- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-929-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01011-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams antstolei A. P. ir R. J. dėl varžytynių akto panaikinimo bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su 2021 m. liepos 14 d. ieškiniu atsakovams antstolei A. P. ir R. J. dėl varžytynių akto panaikinimo bei restitucijos taikymo. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti antstolės A. P. 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į turtą – 77,16 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – ieškovui A. J., įpareigojant antstolę A. P. grąžinti atsakovui R. J. sumokėtą 21 553,00 Eur turto kainą. Ieškovas nurodo, kad antstolė netinkamai vykdė savo pareigą ir pardavė turtą pirkėjui R. J. už per mažą kainą, dėl to 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turi būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo A. J. ieškinį atsakovams antstolei A. P. ir R. J. dėl varžytynių akto panaikinimo bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. J.. Taip pat nutarta įsiteisėjus nutarčiai ieškinį su priedais grąžinti ieškovui bei grąžinti ieškovui 698,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1 Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-489-460/2020 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams antstolei A. P., R. J. ir kooperatinei bendrovei Šilutės kredito unijai dėl turto pardavimo / perdavimo varžytynėse aktų pripažinimo negaliojančiais bei pirkėjų teisių perkėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R.. Vienas iš ieškinio reikalavimų buvo pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perkelti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininko R. J. teises ir pareigas R. R.. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-904-236/2020 paliko Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą nepakeistą.
2.2 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo 6 punkte nurodyta, kad civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 9 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. (duomenys neskelbtini) (ne)teisėtumo.
2.3 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo 11 punkte nurodyta, kad ieškovas vykdymo procese aktyviai veikė savo interesais: 2017 m. balandžio 28 d. antstolės kontoroje buvo gautas ieškovo A. J. prašymas leisti atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti; 2017 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas ieškovo prašymas skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti; 2017 m. gegužės 9 d. gautas ieškovo A. J. skundas dėl antstolės veiksmų; 2017 m. gegužės 22 d. baigta atlikti nekilnojamojo turto ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta parduodamo objekto rinkos vertė; 2017 m. gegužės 23 d. gautas ieškovo A. J. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma atšaukti vykstančias varžytynes; 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atsisakyta tenkinti; 2017 m. birželio 21 d. gautas ieškovo skundas dėl antstolio veiksmų; 2017 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atsisakyta tenkinti. Ieškovo visi skundai dėl antstolio veiksmų buvo skundžiami teismui, tačiau visi teismai skundus atmetė.
2.4 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-399-253/2018 18 punkte nurodyta, kad vertinant minėtus apelianto argumentus dėl išieškojimo iš nurodyto įkeisto turto eiliškumo atsižvelgtina į vykdomojoje byloje išieškomą skolos sumą ir įkeisto turto vertę. Remiantis bylos duomenimis, minėto įkeisto 1,7450 ha ploto žemės sklypo pardavimo iš pirmųjų varžytynių pradinė kaina – 20 000,00 Eur, o buto – 23 200,00 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0153/17/00271 išieškoma 25 094,88 Eur skola ir 5 proc. palūkanos, jos antstolės 2017 m. birželio 28 d. patvarkymo atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą sudarymo metu siekė 458,87 Eur. Remiantis antstolės 2017 m. birželio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu, šioje vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos sudaro 2 095,61 Eur. Atsižvelgiant į vykdomojoje byloje išieškomas sumas ir duomenis apie įkeisto turto vertę, nėra pagrindo konstatuoti, kad negyvenamojo nekilnojamojo turto objekto pardavimas būtų pakankamas patenkinti priverstinai vykdomą hipotekos kreditoriaus reikalavimą išieškoti skolą ir padengti kitas išieškotinas sumas šioje vykdomojoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo.
2.5 Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtose civilinėse bylose jau yra pasisakyta dėl ginčo turto vertės bei ginčijamo varžytynių turto akto teisėtumo.
2.6 Teismas pažymėjo, jog tiek nurodytose civilinėse bylose, tiek pateiktoje civilinėje byloje šalys yra tapačios. Abu ieškiniai iš esmės grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Ieškovo teisinis siekis abiejose bylose yra tas pats – siekia panaikinti 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškinio dalykas nevisiškai sutampa: Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-460/2020 buvo ginčijamas 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi, ieškovo teigimu, antstolė neleido pasiūlyti savo pirkėjo, o šioje civilinėje byloje nurodoma, kad antstolė nustatė ginčo turto per mažą kainą, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-399-253/2018, buvo konstatuota, jog įkeisto ginčo buto pardavimo iš pirmųjų varžytynių pradinė kaina – 23 200,00 Eur – nustatyta tinkamai.
2.7 Teismas konstatavo, kad abiejų ieškinių dalykas yra tapatus, ir ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas A. J. prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir priimti jo ieškinį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1 Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, kad jo naujai pareikšto ieškinio dalykas sutampa su jau išnagrinėto ieškinio dalyku. Ankstesnis ieškovo ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo buvo pareikštas pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris numato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Ankstesniu ieškiniu ieškovas teigė, kad buvo pažeista jo teisė pasiūlyti savo pirkėją, prašė turto pirkėjo teises perkelti trečiajam asmeniui. Naujasis ieškinys pareikštas CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kuris numato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovas su ieškiniu pateikė įrodymus, kad turtas parduotas už per mažą kainą ir tai padarė žalą tiek pačiam ieškovui, tiek likusiems ieškovo kreditoriams, dėl to turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti panaikintas. Mano, jog aptartų ieškinių dalykai ir pagrindai nesutampa, todėl ieškiniai nėra tapatūs.
3.2 Be to, teismas ieškinio priėmimo stadijoje ieškinį išsprendė iš esmės. Teismas konstatavo, kad turto vertę antstolė nustatė tinkamai, turtas iš varžytynių parduotas teisėtai, todėl neva nėra jokio pagrindo kelti klausimo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo. Tačiau pasisakyti dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, turto rinkos vertės (ne)teisingumo teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
3.3 Pažymi ir tai, jog skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-1116-1010/2021 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams A. J. bei V. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas minėtą bylą nagrinėja vadovaudamasis 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, iškeldindamas atsakovus, remsis būtent minėtu turto pardavimo iš varžytynių aktu, dėl kurio panaikinimo naują ieškinį ir pateikė ieškovas. Minėtoje byloje teismas taip pat A. J. ir V. J. yra skyręs baudų. Apelianto vertinimu, kyla pagrįstų abejonių, ar civilinę bylą Nr. e2-1116-1010/2021 nagrinėjanti teisėja nagrinėdama naujojo ieškinio priėmimo klausimą neturėjo išankstinės nuomonės ir nebuvo šališka. Apelianto nuomone, skundžiamą nutartį priėmė šališkas, neteisėtos sudėties teismas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
5. Apeliantas kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jo ieškinį kaip tapatų kitoje civilinėje byloje išnagrinėtam ieškiniui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Apelianto nuomone, jo naujai reiškiamo ieškinio ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-460/2020 išnagrinėto ieškinio dalykai bei pagrindai nesutampa, todėl ieškiniai nėra tapatūs. Ginčo dėl to, kad ginčo šalys sutampa, nėra.
6. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
7. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020; kt.).
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
9. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
10. Ieškovas naujai reiškiamu 2021 m. liepos 14 d. ieškiniu siekia, kad 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas negaliojančiu ab initio, būtų pritaikyta restitucija ir jam (ieškovui) grąžintos nuosavybės teisės į ginčo turtą – 77,16 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o antstolė būtų įpareigota grąžinti atsakovui R. J., kaip pirkėjui, jo sumokėtą 21 553,00 Eur turto kainą. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-489-460/2020 ieškovas A. J. prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perkelti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininko R. J. teises ir pareigas R. R. bei pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perkelti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininko Šilutės kredito unijos teises ir pareigas R. R..
11. Kaip matyti, tiek naujuoju 2021 m. liepos 14 d. ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu ab initio, tiek Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-489-460/2020 buvo prašoma pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-460/2020 ieškovas taip pat siekė, kad visos naujojo savininko (pirkėjo) R. J. teisės ir pareigos į ginčo turtą pereitų (būtų perkeltos) trečiajam asmeniui R. R., tuo tarpu naujuoju 2021 m. liepos 14 d. ieškiniu ieškovas siekia, kad būtų pritaikyta restitucija ir visos nuosavybės teisės į ginčo turtą būtų grąžintos jam (ieškovui). Iš to, kas aptarta, akivaizdu, jog ieškovo naujuoju 2021 m. liepos 14 d. ieškiniu reiškiami reikalavimai ir siekiamas teisinis rezultatas (ieškinio dalykas) nėra tapatūs ieškovo siektam teisiniam rezultatui ir reikalavimams, kurie buvo išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-460/2020.
12. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
13. Naująjį 2021 m. liepos 14 d. ieškinį ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad ginčo turtas iš varžytynių buvo parduotas už per mažą kainą, dėl to 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turi būti pripažintas negaliojančiu. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-489-460/2020 ieškovas A. J. ieškinį grindė tuo, kad ginčo butas naujajam savininkui buvo perleistas neteisėtai, nesudarius sąlygų ieškovui pasiūlyti savo pirkėją (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 704 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškinių pagrindai taip pat nėra tapatūs.
14. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-489-460/2020 ir Nr. 2S-399-253/2018 jau yra pasisakyta dėl ginčo turto vertės tinkamo nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-489-460/2020 ginčo turto vertė nebuvo nagrinėjimo objektu ir dėl turto vertės tinkamo ar netinkamo nustatymo, turto pardavimo už teisingą ar neteisingą kainą nieko nebuvo pasisakyta. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-399-253/2018 taip pat nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su ginčo turto verte, teismas šioje byloje priimtos 2018 m. balandžio 19 d. nutarties 18 pastraipoje tik nurodė, kad „Vertinant minėtus apelianto argumentus dėl išieškojimo iš nurodyto įkeisto turto eiliškumo atsižvelgtina į vykdomojoje byloje išieškomą skolos sumą ir įkeisto turto vertę. Bylos duomenimis minėto įkeisto 1,7450 ha ploto žemės sklypo pardavimo iš pirmųjų varžytynių pradinė kaina – 20 000,00 Eur, o buto – 23 200,00 Eur.“ Tačiau ar ginčo buto kaina nustatyta tinkamai, teismas byloje Nr. 2S-399-253/2018 nepasisakė ir jokių išvadų šiuo klausimu nedarė, teismas nagrinėjo ir pasisakė, ar yra pagrindas atšaukti trejas nekilnojamojo turto varžytynes ir suteikti pareiškėjui A. J. galimybę nustatyti pareiškėjo nurodomą įkeisto turto pardavimo tvarką.
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinių tapatumo klausimą, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo 2021 m. liepos 14 d. ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatūs ieškinio, kuris buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-399-253/2018, dalykui ir pagrindui ir kad neva Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-399-253/2018, jau buvo konstatuota, jog ginčo buto pardavimo iš pirmųjų varžytynių pradinė kaina – 23 200,00 Eur – nustatyta tinkamai. Todėl skundžiama 2021 m. liepos 19 d. nutartis, kuria taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą 2021 m. liepos 14 d. ieškinį atsisakyta priimti, naikintina ir šio ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Apeliantas prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y., kadangi skundžiamą nutartį priėmė, apelianto nuomone, šališkas ir neteisėtos sudėties teismas. Šį savo argumentą apeliantas grindžia tuo, jog skundžiamą nutartį priėmusi teisėja taip pat nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-1116-1010/2021, kurioje priimant ieškovui R. J. palankų sprendimą bus remiamasi ginčijamu 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1116-1010/2021 teisėja A. J. bei V. J. yra skyrusi baudų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir apelianto teikiamus argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 21, 65, 66 straipsniai) ir skundžiamą nutartį naikinti ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat pažymėtina, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje e2-1116-1010/2021 pasikeitė teisėjas ir byla yra perduota nagrinėti kitam teisėjui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartį ir pirmosios instancijos teismui perduoti iš naujo nagrinėti ieškovo A. J. 2021 m. liepos 14 d. ieškinio atsakovams antstolei A. P., R. J. dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. J., priėmimo klausimą.