- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 2VP-662-814/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02197-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Skolininkas
- G. M.
- Advokatai
- Tomas Petkevičiusį
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims (skolininkei) G. M. ir (išieškotojui) N. Š. dėl baudos skyrimo už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja antstolė R. M. pareiškimu prašo už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą skirti G. M. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nurodė, kad vykdo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-62-814/2015 dėl bendravimo tvarkos su dukra V. M. – Š. išieškotojo N. Š. naudai. G. M. įteiktas patvarkymas Nr. S-16-64-12003, išaiškinti visi bendravimo tvarkos punktai. 2017-01-17 17 val. išieškotojui nuvykus į dukters gyvenamąją vietą, motina G. M. nebuvo suruošusi vaiko ir pasimatymas neįvyko. Kodėl pasimatymas neįvyko, skolininkė neinformavo. 2017-01-19 išieškotojas 13 val. parašė SMS vaiko motinai, klausdamas, ar galės pasiimti dukrą. 16 val. G. M. informavo, kad dukra serga, bet gydytojo pažymos nepateikė. 2017-01-20 buvo trečias mėnesio savaitgalis ir N. Š. turėjo pasiimti vaiką savaitgaliui. Nuvykus pasiimti vaiko, G. M. jo nedavė. 2017-01-26 17 val. N. Š. nuvykus paimti vaiko, motina nebuvo jo suruošusi ir pasimatymas neįvyko. Kodėl vaikas nebuvo suruoštas, skolininkė neinformavo nei išieškotojo, nei antstolės. 2017-01-31 išieškotojui nuvykus į vaiko gyvenamąją vietą, vaikas nebuvo paruoštas išeiti iš namų. G. M. antstolės neinformavo, kad pasimatymas neįvyks, į skambučius neatsakė.
Pareiškėja antstolė R. M. į teismo posėdį neatvyko, pareiškime nurodė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) G. M. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė priteisti iš N. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-01-17 13.43 val. pati parašė antstolės kontorai, norėdama pasitikslinti, ar N. Š. atvyks pasimatyti su vaiku, nes prieš tai jis neatvyko ir apie neatvykimą neinformavo. Atsakymas į šį jos užklausimą buvo gautas tik 2017-01-24, nurodant, kad antstolės kontoros darbuotoja susirgo ir negalėjo jos informuoti apie tai, ar N. Š. atvyks. 2017-01-19 16 val. ji informavo N. Š., kad vaikas serga. Šias aplinkybes patvirtina gydytojo pažyma, kuri iš karto nebuvo nusiųsta antstolei ir vaiko tėvui, nes vaikas susirgo dienos pabaigoje, dėl ko pas gydytoją nuvestas tik kitos dienos rytą. 2017-01-20 ji visą vakarą praleido su sergančiu vaiku, vaiko tėvas atvykęs nebuvo. Be to, jis dar 2017-01-19 informuotas, kad vaikas serga, bet tėvas nepasidomėjo, kas vaikui nutiko, neatvyko aplankyti. 2017-01-26 12.43 val. ji informavo antstolės kontorą, kad per paskutinį susitikimą su vaiku, vaiko tėvas pripirko dukrai saldumynų su dažikliais, nors žinojo, kad dukra serga atopiniu dermatitu, todėl ją smarkiai išbėrė. 2017-02-01 ji informavo antstolę, kad 2017-01-31 sudužo jos telefonas ir ji negalėjo pranešti, kad dukrai dar nėra praėjusi alerginė reakcija, kurią sukėlė N. Š. duoti saldumynai. Pranešė, kad negali duoti vaikui, kol jis nepasidomės vaiko sveikata. 2017-02-02 vaiko bėrimai pastebėti darželio auklėtojos, todėl bėrimams nepraėjus, vaikas gydytas namuose pagal gydytojos rekomendacijas. Be to, vaikas nuo rugsėjo pradėjo lankyti lopšelį – darželį, dėl ko dažnai serga, N. Š. visiškai nesidomi dukters sveikata, nebuvo nuvykęs pas jos gydytoją. Vaikui tik du metai, ne visada yra būtinybė kreiptis į gydytoją ir ne visada išduodama pažyma, pvz. esant pilvo skausmams, po skiepų sukilus temperatūrai ir pan. Akivaizdu, kad toks N. Š. elgesys, kai neieškoma kompromisų, prieštarauja vaiko interesams. Kai vaikas nesirgdavo, visada būdavo suruoštas pasimatymams su tėvu, tačiau tėvas dažniausiai neatvykdavo, nors pagal sprendimą turėdavo informuoti apie neatvykimą prieš tris dienas. Dažniausiai iš viso neinformuodavo arbą tą pačią dieną pranešdavo, kad serga, bet medicininės pažymos nepateikdavo. Be to, antstolė byloje nėra surašiusi ir įteikusi skolininkei raginimo įvykdyti sprendimą. N. Š. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad G. M. nevykdo sprendimo. Tokiu atveju antstolė neturėjo teisės surašyti sprendimo nevykdymo akto. Mano, kad N. Š. siekia jai atkeršyti, nes ji kreipėsi dėl išlaikymo išieškojimo, tokiu būdu jis naudoja prieš ją psichologinį spaudimą.
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) G. M. ir jos atstovas advokatas Tomas Petkevičius į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) N. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (išieškotojas) N. Š. su pareiškimu sutiko ir paaiškino, kad su G. M. nėra piktuoju, santykiai dalykiniai. Vaiko motina su juo vengia bendrauti, neatsako į telefoninius skambučius ir žinutes, dėl to kreipėsi į antstolę, kad prižiūrėtų matymosi su vaiku tvarką. Nuo 2016 m. liepos mėn. nebuvo nė vieno savaitgalio, kad jis būtų pasiėmęs vaiką. Jam sakoma, kad vaikas serga, arba vaiko motina jokios informacijos nepateikia. Nuvažiavęs prie G. M. namų laukdavo vaiko, tačiau jo neatvesdavo, į jo telefoninius skambučius neatsakydavo, tiesiog jį ignoruodavo. Jis domisi vaiko sveikata, skambina gydytojai, bet vis mažiau jam suteikia informacijos. Mano, kad čia G. įtaka. Byloje esančios pažymos apie vaiko ligą antstolei nebuvo pateiktos. 2017-01-17 pats parašė G. M. SMS, ar galės paimti dukrą. Taip daro beveik visada. 2017-01-17 atsakymo iš G. negavo. Nuvykęs laukė prie G. namų. Užeiti į namus jam neleidžiama, vaiką perduoda prie laiptinės. Būna, kad kartais laukia 10-15 min., kol vaiką išneša. 2017-01-17 iš G. nesulaukė jokio atsakymo, pralaukė prie namo pusvalandį. Tokiu atveju, kai jis pats negalėdavo atvykti pas vaiką, G. informuodavo. 2017-01-19 G. parašė SMS, klausdamas, ar duos vaiką. Ji atrašė, kad vaikas serga, tačiau pažymos apie vaiko ligą antstolei nepateikė. Pažyma atsirado tik kai antstolė pareiškimu kreipėsi į teismą. Dukrai specialieji poreikiai nenustatyti. Jis mano, kad vaikas visada serga, kai yra jam priklausančios matymosi su vaiku dienos. 2017-01-20 vaiko motina nurodė, kad vaikas serga. 2017-01-24 įvyko susitikimas su vaiku. Tačiau 2017-01-26 su vaiku nesusitiko, palaukęs pusvalandį išvažiavo atgal į namus. Kadangi pažymos apie vaiko ligą neatsiuntė, jis 2017-01-26 važiavo pas vaiką - taip liepė antstolė. Jis mano, kad G apie vaiko ligas sako netiesą. Vaikas ryte eina į darželį, vakare serga, o kitą rytą vėl eina į darželį. Po antstolės kreipimosi į teismą, G. M. normaliau ėmė bendrauti, bendravimas vyksta geresne linkme. 2017-01-31 važiavo susitikti su vaiku, tačiau susitikimas neįvyko. Dėl 2017-01-31 neįvykusio pasimatymo atsakymą gavo tik vasario 1 d. Nežino, ar tą dieną vaikas buvo darželyje. Yra buvę, kad ir jis pats negalėdavo susitikti su vaiku, nes kartais negalėdavo išeiti iš darbo. Jis gyvena ir dirba Jonavoje, o vaikas gyvena Kaune. Per visą laiką jis yra sirgęs kokius tris kartus, tačiau kiekvieną kartą apie tai informuodavo vaiko motiną G. Pažymų apie savo ligas G. M. nepateikdavo. Jis nori, kad G. M. netrukdytų jam matytis su vaiku. Dukra su juo bendrauja noriai. Bauda gali būti skirta ne jo, o valstybės naudai. Per Vaiko teisių apsaugos skyrių bandė su G. M. kalbėtis, bet ji atsisakė atvykti į skyrių. Jis žino, kad jo dukrai yra nustatytas alerginis susirgimas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vykdomosios bylos Nr. 0064/16/02120 medžiaga nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-62-814/2015 dėl N. Š. bendravimo tvarkos su mažamete dukra V. M. – Š.. Suinteresuotam asmeniui G. M. įteiktas 2016-09-22 patvarkymas Nr. S-16-64-12003, informuojantis apie priimtą vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 4–5). Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-814/2015 nustatė N. Š. bendravimo tvarką su dukra V. M. – Š.: 2) V. M. sulaukus dvejų metų amžiaus, atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos antradieniais ir ketvirtadieniais 17.00 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val. Taip pat atsakovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį 18.00 val. ir grąžina vaiką atgal tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val. (b. l. 22–37). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad vaiko tėvo N. Š. bendravimą su mažamete dukra koordinuoja elektroniniu paštu antstolės R. M. kontoros darbuotoja (v. b. l. 7–57, b. l. 12–15, 18, 38). N. Š. raštu informavo antstolę R. M. apie neįvykusius susitikimus su dukra 2017-01-17, 2017-01-19, 2017-01-20, 2017-01-26, 2017-01-31 (v. b. l. 58). Antstolė R. M. 2017-01-31 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v. b. l. 59) ir 2017-02-07 pareiškimu kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl baudos skyrimo G. M. (v. b. l. 60). G. M. pateiktomis pažymomis nustatyta, kad V. M. – Š. laikotarpiu nuo 2017-01-19 iki 2017-01-20 ir nuo 2017-02-03 iki 2017-02-10 sirgo, diagnozė J00 (b. l. 16, 39). N. Š. išlaikymo skolos 2017-03-01 neturi. G. M. elektroniniu paštu kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl netinkamo N. Š. elgesio, persekiojimo, gavo atsakymą su rekomendacija kreiptis į policiją bei šeimos psichologus (b. l. 11, 19–21). Duomenų, kad G. M. būtų pasinaudojusi Jonavos rajono VTAS specialistų rekomendacijomis, nėra.
Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586-587 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, jog pagal CPK 771 str. 6 d. teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 str.), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Iš vykdomosios bylos medžiagos, civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuoto asmens (išieškotojo) N. Š. ir jo mažametės dukters V susitikimas 2017-01-17 neįvyko, nors buvo antradienis ir pagal teismo sprendimą N. Š. turėjo teisę pasiimti dukrą nuo 17 val. iki 19.30 val. To neginčija ir vaiko motina G. M.. Iš elektroninio laiško, G. M. 2017-01-17 13.43 val. siųsto antstolės kontoros darbuotojai, nustatyta, kad ji teiravosi, ar tą dieną N. Š. atvyks paimti vaiką (v. b. l. 46), tačiau atsakymas tą pačią dieną iš antstolės kontoros nebuvo gautas. Iš vykdomojoje byloje esančio N. Š. ir G. M. susirašinėjimo nustatyta, kad N. Š. 2017-01-17 11.20 val., t. y. dar iki G. M. pačiai elektroninių ryšių priemonėmis užklausus antstolės kontoros apie susitikimą, išsiuntė jai žinutę, klausdamas, ar dukra neserga ir ar ji leis pasiimti vaiką, nurodė, kad atvyks 17 val. Atsakymo G. M. nepateikė. Kaip matyti iš kitų N. Š. siųstų žinučių, 16.58 val. jis jau buvo atvykęs paimti dukters. G. M. atsiliepime taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių vaikas tą dieną negalėjo susitikti su tėvu. G. M. pažymėjo, kad ji atsakymo dėl susitikimo iš antstolės kontoros tą dieną negavo. Pažymėtina, kad tai, jog antstolės kontoros darbuotoja tą pačią dieną neatsakė, ar N. Š. atvyks pasimatyti su vaiku, nereiškia, jog N. Š. atsisakė tą dieną pasiimti savo dukrą, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad vaiko tėvas būtų informavęs G. M., jog vaiko nepasiims, kaip tai numatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-62-814/2015 (bendravimo tvarkos 6 punktas.). Priešingai, vykdomojoje byloje esantys šalių susirašinėjimai patvirtina, kad N. Š. pats (ne per antstolę) informavo vaiko motiną, jog ketina su dukra pasimatyti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad vykdomojoje byloje esantys šalių susirašinėjimai nėra originalūs, kadangi jų autentiškumą patvirtina pati G. M., atsiliepime patvirtindama, kad 2017-01-19 16 val. informavo N. Š. SMS žinute, kad vaikas serga (atsiliepimo 18 punktas) – tokia žinutė atsispindi ir vykdomojoje byloje esančiame šalių susirašinėjime (v. b. l. 47). Taigi, darytina išvada, kad G. M. turėjo pareigą 2017-01-17 sudaryti galimybes tėvui N. Š. pasiimti dukterį V nuo 17 val. iki 19.30 val., tačiau be pateisinamos priežasties to nepadarė, tokiu būdu pažeisdama teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą.
Byloje taip pat nustatyta, kad N. Š. nepasiėmė savo dukters 2017-01-19, 2017-01-20. G. M. su atsiliepimu pateikė teismui medicinines pažymas, pagrindžiančias, kad laikotarpiu nuo 2017-01-19 iki 2017-01-20 dukra V sirgo, ligos kodas J00 (Ūminis nazofaringitas (peršalimas)). Tačiau teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad ši medicininė pažyma būtų pateikta antstolei ar N. Š.. Pažyma pateikta tik teismui kartu su atsiliepimu, nors G. M. ji išduota 2017-01-20, todėl laikytina, jog esant konfliktiškiems tarpusavio šalių santykiams, vaiko tėvas pagrįstai suabejojo G. M. deklaratyviu ir lakonišku nurodymu, jog vaikas serga. Nors N. Š. teismo posėdžio metu išreiškė abejonę, kad pateiktos medicininės pažymos galimai yra fiktyvios, nesant jokių įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti šių pažymų autentiškumu ir jose nurodytų aplinkybių tikrumu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad tėvo ir dukters susitikimai nustatytu laiku 2017-01-19 ir 2017-01-20 neįvyko dėl pateisinamos priežasties – vaiko ligos.
Byloje taip pat nustatyta, kad N. Š. nepasiėmė savo dukters 2017-01-26 ir 2017-01-31. G. M. 2017-01-26 antstolės kontoros darbuotojai elektroniniu paštu nurodė, jog paskutinį kartą vaiko tėvas davė saldumynų, dėl ko vaiką išbėrė – sukėlė alerginę reakciją, dėl to susitikimas neįvyks. 2017-01-31 G. M. neatsakė į antstolės kontoros darbuotojos elektroninį laišką, neinformavo, ar susitikimas įvyks, ar ne, ir dėl kokių priežasčių, taip pat neatsakė ir į N. Š. SMS žinutę, siųstą 15.45 val., su paklausimu, ar duos jam vaiką. Iš vykdomojoje byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad išieškotojas 2017-01-31 buvo nuvykęs pasiimti vaiką, apie atvykimą SMS žinute buvo informuota ir skolininkė (v. b. l. 50–53). G. M. tik 2017-02-01 elektroninių ryšių priemonėmis bei SMS žinute informavo antstolės kontorą ir N. Š., kad be tėvo pasiaiškinimo, kodėl paskutinio pasimatymo metu davė dukrai alergiją sukeliančių produktų, vaiko duoti negali (v. b. l. 52–53), taip pat nurodė, kad buvo sudužęs jos telefonas ir negalėjo laiku atrašyti antstolei. Atsiliepime pažymėjo, kad tą dieną dar nebuvo praėję alerginiai bėrimai, kurie netgi 2017-02-02 buvo pastebėti ir darželio auklėtojos, vaikas buvo gydomas namuose pagal gydytojo rekomendacijas. Kaip šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus, prideda 2017-02-09 gydytojo medicininės pažymos kopiją. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minimoje pažymoje nurodomas sirgimo laikotarpis nuo 2017-02-03 iki 2017-02-10, kuris niekaip nepagrindžia vaiko sirgimą 2017-01-26 ir 2017-01-31. Be to, pažymoje nurodyta diagnozė J00 (peršalimas), bet ne alergija, kaip teigia skolininkė. Atsižvelgiant į išdėstytą ir nesant jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių vaiko ligą (kaip G. M. nurodo, alergiją) 2017-01-26 ir 2017-01-31, laikytina, kad G. M. turėjo pareigą 2017-01-26 ir 2017-01-31 sudaryti galimybes tėvui N. Š. pasiimti dukterį V. nuo 17 val. iki 19.30 val., tačiau be pateisinamos priežasties to nepadarė, tokiu būdu pažeisdama teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą.
Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime nurodė, jog antstolė neturėjo teisės surašyti sprendimo nevykdymo akto, nes nebuvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tam, kad antstoliui kiltų pareiga surašyti aktą, turi būti pateikta preliminariai pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad sprendimas yra nevykdomas. Šiuos duomenis gali pateikti tiek asmuo, suinteresuotas sprendimo įvykdymu, tiek konstatuoti pats antstolis (Kauno apygardos teismo 2016-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2617-254/2016). Nagrinėjamu atveju, sprendimo nevykdymo aktas antstolės nebuvo surašytas vien remiantis N. Š. rašytiniu paaiškinimu, jis buvo surašytas remiantis kitais rašytiniais įrodymais (antstolės kontoros darbuotojos ir pačios G. M. elektroniniais laiškais, N. Š. ir G. M. SMS žinutėmis), kurių dėka buvo galima spręsti apie netinkamą sprendimo vykdymą ir kuriuose atsispindi konkretus skolininkės veikimas/neveikimas nevykdant teismo sprendimo.
Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime taip pat nurodė, kad antstolė, vykdydama vykdomąjį raštą turėjo pirmiausia išsiųsti jai raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Raginimu įvykdyti sprendimą antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). CPK 661 str. 1 d. numatyta, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendime Nr. 2-62-814/2015 nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, t. y. nustatyta, kur, kokiu laiku (kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį ir t. t.) išieškotojas bendraus su dukra. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad vykdomajame dokumente nurodyti konkretūs vykdymo terminai, todėl raginimas skolininkei neturėjo būti siunčiamas. Be to, skolininkė G. M. apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti antstolės buvo tinkamai informuota, jai asmeniškai įteiktas 2016-09-22 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-64-12003 (v. b. l. 5–6).
Bylos duomenys patvirtina, kad N. Š. negalėjo bendrauti su savo dukra teismo sprendimu nustatytu laiku (2017-01-17, 2017-01-19, 2017-01-20, 2017-01-26, 2017-01-31), tačiau G. M. objektyvias vaiko ir tėvo nebendravimo priežastis nurodė ir jas įrodė tik dėl 2017-01-19 ir 2017-01-20 neįvykusių susitikimų. Tuo tarpu laikytina, kad 2017-01-17, 2017-01-26 ir 2017-01-31 vaiko ir tėvo susitikimai neįvyko dėl suinteresuoto asmens G. M. kaltės (nors G. M. teigia, kad N. Š. niekaip neįrodė, jog jis buvo nuvykęs pasiimti savo dukters, tačiau iš jos pačios atsiliepimo matyti, kad ji šiomis datomis nė neketino duoti vaiko tėvui, nes jis, pasak jos, sirgo (2017-01-26, 2017-01-31)).
G. M. atsiliepime taip pat nurodo ir antstolės tinkamai neatliktus vykdymo veiksmus, t.y. Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. Minėtas straipsnis nustato, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadinasi, Sprendimų vykdymo instrukcija detaliai reglamentuoja antstolio procesinius veiksmus, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku). Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė R. M. būtų įvykdžiusi Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. reikalavimus, t. y. apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą būtų pranešusi vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, G. M. sprendimo nevykdant, būtų kreipusis į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo, priėmusi patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jį išsiuntusi proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir tik G. M. nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, būtų surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir tada kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 str. pagrindu. Vadinasi, antstolė R. M. nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. nustatyto veiksmų eiliškumo, o nustačiusi, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, iš karto 2017-01-31 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0064/16/02120 ir 2017-02-07 pareiškimu Nr. S-568 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl baudos skyrimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą neteisėtu ir panaikinti (Kauno apygardos teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014). Nors byloje ir nėra keliamas reikalavimas 2017-01-31 sprendimo neįvykdymo aktą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, tačiau teismui nustačius, kad jis buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstolei neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, jo pagrindu negali būti pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir skiriama bauda.
Teismui nustačius, kad pareiškimas negali būti tenkinamas ne dėl suinteresuoto asmens N. Š. kaltės, prašymas priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens G. M. naudai, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Antstolės R. M. pareiškimą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0064/16/02120, grąžinti antstolei R. M..
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.