Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. (A) L., V. A., antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/20/00094, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-311-479/2019 dėl 59 167 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojo J. J. naudai.

2020 m. balandžio 29 d. priimtas nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-20-172-8320, kuriuo antstolis nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš V. A. sąskaitos; sąskaitos numeris Nr. (duomenys neskelbtini), laisvai disponuojamų lėšų suma 121 Eur. (v.b.l. 201).

2020 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S20-5484 areštuota turtinė teisė į 67257,45 Eur sumą esančią ir/ar pateksiančią į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (-as) ar kasą, priklausančią skolininko sutuoktinei V. A., pagal 2019 m. gegužės 14 d. d. pensijų kaupimo sutartį (v.b.l. 202).

2020 m. balandžio 29 d. priimtas patvarkymas Nr. S20-5480, kuriuo antstolis pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v.b.l. 203).

2020 m. gegužės 5 d. surašytas turto arešto aktas Nr. B20-3285, kuriuo areštuota turtinė teisė į pinigų (67257,45 Eur) sumą esančią ir/ar pateksiančią į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (-as) ar kasą, priklausančią skolininko sutuoktinei V. A., pagal 2019 m. gegužės 14 d. d. pensijų kaupimo sutartį; skolininko sutuoktinės V. A. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios ir būsimos piniginės lėšos 67257,45 Eur apimtyje; skolininko sutuoktinės V. A. AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios ir būsimos piniginės lėšos 67257,45 Eur apimtyje (v.b.l. 208).

Skolininkui nepateikus sutikimo, antstolis 2020 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S20-8195 išieškotojui pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo (v.b.l. 435).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo <...>, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Tokiu būdu įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Skolininko turto dalis nustatoma tik areštuotame bendrame turte. Skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). Be to, remiantis CK 3.88 straipsnio 4 dalimi, jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Iš vykdomojoje byloje esančios 2020 m. lapkričio 20 d. antstolio pažymos matyti, kad bendras skolininko skolos kartu su palūkanomis liktus sudaro iš viso 48 715,38 Eur (v.b.l. 571).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkas A. (A.) L. ir suinteresuotas asmuo V. A. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę (v.b.l. 427), todėl areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų, kad būtų sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog sutuoktinių turtas būtų padalintas. Pažymėtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas ir nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Pareiškėjas prašo nustatyti turto dalį į skolininko sutuoktinės V. A. pajamas, gaunamas po santuokos sudarymo iš darbinės ir/ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitų išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmoka; į lėšas, esančias Swedbank AB ir pensijų kaupimo įstaigose.

Vykdomosios bylos duomenimis skolininko sutuoktinė nedirba, pajamos, gaunamos iš darbinės, intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, areštuotos nebuvo. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 667 straipsniu teismas gali nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje tik antstolio areštuotame turte. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų,– antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,- tik įvykdžius šią sąlygą, t.y., aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, 2014 m. birželio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, nustatytina, kad A. L. sutuoktinės V. A. areštuota turtinė teisė į pensijų kaupimo fonde sukauptas lėšas pagal skolininko sutuoktinės su šiuo fondu sudarytą pensijų kaupimo sutartį, areštuotoje AB Swedbank sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas patyrė 200 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Teismas pažymi, kad nagrinėjant pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 straipsnio 5 dalies). Kadangi skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas yra vienas iš vykdymo proceso metu kylančių klausimų, todėl pareiškėjo prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 593 straipsnio 5 dalies). Tokios pozicijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu nagrinėjant pareiškimus dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-475-372/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-177-324/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-600-796/2020 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. (A) L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. A. priklauso ½ (viena antroji) dalis turto: 1) turtinė teisė į pinigines lėšas, esančias ir/ar pateksiančias į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (-as) ar kasą, priklausančią skolininko sutuoktinei V. A. pagal 2019 m. gegužės 14 d. pensijų kaupimo sutartį; 2) piniginių lėšų, esančių ir/ ar pateksiančių į sutuoktinės V. A. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.