusių sutuoktinių) santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolę ar jos dalį įvykdys kitas sutuoktinis. Sutuoktinis, įvykdęs kreditoriui solidariąją prievolę, turi teisę sumokėtos sumos reikalauti iš buvusio sutuoktinio. Jeigu vykdant prievolę buvo panaudotas asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, tai regreso teisė atsiranda, nepriklausomai nuo to, visas, ar dalis kredito yra apmokėta iš asmeninių kito sutuoktinio lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, Nr. 3K-3-127/2011, Nr. 3K-3-386/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, jog nors atsakovas ir negyveno jam priklausančiame turte (dalyje), tačiau CK normose reglamentuojama, kad atsakovo pareiga išlaikyti daiktą kyla iš nuosavybės teisės esmės. Daikto savininkas privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindamas nuosavybės teisę, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi atsakovas yra ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, tai jis turėjo ir turi pareigą prisidėti prie turto išlaikymo, tačiau visą ginčo laikotarpį jis to nedarė.
Dėl kompensacijos už šildymo išlaidas (t. y. už bendro turto išlaikymą) priteisimo
Atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais bei atstovo pateiktais paaiškinimais neginčija fakto, kad atsakovas neprisidėjo prie ieškinyje nurodyto turto išlaikymo nurodytu laikotarpiu. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl kompensacijos už šildymą, nes turte negyvena, juo nesinaudoja. Tačiau tai, kad atsakovas nesinaudoja turtu, neatleidžia jo nuo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymo proporcingai jam priklausančiai daliai.
Ginčo laikotarpis 2021 m. lapkričio mėn. – 2022 m. balandžio mėn., bei 2022 m. lapkričio mėn. – 2023 m. kovo mėn. Remiantis viešai skelbiamais statistiniais duomenimis, šildymo sezonas dažniausiai, priklausomai nuo paros temperatūros, baigiamas balandžio 15–20 dienomis. Ieškovė apskaičiavo ir pateikė į bylą įrodymus (sąskaitas, mokėjimus, skaičiavimus), kad atsakovas minėtu laikotarpiu prie namo šildymo turėjo prisidėti 1753,00 Eur suma. Atsakovas kėlė ginčą, kad ieškovė per daug minėtu laikotarpiu šildė namą, kad nesistengė taupyti, anot jo, ji namą šildė maksimaliai, netaupydama. Tačiau, koks būtų minimalus šildymas, kokios būtų minimalaus šildymo išlaidos, kokiu būdu tai pasiekti, tokių skaičiavimų atsakovas teismui nepateikė. Be to, ieškovė nurodė, jog stengėsi antrą aukštą šildyti mažiau, šildė tik tam, kad neįsiveistų pelėsis ir ji nepablogintų namo būklės.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas ginčo laikotarpiu name negyveno. Teismas sutinka, kad atsakovas neturi pareigos atlyginti su namo eksploatavimu ir ieškovės asmeninių poreikių tenkinimu (apšvietimu, naudojamo vandens pašildymu, vandens ir kt.) susijusių išlaidų. Tačiau atsakovas turi pareigą atlyginti su namo išlaikymu ir išsaugojimu susijusias išlaidas – už šildymą.
Įvertinus visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatytina, kad atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovei šildymo sezono metu patirtas išlaidas (jų dalį), t. y. 1753,00 Eur.
Dėl dalies kredito įmokų priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3707,22 Eur kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas pagal 2008-05-12 kredito sutartį.
Ieškovai yra solidarūs banko bendraskoliai pagal kredito sutartį. Solidarios prievolės vykdymo tvarka tarp bendraskolių nenustatyta. Abi šalys turi pareigą vykdyti prievoles bankui. Bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek vienas, tiek abu skolininkai bendrai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas kredito įmokų nemokėjo. Atsakovas teisinasi tuo, kad jis ginčo turte negyveno, mano, kad tai atleidžia jį nuo pareigos mokėti kredito įmokas. Tačiau teismas pažymi, jog šalys bankui atsakingos solidariai. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018). Tarp šalių jokių nuomos, panaudos santykių ir susitarimų nebuvo, todėl atsakovas negali remtis ir vengti padengti dalį kredito įmokų vien dėl to, kad name gyveno tik ieškovė.
Teismas vertina, jog ieškovė šį savo reikalavimą pagrindė ir įrodė, todėl reikalavimas dėl 3707,22 Eur kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas priteisimo tenkintinas.
Dėl dalies draudimo įmokų priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 55,65 Eur už draudimą.
Nustatyta, jog pagal kredito sutartį šalys privalomai įsipareigojo drausti namą. Ieškovė draudimo polisą apmokėjo už abi šalis. Tokiu būdu atsakovas ieškovei liko skolingas – 55,65 Eur. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog draudimas nebuvo šalims privalomas, ieškovė savo noru ir iniciatyva draugė namą, tačiau įrodymų, kad draudimas nebebuvo privalomas, teismui nepateikė.
Teismas vertina, jog ieškovė šį savo reikalavimą pagrindė ir įrodė, todėl reikalavimas dėl 55,65 Eur kompensacijos už draudimo įmokas priteisimo tenkintinas
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio.Ieškovei prašant, jai iš atsakovopriteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė byloje patyrė iš viso 2124,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 124,00 Eur žyminis mokestis ir 2000,00 Eur už teisines paslaugas advokatui. Ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.
Atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Šioje byloje susidarė 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5515,87 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5515,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2124,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.