Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-580-894/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-15
Bylos Nr.: e2A-580-894/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15551-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: A. J.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-580-894/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15551-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3. (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.1.22.

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. R. (toliau – ieškovė) patikslintame ieškinyje atsakovui A. J. (toliau – atsakovas) prašė: 1) pakeisti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1078-947/2015, nustatytą atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. J., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaikas) dydį ir priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas sumokant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) pakeisti 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-542-944/2017 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:

2.1. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis:

2.1.1. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku antradieniais, paimdamas vaiką antradienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.2. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val.;

2.1.3. Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka:

2.1.3.1. kiekvienais metais per Tėvo dieną - birželio pirmą sekmadienį tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.2. kiekvienais metais atsakovo gimtadienio dieną tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.3. poriniais metais - sausio 2 d. (vaiko gimtadienio dieną) tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.4. neporiniais metais - sausio 3 d. (sekančią dieną po vaiko gimtadienio) tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.5. neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.6. poriniais metais - Šv. Velykų antrą dieną tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.7. neporiniais metais - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas vaiką pasiima Šv. Kūčių dieną 10:00 val. ir grąžina motinai pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 19:00 val.;

2.1.3.8. poriniais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;

2.1.3.9. neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. tėvas vaiką pasiima šventės dienos išvakarėse 18:00 val. ir grąžina šventės dieną iki 19:00 val.;

2.1.3.10. Motinos ieškovės gimtadienio dieną - kovo 18 d., vaikas lieka su motina.

2.1.2 Atsakovas kasmetinių moksleivių atostogų metu su vaiku bendrauja ne mažiau nei vieną savaitę nepertraukiamo laiko, vaikas paimamas iš motinos gyvenamosios vietos tarp 12 - 13 val. ir grąžinamas į motinos gyvenamąją vietą iki 20 val.

2.1.4. Baigiamosios nuostatos:

2.1.4.1. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vasaros atostogų metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaiku vyksta pagal atitinkamai švenčių dienoms, vasaros atostogoms, nustatytą tvarką;

2.1.4.2. Jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku vaikas neturės galimybių bendrauti su tėvu, apie tai motina informuoja tėvą, nurodydama priežastis, dėl kurių negali vykti tėvo ir vaiko bendravimas pagal nustatytą tvarką. Svarbiomis negalėjimo tėvui bendrauti su vaiku priežastimis yra laikoma: i) vaiko liga, apie kurią motina įsipareigoja informuoti nedelsiant po tokios aplinkybės atsiradimo; ii) mamos ir vaiko iš anksto suplanuota išvyka, apie kurią motina privalo informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki numatomos išvykos; iii) taip pat kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negali vykti vaiko ir tėvo bendravimas pagal nustatytą grafiką, apie kurias atitinkamai motina turi informuoti nedelsiant, paaiškėjus tokioms priežastims. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, neįvykęs tėvo bendravimas su vaiku, kompensuojamas šalims sutariant kitą bendravimo su vaiku laiką.

2.1.4.3. Vaikui susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti sergantį vaiką motinai ar į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

2.1.4.4. Jei tėvo bendravimo su vaiku metu, vyks papildomo lavinimo / ugdymo užsiėmimai lankomoje ugdymo įstaigoje arba kitoje mokyklinio ugdymo įstaigoje, tėvas užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose. Ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko užsiėmimų vietą bei trukmę iki kiekvienų metų rugsėjo 20 d. Jeigu užsiėmimus vaikas pradės lankyti po minėtos datos, tai ieškovė informuoja atsakovą apie pradėtus lankyti užsiėmimus prieš vieną savaitę iki numatomų užsiėmimų pradžios.

2.1.4.5. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali jo pasiimti, nėra kompensuojamos numatyto bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.

3) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog iš atsakovo priteisto 130 Eur kas mėnesį išlaikymo vaikui nepakanka dėl padidėjusių vaiko poreikių, išlaikymą atsakovas vykdo dažnai vėluodamas. Nurodė, kad pradėjus faktiškai vykdyti 2017 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-542-944/2017 nustatytą bendravimo tvarką, šalims nepavyko ir nepavyksta gražiuoju susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliais. Atsakovas išsirenka bendravimo savaitgalius, kurie atsakovui patogūs, apie numatomą bendravimą nepraneša iš anksto. Pagal nustatytą tvarką darbo dienomis metu, vaikas laiką leidžia ne su atsakovu, o su atsakovo sužadėtine. Vaikas tris kartus per savaitę lanko futbolo treniruotes, taip pat lanko baseiną. Dvi naktis per savaitę nakvojant pas atsakovą, vaikui reikia vežiotis sporto, mokyklos reikmenis, būsimų užsiėmimų knygas ir pratybas, tai nėra patogu. Nurodė, kad atsakovo siūlomas 50:50 bendravimo tvarkos variantas yra grįstas ne vaiko interesais ar šalių faktiniu užimtumu, tačiau siekiu išvengti vaiko išlaikymo prievolės vykdymo. Atsakovas bendravimo tvarkos 50:50 nustatymo klausimo nekėlė tol, kol ieškovė neinicijavo proceso dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nuolatinis vaiko gyvenamosios vietos keitimas, vaikui nuolat kraustantis iš vienų namų į kitus, neatitiktų vaiko interesų, ypač kai pats atsakovas savaitės eigoje su vaiku daug laiko praleisti negali dėl užimtumo.

3. Atsakovas su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nepilnametis vaikas pusę laiko praleistų su tėvu, pusę su motina, todėl pusė kasdienių nepilnamečio vaiko išlaidų tektų atsakovui. Atsakovas prašė priteisti iš jo 180 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Atsakovo nuomone, toks išlaikymo dydis yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, o taip pat atitinka atsakovo turtinę padėtį bei kiekvieno iš tėvų bendravimo su vaiku laiką. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrautų su nepilnamečiu vaiku vos dvi dienas per dvi savaites arba apie 4 dienas per mėnesį. Toks ribotas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikas iš esmės neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Be to, atsižvelgiant į prieš tai buvusį intensyvesnį ir dažnesnį nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimą, toks kardinalus bendravimo tvarkos pakeitimas iš esmės pakeistų vaiko socialinę aplinką. Atsakovas prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką principu 50:50:

1. Tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) lyginėmis kalendorinių metų savaitėmis bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko ugdymo įstaigos lyginės kalendorinių metų savaitės pirmadienį ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. arba kitos savaitės pirmadienį, pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo.

2. Vasaros atostogų laikotarpiu pusę vasaros atostogų laiko vaikas praleidžia su tėvu, kitą pusę – su motina tokia tvarka: dvi savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų tėvas bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios ar buvimo vietos pirmą jam priklausančią vaiko vasaros atostogų dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią dieną iki 20.00 val. Sekančias dvi savaites vaikas bendrauja su motina ir t.t.

3. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina.

4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną ir per Naujųjų metų šventę tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos šventės dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) iki 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina.

5. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją Šv. Velykų dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina.

6. Tėvo atostogų metu, tėvas bendrauja su vaiku ne mažiau nei vieną savaitę nepertraukiamo laiko, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią dieną iki 20.00 val. Apie savo atostogų laiką tėvas informuoja motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

7. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val.

8. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

9. Kiekvienais kalendoriniais metais tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Jeigu sekanti diena yra darbo diena, tėvas pristato vaiką į ugdymo įstaigą.

10. Tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką.

11 Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikas praleidžia laiką su tėvu.

12. Tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama bendru tėvo ir motinos sutarimu.

13. Vaiko ligos atveju, tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė išlaikymo, priteisto T. J. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1078-947/2015 dydį ir priteisė iš atsakovo vaikui T. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 6 d., iki 2022 m. kovo 9 d.; priteisė iš atsakovo vaikui T. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 250 Eur kas mėnesį nuo patikslinto ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 10 d., iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo vaikui T. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 180 Eur kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovė; pakeitė 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-542-944/2017 patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatė tokią atsakovo, ieškovės ir T. J. bendravimo tvarką:

1. Atsakovas (ne šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) su vaiku bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 20.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20.00 val. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo. Ši bendravimo tvarka galioja ir vaiko ir tėvų atostogų metu, nebent šalys kitaip nuspręstu bendru susitarimu.

2. Kiekvienų kalendorinių nelyginių metų Šv. Kūčių dieną tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos tarp 12:00-13:00 val. ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina.

3. Kiekvienų kalendorinių lyginių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną ir per Naujųjų metų šventę tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos tarp 12:00–13:00 val. ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina.

5. Tuo atveju, jeigu vaikas savo gimimo dieną (sausio 2 d.) lyginiais kalendoriniais metais būna ieškovės gyvenamojoje vietoje, tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu vaikas savo gimimo dieną (sausio 2 d.) nelyginiais kalendoriniais metais būna atsakovo gyvenamojoje vietoje, motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindama jį į vaiko buvimo vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaiko gimimo dieną motina bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli motinos ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

6. Tuo atveju, kai Motinos diena (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, vaikas yra pristatomas į motinos gyvenamąją vietą Motinos dieną 10 val.

7. Tuo atveju, kai Tėvo diena (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su motinos bendravimo savaite, vaikas pristatomas į tėvo gyvenamąją vietą Tėvo dieną 12-13 val.

8. Tuo atveju, kai motinos gimimo diena (kovo 18 d.) nesutampa su vaiko buvimu pas motiną, vaikas yra pristatomas pas motiną 10 val., jei tai yra savaitgalis, arba motina pasiima jį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir pristato į ugdymo įstaigą kovo 19 d., jei tai yra darbo diena, o jei šeštadienis - į atsakovo gyvenamąją vietą iki 12 val.

9. Tuo atveju, kai tėvo gimimo diena (gegužės 21 d.) nesutampa su vaiko buvimu pas tėvą, vaikas yra pristatomas pas tėvą 12-13 val., jei tai yra savaitgalis, arba tėvas pasiima jį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir pristato į ugdymo įstaigą gegužės 22 d., jei tai yra darbo diena, o jei šeštadienis - į ieškovės gyvenamąją vietą iki 12 val.

11. Vaiko ligos atveju tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute. Vaikui susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti sergantį vaiką motinai ar į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

12. Sūnui kartu su vienu iš tėvų išvykstant ilgiau nei 3 dienoms iš Kauno miesto, apie vaiko buvimo vietą privalo būti informuotas kitas iš tėvų.

13. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikas praleidžia laiką su tėvu.

14. Tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama bendru tėvo ir motinos sutarimu.

priteisė iš atsakovo valstybei 20 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, kad šalys yra T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14078-947/2015 šalių santuoka nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas 130 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-542-944/2017, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria išspręstas atsakovo bendravimo su vaiku klausimas.

6. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Teismas nustatė, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-542-944/2017 patvirtą šalių taikos sutartį atsakovas su vaiku bendravo tokia tvarka: kas antrą nelyginės savaitės trečiadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ir bendraudamas su juo iki ketvirtadienio ryto; ketvirtadienį ryte tėvas pristato vaiką į ugdymo įstaigą, iš kurios jį pasiima tą pačią dieną po užsiėmimų ir bendrauja su sūnumi iki penktadienio ryto; penktadienį ryte atsakovas pristato sūnų į ugdymo įstaigą (1 punktas). Be to, šalys buvo susitarę, kad atsakovui turint galimybę bendrauti su sūnumi vieną kartą per mėnesį savaitgalio metu, jis informuoja ieškovę prieš 14 kalendorinių dienų SMS žinute (12 punktas). Teismas nustatė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“ modelis, savaitę šalių sūnui gyvenant pas ieškovę, savaitę pas atsakovą) atitinka vaiko interesus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad norą gyventi savaitę pas ieškovę, savaitę pas atsakovą išreiškė pats šalių sūnus; bute, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas, yra sudarytos visos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis vaikui; atsakovas turi visas sąlygas ir galimybes pristatyti vaiką į mokymo įstaigą ir parvežti jį iš mokymo įstaigos į namus; vaikas sutaria su atsakovo sužadėtine. Teismas nurodė, kad iš vaiko apklausos nustatyta, jog jis išgyvena didelį lojalumo konfliktą, todėl lygios bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarkos nustatymas, teismo vertinimu, leis šį konfliktą maksimaliai sumažinti. Teismas pažymėjo, kad šalys šią bendravimo tvarką jau yra išbandę keletą mėnesių ir nėra jokių duomenų, kad ji yra netinkama ar sunkiai įgyvendinama. Be to, tokio amžiaus berniukui yra ypač svarbus nuolatinis bendravimas su tėvu, jo rodomas gyvenimo pavyzdys, nes būtent šiuo metu formuojasi vaiko kaip vyro identitetas. Teismas atkreipė dėmesį tik į tai, jog atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką pagal kurią nepilnametis sūnus būtų paimtas pirmadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. arba pristatomas kitos savaitės pirmadienį į ugdymo įstaigą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas šiuo metu lanko mokyklą, į tai, kad jam gyvenant savaitę pas atsakovą, kitą savaitę pas ieškovę, reikės pasiimti visai savaitei reikalingas ugdymo priemones (knygas, pratybas, sąsiuvinius ir kt.), paėmimas vaiko iš ugdymo įstaigos ir grąžinimas vaiko po savaitės į ugdymo įstaigą neabejotinai sukeltų papildomų nepatogumų ir rūpesčių tiek pačiam vaikui, tiek šalims. Be to, teismo vertinimu, alternatyvus pasiėmimo ir pristatymo laikas šiuo metu esant konfliktiškiems tėvų santykiams ir ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovas tiksliai nesilaikė anksčiau teismo nustatytos tvarkos, nėra tikslingas. Teismas atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies ir nustatė, kad vaikas su atsakovu bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 20.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20.00 val. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys nemotyvavo jų nurodomos bendravimo atostogų metu tvarkos būtinumo, įvertinus 50:50 procentų nustatytą bendravimo modelį, teismo nuomone, jis yra tinkamas bendrauti ir vaiko bei tėvų atostogų metu, nes toks bendravimas užtikrins šalių lygiateisiškumą, o dviejų savaičių laikotarpis pernelyg išbalansuotų nusistovėjusį gyvenamosios vietos pakeitimo ritmą, todėl teismo vertinimu, nustatyti kitokią, specialią bendravimo tvarką atostogų metu netikslinga, be to, tai iš esmės atitinka ieškovės siūlomą bendravimo atostogų metu tvarką. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo šv. Kalėdų dienomis, nes ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ši tvarka turėtų būti pakeista, ir paliko galioti nustatytą tvarką bei papildomai nustatė iš esmės analogišką bendravimo tvarką šv. Velykų metu. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo vaiko gimimo dieną, teismas nurodė, kad šalys nenurodė argumentų, dėl ko pasirinko tokį bendravimo vaiko gimimo dieną modelį, tačiau teismo vertinimu, tėvams turint galimybes organizuoti vaiko gimimo dienos šventę, racionalesnis būtų atsakovo pasiūlytas variantas, kai šventę organizuojančiam tėvui ar motinai būtų suteikiama daugiau laiko bendrauti su vaiku, o kitam tėvui gimimo dieną sudaroma galimybė trumpam su vaiku pasimatyti, todėl teismas nustatė atsakovo pasiūlytą tvarką. Dėl bendravimo tvarkos motinos ir tėvo dieną, teismas nurodė, kad jei šios dienos nesutampa su vaiko buvimu pas motiną ar tėvą, kurio šventė tą dieną švenčiama, tikslinga nustatyti bendravimo tvarką: tuo atveju, kai Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, vaikas yra pristatomas į motinos gyvenamąją vietą ir atvirkščiai. Dėl bendravimo tvarkos motinos ir tėvo gimimo dienomis, teismas nurodė, kad kai vieno iš tėvų gimimo diena nesutampa su vaiko buvimu pas tą iš tėvų, vaikas turi būti pristatomas pas tą iš tėvų, švenčiančių gimimo dieną. Kadangi vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę su bent vienu iš tėvų, kito iš tėvų rašytinio sutikimo nereikia ir tėvai turi susitarti tarpusavyje dėl vaiko laikino vykimo į užsienio valstybę, esant konfliktiškiems tėvų santykiams ir ieškovei siekiant nustatyti minimalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsakovo reikalavimą tvarkoje dėl išvykimo į užsienį, laikė pagrįstu. Teismas sprendė, kad, pakeitus 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-542-944/2017 nustatytą bendravimo tvarką, yra būtina išdėstyti visą bendravimo tvarką, įskaitant ir tuos punktus, kurie nesikeičia. Priešingu atveju taptų šalims sudėtinga ir painu vadovautis dviem teismo sprendimais, kurie nustato bendravimo tvarką tarp tų pačių asmenų.

7. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį, o atsakovas sutiko su 180 Eur išlaikymu kas mėnesį. Ieškovės skaičiavimais vaiko poreikius tenkinanti suma, atskaičiavus 73,50 Eur valstybės mokamą paramą, per mėnesį sudaro 582,74 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė pagrindė, kad šalių vaiko poreikiai padidėjo, nes nuo sprendimo priėmimo praėjo 7 metai, sūnus išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado išlaidos mokymosi, ugdymo priemonėms, padidėjo išlaidos maistui, dėl infliacijos ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Tačiau teismas pažymėjo, kad prie būtinųjų vaiko poreikių pagal teismų praktiką negali būti priskirtos ieškovės nurodytos sumos vaiko draudimui ir įmokos į kaupiamąjį fondą, iš viso 34,75 Eur. Atėmus šią sumą iš ieškovės nurodomos 582,74 Eur sumos (į kurią neįskaičiuota valstybės teikiama parama 73,50 Eur), lieka 547,99 Eur, kuri yra mažesnė už 1 MMA (minimalią mėnesinę algą). Teismas sprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį pakankama suma yra 620 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sumažino nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį (620 Eur) valstybės mokamomis vaikui išmokomis (73,50 Eur, suapvalinus -74 Eur) ir konstatavo, kad tėvai šiuo atveju turi patenkinti likusią poreikių sumą – 546 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, jis yra dirbantis, turi stabilias pajamas, turi savo vardu registruoto kilnojamojo turto, sprendė, kad atsakovas turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui. Teismas atsižvelgė į tai, kad: atsakovas nėra ir niekada nebuvo nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi; bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog drabužius, avalynę, mokyklinę uniformą, higienos priemones vaikui perka ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovas, kuris vaikui perka ne tik higienos priemones, bet ir rūbus, kuriuos jis nešioja bendravimo su atsakovu laikotarpiu; atsakovas su vaiku bendrauja ne tik savaitgaliais, bet ir atostogų laikotarpiu; atsakovas apmokėjo dalį užklasinės veiklos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteisė išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2021 m. spalio 6 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos – 2022 m. kovo 9 d. Nuo 2022 m. kovo 10 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismas iš atsakovo priteisė patikslintu ieškiniu prašomą priteisti 250 Eur išlaikymą. Teismas abejoja, kad, esant konfliktiškiems šalių santykiams, šalims protingai pavyktų susitarti dėl vaiko patiriamų išlaidų pasiskirstymo, todėl įsiteisėjus sprendime numatytai bendravimo tvarkai, vaiko maisto poreikiais, laisvalaikiu, pramogomis turės rūpintis tas iš tėvų su kuriuo vaikas tuo metu gyvens, t. y šiuos poreikius šalys užtikrins lygiomis dalimis. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, jai tektų papildomos prievolės, susijusios su esminių vaiko poreikių tenkinimu: papildomam ugdymui ir būreliams 45 Eur, vaiko mokyklinėms prekėms, lavinimo priemonėms 40 Eur, mobiliojo ryšio paslaugoms 15 Eur, įvairioms šventėms 30 Eur, nenumatytoms išlaidoms 30 Eur, todėl jas turėtų apmokėti ieškovė. Teismas nurodė, kad vaiko poreikiams, kurių atsakovas nepatirtų vaikui gyvenant pas jį, sudaro 273 Eur (98+45+40+15+30+30+15). Teismas sprendė, kad įsiteisėjus sprendime numatytai bendravimo tvarkai, pagrindo padidinti išlaikymą iki prašomo ieškovės patikslintame ieškinyje nėra. Ieškovei ir toliau bus mokama valstybės parama vaikui. Teismo vertinimu, atsakovo nurodoma 180 Eur išlaikymo suma laikytina pakankama papildomų išlaidų, susijusių su esminių vaiko poreikių tenkinimu, apmokėjimui, nes 273 Eur išlaidas šalys turėtų dengti lygiomis dalimis.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas 3 206 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, kurios skiriasi daugiau kaip 2 kartus nuo ieškovės bylinėjimosi išlaidų, yra neprotingo dydžio. Byla nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, nereikalaujanti iš šalių atstovų nei ypatingų darbo, nei laiko sąnaudų tiek ruošiantis bylos nagrinėjimui, tiek atstovaujant teismo posėdžių metu. Teismas sprendė, kad protingomis išlaidomis, kurias tokio pobūdžio ginče teismas galėtų priteisti, laikytinos 1 500 Eur išlaidos. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau buvo nustatyta iš esmės atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka į tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingo dydžio, sprendė tarp šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė už reikalavimą pakeisti išlaikymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o išlaikymo suma nuo prašomo pakeisti sprendimo už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2022 m. kovo 9 d. padidinta 70 Eur (nuo 130 Eur iki 200 Eur), nuo 2022 m. kovo 10 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos padidinta 120 Eur (nuo 130 Eur iki 250 Eur), o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos padidinta 50 Eur (nuo 130 Eur iki 180 Eur), todėl iš ieškovo valstybei turi būti priteisiamas minimalus CPK numatytas žyminis mokestis, t. y. 20 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovės 2022 m. kovo 10 d. patikslintą ieškinį; pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

1.1. Teismas neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas ir byloje nustatytas aplinkybes, atliko netinkamą jų vertinimą;

1.2. Teismas neteisingai nurodė, jog objektyvių įrodymų apie atstumus nuo tėvų gyvenamųjų vietų iki vaiko ugdymo įstaigos šalys nepateikė. Byloje yra pateikti duomenys apie abiejų šalių gyvenamąją vietą ir duomenys apie ugdymo įstaigą, kurią lanko vaikas. Nuo ieškovės namų iki vaiko mokyklos iki 1 km atstumas, mokyklą pasiekti pėsčiomis trunka iki 10 min. Nuo atsakovo namų kelionė iki mokyklos gali užtrukti apie 20 - 30 min. Pagal teismo sprendimą, vaiko ritmas nuolat kistų ir būtų išbalansuotas. Vaikas į mokyklą iš atsakovo namų dažnai važiuoja nepavalgęs pusryčių, nes ryte nespėja to padaryti. Nustatyta tvarka darys neigiamą įtaką vaiko sveikatos būklei ir ugdymo pasiekimų rezultatams;

1.3. Vaiko socialinė erdvė susiformavusi prie ieškovės namų. Vaiko klasės draugai gyvena netoli ieškovės. Teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, jos neįvertino, ignoruodamas vaiko emocinį ir socialinį vystymąsi;

1.4. Atsakovas dirba trijose darbovietėse vienu metu ir dar vykdo individualią veiklą, atsakovas yra užimtas, todėl bendravimo tvarkos pagal modelį „50:50 procentų laiko“ nustatymas neatitiks vaiko interesų, kadangi savaitės eigoje laiką vaikas leis ne su atsakovu, o su jo sutuoktine, kuri nėra su vaiku susijusi kraujo giminystės ryšiais. Teismas šiuos įrodymus įvertino netinkamai, selektyviai, nevertinant visų byloje esančių rašytinių įrodymų. Ginčo šalių užimtumas yra dar viena reikšminga aplinkybė, kurią teismas privalėjo įvertinti tokio pobūdžio byloje, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-279/2019 ir joje pateiktu išaiškinimu;

1.5. Byloje nustatyta, kad atsakovo nuomojamame bute vaikas neturi atskiros ir privačios erdvės. Atsakovo namuose esančioje bendroje erdvėje yra namų virtuvė, svetainė, valgomasis, pagrindinis atsakovo darbo stalas, kompiuteris, iš šios bendros erdvės patenkama į sanitarinę patalpą. Kokiu būdu tuomet bus užtikrinamas nepertraukiamas miegas vaikui po 21 val. Byloje nėra duomenų, jog tokia erdvė vaikui būtų sukurta, todėl atsakovas tokios bendravimo tvarkos įgyvendinimui neturi vaikui tinkamų sąlygų;

Žemesnės instancijos teismas

1.6. Maksimalus dalyvavimas vaiko gyvenime nebūtinai reiškia bendravimo modelį pagal „50:50 procentų laiko“. Teismas neturėtų visais atvejais, kai yra tėvo noras, nepaisant objektyvių tėvo gyvenamosios vietos ir aplinkos trūkumų, spręsti, jog būtent tokiu būdu reikia vaikui su tėvu bendrauti. Maksimalų bendravimą galima įgyvendinti ir įprastos bendravimo tvarkos modelio pagrindu pagal 2022 m. kovo 10 d. patikslintu ieškiniu siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, kurios esminis skirtumas nuo teismo sprendimu nustatytos yra tai, jog vaikas išlaikytų stabilią ir pastovią gyvenamąją vietą, nakvotų ir gyventų jam pritaikytoje, privatumą užtikrinančioje erdvėje ieškovės namuose, sistemingai miegotų ir maitintųsi, eitų ir grįžtų į netoliese esančią mokyklą su savo bendraamžiais. Vaikas turėtų nusistovėjusią rutiną, dienos režimą. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, yra objektyvus pagrindas teigti, jog priimtas sprendimas pakenks normaliam vaiko dienos rėžimui, vaikas bus išbalansuotas ir vaiko buvimo pas atsakovą metu, vaiko gyvenimo sąlygos yra blogesnės nei pas ieškovę;

1.7. Vaikas neišsakė nuomonės, jog nori bendrauti būtent po savaitę, kiekvieną sekmadienį keičiant gyvenamąją vietą;

1.8. Pagal priimtą sprendimą atsakovas turi teisę laikinai išvykti su vaiku už gyvenamosios vietos ne ilgiau nei 14 dienų, tuo tarpu ieškovė tokios galimybės neturi, kadangi jai privaloma sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Tokiu būdu tėvui bendrauti su vaiku akivaizdžiai skiriama didesnė laiko dalis, pažeidžiant tėvų valdžios lygybės principą;

Šalies argumentai

1.9. Teismas sprendime nurodė, kada vaikas turi būti paimamas motinos ir tėvo dieną, tačiau nenurodė, kada vaikas turi būti grąžinamas, nors to patikslintu ieškiniu prašė ieškovė. Tarp šalių ir toliau kils ginčai dėl vaiko parvežimo laiko, o esant bendravimui kas antrą savaitę, būtų netgi nesuprantama ar vaiką reikia pristatyti kitą dieną į ugdymo įstaigą ar parvežti dienos vakare, kuri iš šalių turi tai padaryti. Toks sprendimas iš dalies negali būti vykdytinas;

1.10. Teismo sprendimo 2 punktas, kuriame aptartas bendravimas su vaiku Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną prieštarauja sprendimo 3 punktui, yra painus. Abiem atvejais, tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvui yra sudaryta galimybė su vaiku praleisti visa diena daugiau. Dalyje dėl motinos bendravimo šių dienų metu, nėra nurodyta kurią valandą ir iš kur vaikas turėtų būti paimamas ir kada grąžinamas, kuri iš šalių turėtų tai padaryti. Tuo atveju jeigu minėtos šventinės dienos sutaps su tėvo bendravimo savaitėmis, vaikas objektyviai bus tėvo gyvenamojoje vietoje, todėl nesuprantama, ar tėvas turėtų pristatyti ir pasiimti vaiką nustatytu laiku ar motina turėtų vykti pas tėvą paimti vaiką. Turėtų būti numatytas vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas ir vieta.

Dėl išlaikymo

1.11. Tenkinus skundo dalį dėl bendravimo tvarkos modelio, atitinkamai turėtų būti keičiama ir sprendimo dalis dėl periodinio išlaikymo dydžio. Teismui nustačius, kad vaiko poreikių suma 546 Eur (620 Eur – 74 Eur išmoka), nustatytą sumą padalinus šalims po lygiai, iš atsakovo priteistinas 250 Eur kas mėnesį išlaikymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1.12. Keičiant priimtą sprendimą, atitinkamai ieškovei turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Papildomi paaiškinimai

1.13. Ieškovei po apeliacinio skundo pateikimo tapo žinoma, kad atsakovo dabartinė sutuoktinė laukiasi ir gegužės mėnesį turėtų gimdyti. Dėl šios priežasties ieškovei kilo papildomi klausimai dėl vaiko nuvežimo pagal nustatytą bendravimo tvarką galimybių, privačios vaiko erdvės ir galimybių pasirūpinti vaiku, atsiradus naujam atsakovo šeimos nariui.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tokius argumentus:

2.1. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra šiek tiek arčiau dabartinės vaiko ugdymo įstaigos, todėl rašytiniai įrodymai apie atstumus teikti nebuvo. Laiko skirtumas tarp vaiko patekimo į mokyklą iš atsakovo ir ieškovės namų yra nežymus. Ieškovės argumentai neatitinka tikrovės, teiginiai apie vaiko kėlimosi laiką, pusryčių nevalgymą atsakovo namuose yra hipotetiniai, atspindintys tik ieškovės subjektyvią nuomonę, jokiais įrodymais nepagrįsti;

2.2. Išvadą byloje teikiančios institucijos nuomone, prioritetas vis dėlto yra taikomas pirmiausia tėvams, o ne draugams. Vaiko socialinę aplinką sudaro ne tik tėvai ir draugai, bet ir kiti asmenys, su kuriais vaikas bendrauja tiek ieškovės, tiek atsakovo aplinkoje. Priešingai, jeigu būtų nustatyta ieškovės prašoma bendravimo tvarka, vaikas neturėtų galimybės palaikyti socialinių ryšių su atsakovo aplinkoje vaikui svarbiais žmonėmis, kaip jam buvo įprasta iki šios bylos nagrinėjimo pradžios, būtų pažeisti vaiko interesai.

2.3. Šalys praktiškai yra išbandę bendravimo modelį „50:50 procentų laiko“ ir jokių sunkumų įgyvendinant tokią tvarką dėl atsakovo užimtumo neatsirado. Byloje jokių įrodymų, kad vaikas nebuvo pristatytas į ugdymo įstaigą, ar kad dėl to kiltų kažkokių sunkumų, nėra.

2.4. Išvadą byloje teikianti institucija patvirtino, kad atsakovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui ilsėtis, mokytis, žaisti, ruošti pamokas. Atsakovo namuose vaikas turi savo atskirą erdvę bendrame kambaryje. Ieškovė neįrodė, jog atsakovo namuose būtų netinkamos buities sąlygos gyventi nepilnamečiui vaikui, tik pateikė savo subjektyvią nuomonę kaip argumentą.

2.5. Pagal 2022 m. kovo 10 d. patikslintu ieškiniu siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, atsakovas su vaiku matytųsi kas antrą savaitgalį, bendrautų keletą valandų antradieniais. Norint suvienodinti šalių bendravimo su vaiku laiką iki 50:50 procentų laiko, atsakovui bendraujant su vaiku kas antrą savaitgalį bei likusį laiką paskirstant kiekvienos savaitės šiokiadieniais (ką apeliaciniame skunde siūlo ieškovė), tai pareikalautų didžiulių atsakovo resursų kiekvieną savaitę, taip pat vaikas kiekvieną savaitę šiokiadieniais po keletą kartų per dieną turėtų keisti aplinką, kilnotis iš vieno tėvo pas kitą, nežinotų tikslaus grafiko, tokia tvarka būtų labai paini pačiam vaikui, kas jam sukeltų bereikalingą stresą. Faktiškai tokia tvarka tik dar labiau apsunkintų ir taip įtemptus, konfliktiškus santykius tarp šalių. Bendravimo tvarka „50:50 procentų laiko“ modeliu labiau atitinka vaiko interesus, nei ieškovės siūloma bendravimo tvarka.

2.6. Vaikas ne vieną kartą išreiškė norą savaitę gyventi pas ieškovę, savaitę pas atsakovą. Užfiksuota „kitokia“ nuomonė, buvo sąlygota aplinkybių, jog vaikas bijojo motinos.

2.7. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų, priešingai – tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, tikėtina, eliminuos vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam.

2.8. Kiti klausimai, keliami apeliaciniame skunde, susiję su bendravimo tvarka (dėl atsakovui nustatytos išskirtinės teisės keturiolikai dienų išvykti su vaiku, tokios teisės nenumatant ieškovei, dėl bendravimo tvarkos motinos ir tėvo dieną, dėl bendravimo tvarkos Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų metu) turi būti sprendžiami prašymu sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo išaiškinimo, o ne apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

2.9. Ieškovės pateikti argumentai yra nepagrįsti, skunde nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, argumentuodama ieškovė remiasi savo subjektyvia nuomone bei hipotetiniais teiginiais, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais. Ieškovė nepagrindė apeliacinio skundo dalyko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, bei išlaikymo priteisimo. Ieškovė prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, orientuotą į maksimalų laiko, kurį vaikai praleistų su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą, o atsakovas prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu pagal modelį „50:50 procentų laiko“. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl išlaikymo, priteistino iš skyriumi gyvenančio tėvo, dydžio. Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinį tenkinus iš dalies, nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

13. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė naują įrodymą –2023 m. sausio 5 d. šalių susirašinėjimą dėl draugo gimtadienio (dokumento numeris DOK-12254 priedas).

14. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į tai, kad teikiamas susirašinėjimas tarp šalių vyko jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o taip pat į teikiamo naujo įrodymo sąsajumą su nagrinėjama byla, ieškovės pateiktą dokumentą priima ir vertina jį visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl bendravimo tvarkos

16. Remiantis Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

17. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

18. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

19. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279- 969/2019).

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo ieškovės namų vaiko mokyklą pasiekti pėsčiomis trunka iki 10 min. Nuo atsakovo namų kelionė iki mokyklos gali užtrukti apie 20 - 30 min. Pagal priimtą teismo sprendimą, vaiko ritmas nuolat kistų ir būtų išbalansuotas. Nustatyta tvarka darys neigiamą įtaką vaiko sveikatos būklei ir ugdymo pasiekimų rezultatams. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais neturi pagrindo sutikti.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Šalių vaikas T. J. lanko KTU Vaižganto progimnaziją, esančią (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija iš viešai skelbiamų duomenų (https://www.google.lt/maps) nustatė, kad atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki vaiko ugdymo įstaigos sudaro nepilnai 6 kilometrus. Internetiniame puslapyje https://www.google.lt/maps taip pat nurodoma, kad įveikti minėtą atstumą automobiliu užtrunka 13 minučių. Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių gyvenamosios vietos nėra esmingai nutolę tarpusavyje ir (ar) nuo vaiko ugdymo įstaigos. Apeliantė nurodo, kad vaikui jo gyvenimo pas tėvą savaitę darbo dienomis reikėtų keltis visa valanda anksčiau, nei gyvenimo pas motiną savaitę, t. y. 6:30 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio savo teiginio ieškovė nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Minėtas teiginys prieštarauja pačios apeliantės apeliaciniame skunde pateiktiems skaičiavimams, kad nuo jos namų vaikas mokyklą pasiekia per 10 minučių, o nuo tėvo namų – per 20 - 30 min. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepagrindė savo įrodinėjamos aplinkybės, jog intensyvesnis bendravimas, t. y. bendravimas pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, galėtų pakenkti normaliam vaiko dienos režimui ir (ar) ugdymo procesui (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prie atsakovo gyvenamosios vietos, priešingai nei prie ieškovės, šalių sūnus neturi savo amžiaus draugų. Ieškovės teigimu, būtent prie jos gyvenamosios vietos yra susiformavusi vaiko socialinė erdvė. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

23. Visų pirma teisėjų kolegija įvertina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad šalių sūnus tris kartus per savaitę lanko futbolo treniruotes, taip pat lanko baseiną. Vadinasi, šalių sūnaus dienotvarkė, pasibaigus formaliajam ugdymui, yra pakankamai užimta ir jam nelieka daug laiko bendrauti su kaimynystėje gyvenančiais bendraamžiais. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vaikui daugiau laiko praleidžiant tėvo gyvenamojoje aplinkoje, natūraliai susiformuos nauji vaiko kontaktai su bendraamžiais. Be to, kas antrą savaitę gyvendamas motinos namuose vaikas galės palaikyti socialinius kontaktus su toje gyvenamojoje aplinkoje esančiais draugais. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikto šalių susirašinėjimo turinį, sprendžia, jog minėtas įrodymas pats savaime nelaikytinas patvirtinančiu apeliantės teiginį, kad atsakovas „nesutinka vaiko nuvežti į vaiko draugų gimtadienius“. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai apie teismo nustatytos bendravimo tvarkos neigiamą poveikį šalių vaiko emociniam ir(ar) socialiniam vystymuisi.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas dirba trijose darbovietėse vienu metu ir dar vykdo individualią veiklą. Atsakovas yra užimtas, todėl bendravimo tvarkos pagal modelį „50:50 procentų laiko“ nustatymas neatitiks vaiko interesų, kadangi savaitės eigoje vaikas laiką leis ne su atsakovu, o su jo sutuoktine. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.

25. 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje teismo psichologo pagalba teismas išklausė šalių sūnaus nuomonę ginčui svarbiais klausimais. Išklausiusi minėto teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad T. J. paaiškino, jog bendraujant su tėvu savaitę laiko, penkias dienas tėvas būna su juo, likusias dienas su tėvu dar spėja pabendrauti rytais, o vėliau pabūna su I. (teismo pastaba – atsakovo sutuoktinė). T. J. išsakė tvirtą nuomonę, jog jį tenkina tokia situacija, kad tomis dienomis, kai tėvas dirba, vaikui tenka pabūti su I. (2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min. 00 s.). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. gruodžio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAT) išvadoje nurodoma, jog apklausiant šalių vaiką nustatyta, kad tiek su tėvo sutuoktine, tiek ir su mamos sutuoktiniu, kurie abu yra įsitraukę į vaiko priežiūros procesą, vaiko ryšys yra puikus.

26. Apeliantės teigimu, atsakovas teismo nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimui neturi vaikui tinkamų sąlygų, kadangi jo bute nėra specialiai vaikui atskirtos privačios erdvės. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

27. Į bylą pateiktame 2021 m. gruodžio 3 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 2TSD-1966, nurodyta, kad atsakovo namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui ilsėtis, mokytis, žaisti, ruošti pamokas. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad vaikas pažymėjo, jog, nepaisant to, kad pas tėvą jis miega svetainėje, tačiau tame kambaryje yra viskas, ko vaikui reikia (2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 00 s.). Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybę, kad vaikui skirta bendrame kambaryje esanti erdvė iš esmės atitinka vaiko poreikius ir yra pritaikyta tokio amžiaus vaikui, patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad tėvo gyvenamojoje vietoje nėra atskiro vaiko kambario (yra tik vaikui skirta erdvė bendroje patalpoje) nelaikytina lemiančią reikšmę turinčia aplinkybe, sprendžiant dėl vaiko bendravimo tvarkos intensyvumo.

28. Apeliantės teigimu, maksimalų bendravimą galima įgyvendinti ir įprastos bendravimo tvarkos modelio pagrindu pagal 2022 m. kovo 10 d. patikslintu ieškiniu siūlomą nustatyti bendravimo tvarką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

29. Nagrinėjamo ginčo atveju šalių vaikas išreiškė tvirtą ir pagal savo amžių išskirtinai argumentuotą nuomonę, kad jis su abiem tėvais nori bendrauti būtent po lygiai laiko. Vaikas nurodė, kad bendraujant pagal iki tol galiojusią bendravimo tvarką, kai su tėvu bendraudavo nuo trečiadienio iki penktadienio, jam nepakako su tėvu praleidžiamo laiko, norėjosi su tėvu bendrauti daugiau laiko, tėvo labai pasiilgdavo (2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 00 s.). Teisėjų kolegija, įvertinus šalių vaiko, kuris pagal savo amžių jau geba išreikšti argumentuotą nuomonę dėl to, kokiu dažnumu norėtų bendrauti su kiekvienu iš tėvų, nuoseklų ir tvirtą norą su abiem tėvais bendrauti po lygiai laiko, sprendžia, kad 2022 m. kovo 10 d. patikslintu ieškiniu siūloma nustatyti bendravimo tvarka, orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikai praleistų su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą, nelaikytina atitinkančia vaiko norus.

30. Į bylą pateikta 2022 m. gegužės 12 d. VTAT patikslinta išvada, kuriai VTAT atstovė pritarė 2022 m. gruodžio 8 d. teikdama galutinę išvadą byloje. VTAT šiose išvadose nurodė pritarianti atsakovo siūlomam „50:50 procentų laiko“ bendravimo modeliui. Minėtose išvadose pažymima, kad pastebėtas artimas vaiko ryšys su abiem tėvais, vaikui abu tėvai vienodai svarbūs.

31. Įvertinusi byloje esančių duomenų, patvirtinančių vaiko itin artimą emocinį ryšį su tėvu ir ypatingai išreikštą vaiko norą bendrauti su tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, tėvo pastangas ir gebėjimą užtikrinti visus sūnaus poreikius, vaiko gerus santykius su tėvo sutuoktine, visumą, teisėjų kolegija pritaria 2022 m. gegužės 12 d. VTAT patikslintai išvadai, kad sudarius vaikui galimybę kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su kiekvienu iš tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma, rūpesčiu ir tai ženkliai pagerins jo emocinę savijautą.

32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tėvų santykiams esant konfliktiškiems, būtent bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį eliminuotų (ar bent jau sumažintų) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam, kadangi vaiko perdavimas iš vieno tėvo kitam nebūtų toks dažnas.

33. 2023 m. gegužės 3 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumentas numeris DOK-11682), kuriuose nurodoma, jog ieškovei po apeliacinio skundo pateikimo tapo žinoma, kad atsakovo dabartinė sutuoktinė laukiasi ir gegužės mėnesį turėtų gimdyti. Dėl šios aplinkybės, ieškovės teigimu, kyla papildomi klausimai sprendžiant dėl šalių vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, o būtent – dėl vaiko nuvežimo į ugdymo įstaigą pagal nustatytą bendravimo tvarką galimybių, dėl privačios vaiko erdvės ir dėl atsakovo galimybių pasirūpinti šalių vaiku, atsiradus naujam atsakovo šeimos nariui. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės nurodomos aplinkybės, apie galimai atsakovui gegužės mėnesį gimsiantį dar vieną vaiką, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas sūnaus T. J. atžvilgiu tinkamai nebevykdys pareigų, sudarančių tėvų valdžios turinį (CK 3.155 straipsnis). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi argumentai patys savaime nesudaro pagrindo dėl šalių vaiko bendravimo tvarkos su tėvu modelio spręsti kitaip, nei sprendė pirmosios instancijos teismas.

34. Apibendrindamas 20-33 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju geriausius šalių nepilnamečio vaiko T. J. interesus atitinka tėvo bendravimo su vaiku tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nustatant ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl bendravimo tvarkos atostogų metu ir švenčių dienomis

35. Apeliantė nurodo, kad pagal priimtą sprendimą atsakovas turi teisę laikinai išvykti su vaiku už gyvenamosios vietos ne ilgiau nei 14 dienų, tuo tarpu ieškovė tokios galimybės neturi, kadangi jai privaloma sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Tokiu būdu tėvui bendrauti su vaiku akivaizdžiai skiriama didesnė laiko dalis, pažeidžiant tėvų valdžios lygybės principą. Tokius apeliantės argumentus teismas pripažįsta pagrįstais.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo 31 ir 43 punktų argumentus, konstatuoja esant prieštaravimui tarp jų. Sprendimo 31 punkte teismas argumentavo, kad dviejų savaičių bendravimas su vaiku vaiko bei tėvų atostogų metu pernelyg išbalansuotų nusistovėjusį bendravimo pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, t. y. po savaitę laiko su kiekvienu iš tėvų paeiliui, ritmą. Teismas sprendė, kad nustatyti kitokią, specialią bendravimo tvarką atostogų metu netikslinga. Tuo tarpu sprendimo 43 punktu teismas nustatė atsakovo siūlomą tvarką, pagal kurią tėvas turi teisę laikinai su vaiku išvykti už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, bet ne ilgiau nei 14 dienų.

37. Teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 10 punkte nurodyta, kad: „Tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo bei grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai, kuriose galima rasti vaiką“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aptarto punkto formuluotė iš esmės reškia, kad tėvas, keliaudamas su vaiku į užsienio valstybę, galėtų su vaiku nepertraukiamai bendrauti 14 dienų, t. y. dvi savaites. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad tokia bendravimo tvarka numato galimybę tėvui bendrauti su vaiku ilgesnį laiką, nei motinai, tuo pažeidžiant tėvų valdžios lygybės principą.

38. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą teismo sprendimą pakeisti iš dalies, ir teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 10 punktą išdėstyti taip: „Motina ir tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 7 (septynias) dienas išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo kitam iš tėvų valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo bei grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai, kuriose galima rasti vaiką“. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 14 punktu, tėvai bendru sutarimu gali susitarti ir dėl ilgesnio vaiko išvykimo už Lietuvos Respublikos ribų su vienu iš tėvų tvarkos.

39. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas sprendime nurodė, kada vaikas turi būti paimamas motinos ir tėvo dieną, tačiau nenurodė, kada vaikas turi būti grąžinamas, nors to patikslintu ieškiniu prašė ieškovė. Tarp šalių ir toliau kils ginčai dėl vaiko parvežimo laiko, o esant bendravimui kas antrą savaitę, būtų netgi nesuprantama ar vaiką reikia pristatyti kitą dieną į ugdymo įstaigą ar parvežti dienos vakare, kuri iš šalių turi tai padaryti. Toks sprendimas iš dalies negali būti vykdytinas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su minėtais apeliantės argumentais.

40. Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 6 punkte nustatyta, kad: „Tuo atveju, kai Motinos diena (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, vaikas yra pristatomas į motinos gyvenamąją vietą Motinos dieną 10 val.“. Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 7 punkte nustatyta, kad: „Tuo atveju, kai Tėvo diena (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su motinos bendravimo savaite, vaikas pristatomas į tėvo gyvenamąją vietą Tėvo dieną 12-13 val.“. Iš minėtų formuluočių nėra aišku, kuris iš tėvų turi pristatyti vaiką į motinos ar tėvo gyvenamąją vietą, nėra nustatyta, kada vaikas turi būti grąžinamas į to iš tėvų, su kuriuo vaikas tą savaitę bendrauja, gyvenamąją vietą. Nenustačius konkrečios bendravimo tvarkos per aptariamas šventines dienas, tai gali lemti tėvų ginčus šios tvarkos įgyvendinimo klausimais. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas tikslintinas, į aptariamus bendravimo tvarkos punktus įtraukiant vaiko parvežimo laiką, nurodant, kuris iš tėvų vaiką parveža. Aptariamų argumentų pagrindu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 6 ir 7 punktai tikslintini atitinkamai nustatant, kad: „6. Tuo atveju, kai Motinos diena (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, tėvas su sūnumi tokią savaitę bendrauja, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 20 val. ir grąžindamas T. J. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 10 val.“ „7. Tuo atveju, kai Tėvo diena (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su motinos bendravimo savaite, tėvas su sūnumi tokią savaitę bendrauja, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 10 val. ir grąžindamas T. J. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20 val.“

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimo 2 punktas, kuriame aptartas bendravimas su vaiku Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną prieštarauja sprendimo 3 punktui, yra painus. Abiem atvejais, tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvui yra sudaryta galimybė su vaiku praleisti visa diena daugiau. Dalyje dėl motinos bendravimo šių dienų metu, nėra nurodyta kurią valandą ir iš kur vaikas turėtų būti paimamas ir kada grąžinamas, kuris iš tėvų turėtų tai padaryti. Tuo atveju, jeigu minėtos šventinės dienos sutaps su tėvo bendravimo savaitėmis, vaikas objektyviai bus tėvo gyvenamojoje vietoje, todėl nesuprantama, ar tėvas turėtų pristatyti ir pasiimti vaiką nustatytu laiku ar motina turėtų vykti pas tėvą paimti vaiką. Motinos bendravimo dienomis turėtų būti numatytas vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas ir vieta. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka iš dalies.

42. Palyginus ginčijamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktus, matyti, kad tėvui bendravimas su vaiku Šv. Kalėdų pirmą dieną numatytas tiek nelyginiais, tiek lyginiais kalendorinias metais, tuo pačiu lyginiais kalendorinias metais bendravimą su vaiku Šv. Kalėdų pirmą dieną numatant ir motinai. Šioje dalyje bendravimo tvarka pripažintina prieštaraujančia tėvų lygybės principui, be to yra neaiški. Sutiktina su apeliante, kad motinos bendravimo tvarka per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas yra nekonkreti, kadangi nėra aptarta vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikas ir tvarka. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 - 4 punktus, juos išdėstant taip: „2. Kiekvienų kalendorinių nelyginių metų Šv. Kūčių dieną tėvas A. J. pasiima sūnų T. J. iš jo gyvenamosios vietos tarp 12:00–13:00 val. ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią, t. y. Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20:00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina. Tuo atveju, kai kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kūčių diena ir Šv. Kalėdų pirma diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, motina V. R. bendrauja su vaiku, pasiimdama sūnų T. J. iš tėvo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną tarp 12:00–13:00 val. ir grąžindama jį atgal į tėvo gyvenamąją vietą sekančią, t. y. Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20:00 val.“; „3. Kiekvienų kalendorinių lyginių metų Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d.) tėvas A. J. pasiima sūnų T. J. iš jo gyvenamosios vietos tarp 12:00–13:00 val. ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d.) vaikas bendrauja su motina. Tuo atveju, kai kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antra diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, motina V. R. bendrauja su vaiku, pasiimdama sūnų T. J. iš tėvo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų antrą dieną tarp 12:00–13:00 val. ir grąžindama jį atgal į tėvo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val. Tuo atveju, kai kalendoriniais nelyginiais metais Naujųjų metų šventė (gruodžio 31 d.) sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, motina V. R. bendrauja su vaiku, pasiimdama sūnų T. J. iš tėvo gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) tarp 12:00–13:00 val. ir grąžindama jį atgal į tėvo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val.“; „4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina. Tuo atveju, kai kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirma diena ir Šv. Velykų antra diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, motina V. R. bendrauja su vaiku, pasiimdama sūnų T. J. iš tėvo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną tarp 12:00–13:00 val. ir grąžindama jį atgal į tėvo gyvenamąją vietą sekančią, t. y. Šv. Velykų antrą dieną iki 20:00 val“.

43. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo dydžio

44. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

45. Ginčijamu sprendimu teismas nustatė, jog šalių vaiko poreikių dydis sudaro 620 Eur (žr. teismo sprendimo 52 punktą). Apeliaciniame skunde nėra nurodomi nesutikimo su nustatytu vaiko poreikių dydžiu argumentai.

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tenkinus ieškovės skundo dalį dėl bendravimo tvarkos modelio, atitinkamai turėtų būti keičiama ir teismo sprendimo dalis dėl periodinio išlaikymo dydžio. Kitų argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės iš atsakovo priteistas periodinėmis išmokomis mokamas 180 Eur dydžio išlaikymas vaikui, ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė.

47. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

48. Teismui nustačius tokią tėvo A. J. bendravimo tvarką su sūnumi T. J., kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais iš esmės yra vienodas, konstatuotina, kad abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Į šią faktinę aplinkybę būtina atsižvelgti nustatant atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Kadangi vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat lygi, tai reiškia, kad išlaidos turi tekti ir motinai.

49. Vadovaujantis 45-48 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko su kiekvienu iš tėvų praleidžiamą laiką ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės iš atsakovo priteisdamas periodinėmis išmokomis mokamą 180 Eur dydžio išlaikymą vaikui, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui priteisimą, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi apeliacijos dalyko įvertinimui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

52. Vadovaudamasis nutarties 35-43 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nustatytos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos atostogų metu ir švenčių dienomis pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atostogų metu ir švenčių dienomis, pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

54. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau buvo nustatyta iš esmės atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, bei į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingo dydžio, sprendė tarp šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti.

55. Palikus nepakeistą skundžiamo sprendimo dalį, dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatant atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, bei dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ir tik nežymiai pakeitus bendravimo tvarką atostogų metu (vykstant į užsienį iki 7 dienų sutrumpinus nepertraukiamo bendravimo laiką) ir sukonkretinus bei patikslinus bendravimo tvarką švenčių dienomis, pripažintina, jog ieškinio reikalavimai lieka patenkinti iš esmės tokia pačia dalimi, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų (ne)paskirstymo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur sumokėjo už apeliacinio skundo parengimą – iš viso 605 Eur (dokumento numeris DOK-12254 priedai). Ieškovės patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas nepateikė prašymo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

57. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė tenkinti jos patikslinto ieškinio reikalavimus (dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuri orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikas praleistų su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą, nustatymo, ir dėl išlaikymo priteisimo). Pagal apeliacinį skundą bendravimo tvarkos klausimai suskirstytini į dvi grupes: 1) dėl bendravimo tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ modelį pakeitimo į bendravimo tvarką, orientuotą į maksimalų laiko, kurį vaikai praleistų su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą; 2) dėl bendravimo tvarkos tėvams išvykstant su vaiku į užsienį ir bendravimo tvarkos per šventines dienas pakeitimo. Kitas apeliacinio skundo reikalavimas buvo –pakeisti išlaikymo vaikui dydį, jį padidinant. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo patenkinta 1/2 dalis (50 proc.) apeliacinio skundo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo: pakeista bendravimo tvarka tėvams išvykstant su vaiku į užsienį ir bendravimo tvarka per šventines dienas, o kita bendravimo tvarkos dalis – bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį – nepakeista. Apeliacinio skundo reikalavimas, susijęs su išlaikymo vaikui dydžio pakeitimu, netenkintas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad patenkinta 50 proc. (100 proc. + 0 proc.)/2) apeliacinio skundo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos. Iš viso patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 25 proc. ((50 proc.+0 proc.)/2), todėl ieškovė turi teisę į 151,25 Eur (605 x 25/100) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovei iš atsakovo priteistina 151,25 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimu nustatytą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką ir ją išdėstyti taip:

„1. A. J. (ne šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) su T. J. bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 20.00 val. ir grąžindamas T. J. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20.00 val. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo. Ši bendravimo tvarka galioja ir vaiko ir tėvų atostogų metu, nebent šalys kitaip nuspręstu bendru susitarimu.

2. Kiekvienų kalendorinių nelyginių metų Šv. Kūčių dieną tėvas A. J. pasiima sūnų T. J. iš jo gyvenamosios vietos tarp 12:00–13:00 val. ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią, t. y. Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20:00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina. Tuo atveju, kai kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kūčių diena ir Šv. Kalėdų pirma diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, motina V. R. bendrauja su vaiku, pasiimdama sūnų T. J. iš tėvo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną tarp 12:00–13:00 val. ir grąžindama jį atgal į tėvo gyvenamąją vietą sekančią, t. y. Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20:00 val.

3. Kiekvienų kalendorinių lyginių metų Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d.) tėvas A. J. pasiima sūnų T. J. iš jo gyvenamosios vietos tarp 12:00–13:00 val. ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d.) vaikas bendrauja su motina. Tuo atveju, kai kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antra diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, motina V. R. bendrauja su vaiku, pasiimdama sūnų T. J. iš tėvo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų antrą dieną tarp 12:00–13:00 val. ir grąžindama jį atgal į tėvo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val. Tuo atveju, kai kalendoriniais nelyginiais metais Naujųjų metų šventė (gruodžio 31 d.) sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, motina V. R. bendrauja su vaiku, pasiimdama sūnų T. J. iš tėvo gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) tarp 12:00–13:00 val. ir grąžindama jį atgal į tėvo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20:00 val.

4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina. Tuo atveju, kai kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirma diena ir Šv. Velykų antra diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, motina V. R. bendrauja su vaiku, pasiimdama sūnų T. J. iš tėvo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną tarp 12:00–13:00 val. ir grąžindama jį atgal į tėvo gyvenamąją vietą sekančią, t. y. Šv. Velykų antrą dieną iki 20:00 val.

5. Tuo atveju, jeigu T. J. savo gimimo dieną (sausio 2 d.) lyginiais kalendoriniais metais būna ieškovės gyvenamojoje vietoje, tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu T. J. savo gimimo dieną (sausio 2 d.) nelyginiais kalendoriniais metais būna atsakovo gyvenamojoje vietoje, motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo buvimo vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindama jį į vaiko buvimo vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaiko gimimo dieną motina bendrauja su vaiku dvi valandas - tiksli motinos ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus

6. Tuo atveju, kai Motinos diena (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaite, tėvas su sūnumi tokią savaitę bendrauja, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 20 val. ir grąžindamas T. J. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 10 val.

7. Tuo atveju, kai Tėvo diena (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) sutampa su motinos bendravimo savaite, tėvas su sūnumi tokią savaitę bendrauja, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 10 val. ir grąžindamas T. J. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 20 val.

10. Motina ir tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 7 (septynias) dienas išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo kitam iš tėvų valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo bei grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai, kuriose galima rasti vaiką.

12. Sūnui kartu su vienu iš tėvų išvykstant ilgiau nei 3 dienoms iš Kauno miesto, apie vaiko buvimo vietą privalo būti informuotas kitas iš tėvų.

14. Tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama bendru tėvo ir motinos sutarimu“.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 151,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 25 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė