- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1631-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06296-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- D. B.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9919-965/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Akvatika“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Akvatika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. B. 21 640,57 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovo turtą neperžengiant pareikšto ieškinio ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš prie ieškinio pateiktų duomenų matyti, jog ieškovės ieškinys tikėtinai pagrįstas. Taip pat nustatyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes skolos suma didelė, skolininkas – fizinis asmuo, jo turtinė padėtis ieškinio pateikimo dieną nėra žinoma, atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, su bankroto administratoriumi nebendradarbiauja.
2.2. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas apie tai neinformavus atsakovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atsakovas D. B. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę teismas motyvavo ieškinio sumos dydžiu, nežinoma jo turtine padėtimi bei prielaida, kad vengia bendradarbiauti su administratoriumi. Šie teismo argumentai yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, jais naujausioje teismų praktikoje jau neapsiribojama sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti jo nesąžiningumą, tai šiuo atveju padaryta nebuvo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jei ieškinys pareikštas bankrutuojančios bendrovės, tai nėra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
4. Ieškovė BUAB „Akvatika“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina bei pagrindžia abiejų sąlygų, kurioms esant taikomos laikinosios apsaugos priemonės, egzistavimą. Teismas atliko preliminarų pareikšto ieškinio vertinimą konstatuodamas, jog kartu su ieškiniu pateiktais duomenimis ieškovė tikėtinai grindžia savo reikalavimus. Vertinant antrąją sąlygą, tai duomenys, kad atsakovas iš įmonės kasos paėmė 24 150,00 Eur, tik dalį šios sumos panaudojo juridinio asmens tikslams, bankroto administratoriui buhalterinių dokumentų neperdavė, patvirtina nesąžiningus atsakovo veiksmus. Be to, pagal apeliacinio teismo praktiką asmuo, kuris teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, turi įrodyti ir teismui pateikti savo mokumą patvirtinančius duomenis. Ji pateikti duomenų dėl objektyvių priežasčių negali. Atsakovas teismui jokių duomenų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovui priklausantį turtą už 21 640,57 Eur, teisėtumas ir pagrįstumas.
7. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršydamas 21 640,57 Eur reikalavimo sumos, uždraudė areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad tenkinant prašymą neatsižvelgta į tai, jog ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas tenkinti tokį prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
8. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi įvertinti pareikštų reikalavimų prima facie (liet. preliminariai) pagrįstumą ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, mano, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
11. Kitas būtinas elementas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).
12. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasi didelės ieškinio sumos prezumpcija nenurodė jokių motyvų, jog atsakovas gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą. Pati savaime net ir didelė ieškinio suma nėra pakankama atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti, t. y. manyti, kad atsakovas gali specialiai vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, o kitų aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, jo nenoro sąžiningai vykdyti sprendimą ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad ieškovė reiškia reikalavimą buvusiam įmonės vadovui ir teigia, jog jis tyčiniais veiksmais padarė žalą įmonei, savaime nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, tai nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovės interesai nenukentės, nes išduotas vykdomasis dokumentas ir vykdymo procese antstolis gali imtis priverstinių vykdymo priemonių (CPK 624 straipsnio 2 dalis).
13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei neįrodžius realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto turtui atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo D. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Akvatika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo D. B. turtui atmesti.