- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-2111-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13239-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- individuali įmonė „TG technika“, J. G., V. D., S. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys individuali įmonė „TG technika“, J. G., V. D., S. K., dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje kilo ginčas, ar skolininkei Kauno miesto savivaldybei atsiranda pareiga mokėti ikiteismines kompensacines palūkanas už prievolės neįvykdymą, kai pretenzijos dėl žalos atlyginimo buvo nusiųstos Kauno miesto savivaldybės administracijai ( CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 268,05 Eur turtinės žalos atlyginimą, 18,01 Eur palūkanų dėl 2012 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykio, 71,54 Eur palūkanų dėl 2012 m. rugsėjo 2 d. eismo įvykio, 40,77 Eur palūkanų dėl 2013 m. kovo 13 d. eismo įvykio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo J. G., vairuodama IĮ „TG technika“ priklausančią transporto priemonę „BMW X6“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 2 d. važiuodama keliu Kaune, Nuokalnės gatvėje, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotoja J. G. negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, vyko intensyvus transporto priemonių eismas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga ir abu dešinės pusės ratlankiai. Įvykio metu minėta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonės draudimu (Kasko). Minėtas eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu autoserviso darbuotojas nustatė, jog per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo dėl eismo įvykio transporto priemonei „BMW X6“ atsiradusią žalą 208,24 Eur (719,01 Lt) ir ją kompensavo, išskaičiavusi PVM, sumokėdama draudimo išmoką. Ieškovė, išskaičiavusi pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimą, prašo priteisti iš atsakovės 166,59 Eur (575,20 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2012 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykio, nes atsakovas jos neatlygino, nors buvo ragintas ją atlyginti.
Trečiajam asmeniui V. D. priklausančia transporto priemone „V. E.“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 2 d. važiuojant keliu Kaune, Raudondvario pl., buvo įvažiuota į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ji buvo apsemta vandens, buvo tamsus paros metas, o kelio ruožas nebuvo apšviestas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas. Įvykio metu minėta transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Minėtas eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu autoserviso atstovas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė dešinės pusės padangos ir priekinis bei galinis dešinės pusės ratlankiai. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo dėl eismo įvykio transporto priemonei „V. E.“ atsiradusią žalą – 1 053,29 Eur (3 636,79 Lt) ir ją kompensavo sumokėdama draudimo išmoką. Išskaičiavus pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimą, prašo priteisti iš atsakovės 721,36 Eur (2 490,71 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2012 m. rugsėjo 2 d. eismo įvykio, nes atsakovė jos neatlygino, nors buvo raginta ją atlyginti.
Trečiajam asmeniui S. K. priklausančia transporto priemone „BMW 3 330“, v/n (duomenys neskelbtini) 2013 m. kovo 13 d., važiuojant keliu Šiaurės pr., Kaune, buvo įvažiuota į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; priekyje ta pačia kryptimi važiavo kita transporto priemonė. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2012-06-15 iki 2013-06-14 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu ieškovė nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės lieti ratlankiai ir reikalinga ratų suvedimo patikra. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 380,10 Eur (1312,40 Lt) žala (1437,58 Lt transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą žalos sąmatą – 125,18 Lt draudimo išmokos mažinimo suma už dalių būklės pagerinimą) ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013-06-16 ragino atsakovę per 15 (penkiolika) dienų sumokėti 380,10 Eur (1312,40 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2013-03-13 eismo įvykio. Žala tebėra neatlyginta, todėl priteistina.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad byloje sujungti trys tarpusavyje nesusiję reikalavimai, kurių aplinkybės skiriasi. Savivaldybės atsakomybė už žalą gali atsirasti tik nustačius visas viešajai civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Policijos nutarime dėl 2012 m. rugsėjo 2 d. įvykusio eismo įvykio pažymėta, jog apgadintas yra tik priekinis dešinės pusės ratas, tačiau neaišku kada sudarytame transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad reikalinga keisti ne tik priekinius, bet ir galinius dešinės pusės padangą ir ratlankį, remonto sąmata sudaryta praėjus daugiau kaip pusei metų nuo eismo įvykio, duomenų, kad rato apgadinimai susiję su įvažiavimu į Raudondvario pl. buvusią duobę, nepateikta. Iš pateiktų šioje byloje įrodymų negalima padaryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, vadinasi, priežastinis ryšys neįrodytas. Iš pateikto ieškinio ir jo priedų neaišku, kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti. Iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kokio gylio buvo konkrečios duobės 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2013 m. kovo 13 d. įvykių metu, todėl neįmanoma konstatuoti priežastinio ryšio tarp konkrečių automobilio apgadinimų ir kelyje buvusių duobių. Byloje nėra duomenų, kad vairuotojai buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi vairuodami automobilius, kokių atsargumo priemonių ėmėsi, kad išvengtų duobės, ar jie buvo pasirinkę saugų važiavimo greitį, o nesant tokių įrodymų patirta žala turi būti dalinama pusiau.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 268,05 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28, 21 Eur žyminį mokestį ir 191, 34 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovei neįvykdžius pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Kauno gatves – Nuokalnės g., Raudondvario pl. ir Šiaurės pr. bei užtikrinti saugų eismą jose, nepaženklinus bei neaptvėrus duobių (išdaužų), buvo apgadintos transporto priemonės BMW X6, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Volkswagen EOS, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) BMW 3 330, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) todėl konstatavo visas būtinosios viešosios (valstybės) atsakomybės, o kartu ir statinio savininko atsakomybės sąlygas. Teismas sprendė, kad aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta, o įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu.
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijai išsiuntė pretenzijas dėl ginčo eismo įvykiuose padarytos žalos: 2013 m. balandžio 10 d. pretenziją Nr. R0001353371, 2013 m. birželio 14 d. pretenziją Nr. R0001372242, 2013 m. balandžio 16 d. pretenziją Nr. R0001354918. Kadangi pretenzijos buvo adresuotos ne Kauno miesto savivaldybei, o Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriai jokie reikalavimai byloje nereiškiami, todėl ieškinio reikalavimus dėl kompensacinių palūkanų priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytus. Atsakovei Kauno miesto savivaldybei nebuvo įteiktas ieškovės pareikalavimas įvykdyti prievolę, todėl atsakovei neprasidėjo ir terminas, nuo kurio gali būti pradedamos skaičiuoti kompensacinės palūkanos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra savo srities profesionalė ir jai turi būti žinoma, kuriam juridiniam asmeniui turi būti teikiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, o delsimas ginti savo teises teisme daugiau kaip 2 metus nuo pareiškimo dėl pretenzijų netenkinimo, reikalaujant kompensacinių palūkanų, leidžia laikyti ieškovės elgesį nesąžiningu. Be to, reikalaudama žalos atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos už 2012 m. rugsėjo 2 d. eismo įvykį, ieškovė pretenziją pareiškė neišskaičiavusi dalies sumos už pakeistų dalių būklės pagerinimą ir savo reikalavimo nesumažino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti nutartį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesiekė teisingai išspręsti bylos, kadangi nepasiūlė ieškovei pateikti įrodymų apie pretenzijos įteikimą atsakovei. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pretenziją ieškovė privalėjo pateikti Kauno miesto savivaldybei, bet ne Kauno miesto savivaldybės administracijai.
Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-428, 5 punktą, administracijos savininkė yra Kauno miesto savivaldybė. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatų 8 punktą administracija yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų numatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą Kauno miesto savivaldybėje ir atliekant Kauno miesto savivaldybės administracijos vidaus administravimą.
Atsiliepimas
Ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikta pretenzija yra laikoma tinkamu Kauno miesto savivaldybės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą. Be to, atsakovė nei kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį, nei teismo posėdžio metu nenurodė, jog jai nebuvo žinoma apie ieškovės pretenziją. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjusio teismo išvada nepriteisti kompensacinių palūkanų yra nepagrįsta ir neteisėta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės žalos atlyginimą ieškovei, konstatavo atsakovės prievolę ieškovei. Atsakovė, laiku neįvykdžiusi prievolės atlyginti žalą, privalo mokėti minimalius nuostolius kompensuojančias palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti remdamasi šiais argumentais:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o ne savivaldybės administracijai. Pažymėtina, kad tiek savivaldybė, tiek savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys turintys savo atskirus juridinių asmenų kodus bei atskiras sąskaitas (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje e2A-941-260/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ieškovė atsakove nurodė būtent Kauno miesto savivaldybę, kuri pretenzijos nėra gavusi, o Kauno miesto savivaldybės administracija net nėra proceso dalyvė, kuriai ir buvo teikiama pretenzija dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, tinkamai sprendė, kad pretenzija buvo adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad apie šią pretenziją atsakovei yra žinoma. Todėl negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo iš kito juridinio asmens, tai yra atsakovo Kauno miesto savivaldybės.
Pretenzijos buvo surašytos 2013 m. birželio 14 d., 2013 m. balandžio 10 d., ir 2013 m. balandžio 16 d. Ieškinys teismui pateiktas tik 2015 m. liepos 2 d. Ieškovė, gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymus dėl pretenzijų netenkinimo, galėjo ir turėjo kreiptis į teismą nelaukdama daugiau kaip dvejus metus.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ji prašo priteisti, todėl šis ieškovės prašymas nepagrįstas.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Tarp šalių nėra ginčo dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista žala dėl eismo įvykių metu padarytos žalos ( 1268,05 Eur), todėl šios sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja.
Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovei turėjo būti skaičiuojamos ir priteistos palūkanos pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas. Atsakovės atstovė teigė, kad pretenzijos dėl žalos atlyginimo buvo siunčiamos ne atsakovei, o kitam juridiniam asmeniui - Kauno miesto savivaldybės administracijai, todėl atsakovei - Kauno miesto savivaldybei - neatsirado pareiga atlyginti žalą nuo pareikalavimo momento. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiems atsakovės argumentams ir ieškinio dėl kompensacinių palūkanų priteisimo netenkino.
Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija nesutinka. Ieškovė dėl tretiesiems asmenims atlygintos žalos išsiuntė pretenzijas Kauno miesto savivaldybės administracijai: 2013 m. balandžio 10 d. pretenziją Nr. R0001353371, 2013 m. birželio 14 d. pretenziją Nr. R0001372242, 2013 m. balandžio 16 d. pretenziją Nr. R0001354918 ( e-bylos, t.1, b.l.63). Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nenurodė, jog jai nebuvo žinoma apie ieškovės pretenzijas, o tai faktiškai reiškia, kad atsakovė apie ieškovės pretenzijas buvo informuota. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 31 d. atsakymų ieškovei ( e-bylos t.1, b.l.167-169) matyti, kad ieškovės pretenzijas svarstė Nuolatinė darbo grupė dėl žalos, patirtos nesutvarkytuose Kauno miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse atlyginimo, kuri nusprendė pretenzijų netenkinti, nes pirmuoju atveju nėra nepriklausomų ekspertų išvados, kad nurodyto dydžio žala kilo dėl įvažiavimo į nurodytą duobę gatvėje, kitu atveju komisija manė, kad žalą turi atlyginti UAB „Kauno vandenys“, trečiuoju atveju, darbo grupės manymu, nurodytos remonto išlaidos nesusiję su policijos užfiksuotais automobilio apgadinimas ir neišskaičiuotas nusidėvėjimas. Pažymėtina, kad 2013 m. liepos 12 d. rašte tiesiogiai nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybė gavo ieškovės pretenziją, ją svarstė ir nusprendė žalos neatlyginti ( t.1, b.l.168). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės pareikštas pretenzijas, jos buvo svarstomos specialioje darbo grupėje ir atmestos ne dėl to, kad ieškovė kreipėsi į netinkamą asmenį, o dėl kitų priežasčių ( nesutikimo su žalos dydžiu, įvykio priežastimis ir pan.).
Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 2 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi pretenzijos pateikimo metu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-05) nurodyta, kad už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais yra atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje (VSĮ 5 straipsnio 2 dalis). Viena iš savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (VSĮ 6 straipsnio 32 punktas). Šią funkciją įgyvendina vykdomoji savivaldybės institucija – administracija. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai pranešė atsakovei apie padarytą žalą ir atsiradusią prievolę tą žalą atlyginti, nepaisant to, ar pretenzijos siųstos savivaldybei ar savivaldybės vykdomajai institucijai- administracijai.
Pažymėtina ir tai, kad savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą, jeigu laikė, kad neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl jai adresuoto klausimo ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti šį pranešimą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, turėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai pranešti interesantui.
Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą ir nepriteisė kompensuojamųjų palūkanų. Precedentinę reikšmę šiai bylai turintis sprendimas analogiškoje situacijoje yra priimtas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-938-230/2016.
Ta aplinkybė, jog pretenzijos Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo išsiųstos 2013 m. balandžio-birželio mėnesiais, o ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas tik 2015-07-02, negali būti pagrindu netenkinti ieškovės prašymo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kadangi pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei kokiu metu šias pažeistas teises ginti kreipiantis į teismą yra ieškovės teisė.
Kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).
Ieškovė prašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas: už 2012 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykio metu padarytą žalą automobiliui BMW X6, v/n (duomenys neskelbtini) 18,01 Eur ( skaičiuodama nuo 166,59 Eur sumos po 0,05 proc. nuo 2013-04-01 iki ieškinio pateikimo dienos ( 2015-06-22); už 2012-09-02 įvykio metu padarytą žalą automobiliui V. E. v/n (duomenys neskelbtini) skaičiuodama nuo 721,36 Eur nuo 2013-06-29 iki ieškinio pateikimo dienos, už 2013-03-03 eismo įvykio metu padarytą žalą automobiliui BMW 3 330, v/n (duomenys neskelbtini) skaičiuodama nuo 380,10 Eur sumos nuo 2013-05-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Pažymėtina, kad ieškinys pirmosios instancijos teismui šioje byloje buvo pateiktas 2015 m. liepos 2 d., o pretenzijos atsakovei pateiktos atitinkamai 2013 m. balandžio 10, 2013 m. birželio 14 ir 2013 m. balandžio 16. Tačiau ieškovė prašo priteisti palūkanas, skaičiuodama už mažesnį dienų skaičių, todėl pirmosios instancijos sprendimas pakeistinas ir reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas priteisiant papildomai iš atsakovės 130,32 Eur palūkanų.
Pakeitus sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs iš atsakovės ieškovei apytiksliai 91 proc. ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93 straipsnis). Ieškinį patenkintus visiškai, iš atsakovės ieškovei papildomai priteistina likusi dalis turėtų išlaidų - 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos jai iš atsakovės – 15 eurų žyminio mokesčio ir 35,04 Eurų išlaidų už advokato paslaugas ( e-bylos t.2, b.l.97, 107-109) ( CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą iš dalies.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834), 130,32 Eur ( vieną šimtą trisdešimt eurų ir 32 ct) palūkanų.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir papildomai priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834), 71,75 Eur ( septyniasdešimt vieną eurą ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.