- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-1623-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02197-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Skolininkas
- G. M.
- Kreditorius
- N. Š., (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas, civilinėje byloje Nr. 2VP-16523-559/2018 pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo, suinteresuoti asmenys skolininkė G. M., išieškotojas N. Š., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė R. M. 2018 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriame prašė už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą, skirti G. M. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
2. Pareiškėja nurodė, kad vykdo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-62-814/2015 dėl bendravimo tvarkos su dukra V. M. – Š., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojo N. Š. naudai, dukrai sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išieškotojas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 17 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val. Taip pat kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią (duomenys neskelbtini) nuo 18 val. iki tos pačios savaitės (duomenys neskelbtini) 18 val. G. M. adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), gavusi patvarkymą ji 2016 m. rugsėjo 23 d. atvyko į antstolės R. M. kontorą, kur jai pasirašytinai buvo išaiškinti visi bendravimo tvarkos punktai. V. M.-Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu ji yra pas senelius, gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat susirgus vaikui, G. M. pristato pažymas iš (duomenys neskelbtini), medicininės pažymas išduoda šeimos gydytoja V. S.. 2018 m. gegužės 18 d. trečią mėnesio (duomenys neskelbtini), kurį pagal bendravimo tvarkos 2 punktą mergaitė praleidžia su tėvu N. Š., G. M. pranešė N. Š., kad išvyko atostogų su dukra iki gegužės 27 dienos. 2018 m. gegužės 21 d. gautas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), G. M. mama B. M. paaiškino, kad G. su dukra V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir siūlo kreiptis į (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio veiklos teritorijoje gyvena G. M.. Tačiau tą pačią dieną gautas išieškotojo N. Š. pranešimas, kad apie 20.30 pravažiuodamas, pamatė, kad M. tėvų mašinoje važiuoja dukra V.. Privažiavęs kur jie gyvena, (duomenys neskelbtini), rado V. miegančią mašinoje. Padarė nuotrauką. V. neišvažiavus atostogų, o palikta pas M. tėvus, nuo (duomenys neskelbtini). A. R. M. pakartotinai kreipėsi (duomenys neskelbtini) vaiko apsaugos instituciją, kad patikrintų ar V. M.-Š. šiuo metu yra pas senelius adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 24 d. gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos institucijos, kad specialistų niekas neįsileido, tačiau pro langą buvo matyti, kad namie yra mažametė mergaitė, galimai V. M.-Š.. A. R. M. kontoroje 2018 m. gegužės 24 d. gautas išieškotojo N. Š. prašymas dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos nevykdymą. G. M. nebendradarbiauja su antstole, į skambučius neatsako, nurodytu el. paštu neatrašo. 2018 m. gegužės 18 d. surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) G. M. 2018 m. birželio 11 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su antstolės pareiškimu nesutikimo, laikė jį prieštaraujančiu vaiko interesams, baudos skyrimo paskirčiai ir tikslams, protingumo ir teisingumo principams.
4. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 vasario 10 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatyta N. Š. bendravimo su dukra V. M.-Š. tvarka, įsiteisėjimo N. Š. nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku, nemokėjo vaikui priteisto išlaikymo. Atsižvelgdama į tai, kad N. Š. nevykdo teismo sprendimo, 2016 m. liepos 19 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Šis veiksmas sukėlė didžiulį N. Š. pyktį, pasireiškusį psichologiniu spaudimu 2016 m. rugsėjo mėnesį N. Š. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. (vykdomojo rašto išdavimo) N. Š. pradėjo „formaliai“ išreikšti norą pasimatyti ir bendrauti su vaiku teismo sprendime nustatyta tvarka, filmuodavo vaiko perdavimo procesą, siekė užfiksuoti bent menkiausią teismo sprendimo (ne)vykdymo pažeidimą, primygtinai reikalaudavo pasiimti vaiką, nepaisydamas to, kad kartais jis sirgdavo ar blogai jausdavosi. 2016 m. gruodžio 15 d. G. M. dėl tokio N. Š. elgesio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris pasiūlė kreiptis į policiją ar į antstolį. N. Š. per ketverius metus nėra pasiėmęs vaiko nei vienam savaitgaliui. Apie neatvykimą pasimatyti su vaiku visuomet informuodavo tą pačią dieną, o apie tai, kad neims vaiko jam priklausantį savaitgalį, neinformuodavo. Ji ragino tėvą bendrauti su dukra, nes vaikas po ilgesnių pertraukų bijodavo eiti pas jį, verkdavo. N. Š. 2018 m. balandžio 24 d. atvykus pasimatyti su dukrele G. M. žodžiu pranešė, kad gegužės 18-27 d. ji turės atostogas. Apie jas priminė 2018 m. gegužės 17 d. jam parvežus iš pasimatymo dukrytę. Tuomet N. Š. pareiškė, kad jis norės matyti vaiką jam skirtu laiku ir pasiimti ją rytoj, kadangi tai jam priklausantis savaitgalis. 2018 m. gegužės 18 d. SMS žinute G. M. dar kartą informavo N. Š. apie atostogas bei grįžimo datą. Dalį atostogų mergaitė praleido kartu su seneliais, kadangi jie taip pat turėjo savo atostogas. 2018 m. gegužės 21 d. N. Š. užkirto kelią seneliams su anūke įvažiuoti į nuosavą kiemą, kaltindamas, kad mergaitė su jais, o ne su mama. 2018 m. gegužės 21 d. pas senelius atvyko Vaiko teisių apsaugos darbuotoja, kuri užfiksavo faktą, jog mama su dukra atostogauja, apie tai informavusios tėvą. N. Š. veiksmai šioje byloje akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams bei yra atliekami su tikslu sukelti papildomus rūpesčius jai. Laikė, jog vaiko neperdavimas N. Š. suplanuotų atostogų metu negali būti laikomas teisiniu pagrindu taikyti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, priešingas vertinimas pažeistu vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi antstolės R. M. pareiškimą atmetė.
6. Teismas pripažino, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-62-814/2015 dėl N. Š. bendravimo tvarkos su mažamete dukra V. M.-Š.. Suinteresuotam asmeniui G. M. 2016 m. rugsėjo 22 d. įteiktas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), informuojantis apie priimtą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-814/2015 nustatė N. Š. bendravimo tvarką su dukra V. M.-Š.: V. M. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atsakovas N. Š. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 17.00 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val. Taip pat atsakovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio (duomenys neskelbtini) 18.00 val. ir grąžina vaiką atgal tos pačios savaitės (duomenys neskelbtini) iki 18.00 val. 2017 m. sausio 26 d. N. Š. raštu informuodavo antstolę apie 2017 metais neįvykusius susitikimus su dukra. Tuo pagrindu antstolė 2017 m. sausio 31 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl baudos skyrimo G. M.. Teismas, išnagrinėjęs antstolės prašymą, 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-662-814/2017 antstolės pareiškimą atmetė, konstatavęs, kad antstolė nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliškumo, o nustačiusi, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, iš karto 2017 m. sausio 31 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, t. y. aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų.
7. 2017 m. spalio 24 d. išieškotojas N. Š. pakartotinai kreipėsi į antstolę su prašymu atnaujinti vykdymo veiksmus, nes skolininkė savaitgaliais jam vaiko neduoda. Antstolė 2017 m. spalio 26 d. išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti spendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštui ir skolininkės darbovietės buveinės adresu, nors jos gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)) tiek antstolei, tiek išieškotojui buvo žinomas dar iki bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo teisme. Antstolė 2018 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu kreipėsi į skolininkę prašydama informuoti apie tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymą, o 2018 m. gegužės 8 d. išsiuntė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo informavo, kad yra vykdomas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimas dėl neaiškių priežasčių buvo išsiųstas ne vaiko gyvenamosios vietos, o išieškotojo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos institucijai. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. gegužės 21 d. raštu informavo antstolę, kad skolininkė su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė kreiptis į (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrių.
8. Teismas nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys nebando rasti kompromisų dėl vaiko priežiūros, jo auklėjimo, bendravimo su vaiku, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu ar kitais teisiniais ir oficialiais būdais. Šalys tam tikras faktines aplinkybes interpretuoja skirtingai, prieštarauja viena kitai, nepateikia teismui jų nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atkreipė dėmesį į tai, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikui yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Todėl laikė, jog iškilus teismo sprendime dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai, atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą, problemą turėjo spręsti abipusių susitarimu, atsižvelgdami, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus. Tačiau įstatymo jiems suteiktomis teisėmis nesinaudojo.
9. A. R. M. 2018 m. gegužės 18 d. pakartotinai surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriame nurodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. išieškotojas parašė SMS žinutę G. M. su klausimu ar galės pasimatyti su dukra, kad tai trečias mėnesio (duomenys neskelbtini), kai pagal bendravimo tvarkos 2 punktą N. Š. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio (duomenys neskelbtini) nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val., tačiau G. M. jam pranešė, kad išvyko atostogų su dukra iki gegužės 27 d. Skolininkė G. M. neinformavo antstolės apie suplanuotą išvyką, taip pat neinformavo, kodėl neįvyks pasimatymas, į skambučius neatsakė, todėl antstolė padarė išvadą, kad skolininkė nevykdo teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Po Akto surašymo išieškotojas N. Š. elektroniniu paštu informavo antstolę, kad jis (duomenys neskelbtini) matė automobiliu važiuojančius skolininkės tėvus su jo dukra, t. y. mergaitė neišvyko atostogauti, o buvo palikta pas skolininkės tėvus. Taip pat po Akto surašymo 2018 m. gegužės 24 d. išieškotojas pateikė antstolei prašymą skirti skolininkei baudą. Pagal pakartotinį antstolės kreipimąsi, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė skolininkės tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), namuose, tačiau į namus jų niekas neįleido, nors pro langą namuose buvo pastebėta mažametė mergaitė (v. b. l. 117). Antstolė 2018 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkei baudą dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo.
10. Teismas, vertinęs vykdomosios ir civilinės bylos medžiagą, aplinkybes, paaiškėjusias proceso metu, pripažino, kad nėra pagrindų G. M. atsakomybei už teismo sprendimo nevykdymą kilti ir nėra pagrindo jai skirti baudą. Teismas nustatė, kad skolininkės teismui pateikta (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 15 d. pažyma patvirtina, jog 2018 m. gegužės 18-25 dienomis jai buvo suteiktos atostogos, kurias ji turėjo teisę suplanuoti ir praleisti savo nuožiūra. Pati skolininkė nurodė, jog dalį atostogų dukra praleido su ja, o dalį - su seneliais (skolininkės tėvais) (duomenys neskelbtini), kadangi tuo pačiu metu atostogavo ir skolininkės mama B. M., ką patvirtina teismui pateikta (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 6 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad B. M. nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. buvo suteiktos atostogos. Atsižvelgdamas į tai teismas laikė, jog vaiko atostogavimas su mama ar kitais artimais giminaičiais atitinka vaiko interesus, tačiau pažymėjo, kad atsiradus svarbioms aplinkybėms, darančioms neįmanomu vaiko ir tėvo bendravimą sprendime nurodytu laiku, skolininkei G. M. tenka pareiga apie tai informuoti išieškotoją. Iš skolininkės paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu bei jos pateiktų SMS žinučių, išsiųstų 2018 m. gegužės 18 d., turinio teismas nustatė, kad ji išieškotoją apie atostogas informavo žodžiu 2018 m. gegužės 17 d., kai jis parvežė vaiką vakare į namus, bei 2018 m. balandžio 24 d. Todėl laikė, jog skolininkė apie suplanuotas atostogas išieškotoją buvo informavusi, o jo pareikalavimą vis tiek vykdyti teismo nustatytą jo bendravimo su vaiku tvarką nurodytomis dienomis laikė formaliu.
11. Teismas pažymėjo, kad nustatyta bendravimo su dukra tvarka nedraudžia vaiko motinai su vaiku atostogauti, atostogų metu keliauti, išvykti iš (duomenys neskelbtini), vaikui dalį atostogų praleisti su seneliais. Laikinas vaiko buvimo vietos pakeitimas atostogų metu, kurios truko tik 10 dienų, nereiškia išieškotojo (vaiko tėvo) bendravimo teisių su vaiku pažeidimo.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendime nėra nustatyta, kokia tvarka ir prieš kiek laiko skolininkė turi pareigą informuoti išieškotoją apie negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą. Nurodė, kad išieškojimą vykdanti antstolė iki šio laiko vykdomojoje byloje nėra priėmusi patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, todėl nepagrįstu laikė 2018 m. gegužės 18 d. akte nurodytą antstolės argumentą, kad G. M. neinformavo būtent antstolės apie suplanuotą išvyką bei neinformavo, kad pasimatymas neįvyks, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė patvarkymu būtų nustačiusi skolininkei pareigą pateikti būtent tokią informaciją. Teismas nenustatė skolininkės piktybiško vengimo vykdyti teismo sprendimą. Tačiau pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu dėl objektyvų priežasčių (motinos atostogų) tam tikru laikotarpiu tėvas negali bendrauti su vaiku, būtent skolininkė turėjo pareigą imtis priemonių ir pasiūlyti išieškotojui susiderinti naujas datas, rasti kompromisą dėl vaiko bendravimo su tėvu užtikrinimo, kadangi bendravimo prioritetas yra teikiamas tėvams, o ne artimiems giminaičiams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti G. M. baudą už Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimu nustatytos bendravimo su dukra tvarkos nevykdymą.
2.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitai ir logikos dėsniams.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo metu, kai pagal teismo sprendime nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dukra turėjo bendrauti su tėvu (nuo 2018 m. gegužės 18 d. 18.00 val. iki 2018 m. gegužės 20 d. 18.00 val.) ji su mama neatostogavo, o nurodytu laiku buvo su seneliais (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino skolininkė bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius. Todėl nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, jog mamos atostogos yra svarbi priežastis nevykdyti teismo sprendime nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas tokius skolininkės veiksmus turėjo pripažinti sąmoningais ir tikslingais, siekiant suklaidinti išieškotoją. Laiko, jog dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininkės atostogos yra svarbi priežastis, pateisinanti teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, nevykdymo.
2.3. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad antstolė nepriėmusi patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, negali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui už teismo sprendimo nevykdymo, nepagrįstos, nelogiškas ir prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto 3 dalies prasmei ir paskirčiai. Patvarkymas, numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte, turi būti priimtas tik tuo atveju, jei vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), skolininkas per teismo sprendime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, o antstoliui su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptarus sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką, antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi visai kitokia teisinė situacija, t. y. teismo sprendimu nebuvo nustatyta konkretaus termino, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas, susijęs su nepilnamečiu vaiku. Teismo sprendime buvo nustatytas ne konkretus terminas, iki kurio skolininkė turi įvykdyti sprendimą, o tęstinė bendravimo su vaiku tvarka. Šios tvarkos koreguoti, t. y. priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuri jau yra nustatyta teismo sprendime, antstolis neturi teisės.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkei G. M. už teismo sprendimu nustatytos tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą.
18. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sutinka su apeliantės teiginiais, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimas, kuriuo nustatyta išieškotojo bendravimo su vaiku tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl skolininkė, kaip nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, turėjo pareigą užtikrinti jo vykdymą (CPK 18 straipsnis).
19. Nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-62-814/2015 dėl N. Š. bendravimo tvarkos su dukra V. M.-Š., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. išieškotojas N. Š., dukrai sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 17 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; taip pat bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią (duomenys neskelbtini) nuo 18.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. A. R. M. 2018 m. gegužės 18 d. sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinusi sprendimo įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad skolininkė G. M. nevykdo Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-62-814/2015 ir jo pagrindu 2016 m. rugsėjo 21 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-62-814/2015, kadangi nepranešė antstolei apie suplanuotas atostogas - išvyką, neužtikrino vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, neatsiliepė į skambučius.
20. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnametės V. M. –Š. tėvų tarpusavio santykiai konfliktiški, jie nebando rasti kompromisų dėl vaiko priežiūros bei auklėjimo, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu būdu (Civilinė byla Nr. 2VP-662-814/2017). Tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Todėl visus nesutarimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu – vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvai turėjo spręsti vadovaudamiesi CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kad išieškotojui buvo žinoma, jog dėl skolininkės iš anksto suplanuotų atostogų gegužės 18-25 dienomis jis neturės galimybės bendrauti su dukra. Skolininkė dar 2018 m. gegužės 17 d. žodžiu ir 2018 m. gegužės 18 d. SMS pranešimu išieškotojui pranešė apie atostogas. Tačiau išieškotojas 2018 m. gegužės 18 d. formaliai nurodė, jog skolininkė privalo laikytis teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotojas nepasidomėjo galimybe bendrauti su vaiku kitu jam ir skolininkei tinkamu laiku, pats nedėjo pastangų, kad su nepilnamečiu vaiku susitiktų kitomis dienomis. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išieškotojas, veikdamas sąžiningai, turėjo ir galėjo, kartu galimai paskatindamas skolininkę suteikti galimybę vaiko tėvui pasimatyti su dukra kitomis dienomis, išvengti kilusio nesutarimo, tačiau to nedarė, todėl neįžvelgia vienos skolininkės kaltės dėl to, jog išieškotojas nesusitiko su nepilnamete dukra, ir pagrindo skolininkę bausti.
23. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimu nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nedraudė skolininkei atostogauti su dukra, joms išvykti iš namų. Laikinas vaiko buvimo vietos pakeitimas atostogų metu, nereiškė išieškotojo (vaiko tėvo) bendravimo teisių su vaiku pažeidimo. Byloje nenustatyta, jog skolininkė veikė piktybiškai, atostogas naudojo kaip pretekstą vaiko tėvui nepasimatyti su vaiku ar nevykdyti teismo sprendimo.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos antstolės R. M. atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo šalių nurodomas aplinkybes, motyvuotai jas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skirti suinteresuotam asmeniui G. M. baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. atskirąjį skundą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl ko Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartis negali būti laikoma nepagrįsta ir neteisėta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.