Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-670-877/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-29
Bylos Nr.: e2-670-877/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15551-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: A. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-670-877/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15551-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.13; 2.3.5.2.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, Jurgitai Radauskaitei,dalyvaujant ieškovei V. R., jos atstovui advokatui A. S.,atsakovui A. J., jo atstovui advokatui D. P.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams pagal įgaliojimą G. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jo argumentai

1. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pakeisti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą A. J. išlaikymo nepilnamečiam vaikui T. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti nepilnamečio vaiko T. J. išlaikymui iš A. J. periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas sumokant į V. R. banko sąskaitą. Išlaikymo dydį indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka

2. Ieškiniu taip pat prašo pakeisti 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartimi nustatytą atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir nustatytą tokią tėvo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. J. tvarką:

2.1. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis:

2.1.1. A. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku antradieniais, paimdamas vaiką antradienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindama vaiką į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.2. A. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val.;

2.1.3. Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu nustatytina tokia A. J. bendravimo su vaiku tvarka:

2.1.3.1. kiekvienais metais per Tėvo dieną - birželio pirmą sekmadienį. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.2. kiekvienais metais A. J. gimtadienio dieną. Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.3. poriniais metais – (duomenys neskelbtini). (T. J. gimtadienio dieną). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.4. neporiniais metais - (duomenys neskelbtini) (sekančią dieną po T. J. gimtadienio). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.5. neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.6. poriniais metais - Šv. Velykų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.7. neporiniais metais - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną. Tėvas vaiką pasiima Šv. Kūčių dieną 10:00 val. ir grąžina motinai pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 19:00 val.

2.1.3.8. poriniais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną. Tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.9. neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. Tėvas vaiką pasiima šventės dienos išvakarėse 18:00 val. ir grąžina šventės dieną iki 19:00 val.

2.1.3.10. Motinos V. R. gimtadienio dieną –(duomenys neskelbtini), vaikas lieka su motina.

2.1.2 A. J. kasmetinių moksleivių atostogų metu su vaiku bendrauja ne mažiau nei vieną savaitę nepertraukiamo laiko, vaikas paimamas iš motinos V. R. gyvenamosios vietos tarp 12 - 13 val. ir grąžinamas į motinos gyvenamąją vietą iki 20 val.

2.1.4. Baigiamosios nuostatos:

2.1.4.1. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vasaros atostogų metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaiku vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, vasaros atostogoms, nustatytą tvarką;

2.1.4.2. Jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku vaikas neturės galimybių bendrauti su tėvu, apie tai mama V. R. informuoja tėvą A. J., nurodydama priežastis, dėl kurių negali vykti tėvo ir vaiko bendravimas pagal nustatytą tvarką. Svarbiomis negalėjimo tėvui bendrauti su vaiku priežastimis yra laikoma: i) vaiko liga, apie kurią mama V. R. įsipareigoja informuoti nedelsiant po tokios aplinkybės atsiradimo; ii) mamos ir vaiko iš anksto suplanuota išvyka, apie kurią mama V. R. privalo informuoti tėvą A. J. ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki numatomos išvykos; iii) taip pat kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negali vykti vaikų ir tėvo bendravimas pagal nustatytą grafiką, apie kurias atitinkamai mama V. R. turi informuoti nedelsiant, paaiškėjus tokioms priežastims. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, neįvykęs tėvo bendravimas su vaiku, kompensuojamas šalims sutariant kitą bendravimo su vaiku laiką.

2.1.4.3. Vaikui susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti sergantį vaiką motinai ar į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

2.1.4.4. Jei tėvo bendravimo su vaiku metu, vyks papildomo lavinimo / ugdymo užsiėmimai lankomoje ugdymo įstaigoje arba kitoje mokyklinio ugdymo įstaigoje, tėvas užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose. V. R. informuoja A. J. apie vaiko užsiėmimų vietą bei trukmę iki kiekvienų metų rugsėjo 20 d. Jeigu užsiėmimus vaikas pradės lankyti po minėtos datos, tai V. R. informuoja A. J. apie pradėtus lankyti užsiėmimus prieš vieną savaitę iki numatomų užsiėmimų pradžios.

2.1.4.5. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali jų pasiimti, nėra kompensuojamos numatyto bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.

1.3. priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Patikslintame ieškinyje, teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovas advokatas nurodė, jog 2017 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnamečiam šalių sūnui T. J. 130 Eur periodinį kasmėnesinį išlaikymą iki pilnametystės iš atsakovo A. J.. Ieškovė teikia patikslintą ieškinį teismui dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi 2015-05-15 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nėra pakankamas dėl padidėjusių vaiko poreikių, ir prašo pakeisti priteistą išlaikymo dydį, jį padidinant iki 250 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2017 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino šalių taikos sutartį dėl atsakovo A. J. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi T. J..

6. Pradėjus faktiškai vykdyti 2017-01-26 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo tvarką šalims nepavyko ir nepavyksta gražiuoju susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku savaitgalių. Atsakovas išsirenka bendravimo savaitgalius, kurie atsakovui patogūs, apie numatomą bendravimą nepranešdavo iš anksto. Pagal nustatytą tvarką atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis metu, laiką vaikas leidžia ne su atsakovu, o su atsakovo sužadėtine. Ši aplinkybė pažymėta ir 2021-11-10 Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje Nr. 2SD-6108, kurioje vaikas nurodo, jog dažniausiai savaitės eigoje būna su tėčio drauge, kadangi tėtis būna išvažiavęs į renginį ar susitikimą. Papildomai pažymėtina, kad sūnus tris kartus per savaitę lanko futbolo treniruotes, taip pat lanko baseiną. Dvi naktis savaitės eigoje nakvojant pas atsakovą, vaikui reikia vežiotis sporto, mokyklos reikmenis, būsimų užsiėmimų knygas ir pratybas, tai nėra patogu. Tuo tarpu dėl bendravimo savaitgaliais tarp šalių kyla konfliktai. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos keitimo klausimą mediacijos dėl išlaikymo padidinimo metu iškėlė būtent atsakovas. Atsakovo siūlomas 50:50 bendravimo tvarkos variantas yra grįstas ne vaiko interesais ar šalių faktiniu užimtumu, tačiau siekiu išvengti vaiko išlaikymo prievolės vykdymo. Pažymėtina, kad ir šiuo metu nustatytą ypač mažą išlaikymą (130 Eur) atsakovas vykdo dažnai vėluodamas. Atsakovas bendravimo tvarkos 50:50 nustatymo klausimo nekėlė tol, kol ieškovė neinicijavo proceso dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai būtent ir atspindi atsakovo motyvaciją. Nuolatinis vaiko gyvenamosios vietos keitimas, vaikui nuolat kraustantis iš vienų namų į kitus neatitiktų vaiko interesus, ypač kai pats atsakovas savaitės eigoje su vaiku daug laiko praleisti negali dėl užimtumo. Mediacijos metu su atsakovu dėl kitokios bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo susitarti nepavyko. Dėl šių priežasčių ieškovė reiškia reikalavimą dėl 2017-01-26 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

7. Atsakovas su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko iš dalies, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nepilnametis vaikas pusę laiko praleistų su tėvu, pusę su motina, todėl pusė kasdienių nepilnamečio vaiko išlaidų tektų atsakovui. Esant aplinkybei, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, preziumuojama, kad periodines ar vienkartines išlaidas patiria būtent ieškovė. Prašo priteisti nepilnamečiam vaikui 180 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Atsakovo nuomone, prašomas išlaikymo dydis yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, o taip pat atitinka atsakovo turtinę padėtį bei kiekvieno iš tėvų bendravimo su vaiku laiką. Atsakovas nuo 2017-10-12 vykdo individualią veiklą: 1) Scenos pastatymų veikla; 2) Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla. Dėl šios priežasties atsakovo pajamos yra nepastovios. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1500 Eur. Tačiau dėl atsakovo patiriamų didelių medicininių išlaidų, paskutinius trejus metus atsakovo išlaidos viršija jo gaunamas pajamas.

8. 2017-01-26 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2021 metų balandžio mėnesio leido atsakovui daug dažniau matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku nei numatyta teismo nutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, atsakovo ir nepilnamečio vaiko kartu praleistas laikas sudaro vos keturias dienas. Laikant, kad vieną mėnesį sudaro 30 kalendorinių dienų, ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos proporcija kiekvieno iš tėvų su vaiku praleidžiamo laiko atžvilgiu yra 87:13. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, atsakovas bendrautų su nepilnamečiu vaiku vos dvi dienas per dvi savaites arba apie 4 dienas per mėnesį. Toks ribotas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikas iš esmės neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Be to, atsižvelgiant į prieš tai buvusį intensyvesnį ir dažnesnį nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimą, toks kardinalus bendravimo tvarkos pakeitimas iš esmės pakeistų nepilnamečio vaiko socialinę aplinką, o tai gali pakenkti harmoningam ir visapusiškam vaiko vystymuisi. Tokia akivaizdi kiekvieno iš tėvų su vaiku praleidžiamo laiko disproporcija ne tik pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, tačiau taip pat pažeidžia ir CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų lygybės principą.

9. Atsakovas prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką principu 50:50:

9.1. Tėvas (ne atostogų, Šv.Kalėdų, Naujųjų metų, Šv.Velykų ir įsimintinų dienų metu) lyginėmis kalendorinių metų savaitėmis bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko ugdymo įstaigos lyginės kalendorinių metų savaitės pirmadienį ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. arba kitos savaitės pirmadienį, pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo.

9.2. Vasaros atostogų laikotarpiu pusę vasaros atostogų laiko vaikas praleidžia su tėvu, kitą pusę – su motina tokia tvarka: dvi savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų tėvas bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios ar buvimo vietos pirmą jam priklausančią vaiko vasaros atostogų dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią dieną iki 20.00 val. Sekančias dvi savaites vaikas bendrauja su motina ir t.t.

9.3. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina.

9.4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną ir per Naujųjų metų šventę tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos šventės dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) iki 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina.

9.5. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją Šv. Velykų dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina.

9.6. Tėvo atostogų metu, tėvas bendrauja su vaiku ne mažiau nei vieną savaitę nepertraukiamo laiko, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią dieną iki 20.00 val. Apie savo atostogų laiką tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

9.7. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val.

9.8. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

9.9. Kiekvienais kalendoriniais metais tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Jeigu sekanti diena yra darbo diena, tėvas pristato vaiką į ugdymo įstaigą.

9.10. Tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką.

9.11 Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikas praleidžia laiką su tėvu.

9.12. Tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama bendru tėvo ir motinos sutarimu

9.13. Vaiko ligos atveju, tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad nori dalyvauti vaiko gyvenime maksimaliai ir nenori būti tik savaitgaliniu tėčiu.

10. Išvadą duodanti institucija 2022 m. gegužės 12 d. patikslintoje išvadoje nurodė, kad tarp šalių kyla nesutarimų, išsiskiria pozicijos, trūksta geranoriškumo komunikuoti tarpusavyje, ieškoti bendrų sprendimų. Skyriaus nuomone, abu tėvai yra rūpestingi, mylintys, supratingi ir siekiantys užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius. Abu tėvai užtikrina sūnaus pristatymą į ugdymo įstaigą ir pasiėmimą iš jos, nuveža į lankomus 5 būrelius, atstumas tarp tėvų gyvenamųjų vietų ir vaiko lankomos ugdymo įstaigos labai panašus. Pastebėtas artimas vaiko ryšys su abiem tėvais, vaikui svarbūs abu tėvai vienodai. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su kiekvienu iš tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę savijautą. Skyrius neprieštarauja atsakovo siūlomam „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos modeliui. Skyriaus vertinimu, ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimas su vaiku švenčių, gimtadienių metu yra panašus, atitinkanti vaiko amžių ir interesus, Skyriaus vertinimu, atsakovo siūlomas sūnaus bendravimas su tėvais vasaros atostogų metu labiau atitinka vaiko interesus nei siūlomas ieškovės, kadangi atsakovo - konkrečiai apibrėžtas ir sudarantis galimybę abiem tėvam vienodai maksimaliai su sūnumi praleisti vasarą. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto principu ir vertinant šiuo metu byloje pateiktą informaciją, manytina, jog mažamečio poreikiai pasikeitė/ padidėjo, kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą, lanko futbolo treniruotes (tai reikalauja papildomų išlaidų). Skyriaus vertinimu, vaiko poreikiai keičiasi jam augant, todėl padidėja išlaidos maistui, aprangai (ji tampa įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan., augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Šalys turi siekti užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir siekti, kad vaikas taptų visavertė asmenybė. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus, kiek tai leidžia tėvų galimybės), todėl Skyriaus nuomone, priteistas išlaikymas turėtų būti padidintas. Jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl sūnaus ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas sūnui po 250 Eur, Skyriaus vertinimu, atitiktų vaiko poreikius, jeigu būtų patenkintas atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir T. su tėvais praleistų „50:50 procentų laiko“, atsakovo siūlomas teikti 180 Eur išlaikymas taip pat atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio sūnaus T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 118). Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria išspręstas atsakovo A. J. bendravimo su sūnumi klausimas (1 t., b. l. 115-117).

12. 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šalių santuoka (1 t., b. l. 112-116). Šiuo sprendimu taip pat buvo: 1) nustatyta nepilnamečio sūnaus T. J. gyvenamoji vieta su ieškove; 2) nustatyta maksimali nepilnamečio sūnaus T. J. ir skyrium gyvenančio tėvo, t. y. atsakovo, bendravimo tvarka; 3) iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui T. J. materialinis išlaikymas (po 130 Eur per mėnesį).

13. Ieškovė 2022 m. kovo 10 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, padidinant jį iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė taip pat prašė pakeisti 2017 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą šalių taikos sutartimi nustatytą atsakovo A. J. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi T. J. tvarką. Atsakovas su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies, prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką pagal modelį 50:50.

14. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys išbandė bendravimo su sūnumi tvarką pagal modelį 50:50 laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės iki 2022 m. rugsėjo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

16. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo dėl skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi T. J. pakeitimo. Ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka buvo nustatyta 2017 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, 2022 m. kovo 10 d. pateikdama patikslintą ieškinį, nurodė, jog prašo pakeisti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. J. tvarką, atsižvelgdama į tai, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką šalims nepavyko ir nepavyksta gražiuoju susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku savaitgalių. Atsakovas išsirenka bendravimo savaitgalius, kurie atsakovui patogūs, apie numatomą bendravimą nepranešdavo iš anksto. Pagal nustatytą tvarką atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis metu, laiką vaikas leidžia ne su atsakovu, o su atsakovo sužadėtine. Vaikas nurodo, jog dažniausiai savaitės eigoje būna su tėčio drauge, kadangi tėtis būna išvažiavęs į renginį ar susitikimą. Papildomai pažymėtina, kad sūnus tris kartus per savaitę lanko futbolo treniruotes, taip pat lanko baseiną. Dvi naktis savaitės eigoje nakvojant pas atsakovą, vaikui reikia vežiotis sporto, mokyklos reikmenis, būsimų užsiėmimų knygas ir pratybas, tai nėra patogu. Atsakovas bendravimo tvarkos 50:50 nustatymo klausimo nekėlė tol, kol ieškovė neinicijavo proceso dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai būtent ir atspindi atsakovo motyvaciją. Nuolatinis vaiko gyvenamosios vietos keitimas, vaikui nuolat kraustantis iš vienų namų į kitus neatitiktų vaiko interesus, ypač kai pats atsakovas savaitės eigoje su vaiku daug laiko praleisti negali dėl užimtumo.

17. Atsakovas su ieškovės reikalavimu pakeisti bendravimo tvarką jos pasiūlytu būdu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2021 metų balandžio mėnesio ieškovas intensyviau nei numatyta teismo nutartyje bendraudavo su nepilnamečiu vaiku, be to, ieškovė laikotarpiu nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio iki tų pačių metų gruodžio mėnesio pabaigos buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl nepilnametis vaikas gyveno su atsakovu. Be to, šalims nekilo jokių problemų, kad nepilnametis vaikas pandemijos laikotarpiu dažnai nepertraukiamai savaitės darbo dienomis gyvendavo kartu su atsakovu, kadangi atsakovas galėjo užtikrinti nepilnamečiam vaikui visas galimybes komfortabiliai mokytis nuotoliniu būdu. Toks nuolatinis maksimalus atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas užtikrino, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko susiklostė stiprus tėvo ir sūnaus socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys. Siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, tam, kad nepilnamečiam vaikui, vykstant praleisti laiką pas atsakovą, nereikėtų vežtis drabužių, sporto inventoriaus treniruotėms ar kitų daiktų, atsakovas šiuos daiktus nupirko ir turi pas save namuose. Vieninteliai daiktai, kuriuos nepilnametis vaikas vežasi pas atsakovą yra jo kuprinė. Taigi, dalį vaiko poreikių atsakovas patenkina pats nupirkdamas vaikui reikalingus daiktus. Prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką principu 50:50.

Dėl bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo

18. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinęs šalių sudarytą sutartį taikos sutartį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, pagal kurią buvo nustatyta, kad atsakovas su sūnumi T. J. bendrauja kas antrą nelyginės savaitės savaitgalį trečiadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ir bendrauja su juo iki ketvirtadienio ryto; ketvirtadienį ryte tėvas pristato vaiką į ugdymo įstaigą, iš kurios jį pasiima tą pačią dieną po užsiėmimų ir bendrauja su sūnumi iki penktadienio ryto; penktadienį ryte A. J. pristato sūnų į ugdymo įstaigą nuo (sutarties 1 punktas). Be to, šalys buvo susitarę, kad A. J. turint galimybę bendrauti su sūnumi vieną kartą per mėnesį savaitgalio metu, jis informuoja V. J. prieš 14 kalendorinių dienų SMS žinute (12 punktas). Ieškovė 2022 m. kovo 10 d. patikslintu ieškiniu prašo pakeisti aukščiau nurodytą bendravimo tvarką ir nustatyti, kad: 1) A. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku antradieniais, paimdamas vaiką antradienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindama vaiką į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.; (patikslinto ieškinio reikalavimo 2.1.1. punktas); 2) A. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val. (patikslinto ieškinio reikalavimo 2.1.2. punktas). Atsiliepimo į patikslintą ieškinį 3.2 punktu atsakovas prašo nustatyti, kad Tėvas (ne atostogų, Šv.Kalėdų, Naujųjų metų, Šv.Velykų ir įsimintinų dienų metu) lyginėmis kalendorinių metų savaitėmis bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko ugdymo įstaigos lyginės kalendorinių metų savaitės pirmadienį ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. arba kitos savaitės pirmadienį, pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Šiuo atveju, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausias Teismas minėtoje nutartyje, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir pasiimti iš jų ir kt.

20. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu šalių nepilnamečio vaiko T. J. išsakytą nuomonę. Apklausos metu T. J., dalyvaujant psichologei, nurodė, jog nori su tėčiu bendrauti daugiau. Be to, T. J. nurodė, jog norėtų praleisti vieną savaitę pas mamą, o kitą – pas tėtį. Pažymėjo, kad tai jo tikrasis noras. Tokią nuomonę jis buvo išsakęs ir 2022 m. kovo 31 d. bendraudamas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoju (2 t., b. l. 75). Taigi, bylos nagrinėjimo metu pats šalių nepilnametis sūnus išreiškė norą savaitę gyventi pas ieškovę, savaitę pas atsakovą. Nors ieškovė teismo posėdžių metu teigė, kad atsakovas įtakojo šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę dėl bendravimo tvarkos, kitokią nuomonę buvo išsakęs VTAS darbuotojai ir tai atsispindi 2021-11-10 Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje Nr. 2SD-6108, tačiau teismas tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatė, nes vėliau vaikas paaiškino, kad taip jis pasakė, nes bijojo mamos, o iš tiesų jis nori daugiau laiko praleisti su tėčiu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 12 d. patikslintoje išvadoje Nr. 2SD-3359 pažymėjo, kad, jos nuomone, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeistų nepilnamečio sūnaus interesų, nes pats vaikas yra išreiškęs norą bendrauti po lygiai su abiem tėvais. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad abiejų šalių namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos berniuko ugdymui ir poilsiui, abu tėvai gyvena tame pačiame mieste. Nustačius atsiliepime į patikslintą ieškinį prašomą bendravimo tvarką, abu tėvai privalo vienodai rūpintis nepilnamečio sūnaus ugdymu, lavinimu ir sveikatos priežiūra. Jeigu vienas iš tėvų netinkamai įgyvendintų savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tai būtų vertinama kaip vaiko teisių pažeidimas ir būtų pagrindas nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Išvadą, išdėstytą raštu, palaikė 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžių metu dalyvavusi institucijos atstovė. Tai, kad T. J. myli abu tėvus nurodė ir psichologė I. B. 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu po vaiko apklausos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų, priešingai – tokios bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo pageidavo pats šalių nepilnametis sūnus.

21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir jos atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu ji teigė, kad pas atsakovą vaikas neturi atskiro kambario, be to, šalių nepilnametis vaikas, gyvendamas su ieškovu, susidurtų su papildomomis problemomis vykstant į ugdymo įstaigą (paprastai jį nuveža atsakovo draugė, nes atsakovas tuo metu dirba), vaikas turėtų anksčiau keltis.

22. Bylos nagrinėjimo metu Institucija teismui (kartu su 2022 m. gruodžio 6 d. prašymu) pateikė 2022 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštą, kuriame nurodyta, kad lankantis A. J. namuose adresu (duomenys neskelbtini), pastebėta, kad tėvas geba pasirūpinti vaiko higiena ir jo kasdieniais poreikiais. Tėvo namuose vaikas turi savo atskirą erdvę bendrame kambaryje: stalą, lovą, bendroje spintoje atskiras lentynas drabužiams ir jo reikmenims susidėti. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateiktos nuotraukos (2 t., b.l . 118-125), todėl ieškovės argumentai dėl to, kad vaikui neužtikrinamos geros buities sąlygos pas atsakovą, atmestini kaip nepagrįsti. T. J. 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog su sutaria su tėtės drauge I., taip pat gerai sutaria ir su mamos sutuoktiniu O., taip pat ir jo dukra, kuri į mamos namus atvyksta savaitgaliais. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas yra nupirkęs vaikui rūbus ir avalynę, kuriais jis naudojasi būdamas pas atsakovą. Vaikas taip pat nurodė, kad į mokyklą jį veža visi- tiek tėvai, tiek I. ir O.. Byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai neleidžia teismui abejoti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo namuose vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

23. Teismo posėdžio metu atsakovas pažymėjo, kad pas jį vaikas turi savo žaislus, rūbus, higienos priemones. Taigi, gyvenant pas atsakovą visą savaitę T. J. iš esmės reikėtų pasiimti ugdymui skirtas priemones (knygas, pratybas, sąsiuvinius, rašymo, piešimo priemones ir kt.), mokyklai reikalingą aprangą. Atsakovas yra pasirūpinęs, kad nepilnametis vaikas turėtų visas priemones, reikalingas sporto, futbolo, baseino veiklai, todėl nepilnamečiam vaikui jokių papildomų daiktų ar drabužių nešiotis niekada nereikėjo. Ieškovė ir jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu kėlė abejones, ar ieškovo darbo grafikas leis sūnų nuvežti ir pasiimti laiku iš mokymo įstaigos. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodyta rizika yra tik hipotetinė, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Vaikas nurodė, kad jį į mokyklą nuveža atsakovas arba jo draugė I., be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad vaikas dėl atsakovo darbo grafiko nebuvo nuvežtas į mokyklą.

24. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra arčiau ugdymo įstaigos. Vaikas nurodė, kad iš atsakovo namų į mokyklą nuvažiuoti užtrunka apie 30 min., dėl to reikia anksčiau keltis, tačiau tai jam nėra kliūtis, jam svarbiau, kad su tėčiu būti daugiau laiko. Atsakovo teigimu, kelionė į mokyklą užtrunka 10-20 min. Objektyvių įrodymų apie atstumus nuo tėvų gyvenamųjų vietų iki vaiko ugdymo įstaigos šalys nepateikė, tačiau abu tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, todėl atstumas ir laiko skirtumas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad T. J., gyvendamas su atsakovu, susidurtų su problemomis vykstant į mokymo įstaigą ir grįžtant iš jos. Teismas pažymi ir tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovas ateityje netinkamai įgyvendins savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tame tarpe ir neužtikrins ugdymo ir lavinimo proceso tinkamo lankymo, būtų pagrindas pakeisti bendravimo tvarką iš maksimalios į minimalią. Tuo tarpu šiai dienai tokių įrodymų, kad atsakovas gali netinkamai vykdyti pareigas, susijusias su sūnaus nuvežimu ir parvežimu iš mokymo įstaigos, nėra.

25. Atsižvelgianti į sprendimo 20-24 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove ir konstatuoti, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“ modelis, savaitę šalių sūnui gyvenant pas ieškovę, savaitę pas atsakovą) gali pažeisti nepilnamečio sūnaus T. J. interesus. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad norą gyventi savaitę pas ieškovę, savaitę pas atsakovą išreiškė pats šalių sūnus; bute, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas, yra sudarytos visos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis T. J.; atsakovas turi visas sąlygas ir galimybes pristatyti šalių nepilnametį sūnų į mokymo įstaigą ir parvežti ją iš mokymo įstaigos į namus; T. J. sutaria su atsakovo sužadėtine. Iš vaiko apklausos nustatyta, kad jis išgyvena didelį lojalumo konfliktą, todėl lygios bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarkos nustatymas teismo vertinimu leis šį konfliktą maksimaliai sumažinti.

26. Teismas atkreipia dėmesį tik į tai, jog ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimą tvarką pagal kurią nepilnametis sūnus būtų paimtas pirmadienį nuo užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. arba pristatomas kitos savaitės pirmadienį į ugdymo įstaigą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu lanko mokyklą, į tai, kad sūnui gyvenant savaitę pas atsakovą, kitą savaitę pas ieškovę reikės pasiimti visai savaitei reikalingas ugdymo priemones (knygas, pratybas, sąsiuvinius ir kt.), paėmimas vaiko iš ugdymo įstaigos ir grąžinimas vaiko po savaitės į ugdymo įstaigą neabejotinai sukeltų papildomų nepatogumų ir rūpesčių tiek pačiam nepilnamečiui T. J., tiek šalims. Be to, alternatyvus pasiėmimo ir pristatymo laikas teismo vertinimu šiuo metu esant konfliktiškiems tėvų santykiams ir ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovas tiksliai nesilaikė anksčiau teismo nustatytos tvarkos, nėra tikslingas.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo – 50:50 procentų modelio įgyvendinimo – tenkinamas iš dalies ir nustatoma, kad: A. J. (ne atostogų, Šv.Kalėdų, Naujųjų metų, Šv.Velykų ir įsimintinų dienų metu) su T. J. bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 20.00 val. ir grąžindamas T. J. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20.00 val. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

28. Teismas pažymi, kad šalys šią bendravimo tvarką jau yra išbandę keletą mėnesių ir nėra jokių duomenų, kad ji yra netinkama ar sunkiai įgyvendinama. Be to, tokio amžiaus berniukui yra ypač svarbus nuolatinis bendravimas su tėvu, jo rodomas gyvenimo pavyzdys, nes būtent šiuo metu formuojasi vaiko kaip vyro identitetas. Tėvui aktyviai siekiant maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos, turint galimybę pakankamai daug laiko leisti su sūnumi ir pačiam vaikui to pageidaujant, būtų neteisinga parinkti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, pagal kurią pagal atsakovo atsiliepime pateiktus paskaičiavimus proporcija kiekvieno iš tėvų su vaiku praleidžiamo laiko atžvilgiu yra 87:13, atsakovas galėtų bendrautų su nepilnamečiu vaiku vos dvi dienas per dvi savaites arba apie 4 dienas per mėnesį ir tai neatitiktų vaiko interesų, pažeistų CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų lygybės principą

29. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį 3.12 prašė nustatyti, kad: Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikas praleidžia laiką su tėvu. Teismo vertinimu, abu tėvai turi turėti galimybę, esant būtinybei ir norui, susisiekti su vaiku bet kuriuo metu, atsižvelgdami į vaiko lankomą mokymo įstaigą, būrelius, miego rėžimą ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia šį atsakovo reikalavimą tenkinti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo vaiko vasaros atostogų laikotarpiu ir tėvo atostogų metu

30. Patikslinto ieškinio 2.1.2 punkte nurodyta, kad A. J. kasmetinių moksleivių atostogų metu su vaiku bendrauja ne mažiau nei vieną savaitę nepertraukiamo laiko, vaikas paimamas iš motinos V. R. gyvenamosios vietos tarp 12 – 13 val. ir grąžinamas į motinos gyvenamąją vietą iki 20 val. Atsiliepimo 3.3 punkte nurodoma, kad Vasaros atostogų laikotarpiu pusę vasaros atostogų laiko vaikas praleidžia su tėvu, kitą pusę – su motina tokia tvarka: dvi savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų tėvas bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios ar buvimo vietos pirmą jam priklausančią vaiko vasaros atostogų dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią dieną iki 20.00 val. Sekančias dvi savaites vaikas bendrauja su motina ir t.t. Atsiliepimo 3.3 punkte nurodoma, kad Tėvo atostogų metu, tėvas bendrauja su vaiku ne mažiau nei vieną savaitę nepertraukiamo laiko, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią dieną iki 20.00 val. Apie savo atostogų laiką tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

31. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nemotyvavo jų nurodomos bendravimo atostogų metu tvarkos būtinumo, įvertinus 50:50 procentų nustatytą bendravimo modelį, teismo nuomone jis yra tinkamas bendrauti ir vaiko bei tėvų atostogų metu, užtikrins šalių lygiateisiškumą, dvi savaitės ilgą laikotarpį pernelyg išbalansuotų nusistovėjusį gyvenamosios vietos pakeitimo ritmą, todėl vertina, kad nustatyti kitokią, specialią bendravimo tvarką atostogų metu netikslinga, be to, tai iš esmės atitinka ieškovės siūlomą bendravimo atostogų metu tvarką. Be to, šalys bendru susitarimu esant reikalui gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo atostogų metu tvarkos.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo švenčių dienomis

32. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžių metu prašė pakeisti ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką valstybinių švenčių dienomis. Teismas, palyginęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2, 3,5 punktus, kuriuose numatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo valstybinių švenčių dienomis tvarka, su ieškovės patikslinto ieškinio 2.1.3.5–2.1.3.9 punktais, atsiliepimo į patikslintą ieškinį 3.4-3.6 punktais, daro išvadą, kad ieškovė iš esmės siekia pakeisti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi numatytą vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką atitinkamai iš 12:00-13:00 val. ir 20:00 val. į 10:00 val. ir 19:00 val. per šv. Kalėdas ir Naujųjų metų šventę bei papildomai ją nustatyti bei šv. Velykas.

33. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo šv. Kalėdų dienomis, nes jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ši tvarka turėtų būti pakeista, nenurodyta. Ieškovė nė viename procesiniame dokumente nenurodė, jų nei ieškovė, nei jos atstovas nepaaiškino ir teismo posėdžiuose, o atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta tvarka yra iš esmės identiška teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytai tvarkai, kuri yra paliekama galioti ir papildomai nustatoma iš esmės analogiška šv. Velykų metu bendravimo tvarka pagal atsiliepimą į patikslintą ieškinį pasiūlytą formuluotę (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo vaiko gimimo dieną

34. 2017 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 7 punkte nustatyta, kad kas antrą sūnaus T. J. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) , pradedant nuo 2018 m. T. J. bendrauja su tėvu, kuris gimimo dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos tarp 12:00-13:00 val. ir grąžina jį kitą dieną į sūnaus gyvenamąją vietą iki 20:00 val.

35. Nustačius bendravimo tvarką pagal modelį 50:50, teismo įsitikinimu abiems tėvams turi būti užtikrintos lygios galimybės bendrauti su vaiku jo gimimo dieną. Pagal ieškovės patikslinto ieškinio 7.1.3.3 ir 7.1.3.4 punktus prašoma nustatyti, kad poriniais metais - (duomenys neskelbtini) (T. J. gimtadienio dieną). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.; neporiniais metais - (duomenys neskelbtini) (sekančią dieną po T. J. gimtadienio). Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val..

36. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį 3.8 ir 3.9 punktus, kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val.

37. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

38. Pagal 2017 m. sausio 26 d. nutartimi nustatytą tvarką, kiekvienais lyginiais metais savo gimimo dieną vaikas bendrauja su tėvu didžiąją dalį savo gimimo dienos ir sekančią dieną po jos. Atsakovo prašoma nustatyti tvarka panaši, papildomai numatant kitam tėvui galimybę vaiko gimimo dieną bendrauti su vaiku dvi valandas Ieškovė prašo nustatyti, kad vienas iš tėvų bendrautų iš esmės visą gimimo dieną, o kitas- sekančią po jos dieną. Šalys nenurodė argumentų, dėl ko pasirinko tokį bendravimo vaiko gimimo dieną modelį, tačiau teismo vertinimu, tėvams turint galimybes organizuoti vaiko gimimo dienos šventę, racionalesnis variantas būtų pasiūlytas atsakovo, kai šventę organizuojančiam tėvui ar motinai būtų suteikiama daugiau laiko bendrauti su vaiku, o kitam tėvui gimimo dieną sudaroma galimybė trumpam su vaiku pasimatyti, todėl nustatoma atsakovo pasiūlyta tvarka.

39. Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, sprendžia šį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad tuo atveju, jeigu T. J. savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) lyginiais kalendoriniais metais būna ieškovės gyvenamojoje vietoje, tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu T. J. savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nelyginiais kalendoriniais metais būna atsakovo gyvenamojoje vietoje, motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindama jį į vaiko buvimo vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaiko gimimo dieną motina bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli motinos ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos motinos ir tėvo dieną

40. Motinos diena yra švenčiama pirmąjį gegužės, o Tėvo- pirmąjį birželio sekmadienį, todėl tuo atveju, jei šios dienos nesutampa su vaiko buvimu pas motiną ar tėvą, kurio šventė tą dieną švenčiama, tikslinga nustatyti bendravimo tvarką. Tuo atveju, kai Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, vaikas yra pristatomas į motinos gyvenamąją vietą Motinos dieną 10 val. Tuo atveju, kai Tėvo diena sutampa su motinos bendravimo savaite, vaikas pristatomas į tėvo gyvenamąją vietą Tėvo dieną 12-13 val. (pristatymo valanda nustatoma skirtingai, pagal kiekvieno iš tėvų nurodytus reikalavimus).

Dėl bendravimo tvarkos motinos ir tėvo gimimo dienomis

41. Tuo atveju, kai motinos gimimo diena ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su vaiko buvimu pas motiną, vaikas yra pristatomas pas motiną 10 val., jei tai yra savaitgalis, arba motina pasiima jį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir pristato į ugdymo įstaigą kovo 19 d., jei tai yra darbo diena, o jei šeštadienis- į atsakovo gyvenamąją vietą iki 12 val.

42. Tuo atveju, kai tėvo gimimo diena ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su vaiko buvimu pas tėvą, vaikas yra pristatomas pas tėvą 12-13 val., jei tai yra savaitgalis, arba tėvas pasiima jį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir pristato į ugdymo įstaigą gegužės 22 d., jei tai yra darbo diena, o jei šeštadienis- į ieškovės gyvenamąją vietą iki 12 val.

Dėl išvykimo į užsienį

43. Atsakovas prašo nustatyti, kad Tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką. Kadangi vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę su bent vienu iš tėvų, kito iš tėvų rašytinio sutikimo nereikia irTėvai turi susitarti tarpusavyje dėl vaiko laikino vykimo į užsienio valstybę, esant konfliktiškiems tėvų santykiams ir ieškovei siekiant nustatyti minimalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, toks atsakovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bendravimo vaiko ligos atveju, telekomunikacijų įrenginiais

44. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyta, kad vaikui susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti sergantį vaiką motinai ar į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (2.1.4.3 p.). Atsiliepimo į patikslintą ieškinį 3.14 punktu atsakovas nurodo, kad Vaiko ligos atveju, tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute. Nors šalys neaptarė, kuris iš tėvų turėtų slaugyti sergantį vaiką, tačiau pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą spręstina, kad sergančiu vaiku pageidauja rūpintis ji, arba vaikas turėtų būti gydomas gydymo įstaigoje, todėl šis punktas formuluojamas taip: „Vaiko ligos atveju tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute. Vaikui susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti sergantį vaiką motinai ar į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus“ (CPK 178, 185 straipsniai).

45. Teismas sprendžia, kad, pakeitus 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo tvarką, yra būtina sprendime išdėstyti visą bendravimo tvarką, įskaitant ir tuos punktus, kurie nesikeičia. Priešingu atveju taptų šalims sudėtinga ir painu vadovautis dviem teismo sprendimais, kurie nustato bendravimo tvarką tarp tų pačių asmenų.

46. Teismas pakartotinai atkreipia šalių dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

47. Ieškovė patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo 250 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį, mokamą nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė priteisti iš ieškovo 180 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį, mokamą nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

48. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Išlaikymo dydžio keitimą nustato CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

49. Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą sūnui išlaikymo dydį, nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymo dydis, priimtas 2015 m. Sprendimo priėmimo metu šalių nepilnamečiam sūnui buvo tik dveji metai. Visuotinai žinoma, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja, todėl natūralu, jog T. J. augant, jo poreikiai taip pat išaugo. Šalių sūnui reikia skirti daugiau lėšų rūbams, avalynei, pramogoms, fiziniam lavinimui, maitinimui ir kt. T. J. lanko mokyklą, todėl papildomų lėšų reikia skirti ir mokyklinės aprangos bei ugdymo priemonių įsigijimui, sveikatos priežiūrai (odontologo paslaugoms, antikūnių testams). Be to, šalių sūnus lanko ir nemažai papildomų užsiėmimų, kuriems taip pat reikia skirti lėšų. Ieškovės teigimu, ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nei atsakovės. Atsakovo darbo užmokestis didesnis, be to, jis savo vardu turi kilnojamojo turto. Mano, kad ieškovas yra sveikas, darbingas, todėl gali sūnui teikti 250 Eur kas mėnesį išlaikymą. Atsakovas su ieškovės reikalavimais iš dalies nesutiko, tačiau sutiko išlaikymo dydį padidinti iki 180 Eur.. Pagrindinį motyvą dėl išlaikymo dydžio nurodė tai, kad, teismui patenkinus atsakovo reikalavimus ir pakeitus bendravimo tvarką, atsakovas bendrautų su vaiku tokį pat dienų skaičių kaip ir atsakovė. Atsakovas sutinka, kad iš jo būtų priteistas 180 Eur mokamas kas mėnesį išlaikymas nepilnamečiam vaikui, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė gyvenamąjį būstą nuomojasi, be to, būtent atsakovė moka už didelę dalį nepilnamečio vaiko lankomų būrelių, taip pat kirpyklos paslaugas.

Dėl vaiko poreikių

50. Ieškovė 2022-03-10 patikslintame ieškinyje pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, kurioje nurodė, jog šalių nepilnamečiam sūnui per mėnesį maistui reikia apie 180 Eur; būsto išlaikymo išlaidoms reikia apie 40 Eur per mėnesį, aprangai, avalynei 90 Eur; higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, gydymo išlaidoms, kirpyklai -98 Eur, papildomam ugdymui ir būreliams- 45 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms – 40 Eur; mobiliojo ryšio paslaugoms- 14,99 Eur; pramogoms, atostogoms, išvykoms į ekskursijas – 50 Eur; įvairioms šventėms – 30 Eur; kitoms nenumatytoms išlaidoms – 30 Eur. Taip pat yra sudaryta sutartis „Swedbank“ saugus vaiko fondas, kur kaupiami vaikui pinigai- 30 Eur, vaikas apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų 4,75 eur. Viso, ieškovės skaičiavimais vaiko poreikius tenkinanti suma, atskaičiavus 73,50 Eur valstybės mokamą paramą, per mėnesį sudaro 582,74 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu vaiko poreikių skaičiuotės nepateikė. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nepilnametis vaikas pusę laiko praleistų su tėvu, pusę su motina, todėl pusė kasdienių nepilnamečio vaiko išlaidų tektų atsakovui. Įvertinus kasacinio teismo praktiką, esant aplinkybei, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, preziumuojama, kad periodines ar vienkartines išlaidas patiria būtent ieškovė, tačiau, jo nuomone, vaiko poreikiams patenkinti pakaktų jo patikslintame atsiliepime į ieškinį nurodytos 180 Eur sumos. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos.

51. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovė pagrindė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo tada, kai buvo priimtas Kauno apylinkės teismo gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padidėjo, nes nuo sprendimo priėmimo praėjo 7 metai, sūnus išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado išlaidos mokymosi, ugdymo priemonėms, padidėjo išlaidos maistui, dėl infliacijos ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Tačiau teismas pažymi, kad prie būtinųjų vaiko poreikių pagal teismų praktiką negali būti priskirtos ieškovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodytos sumos vaiko draudimui ir įmokos į kaupiamąjį fondą, iš viso 34,75 Eur. Atėmus šią sumą iš ieškovės nurodomos 582,74 Eur sumos (į kurią neįskaičiuota valstybės teikiama parama 73,50 Eur), lieka 547,99 Eur. Nuo 2023 m. sausio pirmos minimali mėnesinė alga valstybėje (MMA) yra 840 Eur neatskaičius mokesčių, o juos atskaičius -633 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šis dydis yra orientacinis, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, ir šalims nereikia įrodinėti išlaikymo dydžio pagrįstumo, jei prašoma priteisti mažesnį už MMA išlaikymą. Šiuo atveju ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra mažesnė už 1 MMA.

52. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, į T. J. amžių ((duomenys neskelbtini) sukanka (duomenys neskelbtini) metų), į tokio amžiaus vaiko poreikius, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog nepilnametis sūnus turėtų specialių poreikių, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko T. J. poreikiams tenkinti kas mėnesį pakankama suma yra 620 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

53. Teismas pažymi, kad kiekvienam vaikui 2019 m. buvo mokama 50 Eur, nuo 2020 m. – 60 Eur, nuo 2022 m. 73,50 Eur, o nuo 2023 m. ši išmoka bus 85,75 Eur (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – IVĮ) 6 straipsnio 1 dalis).

54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal IVĮ valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

55. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mažina nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį (620 Eur) pagal IVĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis (73,50 Eur, suapvalinus -74 Eur) ir konstatuoja, kad tėvai šiuo atveju turi patenkinti likusią nepilnamečio sūnaus poreikių sumą – 546 Eur (620 Eur – 74 Eur) (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvų turtinės padėties

56. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas verčiasi individualia veikla (1 t., b. l. 56), dirba (duomenys neskelbtini), kuriame jo darbo užmokestis kas mėnesį neatskaičius mokesčių 1818,19 Eur, (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 22,35 Eur(duomenys neskelbtini) 329,68 Eur, t.y. pagal VSDFV duomenis (1 t., b. l. 137-141) atsakovo darbo užmokestis kas mėnesį, neatskaičius mokesčių yra 2170,22 Eur(1818,19+22,35+329,68). Pagal Pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metus, atsakovas gavo 34 511,71 Eur pajamų (iki mokesčių), o 2021 m.-24 088,18 Eur (2 t., b. l. 111-116). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos 4 transporto priemonės (1 t., b. l. 94,95). Tuo tarpu ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, jos pajamos sudaro apie 800 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 44, 128). Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės. Šioje byloje šalys savo turtinės padėties pasikeitimu nuo santuokos nutraukimo išlaikymo padidinimo vaikui negrindė, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako..

57. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, geresnė už ieškovės, jis yra dirbantis, turi stabilias pajamas, turi savo vardu registruoto kilnojamojo turto, konstatuoja, kad ieškovas turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CPK 178, 185 straipsniai).

58. Teismas, priteisdamas vaiko poreikius tenkinantį išlaikymo dydį iš atsakovo, atsižvelgia į tai, kad: visų pirma, atsakovas nėra ir niekada nebuvo nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi; antra, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog drabužius, avalynę, mokyklinę uniformą, higienos priemones vaikui perka ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovas; trečia, bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas sūnui perka ne tik higienos priemones, bet ir rūbus, kuriuos jis nešioja bendravimo su ieškovu laikotarpiu; ketvirta, ieškovas su vaiku bendrauja ne tik savaitgaliais, bet ir atostogų laikotarpiu; penkta, atsakovas apmokėjo dalį užklasinės veiklos išlaidų- už vaikų stovyklą 2021 m. rugpjūčio 9-13, už plaukimo pamokas Lietuvos motorlaivių federacijai (1 t., b. l. 187-199). Teismas neabejoja, kad ieškovas, praleisdamas su vaiku laisvalaikį, atostogas, taip pat patiria tam tikrų išlaidų. Taigi, ieškovas ne tik teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui pinigine forma, bet ir prisideda prie išlaikymo kitokiu būdu (pirkdamas higienos priemones, dalį rūbų, avalynės, praleisdamas su sūnumi laisvalaikį ir apmokėdamas už pramogas).

59. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į aplinkybes nurodytas aukščiau šiame sprendime, ieškovės pradinį ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkina iš dalies, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį T. J. pakeičia ir iš ieškovo priteisia nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą, mokamą po 200 Eur kas mėnesį, nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2021 m. spalio 6 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos – 2022 m. kovo 9 d. Nuo 2022 m. kovo 10 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismas iš atsakovo priteisia patikslintu ieškiniu prašomą priteisti 250 Eur išlaikymą, kadangi įsiteisėjus šiam teismo sprendimui įsigalios tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kai vaiko faktiškai praleidžiamas su abiem tėvais laikas bus vienodas (CPK 178, 185 straipsnis).

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

61. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių buvo ir yra įtempti, konfliktiniai santykiai. Teismas abejoja, kad, esant tokiems santykiams ir tokiam bendravimui, šalims protingai pavyktų susitarti dėl vaiko patiriamų išlaidų pasiskirstymo. Šiuo atveju, įsiteisėjus šiame sprendime numatytai bendravimo tvarkai, vaiko maisto poreikiais, laisvalaikiu, pramogomis turės rūpintis tas iš tėvų su kuriuo vaikas tuo metu gyvens, t. y šiuos poreikius šalys užtikrins lygiomis dalimis. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Akivaizdu, kad būtent ieškovei tektų papildomos prievolės, susijusios su esminių vaiko poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, vaiko uniformos, ugdymui reikalingų priemonių įsigijimu, mokėjimu už lankomas papildomas užklasines veiklas, kt. Tai, kad būtent atsakovė patiria ir patirs papildomų išlaidų, bylos nagrinėjimo metu pripažino ir ieškovas. Pagal patikslintame ieškinyje pateiktą vaiko poreikių lentelę, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, gydymo išlaidoms, kirpyklai reikalinga suma yra 98 Eur. Papildomam ugdymui ir būreliams numatyta 45 Eur, vaiko mokyklinėms prekėms, lavinimo priemonėms 40 Eur, mobiliojo ryšio paslaugoms- 15 Eur, įvairioms šventėms -30 Eur, nenumatytoms išlaidoms- 30 Eur,. Šios išlaidos priskirtinos toms išlaidoms, kurias turėtų apmokėti ieškovė. Likusios išlaidos būtų patiriamos tuo iš tėvų, su kuriuo tuo metu gyvena vaikas (maistas, apranga, avalynė, vaiko lavinimo priemonės, gyvenamojo būsto išlaikymas), taip pat lygiomis dalimis turėtų būti apmokamos išlaidos pramogoms, ekskursijoms, atostogoms, kurias organizuoja kiekvienas iš tėvų vaiko buvimo pas jį metu, tačiau dalis ekskursijų ir išvykų yra organizuojama ugdymo įstaigos, todėl teismo vertinimu 15 Eur iš šios sumos skirtina šiam tikslui. Pažymėtina, kad vaikų poreikių lentelė negali būti suabsoliutinama ir joje nurodyti dydžiai gali būti mažesni ar didesni, todėl ir taikomas orientacinis 1 MMA kriterijus minimalioms išlaikymui reikalingoms išlaidoms. Susumuojant patikslintame ieškinyje nurodytas sumas vaiko poreikiams, kurių atsakovas nepatirtų vaikui gyvenant pas jį, tai sudaro 273 Eur (98+45+40+15+30+30+15).

62. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad įsiteisėjus šiame sprendime numatytai bendravimo tvarkai, pagrindo padidinti išlaikymą iki prašomo ieškovės patikslintame ieškinyje nėra. Ieškovei ir toliau bus mokama valstybės parama vaikui. Teismo vertinimu, atsakovo nurodoma 180 Eur išlaikymo suma, iki kurios atsakovas gera valia sutinka teikiamą išlaikymą padidinti nuo nustatytos Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 130 Eur sumos, laikytina pakankama papildomų išlaidų, susijusių su esminių vaiko poreikių tenkinimu, apmokėjimui, nes kaip nurodyta ankstesnėje pastraipoje, tos išlaidos sudaro 273 Eur, o šalys išlaikymą turėtų teikti lygiomis dalimis. Esant nurodytoms aplinkybėms, įsiteisėjus šiuo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai, teismas padidina Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo dydį iki 180 Eur per mėnesį (CPK 175, 185 straipsniai).

63. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko T. J. atstovė – ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

64. Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

65. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatų b. P. ir A. S. pagalbai apmokėti (1 t. b. l. 83; 3 t. b. l. 7-14). Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 3 206 Eur išlaidas advokato D. P. pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 17-25). Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies.

66. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, CPK 98 straipsnis numato, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turi įvertinti ar jos yra protingo dydžio, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

67. Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas palyginus su atsakovės turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, akivaizdu, kad jos skiriasi daugiau kaip 2 kartus. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos išlaidos už suteiktą advokato pagalbą, atsižvelgiant į bylos pobūdį (buvo sprendžiami klausimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo) yra neprotingo dydžio. Byla nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, nereikalaujanti iš atstovų nei ypatingų darbo, nei laiko sąnaudų tiek ruošiantis bylos nagrinėjimui, tiek atstovaujant teismo posėdžių metu. Protingomis išlaidomis, kurias tokio pobūdžio ginče teismas galėtų priteisti, laikytinos 1 500 Eur išlaidos, t.y. iš esmės tokio pat dydžio, kurias byloje turėjo ieškovė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau buvo nustatyta iš esmės atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka į tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingo dydžio, sprendžia tarp šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti (CPK 178, 185 straipsniai).

68. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinys patenkintas iš dalies, išlaikymo suma nuo prašomo pakeisti sprendimo už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2022 m. kovo 9 d. padidinta 70 Eur (nuo 130 Eur iki 200 Eur), nuo 2022 m. kovo 10 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos padidinta 120 Eur (nuo 130 Eur iki 250 Eur), o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos padidinta 50 Eur (nuo 130 Eur iki 180 Eur), todėl iš ieškovo valstybei priteisiamas minimalus CPK numatytas žyminis mokestis, t. y. 20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti išlaikymo, priteisto T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 6 d., iki 2022 m. kovo 9 d.

Pakeisti išlaikymo, priteisto T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dydį, ir priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo patikslinto ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 10 d., iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti išlaikymo, priteisto T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dydį, ir priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą bendravimo su su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti tokią A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. A. J. (ne šv.Kalėdų, Naujųjų metų, Šv.Velykų ir įsimintinų dienų metu) su T. J. bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 20.00 val. ir grąžindamas T. J. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20.00 val. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo. Ši bendravimo tvarka galioja ir vaiko ir tėvų atostogų metu, nebent šalys kitaip nuspręstu bendru susitarimu.

2. Kiekvienų kalendorinių nelyginių metų Šv. Kūčių dieną tėvas A. J. pasiima sūnų T. iš jo gyvenamosios vietos tarp 12:00–13:00 val. ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina.

3. Kiekvienų kalendorinių lyginių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną ir per Naujųjų metų šventę tėvas A. J. pasiima sūnų T. J. iš jo gyvenamosios vietos tarp 12:00–13:00 val. ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina.

4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina.

5. Tuo atveju, jeigu T. J. savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) lyginiais kalendoriniais metais būna ieškovės gyvenamojoje vietoje, tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu T. J. savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nelyginiais kalendoriniais metais būna atsakovo gyvenamojoje vietoje, motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindama jį į vaiko buvimo vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaiko gimimo dieną motina bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli motinos ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus

6. Tuo atveju, kai Motinos diena (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, vaikas yra pristatomas į motinos gyvenamąją vietą Motinos dieną 10 val.

7. Tuo atveju, kai Tėvo diena (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su motinos bendravimo savaite, vaikas pristatomas į tėvo gyvenamąją vietą Tėvo dieną 12-13 val.

8. Tuo atveju, kai motinos gimimo diena ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su vaiko buvimu pas motiną, vaikas yra pristatomas pas motiną 10 val., jei tai yra savaitgalis, arba motina pasiima jį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir pristato į ugdymo įstaigą kovo 19 d., jei tai yra darbo diena, o jei šeštadienis- į atsakovo gyvenamąją vietą iki 12 val.

9. Tuo atveju, kai tėvo gimimo diena (gegužės 21 d.) nesutampa su vaiko buvimu pas tėvą, vaikas yra pristatomas pas tėvą 12-13 val., jei tai yra savaitgalis, arba tėvas pasiima jį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir pristato į ugdymo įstaigą gegužės 22 d., jei tai yra darbo diena, o jei šeštadienis- į ieškovės gyvenamąją vietą iki 12 val.

10. Tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką.

11. Vaiko ligos atveju tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute. Vaikui susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti sergantį vaiką motinai ar į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

12. Sūnui kartu su vienu iš tėvų išvykstant ilgiau nei 3 dienoms iš Kauno miesto, apie vaiko buvimo vietą privalo būti informuotas kitas iš tėvų.

13. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikas praleidžia laiką su tėvu.

14. Tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama bendru tėvo ir motinos sutarimu.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė