- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-348-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00858-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- J. A.
- Kategorijos
- 2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl įsiskolinimo už šildymo išlaidas, nemokėtų kredito įmokų ir dalies sumos už apmokėtą draudimo liudijimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 5 515,87 Eur skolą, kurią sudaro: 1 753 Eur už šildymą, 3 707,22 Eur už kredito įmokas, 55,65 Eur už draudimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m, rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020 nutraukta šalių santuoka. Sprendimu šalims asmeninės nuosavybės teise buvo priteista po ½ dalį žemės sklypo, ieškovei 57/100 dalys namo, atsakovui 43/100 dalys namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir įtvirtintos solidarios šalių prievolės akcinei bendrovei SEB bankui, prisiimtos pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį su pakeitimais. Ieškovė teigia, kad atsakovas negyvena jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, neprisidėjo prie šio namo išlaikymo, kredito įmokų nemokėjo. Kadangi atsakovas yra ginčo turto bendraturtis, tai jis turėjo ir turi pareigą prisidėti prie turto išlaikymo. Nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. atsakovas ieškovei už namo šildymą liko skolingas 599 Eur, nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. atsakovas ieškovei už namo šildymą liko skolingas 1154 Eur. Dėl kredito įmokų nemokėjimo kuriuos atsakovas privalėjo mokėti pagal prisiimtus įsipareigojimus akcinei bendrovei SEB bankui pagal kredito sutartį, ir kuriuos už atsakovą pagal kredito sutartį mokėjo ieškovė, atsakovas ieškovei yra skolingas 3 707,22 Eur. Pagal kredito sutartį šalys privalomai įsipareigojo drausti namą, bet atsakovui ignoruojant sutarties vykdymą, už draudimo polisą sumokėjo ieškovė ir atsakovas liko skolingas 55,65 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas po santuokos nutraukimo jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudojo, ginčo turtu naudojosi išimtinai tik ieškovė. Teigia, kad ieškovė, neatlygintinai naudodamasi atsakovo dalimi, turi pareigą apmokėti ir išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, o pati ieškovė nereiškė reikalavimo apmokėti dalies išlaidų už komunalines paslaugas. Nurodo, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, todėl ieškovei tenka pareiga išlaikyti turtą, kurį naudoja savo poreikiams tenkinti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už šildymą priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovė turėjo galimybę reguliuoti išlaidų šildymui dydį, gyvendama individualiame name galėjo patalpas šildyti taip, kad būtų ne tik užtikrinama minimali temperatūra, būtina tam, jog nebūtų pakenkta patalpoms, bet ir šildyti patalpas pagal savo poreikius. Mano, kad ši aplinkybė parodo, kad ieškovės išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinojo pobūdžio, jos buvo susijusios su asmeniniais ieškovės poreikiais. Teigia, kad atsakovas turi šeimą, yra sudaręs santuoką, augina nepilnametį vaiką, dėl to atsakovo šeimai nėra jokių sąlygų ir galimybių gyventi ginčo turto dalyje. Mano, kad ieškovės elgesys yra nesąžiningas, nesuderinamas su bendraturčių teisėmis ir pareigomis bei laikytinas piktnaudžiavimu teise. Nurodo, kad dėl dalies kredito įmokų priteisimo ieškovė nenurodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių dėl reikalavimo dydžio, todėl atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu, kad yra skolingas ieškovei 3 707,22 Eur sumą už solidariosios prievolės įvykdymą. Atsakovas taip pat nesutinka su skola už draudimo įmoką.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame, be kita ko, nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8126-941/2021 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl to paties bendro turto išlaikymo bei įmokų kreditoriui mokėjimo teismas buvo priteisęs iš atsakovo 466,79 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 466,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme. Minėtame teismo sprendime buvo pasisakyta, kad ieškovė ir atsakovas yra ginčo gyvenamojo namo bendraturčiai, o tai, kad atsakovas nesinaudoja turtu, neatleidžia jo nuo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymo proporcingai jam priklausančiai daliai, todėl turi pareigą atlyginti su namo išlaikymu ir išsaugojimu susijusias išlaidas. Atsakovas neturi pareigos atlyginti su namo eksploatavimu ir ieškovės asmeninių poreikių tenkinimu (apšvietimu, naudojamo vandens pašildymu, vandens maisto gaminimu ir laikymu, skalbimu, įvairių buitinių prietaisų naudojimu ir kt.) susijusių išlaidų, tačiau tokių išlaidų atlyginimo ieškovė ir neprašė iš atsakovo priteisti. Tai, kad atsakovas negyvena bendrame šalims priklausančiame name, nereiškia, jog jis neprivalo šio turto išlaikyti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame, be kita ko, nurodo, kad nuo santuokos nutraukimo proceso pradžios atsakovas neturėjo galimybės naudotis turtu dėl atsakovės konfliktiško elgesio. Teigia, kad ieškovė pareikšdama ieškinį siekia gyventi svetima sąskaita. Nurodo, kad ieškovė, neatlygintinai naudodamasi atsakovo dalimi, turi pareigą apmokėti ir išlaidas, susijusias su turto išlaikymu. Mano, kad ieškovė faktiškai naudodamasi visu gyvenamuoju namu prisiėmė ir visas šio namo išlaikymo išlaidas. Tuo atveju, jeigu turtu naudojasi vienas bendraturtis, jis prisiima ir su naudojimusi turtu susijusias išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nėra davęs sutikimo dėl ieškovės nurodomų išlaidų namui išlaikyti, todėl ieškovė turi įrodyti tokių išlaidų privalomumą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nemotyvuoja tokių išlaidų būtinumo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 5 515,87 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 515,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 124 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai, priteisė valstybei iš atsakovo 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Dėl kompensacijos už namo šildymą priteisimo nurodė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose ir pateiktais paaiškinimais neginčija, jog jis neprisidėjo prie ieškinyje nurodyto bendro turto, kuris jam priklauso su ieškove, išlaikymo ir juo nesinaudojo. Teismas ištyręs byloje ieškovės pateiktas sąskaitas, mokėjimus ir skaičiavimus konstatavo, jog prie bendro turto išlaikymo šildymui ieškovas turėjo prisidėti 1 753 Eur suma. Pažymėjo, jog atsakovas kėlė ginčą dėl per didelio šildymo, taupymo nebuvimo, tačiau jokių kitokių skaičiavimų atsakovas dėl minimalaus šildymo nepateikė. Atsižvelgiant į tai kiekvienas bendraturtis turi proporcingai prisidėti prie jam priklausančios turto dalies išlaikymo, teismas nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 1 753 Eur sumą, tai yra patirtas išlaidas, išlaikant bendrą turtą šildymo sezono metu.
5.2. Dėl dalies kredito įmokų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 3 707,22 Eur kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, kad šalys yra solidarūs banko bendraskoliai pagal kredito sutartį ir abi šalys turi pareigą vykdyti prievoles bankui. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog atsakovas įmokų nemokėjo, dėl jo įmokas sumokėjusi ieškovė įgijo teisę reikalauti dalį šios sumos. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes konstatavo, kad ieškovė reikalavimą dėl dalies kredito įmokų priteisimo pagrindė ir įrodė, todėl nusprendė reikalavimą dėl 3 707,22 Eur kompensacijos priteisimo ieškovei tenkinti.
5.3. Dėl dalies draudimo įmokų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 55,65 Eur už draudimą. Teismas remdamasis byloje pateikta kredito sutartimi nustatė, kad šalys pagal kredito sutartį įsipareigojo drausti namą. Ieškovė draudimo polisą apmokėjo už abi šalis, dėl to atsakovas ieškovei liko skolingas 55,65 Eur. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog draudimas nebuvo šalims privalomas, ieškovė savo noru ir iniciatyva draudė namą, tačiau įrodymų, kad draudimas nebebuvo privalomas, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog ieškovė šį savo reikalavimą pagrindė ir įrodė, todėl nusprendė reikalavimą dėl 55,65 Eur kompensacijos už draudimo įmokas priteisimo tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad atsakovas ginčo turtu dėl ieškovės konfliktiško ir neprognozuojamo elgesio nesinaudoja ir juo naudotis negali, šiuo metu nuomojasi būstą, dėl to visas išlaidas dėl namo išlaikymo turi prisiimti ieškovė. Teigia, kad ieškovė reikšdama ieškinį siekia gyventi atsakovo sąskaita. Mano, kad ieškovės elgesys nesąžiningas, nesuderinamas su bendraturčių teisėmis ir pareigomis.
6.2. Nurodo, kad ginčo turtas nėra daugiabutis namas, ieškovė individualų namą galėjo šildyti ne tik išlaikant minimalią temperatūrą, bet ir tenkindama savo asmeninius poreikius, tai pagrindžia atsakovo poziciją, jog ieškovės išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinosios, nes yra iš esmės susijusios su jos asmeniniu poreikių tenkinimu.
6.3. Nurodo, kad gyvenamojo namo dalies nėra galimybės išnuomoti, nes jis pritaikytas gyventi vienai šeimai. Pažymi, kad taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl kredito įmokų priteisimo, kadangi atsakovas ne kartą siūlė parduoti namą, pasidalyti pinigus, tačiau ieškovė turto neparduoda ir piktnaudžiauja teisėmis. Šiuo aspektu taip pat nesutinka su dalies draudimo įmokos priteisimu, nes draudimas sumokėtas ne esant būtinybei, o ieškovės norui, atsakovas susisiekęs su banku sužinojo, jog draudimo įmoka nėra privaloma.
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą argumentai:
Atsiliepimas
7.1. Nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra klaidinančios ir nesudarančios pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Mano, jog apeliantas iš esmės siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ne jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.
7.2. Nurodo, kad atsakovas netinkamai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, neatsižvelgia į tai, jog cituojamos bylos aplinkybės nesutampa su šios bylos ginčo dalyku. Teigia, kad atsakovas turi prievolę tiek vienasmenius, tiek ir bendrus su ieškove bankui prisiimtus įsipareigojimus.
7.3. Nurodo, kad atsakovas teikiamu apeliaciniu skundu prašo iš esmės peržiūrėti pirmosios instancijos teisme pateiktą atsiliepimą į ieškinį, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Atsakovas nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas negali naudotis bendru turtu dėl ieškovės konfliktiško elgesio, teigia, kad šiuo metu nuomojasi būstą, o šiuo atveju ieškovė šildo namą tenkindama ir savo asmeninius interesus, dėl to mano, jog neturi prisidėti prie šio būsto išlaikymo. Taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl kredito įmokų priteisimo, kadangi atsakovas ne kartą siūlė parduoti namą, pasidalyti pinigus, tačiau ieškovė turto neparduoda ir piktnaudžiauja teisėmis. Pažymi, kad šiuo atveju reikalavimas dėl draudimo dalies įmokos nepagrįstas, nes ieškovė turtą apdraudė ne esant būtinybei, o savo norui.
11. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. Šalių santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020. Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą po santuokos nutraukimo ieškovei priklauso ½ dalis 0,1027 ha žemės sklypo ir 57/100 dalys gyvenamojo namo, atsakovui priklauso ½ dalis 0,1027 ha žemės sklypo ir 43/100 dalys gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), abiejų šalių prievolės akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. 0450818091380-57 su pakeitimais solidarios.
12. Remiantis šalių ir akcinės bendrovės SEB banko 2008 m. gegužės 12 d. sudarytos kredito sutarties specialiųjų sąlygų 8.2.1 papunkčiu nustatyta, kad šalys, tai yra ieškovė ir atsakovas, įsipareigojo kredito laikotarpiui apdrausti nurodytą nekilnojamąjį turtą bankui priimtinoje draudimo bendrovėje. Pažymėtina, jog vėlesniais kredito sutarties pakeitimais sutarties sąlyga dėl turto draudimo nebuvo pakeista. Remiantis ieškovės pateiktomis sąskaitomis ir pinigų priėmimo kvitais nustatyta, jog ieškovė mokėjo šalims bendra daline nuosavybe priklausančio turto išlaikymo išlaidas (mokėjo už elektros energiją, įsigijo granulių šildymui), taip pat už 129,42 Eur apdraudė šalims dalinės nuosavybės teise priklausantį namą laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d.
13. Pirmiausia, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, nesutiktina su atsakovo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 1 753 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymo išlaidas – šildymą. Remiantis įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020 sprendimu nustatyta, kad, nutraukiant šalių santuoką, atsakovui buvo priteista ½ dalis žemės sklypo ir 43/100 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Likusi dalis šio turto įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista ieškovei. Faktą, jog šalys turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, patvirtina ir byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 18 d. išrašas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąją namą ir žemės sklypą, esant ginčui dėl šio turto išlaikymo, taikytinos teisės normos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Minėta teisės norma suteikia teisę bendraturčiui į nuostolių, kuriuos jis turėjo, atlyginimą tuo atveju, jeigu kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), ir sudaro nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo teisinį pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.76 straipsnio prasme nuostolius sudaro kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bei kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
15. Šiuo atveju apeliantas savo atsisakymą mokėti bendro turto išlaikymo išlaidas grindžia aplinkybėmis, jog jis ginčo name negyvena, šiuo metu nuomojasi kitą būstą, o ginčo turtu iš esmės naudojasi ieškovė, tačiau su šiais apelianto pateiktais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip minėta nutarties 14 punkte, kiekvienas bendraturtis turi prievolę tvarkyti ir išlaikyti jam priklausančio bendro turto dalį, o tokių veiksmų neatliekant, minėtos teisės normos suteikia kitam bendraturčiui teisę, šiuo atveju – ieškovei, tokias išlaikymo išlaidas sumokėti įgyjant teisę į nuostolių atlyginimą. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė išlaiko ginčo nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius, įsigijo granulių namo šildymui, dėl to šiuo atveju ieškovė visiškai apmoka bendro turto išlaikymo išlaidas. Įrodymų, jog atsakovas jam tenkančia turto dalimi prisideda prie namo išlaikymo, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
16. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė gyvenamąjį namą šildo ir jį išlaiko tenkindama tik savo asmeninius interesus, kadangi jame gyvena, tačiau su šiais apelianto argumentais negalima sutikti, kadangi individualaus gyvenamojo namo šildymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sietinas ne tik su asmens individualiais poreikiais, tačiau ir su gyvenamojo namo būklės išlaikymu, apsauga, nuo išorinio atmosferos poveikio šaltuoju metu sezonu. Šiuo atveju ieškovės su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė aktyviai rūpinasi šalių bendro turto – namo – būkle, taip pat pateikė nuotraukas apie aplietas rūsio patalpas, o ir be to, apie patiriamas išlaidas, remonto poreikį bendraturtė aktyviai informuodavo atsakovą elektroniniais laiškais.
17. Atsakovas teigia, jog šiuo atveju ieškovė gyvenamąjį namą šildė daugiau negu būtina, tai yra iš esmės tenkindama savo asmeninius interesus, o ne palaikydama minimalią temperatūrą patalpose, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų ir (ar) apskaičiavimų, koks šiuo atveju šildymo išlaidų dydis ginčo turtui išlaikyti šaltuoju metu sezonu, jo vertinimu, būtų racionalus ir ar tinkamas, dėl to atsakovo argumentai dėl pernelyg didelio (neracionalaus) namo šildymo laikytini neįrodytais ir nepagrįstais. Šiuo atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovė rūpindamasi bendro turto būkle įsigijo granules šildymui, dėl to ieškovas, kaip bendros dalinės nuosavybės bendraturtis, turi įstatymų numatytą pareigą (nutarties 14 punktas) prisidėti prie bendro turto išlaikymo, o to neatlikus, atlyginti kitam bendraturčiui patirtų nuostolių atlyginimą, šiuo atveju – 1 753 Eur namo išlaikymo išlaidų.
18. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 3 707,22 Eur sumą už jos sumokėtas kredito įmokas. Teigia, jog ginčo turtu apeliantas nesinaudoja, nuomojasi kitą būstą, o turtu negali tinkamai naudotis dėl ieškovės elgesio, dėl to mano, kad šiuo atveju atsakovas neprivalo mokėti ieškovei. Su šiais argumentais negalima sutikti. Remiantis šalių ir akcinės bendrovės SEB banko 2008 m. gegužės 12 d. sudaryta kredito sutartimi nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas kreditas ginčo gyvenamajam namui su žemės sklypu įsigyti. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020 nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo prievolės pagal minėtą sutartį liko solidarios (CK 6.6 straipsnis). Šiuo atveju tiek byloje pateikta kredito sutartis, tiek įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 182 straipsnis) neabejotinai patvirtina, jog šalių prievolė kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui yra solidari, dėl to nepagrįsti laikytini atsakovo argumentai, jog dėl nesinaudojimo bendru turtu jis neprivalo vykdyti prievolės kreditorei. Kita vertus, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju solidarią šalių prievolę įvykdžiusi ieškovė CK 6.9 straipsnio pagrindu įgijo teisę reikalauti regreso tvarka dalies jos sumokėtų įmokų, kurias ji sumokėjo vykdydama kredito sutartį. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo dėl kredito įmokų dydžio sumokėjimo ginčo nėra, dėl to šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, jog šalių prievolė yra solidari, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo dalį ieškovės sumokėtų įmokų, tai yra 3 707,22 Eur.
19. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo 55,65 Eur draudimo išlaidų gyvenamajam namui apdrausti. Teigia, jog šios išlaidos buvo neprivalomos ir iš esmės tenkino ieškovės poreikius. Su šiais argumentais negalima sutikti. Remiantis šalių ir akcinės bendrovės SEB banko 2008 m. gegužės 12 d. sudarytos kredito sutarties specialiųjų sąlygų 8.2.1 papunkčiu nustatyta, kad šalys, tai yra ieškovė ir atsakovas, įsipareigojo kredito laikotarpiui apdrausti nurodytą nekilnojamąjį turtą bankui priimtinoje draudimo bendrovėje. Ši aplinkybė paneigia apelianto argumentą, jog ieškovė bendrą dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą apdraudė tenkindama tik savo interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog buvo susisiekęs telefonu su banko atstovais, kurie nurodė, kad prievolės apdrausti turtą likus 5 000 Eur skolos likučiui nėra, tačiau šis argumentas neparemtas jokiais rašytiniais įrodymais, yra deklaratyvus ir, teismo vertinimu, šiuo atveju priešingai nei įrodinėja atsakovas, ieškovė apdraudusi turtą tenkino ne asmeninius poreikius, o vykdė prievolę, kuri buvo nustatyta kredito sutartimi. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog 129, 42 Eur apdraudė šalims dalinės nuosavybės teise priklausantį namą laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d., todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl dalies, tai yra dėl 55, 65 Eur draudimo įmokos priteisimo (CK 4.76 straipsnis).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, taikydamas materialinės ir proceso teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį panaikinti ir (ar) pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo šių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. A. (R. A.) 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei J. A.