- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- 2VP-16523-559/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02197-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., N. Š.
- Skolininkas
- G. M.
- Kreditorius
- N. Š., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo; suinteresuoti asmenys: skolininkė G. M., išieškotojas N. Š., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gautas antstolės R. M. pareiškimas, kuriuo ji prašo už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą skirti G. M. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nurodė, kad jos kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0064/16/02120 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-62-814/2015 dėl bendravimo tvarkos su dukra V. M.-Š., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojo N. Š. naudai, sulaukus dvejų metų amžiaus, išieškotojas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos antradieniais ir ketvirtadieniais 17.00 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną j jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val. Taip pat kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį nuo 18.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. G. M. adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas patvarkymas Nr. S-16-64-12003, gavusi patvarkymą 2016-09-23 atvyko į antstolės R. M. kontorą. G. M. pasirašytinai buvo išaiškinti visi bendravimo tvarkos punktai. 2018-05-08 apie vykdomą vykdomąjį dokumentą pranešta Jonavos rajono vaiko teisių apsaugos institucijai. V. M.-Š deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tačiau vaikas šiuo metu yra pas senelius adresu (duomenys neskelbtini),, taip pat susirgus vaikui, G. M. pristato pažymas iš VŠĮ Jonavos PSPC, medicininės pažymas išduoda šeimos gydytoja V. S.. 2018-05-18 dieną buvo trečias mėnesio penktadienis, tai pagal bendravimo tvarkos 2 punktą N. Š. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 18.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. Tačiau, G. M. pranešė jam, kad išvyko atostogų su dukra iki gegužės 27 dienos. 2018-05-21 gautas Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymas Nr. 6B-14-1042, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini),, G. M. mama B. M. paaiškino, kad G su dukra V gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir siūlo kreiptis į Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio veiklos teritorijoje gyvena G. M.. Tačiau tą pačią dieną gautas išieškotojo N. Š. pranešimas, kad apie 20.30 pravažiuodamas, pamatė, kad M. tėvų mašinoje V važiuoja. Privažiavęs kur jie gyvena, (duomenys neskelbtini),, rado V miegančią mašinoje. Padarė nuotrauką. V neišvažiavus atostogų, o palikta pas M. tėvus, nuo penktadienio. Antstolė R. M. pakartotinai kreipėsi j Jonavos rajono vaiko apsaugos instituciją, kad patikrintų ar V. M.-Š. šiuo metu yra pas senelius adresu (duomenys neskelbtini),. 2018-05-24 gautas atsakymas iš Jonavos rajono vaiko teisių apsaugos institucijos, kad specialistų niekas neįsileido, tačiau pro langą buvo matyti, kad namie yra mažametė mergaitė, galimai V. M.-Š. Antstolės R. M. kontoroje 2018-05-24 gautas išieškotojo N. Š. prašymas dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos nevykdymą. G. M. nebendradarbiauja su antstole, į skambučius neatsako, nurodytu el. paštu neatrašo. 2018-05-18 surašytas aktas Nr. 0064/16/02120.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) G. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su antstolės pareiškimu nesutinka. Atsiliepime ji nurodė, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2016-07-19 N. Š. nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku, nemokėjo vaikui priteisto išlaikymo, neįspėdavo G. M., jog negalės bendrauti su Vaiku Teismo sprendime nustatyta tvarka, bei apskritai tiesiog dingdavo mėnesiui ar ilgiau, neatsakydamas į G. M. užklausimus ar norės lankyti vaiką. 2016-07-19 G. M., atsižvelgdama į tai, kad N. Š. nemoka priteisto išlaikymo vaikui, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Šis veiksmas sukėlė didžiulį N. Š. pyktį, prasidėjo nuolatinis N. Š. psichologinis spaudimas, kuris buvo nukreiptas prieš G. M. ir vaiką. 2016 m. rugsėjo mėn. N. Š. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto. Nuo 2016-09-21 , t. y. nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos, N. Š. pradėjo „formaliai“ išreikšti norą pasimatyti ir bendrauti su vaiku teismo sprendime nustatyta tvarka. Jis dažniausiai filmuodavo vaiko perdavimo procesą ir tokiu būdu siekė užfiksuoti bent menkiausią teismo sprendimo (ne)vykdymo pažeidimą. N. Š. primygtinai reikalaudavo pasiimti vaiką, nepaisydamas to, kad kartais vaikas sirgdavo ar jausdavosi blogai, o pateikus gydytojo medicinines pažymas, kaltindavo, kad pažymos yra suklastotos. 2016-12-15 G. M. kreipėsi į Jonavos rajono vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris pasiūlė kreiptis į policiją ar į antstolį. G. M. vien dėl savo ir vaiko saugumo bijojo ir šiuo metu vis dar bijo kreiptis į policiją ar antstolį dėl neteisėtų N. Š. veiksmų. Antstolės pareiškimo argumentai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės bei prieštaraujantys nepilnamečio vaiko interesams. N. Š. per ketverius metus nėra pasiėmęs vaiko nei vienam savaitgaliui. Jis nuolatos dingdavo, nelankydavo dukrytės, neatvažiuodavo į pasimatymus su vaiku pasiteisindamas, jog sugedo staiga mašina, kad staiga užkilo temperatūra ar neišleidžia iš darbo. Apie neatvykimą visuomet informuodavo tą pačią dieną. Apie tai, kad neims vaiko jam priklausantį savaitgalį, N. Š. neinformuodavo išvis. Ji ragino bendrauti ir atvykti pasimatyti su dukrele, nes vaikas po ilgesnių pertraukų bijodavo eiti pas N. Š., verkdavo. Kartais N. Š. atsirasdavo ir reikalaudavo duoti pasimatyti su vaiku, nepaisant, kad vaiko pietų miego laikas, ar kad vaikas darželyje. N. Š. atvykus pasimatyti su dukrele 2018-04-24 žodžiu pranešė, kad gegužės 18-27 d. ji turės atostogas. 2018-05-17 jam parvežus iš pasimatymo dukrytę, priminė, kad nuo rytojaus turės suplanuotas atostogas. N. Š. pareiškė, kad jis norės matyti vaiką jam skirtu laiku ir pasiimti V. rytoj, nes tai bus jam priklausantis savaitgalis. 2018-05-18 SMS žinute dar kartą informavo N. Š. apie atostogas bei grįžimo datą. Dalį atostogų dukrytė praleido kartu su seneliais, buvo išvykę prie ežerų, į kaimą, 2018-05-24 dalyvavo eilėraščių šventėje darželyje. Kadangi seneliai taip pat turėjo savo atostogas, jas leido tik dalinai (duomenys neskelbtini),, todėl perduoti ar taikytis prie N. Š. norų matyti vaiką, nebuvo galimybių. 2018-05-21 N. Š. tykojo prie tėvų namų ir tėvams su anūke grįžus iš kaimo, užkirto kelią įvažiuoti į nuosavą kiemą. Išlipęs pradėjo fotografuoti mašinoje užmigusią dukrytę bei kaltinti tėvus, kodėl V. su jais, o ne su mama. 2018-05-21 pas tėvus buvo atvykusi Vaiko teisių apsaugos darbuotoja, kuri pabendravo su mama, užsirašė duomenis, faktą, kad ji su dukrele atostogauja ir tai yra žinoma N. Š.. Ji taip pat nustebo, kodėl buvo atsiųsta (duomenys neskelbtini), adresu, nors ji su vaiku jau treti metai gyvena (duomenys neskelbtini),, kur abi yra registruotos, dukrytė lanko darželį bei būrelius. Taip pat, visi laiškai iš antstolės yra siunčiami (duomenys neskelbtini), arba klaidingu adresu (duomenys neskelbtini),, nors antstolei naujas adresas (duomenys neskelbtini), yra žinomas bei nurodytas praeitose pareiškimuose. N. Š. veiksmai šioje byloje akivaizdžiai prieštarauja Vaiko interesams bei yra atliekami su tikslu sukelti papildomus rūpesčius jai. Negana to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad N. Š. slepia savo realiai gaunamas pajamas, vengia mokėti išlaikymą vaikui, o šiuo pareiškimu netiesiogiai per antstolę dar siekia asmeniškai pasipelnyti. Pareiškimas yra nepagristas bei paremtas tikrovės neatitinkančia informacija. Vaiko neperdavimas N. Š. suplanuotų atostogų metu negali būti laikomas teisiniu pagrindu taikyti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, nes tai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų ir pažeidžia vaiko interesus.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo G. M. palaikė savo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė pareiškimo netenkinti. Ji papildomai nurodė, kad su dukra jau treji metai gyvena (duomenys neskelbtini), ir jos adresas žinomas išieškotojui ir antstolei, tačiau visi laiškai siunčiami bei VTAS atstovai atvyksta jos tėvų adresu. Mergaitė (duomenys neskelbtini), lanko darželį. N. Š. bendravimas su vaiku nepastovus, atvyksta kada nori, net nepraneša, kad vaiko konkrečią dieną neatvyks paimti, o kai ji dėl svarbių priežasčių vaiko perduoti negali, tada iš N. Š. pusės būna konfliktas. Gegužės 17 d. N. Š. atvyko paimti dukters į (duomenys neskelbtini),, kai parvežė vaiką į namus, ji jam pranešė apie tai, kad su vaiku išvyksta suplanuotų atostogų (nuo gegužės 18 d. iki 27 d.), tačiau jis pareiškė, kad atvyks pasiimti vaiko būtent savaitgalį. Apie atostogas žodžiu jį buvo informavusi ir balandžio 24 d. Per atostogas ji su dukrele buvo išvykusi, vaikas buvo pas senelius (duomenys neskelbtini),, pramogavo ir pan. Gegužės 21 d. Vaiko teisių apsaugos specialistė buvo atvykusi ir bendravo su mama, kuri taip pat informavo apie jos atostogas. Per mergaitės gimtadienį N. Š. pasiėmė vaiką ir grąžino ne į vaiko gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini),, bet pas tėvus (duomenys neskelbtini), Ji buvo paėmusi iš VTAS pažymas dėl vykimo pas mediatorių, tačiau su N. Š. susitarti nepavyko. Ji ne kartą buvo patyrusi iš N. Š. psichologinį spaudimą, persekiojimą ir pan. N. Š. moka minimalų išlaikymą vaikui (145 Eur/mėn.), kurio nepakanka. Buvo atvejų, kai jis daugiau kaip pusantro mėnesio vaiko nelankė. Vaikas yra nuteikinėjamas prieš ją.
Suinteresuotas asmuo N. Š. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir paaiškino, kad nuo 2015 m. jis neturėjo galimybės paimti vaiką savaitgaliais. Jo nuomone, pažymos apie vaiko susirgimus neatitinka tikrovės, nes vaikas tais laikotarpiais lankydavo darželį. Gegužės 17 d. jam parvežus vaiką į namus, G. M. jam nieko nepranešė apie atostogas. Penktadienį jam parašė, kad jai atostogos. Po savaitgalio gegužės 21 d. jis pamatė vaiką senelių automobilyje, jie atsisakė jam perduoti vaiką be mamos leidimo. V pati jam paaiškino, kad mama išvažiuoja, o ji bus palikta pas senelius. Jam žinoma, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Jis buvo siūlęs G. M. kreiptis pas psichologą, tačiau ji pati atsisakė. Buvo nedaug atvejų, kai jis negalėjo pasimatyti su vaiku dėl objektyvių priežasčių.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jau iš ankstesnių bylų teisme buvo galima matyti, kad šalys negali tarpusavyje susikalbėti dėl vaiko, jiems buvo siūloma psichologinė pagalba, tačiau jos nesikreipė kaltindamos viena kitą. Šalys teikia visiškai priešingą informaciją viena apie kitą. Susidaro įspūdis, kad šalims trūksta tėvystės įgūdžių, nes nesugeba susitarti dėl bendravimo su vaiku. Geriausiai būtų šalims kreiptis į šeimos santykių psichologą, nes dėl vaiko jiems ir ateityje reiks palaikyti santykius. Skyrius yra gavęs iš antstolės raštus. Skyriaus specialistei nuvykus į (duomenys neskelbtini), gatvę, į namus niekas neįsileido, nors namuose buvo mažametė mergaitė. Šalys nesugeba konstruktyviai bendrauti ir priimti bendro sprendimo dėl vaiko, kas kenkia vaiko interesams. Šio mėnesio pirmą savaitgalį ji pasiūlė vaiką paimti tik sekmadienį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad priverstinio vykdymo priemonės gali būti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Ne visada teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas yra akivaizdus, t. y. antstoliui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų tam nustatyti. Tam tikrais atvejais antstoliui būtina pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytomis jo teisėmis teismo sprendimo įvykdymo faktui nustatyti, pavyzdžiui, gauti tam tikrus dokumentus, įrodymus ar kitą informaciją būtiną nuspręsti, ar teismo sprendimas yra vykdomas netinkamai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vykdomosios bylos Nr. 0064/16/02120 medžiaga nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-62-814/2015 dėl N. Š. bendravimo tvarkos su mažamete dukra V. M.-Š. Suinteresuotam asmeniui G. M. įteiktas 2016-09-22 patvarkymas Nr. S-16-64-12003, informuojantis apie priimtą vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 4–5). Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-814/2015 nustatė N. Š. bendravimo tvarką su dukra V. M.-Š.: 2) V. M. sulaukus dvejų metų amžiaus, atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos antradieniais ir ketvirtadieniais 17.00 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val. Taip pat atsakovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį 18.00 val. ir grąžina vaiką atgal tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val. N. Š. raštu informuodavo antstolę apie 2017 metais neįvykusius susitikimus su dukra (v. b. l. 58). Tuo pagrindu antstolė 2017-01-31 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v. b. l. 59) ir kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl baudos skyrimo G. M. (v. b. l. 60). Teismas, išnagrinėjęs antstolės prašymą, 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-662-814/2017 antstolės pareiškimą atmetė, konstatavęs, kad antstolė nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliškumo, o nustačiusi, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, iš karto 2017-01-31 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, t. y. aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2017-10-24 išieškotojas pakartotinai kreipėsi į antstolę su prašymu atnaujinti vykdymo veiksmus, nes skolininkė savaitgaliais jam vaiko neduoda (v. b. l. 94). Antstolė 2017-10-26 išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti spendimą Nr. S-3800 (v. b. l. 95), kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštui ir skolininkės darbovietės buveinės adresu, nors jos gyvenamosios vietos adresas (Kaune, Ašigalio g. 37-26) tiek antstolei, tiek išieškotojai buvo žinomas dar iki bylos Nr. 2VP-662-814/2017 nagrinėjimo teisme. Antstolė 2018-05-07 elektroniniu paštu kreipėsi į skolininkę prašydama informuoti apie tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymą, o 2018-05-08 išsiuntė pranešimą Nr. S-1529 (v. b. l. 107) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo informavo, kad yra vykdomas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 vykdomasis raštas Nr. 2-62-814. Pažymėtina, kad pranešimas dėl neaiškių priežasčių buvo išsiųstas ne vaiko gyvenamosios vietos, o išieškotojo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos institucijai. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-05-21 raštu informavo antstolę (v. b. l. 112), kad skolininkė su vaiku gyvena Kaune ir pasiūlė kreiptis į Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Antstolė R. M. 2018 m. gegužės 18 d. pakartotinai surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0064/16/02120 (toliau – Aktas; v. b. l. 110), kuriame nustatė, kad 2018-05-18 išieškotojas parašė SMS žinutę G. M. su klausimu ar galės pasimatyti su dukra, tai trečias mėnesio penktadienis, kai pagal bendravimo tvarkos 2 punktą N. Š. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val., tačiau G. M. jam pranešė, kad išvyko atostogų su dukra iki gegužės 27 d. G. M. neinformavo antstolės apie suplanuotą išvyką, taip pat neinformavo, kodėl neįvyks pasimatymas, į skambučius neatsakė, todėl padarė išvadą, kad skolininkė nevykdo teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto.
Po Akto surašymo išieškotojas N. Š. elektroniniu paštu informavo antstolę, kad jis (duomenys neskelbtini), matė automobiliu važiuojančius skolininkės tėvus su jo dukra, t. y. mergaitė neišvyko atostogauti, o buvo palikta skolininkės pas tėvus. Taip pat po Akto surašymo 2018-05-24 išieškotojas pateikė antstolei prašymą skirti skolininkei baudą (v. b. l. 116). Pagal pakartotinį antstolės kreipimąsi, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė skolininkės tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini),, namuose, tačiau į namus jų niekas neįleido, nors pro langą namuose buvo pastebėta mažametė mergaitė (v. b. l. 117). Antstolė 2018-05-29 kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkei baudą dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo.
Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
Iš byloje ir vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški: šalys nebando rasti kompromisų dėl vaiko priežiūros, jo auklėjimo, bendravimo su vaiku, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu ar kitais teisiniais ir oficialiais būdais. Šioje byloje vykdymo šalys taip pat tam tikras faktines aplinkybes interpretavo skirtingai, prieštaraudamos viena kitai ir nepateikdamos teismui jų nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikui yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ar ne (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Iškilus teismo nutartyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turėjo vadovautis aukščiau nurodytomis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus, tačiau akivaizdu, kad abu tėvai šias taisykles ignoruoja, taip pat iki šio laiko nepasinaudojo Vaiko teisių apsaugos institucijos siūloma psichologine pagalba, kaltindamos viena kitą šio siūlymo ignoravimu.
Iš skolininkės atsiliepime ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų (darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini),“ 2018-05-15 pažymos; b. l. 9) matyti, kad skolininkei 2018 m. gegužės 18-25 dienomis buvo suteiktos atostogos, kurias ji turėjo teisę suplanuoti ir praleisti savo nuožiūra. Kaip nurodė skolininkė, dalį atostogų mažametė dukra praleido su mama, o dalį - su seneliais (skolininkės tėvais) (duomenys neskelbtini), (tuo pačiu metu atostogavo ir skolininkės mama B. M.; b. l. 8). Šiuo atveju teismas daro išvadą, jog vaiko atostogavimas su mama ar kitais artimais giminaičiais atitinka vaiko interesus, tačiau pažymėtina, kad atsiradus svarbioms aplinkybėms, darančioms neįmanomu vaiko ir tėvo bendravimą nutartyje nurodytu laiku, skolininkei G. M. teko pareiga apie tai informuoti išieškotoją. Skolininkės paaiškinimu, ji apie atostogas išieškotoją informavo žodžiu išvakarėse gegužės 17 d., kai jis parvežė vaiką vakare į namus, be to buvo pranešusi žodžiu anksčiau – balandžio 24 d. Išieškotojas teismo posėdyje šias aplinkybes paneigė. Iš skolininkės pateiktų SMS žinučių, išsiųstų 2018 m. gegužės 18 d., turinio – „Kaip sakiau vakar mes isvykstam atostogu, nebusim iki 27 d.“ (b. l. 10), matyti, kad galimai skolininkė apie suplanuotas atostogas išieškotoją buvo informavusi ir žodžiu atostogų išvakarėse, t. y. jam buvo žinoma apie tai, kad vaikas galimai su mama išvyks atostogauti, tačiau formaliai vis tiek pareikalavo vykdyti teismo nustatytą jo bendravimo su vaiku tvarką nurodytomis dienomis.
Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo su dukra tvarka nedraudžia vaiko motinai su vaiku atostogauti, atostogų metu keliauti, išvykti iš (duomenys neskelbtini), vaikui dalį atostogų praleisti su seneliais. Laikinas vaiko buvimo vietos pakeitimas atostogų metu, kurios truko tik 10 dienų, nereiškia išieškotojo (vaiko tėvo) bendravimo teisių su vaiku pažeidimo. Kaip jau minėta skolininkė pranešimu apie atostogas išieškotoją informavo 2018-05-18 ir galimai žodžiu – gegužės 17 d. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendime nėra nustatyta, kokia tvarka ir prieš kiek laiko skolininkė turi pareigą informuoti išieškotoją apie negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą. Be to išieškojimą vykdanti antstolė iki šio laiko vykdomojoje byloje nėra priėmusi patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, todėl nepagrįstu laikytinas 2018-05-18 Akte nurodytas antstolės argumentas, kad G. M. neinformavo būtent antstolės apie suplanuotą išvyką bei neinformavo, kad pasimatymas neįvyks, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė patvarkymu būtų nustačiusi skolininkei pareigą pateikti būtent tokią informaciją. Byloje konkrečiu atveju nenustatyta, jog skolininkė veikė piktybiškai, atostogas naudojo kaip pretekstą vaiko tėvui nepasimatyti su vaiku ar nevykdyti sprendimo, nes atostogos buvo suplanuotos iš anksto. Skolininkė išieškotoją informavo apie atostogas, kurios nebuvo ilgalaikės, todėl negalėjo iš esmės pažeisti išieškotojo interesų ir jo teisių vaiko atžvilgiu. Kita vertus teismas konstatuoja, kad tuo atveju, jeigu dėl objektyvų priežasčių (motinos atostogų) tam tikru laikotarpiu vaikas negali bendrauti su vaiku, būtent skolininkė turėjo pareigą imtis priemonių ir pasiūlyti išieškotojui susiderinti naujas datas, rasti kompromisą dėl vaiko bendravimo su tėvu užtikrinimo, tuo labiau, kad vaikas dalį atostogų praleido ne su mama, o su seneliais Jonavoje, todėl skolininkė galėjo tėvo bendravimo su vaiku savaitgalį suorganizuoti taip, kad vaikui svečiuojantis pas senelius, jo tėvas turėtų galimybę susitikti su vaiku, nes bendravimo prioritetas yra teikiamas tėvams, o ne artimiems giminaičiams.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Nagrinėjamu atveju teismui paskyrus baudą ji neatliktų pagal jos esmę priskirtinos funkcijos – skatinti skolininkę įvykdyti prievolę, nes, kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų (v. b. l. 92), pats išieškotojas nuosekliai nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, šalių santykiai yra konfliktiški, abi šalys turi viena kitai priekaištų dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo, nebendradarbiauja ir nesiekia ginčą spręsti taip, kad užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus augti ir gyventi saugioje, sveikoje aplinkoje, į valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos siūlymus kreiptis psichologinės pagalbos nereaguoja.
Tam, kad antstoliui kiltų pareiga surašyti aktą, turi būti pateikta preliminariai pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad sprendimas yra nevykdomas. Šiuos duomenis gali pateikti tiek asmuo, suinteresuotas sprendimo įvykdymu, tiek konstatuoti pats antstolis. Susipažinus su vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad 2018-05-18 Aktas buvo surašytas remiantis vienintele išieškotojo gauta SMS žinute, kad skolininkė jam pranešė apie atostogas. Jokių kitų objektyvių duomenų apie skolininkės pareigų pažeidimą Akto surašymo momentu byloje nebuvo ir antstolė šių aplinkybių netyrė. Duomenys apie vaiko buvimą atostogų metu Jonavoje buvo gauti jau po Akto surašymo. Antstolė nenustatė sprendimo neįvykdymo pagrindo, kas leidžia daryti išvadą, jog antstolė iš esmės formaliai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad teismas 2017-04-13 nutartyje Nr. 2VP-662/814/2017 buvo aiškiai konstatavęs, kad surašant 2017-01-31 Aktą, antstolė nesilaikė privalomos sprendimų vykdymo tvarkos, kas buvo pagrindu atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo. Nepaisant to, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė šios tvarkos nesilaikė ir po teismo 2017-04-13 nutarties, pakartotinai surašė nepatvirtintais duomenimis grindžiamą 2018-05-18 Aktą.
Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (nauja redakcija nuo 2011-11-18; Žin., 2011, Nr. 137-6495) 25 punktas nustato, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė R. M. būtų įvykdžiusi Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimus, t. y. apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą būtų pranešusi vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, o skolininkei nevykdant teismo sprendimo, pareikalavusi šios institucijos pateikti turimą informaciją bei priėmusi patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Skolininkės paaiškinimu, ji su dukra jau treji metai gyvena (duomenys neskelbtini),, jos ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini),. Skolininkės ir vaiko gyvenamoji vieta tiek išieškotojui, tiek antstolei buvo žinoma, tačiau dėl nepagrįstų priežasčių (motyvuojant tuo, kad vaiko seneliai gyvena (duomenys neskelbtini), ir vaikas prižiūrimas Jonavos sveikatos priežiūros įstaigoje) antstolė pažeisdama Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatytą vykdymo tvarką išsiuntė 2018 m. gegužės 8 d. pranešimą ne vaiko, o išieškotojo gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos institucijai. Net ir gavusi Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-05-21 siūlymą kreiptis į atitinkamą instituciją (duomenys neskelbtini),, ji šios klaidos neištaisė. Antstolė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad prireikus ji gali kreiptis ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos visų pirma kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos instituciją ir tik prireikus gauti papildomą informaciją, ji gali kreiptis ir į išieškotojo gyvenamosios vietos atitinkamą instituciją, nes šis kreipimasis yra ne alternatyvus, o papildomas.
Kaip jau minėta, išnagrinėjęs turimą medžiagą, antstolis privalo priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuris turi būti išsiųstas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Ir tik tuo atveju, jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis gali surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši tvarka antstolei buvo išaiškinta ir teismo 2017-04-13 nutartyje. Tačiau antstolė vietoje patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos 2017-04-26 išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, nors minėtoje teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad toks raginimas nėra reikalingas ir skolininkei neturi būti siunčiamas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pakartotinai daro išvadą, kad antstolė R. M. nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliškumo, o remdamasi vienašaliu išieškotojo pranešimu, nepatikrinusi faktinių aplinkybių, nepranešusi vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, nesurašiusi patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, iš karto 2018-05-18 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0064/16/02120 ir pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą neteisėtu ir panaikinti (Kauno apygardos teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014). Teismui nustačius, kad Aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstolei neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, daro išvadą, kad jo pagrindu negali būti pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir skiriama bauda.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Antstolės R. M. pareiškimą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0064/16/02120 grąžinti antstolei R. M..
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.