Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18118-775/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys M. L., R. L., UAB „Autojuta“, K. P., UAB „Mineraliniai vandenys“, R. D., dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl 2012-07-15 transporto priemonės Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-11-05 transporto priemonės Seat Exeo valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2013-02-03 transporto priemonės Volkwagen Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ieškovės buvo apdraustos transporto priemonių draudimu, įvažiavus joms į kelio važiojamojo dalyje esančias duobes ir jas sugadinus, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiems draudimo išmokas. Dėl išmokėtų draudimo išmokų išieškojimo regreso tvarka, ieškovė - AB „Lietuvos draudimas“, pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės (apeliantės) Kauno miesto savivaldybės 1635,10 Eur (250,43 Eur, 836,88 Eur, 547,79 Eur) turtinę žalą, kompensacines palūkanas. Atsakovė, būdama Kauno mieste esančių kelių savininkė, yra atsakinga už žalą, atsiradusią trečiųjų asmenų vairuojamiems automobiliams įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje buvusias, neaptvertas ir jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtas duobes.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė kelia abejones dėl byloje nustatyto žalos dydžio, esančio priežastinio ryšio pagrįstumo.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešajame registre nurodytas kaip jų savininkas. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteista suma dėl transporto priemonės Seat Exeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, nurodo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog draudimo išmokos dydis yra pagrįstas, ar kad draudikas apskaičiavo šią draudimo išmoką. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais apeliantės argumentais. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-11-05 eismo įvykio faktas yra užfiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kompetentingos institucijos (policijos) pareigūnams (Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliams) budėtojo nurodymu pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį atvykus į įvykio vietą, ją apžiūrėjus ir atikus veiksmus, kuriuos policijos patrulis turi atlikti eismo įvykio vietoje pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintą Policijos patrulių veiklos instrukciją (ginčui aktualiu laiku galiojo 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 5-V-804 redakcija), tarp jų: sudaryti (nubraižyti) patvirtintos formos blanke eismo įvykio vietos schemą; apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus; surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti visas eismo įvykio aplinkybes, vairuotojų, nukentėjusiųjų, liudytojų duomenis, rastus daiktus ir pėdsakus, eismo, meteorologines sąlygas ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors į eismo įvykį atvykusių pareigūnų pareiga yra fiksuoti eismo įvykio aplinkybes, o ne tiksliai nustatyti visų automobiliui padarytų sužalojimų dydį, tačiau tarp pareigūnų nurodytų transporto priemonės apgadinimų (apgadinti: dešinės pusės ratas su padanga) ir Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytų transporto priemonės sugadinimų, UAB „Autojuta“ dokumente nurodytų darbų, keistinų detalių, nurodomo automobilio apgadinimo masto yra didelių skirtumų (pvz. d. p. priekinis sparnas, d. p. priekinės durys, lyginimo, paruošimo ir dažymo darbai -1713,03 Lt) (t. 1, b. l. 17, 20, 21). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodoma, kad įvykio, kurio metu patirti apgadinimai, data yra 2012-11-14, transporto priemonės apžiūros data -2012-11-15. UAB „Autojuta“ parengtame dokumente (t. 1, b. l. 20) nurodoma užsakymo data – 2012-11-15. Jau atsiliepime į ieškinį atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad transporto techninės apžiūros aktą surašė, remonto kaštus apskaičiavo ta pati bendrovė, kuriai yra išmokėta draudimo išmoka – UAB „Autojuta“. Nors nukentėjusiojo asmens pareiga apie eismo įvykį raštu draudimo bendrovei, apraudusiai jo civilinę atsakomybę, pranešti per 3 darbo dienas, UAB „Autojuta“ prašymą ieškovei išmokėti draudimo išmoką pateikė 2012-11-14 (t. 1, b. l. 2), kitų įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Autojuta“ - oficialus VOLKSWAGEN, AUDI ir SEAT atstovas Lietuvoje, jos veikla - prekyba naujais ir naudotais VOLKSWAGEN, AUDI ir SEAT automobiliais, originalios dalys ir aksesuarai, automobilių diagnostika, priežiūra ir servisas, garantinis ir pogarantinis aptarnavimas (www.autojuta.lt/). Atsakovei ne tik apeliaciniame skunde dėl priteistos žalos pagrįstumo, bet jau ir atsiliepime į ieškinį keliant pagrįstų abejonių, ar automobilio apgadinimai yra tiesiogiai susiję su eismo įvykiu, objektyvių duomenų apie draudimo išmokos pagrįstumą nebuvimo, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nors pirmosios instancijos teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus, tačiau vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nesant pakankamai objektyvių įrodymų dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio, jis turėjo pareigą pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (kaip pvz., pripažinti trečiojo asmens UAB „Autojuta“ atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir išklausyti jo paaiškinimus, kviesti ir apklausti liudytojais UAB „Autojuta“ darbuotojus G. S. ir V. V., automobilį vairavusį K. P., svarstyti klausimą dėl autotechninės ekspertizės skyrimo ir pavedimo ją atlikti nepriklausomiems ekspertams ar kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Minėti sprendimo dalies trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, be to, šalys prarastų galimybę į apeliaciją. Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimo dalis dėl 836,88 Eur priteistos sumos dėl transporto priemonės Seat Exeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, naikintina ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Taip pat naikintina ir sprendimo dalis dėl 91,94 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tai yra išvestinis reikalavimas ir tik nustačius žalą, nuo jos sumos skaičiuotinos palūkanos.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp visų transporto priemonės Volkwagen Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų ir 2013 m. vasario 3 d. įvykusio eismo įvykio. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad transporto priemonė Volkwagen Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-02-03 įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-02-03 nutarimu nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo pastebėti kelyje esančios neaptvertos ir kelio ženklais nepažymėtos duobės ir jos apvažiuoti, todėl nenustačius vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Šiame nutarime nurodyta, kad policijos pareigūnai apžiūrėję įvykio vietą, užfiksavo apgadintą automobilio variklį ir iš jo išbėgusius tepalus. Transporto priemonė laikotarpiu nuo 2012-06-19 iki 2013-06-18 buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimu (Kasko), todėl automobilio savininkas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo. 2013-02-04 atlikus automobilio techninę apžiūrą nustatyta, kad turi būti keičiamos: priekinio bamperio apatinė dalis ir apsauginė juosta, variklio apsauga, karterio apsauga, variklio dugninė, remontuoti priekinį bamperį. UAB „Autojuta“ 2013-02-22 pagal 2013-02-06 užsakymą už automobilio remonto darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą AJT 32096589 2 288,62 Lt sumai. Remdamasi šiuo dokumentu draudimo bendrovė apskaičiavo draudimo išmoką (minusavo PVM 397,20 Lt) ir 2013-02-27 pervedė draudėjui 1891,42 Lt išmoką. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir prieš tai minėtus apeliantės argumentus, kad byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp visų automobiliui padarytų apgadinimų ir eismo įvykio, atmeta kaip nepagrįstus, vertindama, jog šiuo aspektu apeliantės pareikšti argumentai yra subjektyvi, įrodymais nepagrįsta jos nuomonė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamas eismo įvykis užfiksuotas 2013-02-03, apie 21 val. vakaro, policijos pareigūnams apžiūrint automobilį VW Polo buvo tamsu, todėl visiškai normalu, kad tokiomis sąlygomis apžiūrint automobilį galėjo būti nepastebėti visi automobilio apgadinimai, o be to, kaip jau paminėta, į eismo įvykį atvykusių pareigūnų pareiga yra fiksuoti eismo įvykio aplinkybes, o ne tiksliai nustatyti visų automobiliui padarytų sužalojimų dydį. Administravęs žalos bylą ieškovės darbuotojas nustatė, kad transporto priemonei būdingi sugadinimai, atsirandantys transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp transporto priemonės Volkwagen Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų ir 2013 m. vasario 3 d. įvykusio eismo įvykio yra nustatytas priežastinis ryšys.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo transporto priemonės „Audi A6 Avant“ sugadinimo pagrįstumo, todėl teismo išvada, kad garso izoliacijos apgadinimo lokalizacija ir mastas neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, padaryta neįsigilinus į byloje surinktus įrodymus, prieštarauja paties draudiko patvirtintai draudimo išmokos apskaičiavimo tvarkai ir yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas reikalavimą dalyje dėl automobilio „Audi A6 Avant“ sugadinimų, sprendė, kad ir apeliantės ginčijami automobilio sugadinimai padaryti autoįvykio metu. Teismas tokią išvadą padarė byloje esančių įrodymų pagrindu: 2012-07-15 Kauno apskrities VPK kelių policijos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną bei prie jo pateikta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje jokiais įspėjamaisiais ženklais nepaženklinta duobė, pažymėtas apgadintas automobilis „Audi A6 Avant“, automobilį vairavusio R. L. paaiškinimas, pareigūno tarnybinis pranešimas; 2012-07-17 transporto priemonės techninės apžiūros aktu; AB „Lietuvos draudimas“ Transporto didelių žalų skyriaus ekspertize/sąmata Nr. 1283544. Byloje nustatytą, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal draudėjo ir draudiko suderintą transporto priemonės remonto kainą pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą ekspertizę/sąmatą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad automobilio apgadinimo mastas bei sudarytoje ekspertizėje/sąmatoje nurodyti darbai ir dalys, tarp jų – garso izoliacijos pakeitimas, automobilio apgadinimams pašalinti yra būdingi transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip jau ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifiką, t. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; taigi pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, teisėjų kolegija neturi pagrindo, o objektyvių įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis, apeliantė nepateikė.

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 338 str.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nes pretenzijos buvo siųstos ne atsakovei Kauno miesto savivaldybei, o Kauno miesto savivaldybės administracijai. Nurodo, kad savivaldybė ir savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, turintys savo atskirus kodus bei atskiras sąskaitas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė nei pateiktame atsiliepime į ieškinį, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsikirtimų pagrindu nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, t. y. ir aplinkybės dėl ieškovės išsiųstų pretenzijų Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne Kauno miesto savivaldybei, dėl prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų. Šias aplinkybes ji nurodo tik apeliaciniame skunde, nesutikdama su priteistomis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija taiko įstatyme nustatytą draudimą apeliacinėje instancijoje įrodinėti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, ir dėl minėtų apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisako.

Remdamasi tuos, kas išdėstyta, vadovaudamasi ištirtų bylos įrodymų visuma, teisėjų kolegija naikina sprendimo dalį dėl 836,88 Eur priteistos žalos sumos dėl transporto priemonės Seat Exeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, 91,94 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą dalyje grąžinant nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą, todėl teismo sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje naikintinas ir perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista, nurodant, priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, 798,22 Eur (1 635,10 Eur - 836,88 Eur = 798,22 Eur) turtinę žalą, 87,66 Eur (179,60 Eur -91,94 Eur= 87,66Eur) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (885,88 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2015-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. kovo 8 d. prašyme nurodė, kad patyrė 105,12 Eur išlaidų dėl advokato pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį parengimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir prašo šias išlaidas priteisti (t. 2, b. l. 52-55). Atsižvelgiant į tai, kad šios ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 p.), yra pagrįstos, jas sumažinus proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui iki 51,50 Eur ( t. y. 49 proc.), priteistinos iš apeliantės ieškovei (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteista 836,88 Eur turtinė žala dėl transporto priemonės Seat Exeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, 91,94 Eur kompensacinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, priteista 798,22 Eur turtinė žala, 87,66 Eur palūkanos, 5 (penkių) proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (885,88 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2015-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, 51,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.