- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-270-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07792-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami teismo priteisti iš atsakovės 18 868,01 Eur skolą, 6 792,48 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje pateikė prašymą teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą už 25 660,49 Eur sumą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
3. Teismas nurodė, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų galima spręsti ieškovės reikalavimą esant tikėtinai pagrįstą. Teismas įvertino tai, kad teismui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų, siekdama paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą ir pinigines lėšas už 25 660,49 Eur reikalavimų sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-12927-328/2021 ir netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Apeliantės nuomone, išvados apie ieškovės pareikšto ieškinio tikėtiną pagrįstumą teismas nepagrindė jokiais argumentais. Teismo nutartis yra be motyvų, o tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
4.2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, dar neatlikęs įrodymų tyrimo ir jų neįvertinęs CPK nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad prie ieškinio yra pridėti jį tikėtinai pagrindžiantys įrodymai.
4.3. Apeliantė pažymi, kad ieškovės ieškinio tikėtiną pagrįstumą paneigia tai, kad ieškovė nekokybiškai atliko sutartus rangos darbus ir neištaisė, t. y. net netaisė, nešalino, atliktų darbų defektų, todėl atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Be to, pagal rangos sutartį dar nėra suėję ieškovės teismo tvarka reikalaujamų priteisti iš atsakovės sumų sumokėjimo terminai.
4.4. Nurodoma, kad ieškovė ieškinyje nenurodė ir su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, kuris keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ateityje. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė ketina parduoti ar kitu būdu perleisti, realizuoti, paslėpti savo turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar apskritai padaryti jį negalimą.
4.5. Apeliantė pažymi, kad ji teismui pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius atsakovės gerą ir stabilią finansinę-turtinę padėtį, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovė, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, negalėtų jo įvykdyti. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
5. Ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1. 2020 m. liepos 31 d. atsakovės išduotoje pažymoje (toliau – Pažyma) (pateikta su ieškiniu) nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sėkmingai vykdo rangos sutartį Nr. 02 ir įvykdytos sutarties dalys 2020 m. liepos 31 d. yra: 6 800 Eur vertės lauko elektros tinklų dalis ir 84 400 Eur vertės apšvietimo tinklų dalis, t. y. iš viso už 91 200 Eur be PVM. Iš atsakovės atliktų mokėjimų ieškovei pagal pateiktas sąskaitas 2020 m. liepos 31 d. matyti, kad nors atsakovė pripažįsta, jog ieškovė darbus yra atlikusi už 91 200 Eur, tačiau atsakovė ieškovei delsia atsiskaityti, taip elgdamasi nesąžiningai ir nevykdydama prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.
5.2. Pažymima, kad ieškovė jokių pretenzijų iš atsakovės už atliktus darbus, už kuriuos sumokėti buvo pateiktos sąskaitos, nėra pareiškusi.
5.3. Ieškovė pripažįsta ir neginčija, kad darbų vykdymo eigoje atsakovė buvo pateikusi defektinius aktus, tačiau visi trūkumai, nurodyti defektiniuose aktuose, yra pašalinti. Šias aplinkybes patvirtina ir šalių konkliudentiniai veiksmai, pačios atsakovės elgesys – ieškovei kreipusis ne kartą su pretenzijomis dėl atliktų darbų apmokėjimo, o galiausiai ir su pranešimu apie sutarties nutraukimą, atsakovė pretenzijas, pranešimus priėmė, tačiau aplinkybių, kodėl nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir nesumoka ieškovei už atliktus darbus, nenurodė, t. y. darbų kokybės neginčijo, pretenzijų dėl to nereiškė.
5.4. Nors atskirajame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė ieškinyje nenurodė ir su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, kuris keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ateityje, tačiau aplinkybės: 1) ieškovė dar 2020 m. liepos 31 d. Pažymoje pripažino ir patvirtino darbų atlikimo faktą, kokybę ir apimtį, tačiau iki šiol net už šiuos darbus nėra atsiskaičiusi; 2) ieškovei ištaisius defektus ir atsakovei dėl to daugiau pretenzijų nereiškus iki pat ieškovės kreipimosi į teismą dienos, ieškinyje atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, remiasi šiais defektiniais aktais, teigdama, kad darbai atlikti nekokybiškai, o defektai nurodyti aktuose nepašalinti – patvirtina, kad atsakovė turi tikslą ir siekį kuo ilgiau delsti atsiskaityti su ieškove, taip blogindama ieškovės finansinę situaciją ir apsunkindama veiklos vykdymą.
5.5. Pažymima, kad iš atsakovės 2021 metų lapkričio 30 d. balanso matyti, jog atsakovės turimi įsipareigojimai sudaro 293 724 Eur, iš kurių vienu metu mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 25 020 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 268 704 Eur. Akivaizdu, kad atsakovės turimi finansiniai įsipareigojimai yra dideli.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
10. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – rangos sutartį Nr. 02, defektinius aktus ir jų išsiuntimą patvirtinančius įrodymus, 2020 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2021 m. lapkričio 30 dieną sudarytą tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą ir tarpinį balansą, ilgalaikio turto žiniaraštį. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, pažymi, kad ieškovė nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė nurodė, kad visi atliktų darbų trūkumai yra pašalinti, tačiau atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir nesumoka ieškovei už atliktus darbus. Ir nors atsakovė teigia, kad pati ieškovė nekokybiškai atliko sutartus rangos darbus, neištaisė atliktų darbų defektų ir atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove, tačiau tai yra ginčo nagrinėjimo dalykas ir šias aplinkybes teismas turės pareigą aiškintis, nagrinėdamas bylą iš esmės. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
15. Konstatavus, jog preliminarus (lot. prima facie) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstinas klausimas, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Kaip matyti iš bylos duomenų, reikalavimo suma yra pakankamai didelė – 25 660,49 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pažymi, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro absoliutaus pagrindo preziumuoti, jog kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1631-826/2019).
17. Atsakovė, norėdama įrodyti stabilią įmonės finansinę padėtų, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2020 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2021 m. lapkričio 30 dieną sudarytą tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą ir tarpinį balansą, 2021 m. gruodžio 23 d. ilgalaikio turto žiniaraštį.
18. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, iš atsakovės pateikto 2021 m. lapkričio 30 d. balanso matyti, kad atsakovės turimi įsipareigojimai sudaro 293 724 Eur, iš kurių po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai yra 25 020 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 268 704 Eur. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės turimi finansiniai įsipareigojimai yra pakankamai dideli, jie nepatvirtina skolininkės geros turtinės padėties, tuo labiau, iš pateiktų duomenų negalima prognozuoti stabilios būsimos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties ir jos perspektyvų. Be to, su ieškove atsakovė nėra atsiskaičiusi už darbus, atliktus dar 2020 metais. Šių aplinkybių visuma vertinama kaip galima grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
19. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sklandus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes, netaikius nurodyto turto arešto, atsakovė turėtų galimybę turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, patvirtinančius, kad ieškovei buvo pareikšti ir kitų kreditorių reikalavimai dėl netinkamo sutarčių vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, vertinant visumos įrodymų kontekste, patvirtina, kad atsakovė turi sunkumų vykdant sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 25 660,49 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove bei vykdyti privalomuosius mokėjimus (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.