Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-262-454/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, su trečiaisiais asmenimis uždarąja akcine bendrove „Autojuta“ ir K. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 83,65 Eur turtinės žalos atlyginimą, 9,27 Eur palūkanas; 5 proc. dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, grąžinti permokėtą 6 Eur žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad siekia prisiteisti išmokėtą draudiminę išmoką už žalą, padarytą transporto priemonei Seat Exeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri, važiuodama Ivinskio g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią nepažymėtą duobę ir buvo apgadinta. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su patikslintu ieškiniu dėl 83,65 Eur turtinės žalos atlyginimo sutiko ir ieškovės patirtą 83,65 Eur turtinę žalą atlygino. Tačiau atsakovė nesutiko su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo nurodydama, kad pačios ieškovės veiksmai lėmė, kad byla teisme buvo nagrinėjama 1,5 metų ir dėl susidarė papildomos išlaidos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl žalos priteisimo nutraukė, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 10,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:Ieškovė su 2013 m. kovo 28 d. pretenzija Nr. R0001349858, kuria prašoma per 15 dienų sumokėti 821,63 Eur (2 836, Lt) į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą kreipėsi ne į Kauno miesto savivaldybę, o į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Todėl nesant reikalavimo įvykdyti prievolę, negali būti skaičiuojamos ir kompensacinės palūkanos.Nuo pat pirmosios pretenzijos gavimo dienos atsakovė įrodinėjo, kad įvykio metu galėjo būti apgadinta tik padanga ir ratlankis, ir tai galiausiai buvo nustatyta atitinkamai patikslinant ir ieškinio reikalavimus, su kuriais atsakovė sutiko ir 2016 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu AB „Lietuvos draudimas“ dėl padangos ir ratlankio patirtą 83,65 Eur turtinę žalą atlygino, dėl kompensacinių palūkanų susidarymo yra pačios ieškovės kaltė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje dėl kompensacinių palūkanų pakeisti ir ieškovės ieškinį šioje dalyje patenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiai argumentais:Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovė pretenziją privalėjo pateikti Kauno miesto savivaldybei, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijai, kadangi administracija yra Kauno miesto savivaldybės vykdomasis organas, todėl pretenzijos įteikimas jai laikytinas tinkamu Kauno miesto savivaldybės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą. Be to, atsakovė byloje nebuvo nurodžiusi, kad nežino apie tokį reikalavimą.Teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad kompensacinės palūkanos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nesutiko su žalos atlyginimu ir iki patikslinto ieškinio pateikimo neatlygino net dalies žalos. Todėl atlyginus žalą tik bylą nagrinėjant teisme, atsakovei kyla prievolė sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir kompensacines palūkanas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Vietinės reikšmės keliai yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, todėl siekiant, kad savininkas atlygintų dėl jos nuosavybės teise valdomo objekto patirtą žalą, ieškovė privalėjo kreiptis ne į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri yra atskiras juridinis asmuo, o į Kauno miesto savivaldybę. Ieškovei iš karto pareikalavus žalos tik už apgadintą padangą ir ratlankį, žalą atsakovė būtų atlyginusi nekeliant ginčo teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl susidariusių papildomų išlaidų yra pačios ieškovės kaltė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kitų reikalavimų prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 836,88 Eur turtinę žalą, 91,94 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad eismo įvykio metu dėl netinkamai prižiūrėtų kelių ir nepažymėtų jų defektų buvo apgadinta transporto priemonė Seat Exeo ir apskaičiavo jai padarytą žalą. Kadangi automobilio savininkui buvo išmokėta draudimo išmoka, patirta žala atlygintina iš kaltininkės – Kauno miesto savivaldybės. Ieškiniu taip pat buvo prašoma priteisti kompensacines palūkanas, kaip minimalius kreditoriaus praradimus laiku negavus žalos atlyginimo. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai neįrodo objektyviai patirtos žalos dydžio, todėl ieškinį prašė atmesti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį nurodytoje dalyje tenkino. Kauno apygardos teismas, peržiūrėdamas bylą apeliacine tvarka, 2016 m. birželio 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-858-480/2016) panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteista 836,88 Eur turtinė žala dėl transporto priemonės Seat Exeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, 91,94 Eur kompensacinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2016 m. gruodžio 12 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino reikalaujamą iš atsakovės priteisti sumą iki 83,65 Eur žalos ir 9,27 Eur kompensuojamųjų palūkanų. 2016 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu atsakovė ieškovei atlygino reikalaujamą priteisti 83,65 Eur žalą. Pirmosios instancijos teismas, pateikus įrodymus apie ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo patenkinimą, bylą dalyje dėl žalos atlyginimo nutraukė, o ieškinį dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetė nurodydamas, kad jos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės.Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčo dėl žalos atlyginimo byloje nekilo. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ginčas kilo tik dėl 9,27 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik šiuo klausimu.Byloje nustatyta, kad ieškovė, siekdama atgauti iš atsakingo asmens patirtą žalą – išmokėtą draudimo išmoką, – 2013 m. kovo 28 d. pretenzija Nr. R0001349858 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydama per 15 dienų sumokėti 821,63 Eur (2 836, Lt) į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 9 d. atsakymu nurodė, kad atlyginti žalą atsisakyta, kadangi nėra pateikta policijos nutarimo, patvirtinančio automobilio patirtus sugadinimus bei nėra pateikta eismo įvykio schema, kuria remiantis galima nustatyti, kurioje vietoje bei kokio gylio ir pločio buvo duobė. Šie duomenys leidžia spręsti, kad ieškovės pretenziją Kauno miesto savivaldybė gavo, ją svarstė Nuolatinė darbo grupė dėl žalos, patirtos nesutvarkytuose Kauno miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse atlyginimo ir nusprendė žalos neatlyginti. Ieškovė, gavusi nurodytą atsakymą prašomų dokumentų atsakovei nepateikė, atsakovė gera valia žalos ieškovei neatlygino, todėl ieškovė 2015 m. birželio 29 d. ieškiniu kreipėsi į teismą. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė iš esmės tapačias atsakymui į pretenziją aplinkybes bei bylos nagrinėjimo metu neteigė, kad jai apie pretenziją apskritai nebuvo žinoma. Beje, Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymą į pretenziją kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė pati atsakovė, iš ko spręstina, kad apie pretenzijos pateikimą jai buvo žinoma nuo pat jos pateikimo dienos.CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; (pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos).Kaip jau nurodyta, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 9,27 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydį paskaičiavo nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2013 m. balandžio 12 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2015 m. birželio 29 d.). Ieškovės paskaičiavimais, atsakovė pradelsė atsiskaityti su ieškove 809 dienų, todėl palūkanos sudaro 9,27 Eur (83,65 Eur (skola) x 0,05 (palūkanų dydis)/365 (dienų skaičius metuose) x 809 (pradelstų dienų skaičius). CK 6.53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką prievolė pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Pagal 2013 m. kovo 28 d. pretenziją Nr. R0001349858 ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad palūkanas pradeda skaičiuoti nuo 2013 m. balandžio 12 d., kai suėjo pretenzijoje numatytas terminas reikalaujamai žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad palūkanos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės. Bylos duomenys sudaro prielaidas daryti priešingą išvadą. Visų pirma, sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad atsakovė savalaikiai neįvykdė prievolės atlyginti bent dalį žalos, ir ją realiai atlygino tik 2016 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo pretenzijos pareiškimo dienos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė pati siekė bendradarbiauti su ieškove siekiant išspręsti susidariusią situaciją, nors minėtoje pretenzijoje atsakovei ieškovė buvo nurodžiusi telefonus, adresą, jeigu kiltų klausimų dėl apmokėjimo sąlygų arba jeigu atsakovė pageidautų susipažinti su žalos tyrimo dokumentais. Todėl yra prielaidos konstatuoti, kad atsakovė pati nevykdė šalių bendradarbiavimo pareigos. Antra, ta aplinkybė, jog pretenzija Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo išsiųsta 2013 m. kovo 28 d., o ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas 2015 m. birželio 29 d., kuris vėliau buvo tikslintas, negali būti pagrindu netenkinti ieškovės prašymo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kadangi pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei kokiu metu šias pažeistas teises ginti kreipiantis į teismą yra ieškovės teisė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad atsakovė nurodytu atveju privalo atlyginti ieškovei minimalius nuostolius – kompensuojamąsias palūkanas, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo byloje nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Toks nustatytų faktinių vertinimas atitinka ir teisminę praktiką analogiškose situacijose (žr. pvz. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-659-436/2016, e2A-938-230/2016, e2A-2111-638/2016, e2A-1235/2017, Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas dėl precedentų reikšmės).Nurodytų argumentų pagrindu ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas keistinas – teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl 9,27 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina 9,27 Eur kompensuojamųjų palūkanų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Kartu nurodytina, kad byloje nustačius, jog ieškovės reikštas reikalavimas ieškovės buvo patenkintas tik praėjus daugiau nei 3 metams nuo pretenzijos pareiškimo dienos, ir praėjus 1,5 metų nuo ieškinio teisme padavimo dienos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netenkinti ieškovės prašymo atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to pažymėtina, kad ieškovės ieškinys buvo reikštas dėl trijų eismo įvykių, dėl dviejų iš jų (885,88 Eur vertės) ieškinio reikalavimai buvo galutinai išspręsti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 18 d. nutartimi, šiuos du reikalavimus tenkinant visiškai. Nurodyta nutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo atidėtas iki galutinio ieškovės ieškinio reikalavimų byloje išsprendimo. Taigi, skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, keistinas ir šioje dalyje.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmiausia nurodytina, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 35,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 15 Eur žyminis mokestis, iš viso 50,04 Eur, priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (CPK 93 str. 1 d.). Antra, apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad ieškovė ieškinį apmokėjo 41 Eur žyminiu mokesčiu (pradiniu ieškiniu buvo pareikštas 1 814,70 Eur turtinis reikalavimas, todėl žyminis mokestis, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo teiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, turėjo būti apmokėtas 41 Eur žyminiu mokesčiu – CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d.), taip pat patyrė 210,25 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, patikslinusi ieškinį, atsisakė savo reikalavimo 835,9 Eur dalyje, jai grąžintina 75 proc. nuo 835,9 Eur mokėtino žyminio mokesčio sumos – 15,75 Eur (21 Eur x 75 proc.) (CPK 87 str. 2 d.), tuo tarpu už patenkintus ieškinio reikalavimus (978,8 Eur) mokėtina žyminio mokesčio suma, sudaranti 22 Eur, ieškovei priteistina iš atsakovės. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos ir 210,25 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme, kaip atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus dydžius (Rekomendacijų 8.11 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Taigi, iš viso iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 282,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (50,04 Eur + 22 Eur + 210,25 Eur) (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ reikalavimas priteisti 9,27 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 9,27 Eur (devynis eurus 27 ct) kompensuojamųjų palūkanų.

Teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 282,29 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 15,75 Eur (penkiolika eurų, 75 ct) sumokėto žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.