- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-659-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12932-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- V. M., A. G.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato Tado Dumbliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18160-894/2015 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims V. M., A. G. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 793,18 Eur turtinės žalos atlyginimo, 82,83 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė argumentais, kad 2013-02-02 transporto priemonė „Mercedes Benz S 320“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad eismo įvykio metu sugadinta transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga. Laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2013-02-27 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei padaryta 739,18 Eur žala, kurią ieškovė kompensavo. Ieškovės vertinimu atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 739,18 Eur žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo išmokėtą draudimo išmoką padengia iki tol gautos draudiminės įmokos, todėl ieškovo nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni, nei reikalaujama suma, todėl ieškinys nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 739,18 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini), kelio priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė netinkamai rūpinosi kelių priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus. Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip kelio valdytoja, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, neužtikrino tokios kelio dangos būklės, kuri reikalinga įprastam naudojimui, dėl ko automobiliui žala buvo padaryta jam įvažiavus į duobę. Teismas vertino, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti. Dėl to Kauno miesto savivaldybei kyla pareiga atlyginti ieškovei dėl duobės kelyje atsiradusius nuostolius.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 82,83 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-04-03) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-06-29) (739,18 Eur x 0,05/365 x 818 (pradelstų dienų skaičius). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2013-03-19 pretenziją Nr. R0001347531, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 2 552,25 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ši pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakovu byloje nurodytas kitas juridinis asmuo – Kauno miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (registruotos pašto siuntos numerio, kurjerių tarnybos patvirtinimo apie pašto siuntos įteikimą, atsakovo spaudo, su dokumento gavimo žyma, ar kt.), patvirtinančių, jog ši pretenzija buvo įteikta atsakovui. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas yra gavęs ieškovo reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės nepriteisė 82,83 Eur palūkanų. Teismas nesiekė teisingai išspręsti bylą ir nepasiūlė ieškovei pateikti įrodymus apie pretenzijos įteikimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pretenziją ieškovė privalėjo pateikti Kauno miesto savivaldybei, bet ne Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atsakovė nenurodė, kad jai siųstos pretenzijos negavo. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 24 d. rašto pagrindu atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės pretenziją. Bylos nagrinėjimo metu teismas nesiūlė ieškovei pateikti įrodymų apie pretenzijos įteikimą, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo šį įrodymą prijungti prie bylos. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybė savo funkcijas įgyvendina per savo vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai. Tai reiškia, kad pati Kauno miesto savivaldybė be vykdomosios institucijos – administracijos, negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų. Vadinasi Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikta pretenzija yra laikoma tinkamu Kauno miesto savivaldybės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o ne savivaldybės administracijai. Pažymėtina, kad tiek savivaldybė, tiek savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, turintys savo atskirus juridinių asmenų kodus bei atskiras sąskaitas. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pretenzija yra adresuota ne tam juridiniam asmeniui, padarė išvadą, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė nebuvo gavusi ieškovo reikalavimo įvykdyti piniginę prievolę. Dėl to tinkamai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkindamas ieškovo reikalavimo dalyje dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo. Pažymi, kad civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, taigi atsakovo atstovė pozicijos dėl ieškovo siųstos pretenzijos nėra išsakiusi. Apeliantas apeliaciniu skundu prašydamas apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi pirmosios instancijos teismas informuodamas apie rašytinį procesą pasiūlė proceso šalims pateikti visus turimus įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 82,83 Eur palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų pasisakys tik šiuo klausimu.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 793,18 Eur turtinės žalos atlyginimo, 82,83 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 82,83 Eur palūkanų priteisimo, kadangi teismo vertinimu byloje nėra pateikta jokių įrodymų (registruotos pašto siuntos numerio, kurjerių tarnybos patvirtinimo apie pašto siuntos įteikimą, atsakovo spaudo, su dokumento gavimo žyma, ar kt.), patvirtinančių, jog ieškovės pretenzija Nr. R0001347531 buvo įteikta atsakovei.
Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ savo skunde nurodo, kad ji kartu su ieškiniu teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius ieškinio pagrįstumą. Jeigu teismas manė, kad nepakanka įrodymų, turėjo pasiūlyti ieškovei juos pateikti. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl ieškovė neturėjo galimybės pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus. Apeliantė atsižvelgdama į teismo sprendimo argumentus, kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 24 d. raštą Nr. (33.200)R-2431, kuris patvirtina, jog atsakovei apie ieškovės 2013 m. kovo 19 d. pretenziją Nr. R0001347531 buvo žinoma ir prašo šį dokumentą priimti į bylą.
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (33.200)R-2431 patikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008). Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti CPK 314 straipsnyje nustatytas įrodymų priėmimo sąlygas, tačiau, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno regiono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė 2013 m. kovo 19 d. pretenziją Nr. R0001347531, kuria prašoma per 15 dienų sumokėti 2 552,25 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ši pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakovu byloje nurodytas kitas juridinis asmuo – Kauno miesto savivaldybė, o tai yra du skirtingi juridiniai asmenys, turintys atskirus juridinių asmenų kodus bei atskiras sąskaitas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad minėta pretenzija buvo įteikta atsakovei, dėl to netenkino ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kartu su ieškiniu teismui pateikė eilę dokumentų, tarp jų ir 2013 m. kovo 19 d. pretenziją Nr. R0001347531, kuri adresuota Kauno miesto savivaldybės administracijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teismui pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 24 d. atsakymas į ieškovės pretenziją patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovei Kauno miesto savivaldybei apie ieškovės pretenziją buvo žinoma. Atsakovė šioje byloje kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį iš viso nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir atsiliepime nenurodė, jog apie ieškovės pretenziją jai nieko nebuvo žinoma. Be to, ši byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismui nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ieškovei nebuvo galimybės pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos ji, iškilus būtinybei, galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 24 d. atsakymas į ieškovės pretenziją priimtinas į bylą, kadangi šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nebus pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principai, kadangi apeliacinės instancijos teismui pateiktas ir prie bylos prijungtas dokumentas atsakovei yra žinomas, dėl šio dokumento atsakovė yra išdėsčiusi savo argumentus atsiliepime į apeliacinį skundą.
Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 2 straipsnio 3 dalyje (akto redakcija, galiojusi pretenzijos pateikimo metu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-05) nurodyta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje (VSĮ 5 str. 2 d.). Viena iš savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (VSĮ 6 str. 32 p.). Šią funkciją įgyvendina vykdomoji savivaldybės institucija – administracija.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir į prieš tai paminėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ieškovės 2013 m. kovo 19 d. pretenzija Nr. R0001347531 buvo adresuota Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau atsakovei Kauno miesto savivaldybei apie šią pretenziją buvo žinoma, nes būtent ji galėjo pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijai, kaip savivaldybės vykdomajai institucijai, įvertinti pretenzijos pagrįstumą ir pateikti ieškovei atsakymą. Taigi, nustatyta, kad atsakovė apie pareigą atlyginti žalą žinojo, kadangi ji su ieškovės pretenzija dėl 2552,25 Lt žalos sumokėjimo nesutiko.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs šią bylą sprendė, kad atsakovė turi prievolę ieškovei ir iš atsakovės ieškovei priteisė 739,18 Eur žalos atlyginimą, dėl to byloje ginčo nėra. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).
Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; (pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
Buvo minėta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 793,18 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 82,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Ieškovė kompensuojamųjų palūkanų dydį paskaičiavo nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2013 m. balandžio 3 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2015 m. birželio 29 d.). Ieškovės paskaičiavimais, atsakovė pradelsė atsiskaityti su ieškove 818 dienų.
CK 6.53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 nurodė, kad prievolė pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.
Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Pagal 2013 m. kovo 19 d. pretenziją Nr. R0001347531 ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad palūkanas pradeda skaičiuoti nuo 20113 m. balandžio 3 d., tačiau pretenzijoje nustatytas 15 dienų terminas baigėsi būtent 2013 m. balandžio 3 d., todėl ikiteisminės kompensacinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) turėjo būti pradedamos skaičiuoti nuo 2013 m. balandžio 4 d. (CPK 73 str. 3 d. 74 str. 6 d.) ir skaičiuojamas iki ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d. Iš viso pradelsta įvykdyti prievolę dienų skaičius nesikeičia ir yra 818, todėl priteistinos kompensuojamosios palūkanos sudaro 82,83 Eur (739,18 Eur x 0,05 % / 365 x 818).
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas keistinas – teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl 82,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina 82,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.). Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimų patenkino 90 %, todėl iš atsakovės priteisė 16,20 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai papildomai priteistina 1,80 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme. Taigi, iš viso iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 16,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d.).
Byloje nėra pateikti duomenys apie ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidos, todėl tokios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1, 5 dalimis,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti – teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas priteisti 82,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) priteisti 82,83 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 83 ct) kompensuojamųjų palūkanų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 16,80 Eur (šešiolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai.