- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-1595-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00713-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei V. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – R. M., išvadą duodančios institucijos – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė padidinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu vaikui priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas vaikui M. M. periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatant motinai V. M. uzufrukto teisę į šias lėšas. Šiuo metu vaiko poreikiai yra padidėję, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgia ir pats gera valia nedidina vaikui teiktino išlaikymo, apskritai neteikia viso priteisto išlaikymo. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma dėl atsiradusių specialių poreikių, todėl atsakovas turi teikti pusę šios sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas sutiko, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 120 Eur sumos, teigė, kad 240 Eur suma yra pakankama tokio amžiaus vaikui išlaikyti.
Atsakovas, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, taip pat prašė nustatyti jo bendravimo su sūnumi M. M. tvarką: 1. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi M. M. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas jį šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas jį į ieškovės namus iki sekmadienio 18 val.; 2. Šv. Kalėdų dienas, t. y. gruodžio 25 d. ir 26 d., lyginiais metais nepilnametis sūnus M. M. praleidžia su tėvu, nelyginiais metais šias šventines dienas jis praleidžia su motina; atsakovas nepilnametį sūnų pasiima gruodžio 25 d. nuo 10 val. ir grąžina jį į ieškovės gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., iki 19 val.; 3. Šv. Kūčių ir Naujųjų metų švenčių dienomis nelyginiais metais sūnus M. M. praleidžia su tėvu, o lyginiais metais su motina, tėvui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą iki 21 val. bei jį pasiimant gruodžio 31 d. nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19 val.; 4. Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) nelyginiais metais sūnus M. M. praleidžia su tėvu, o šių švenčių antrą dieną su motina, tėvui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 5. Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį) lyginiais metais sūnus M. M. praleidžia su tėvu, o šių švenčių pirmą dieną su motina, tėvui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 6. Atsakovas savo atostogų 14 dienų praleidžia su sūnumi M. M., jį pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmą savo atostogų dieną nuo 10 val. ir sūnų pristatydamas į jo gyvenamąją vietą keturioliktą atostogų dieną iki 19 val.; 7. Nepilnametis sūnus M. M. savo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais švenčia su motina, nelyginiais – su tėvu, tėvui nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos darbo dieną pasiimant nuo 19 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., o savaitgaliais sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimant nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 8. Tėvo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), nepilnametis sūnus M. M. bendrauja su tėvu, tėvui jį pasiimant iš jo gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 9. Tėvo dieną, t. y. birželio mėnesio pirmą sekmadienį, nepilnametis sūnus M. M. bendrauja su tėvu, tėvui jį pasiimant iš jo gyvenamosios vietos šią dieną nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 10. Nepilnamečio sūnaus M. M. išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų nėra ribojamas, tačiau vienas iš tėvų, su kuriuo išvykta į užsienį, turi kitą informuoti telefonu, kur ir kokiam laikotarpiui išvyksta; 11. Šalių susitarimu ir sūnui sutikus ar pageidaujant, šalių darbo laiku tėvas gali bendrauti su sūnumi M. M. ir kitokiu laiku; 12. Apie galėjimą ar negalėjimą pasiimti sūnų, ar nesant galimybės tėvui matytis su sūnumi, viena šalis kitą turi informuoti prieš 2 dienas; 13. Vaiko asmeninėje aplinkoje – švietimo, gydymo, lavinimosi įstaigose turi dalyvauti tik tėvai be trečiųjų asmenų dalyvavimo ir kišimosi. Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovė ne visada leidžia pasimatyti ir bendrauti su sūnumi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-177-570/2012 priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo jo nepilnamečiam sūnui M. M. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. vasario 18 d.), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas; nustatė atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus M. M. bendravimo tvarką: 1. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi M. M. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas jį šeštadienį nuo 10 valandos iki 10 valandos 15 minučių ir grąžindamas jį į ieškovės namus to paties savaitgalio sekmadienį nuo 17 valandos 45 minučių iki 18 valandos; 2. Šv. Kalėdų dienas, t. y. gruodžio 25 d. ir 26 d., lyginiais metais nepilnametis sūnus M. M. praleidžia su tėvu, nelyginiais metais šias šventines dienas jis praleidžia su motina; atsakovas lyginiais metais nepilnametį sūnų pasiima gruodžio 25 d. nuo 10 valandos iki 10 valandos 15 minučių ir grąžina jį į ieškovės gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., nuo 18 valandos 45 minučių iki 19 valandos; 3. Šv. Kūčių ir Naujųjų metų švenčių dienomis nelyginiais metais sūnus M. M. praleidžia su tėvu, o lyginiais metais su motina, tėvui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 10 valandos iki 10 valandos 15 minučių ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą nuo 20 valandos 45 minučių iki 21 valandos bei jį pasiimant gruodžio 31 d. nuo 10 valandos iki 10 valandos 15 minučių ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. nuo 18 valandos 45 minučių iki 19 valandos; 4. Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) nelyginiais metais sūnus M. M. praleidžia su tėvu, o šių švenčių antrą dieną su motina, tėvui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10 valandos iki 10 valandos 15 minučių ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 valandos 45 minučių iki 19 valandos; 5. Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį) lyginiais metais sūnus M. M. praleidžia su tėvu, o šių švenčių pirmą dieną su motina, tėvui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų antrą dieną 10 valandos iki 10 valandos 15 minučių ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 valandos 45 minučių iki 19 valandos; 6. Atsakovas savo atostogų 14 dienų praleidžia su sūnumi M. M., jį pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmą savo atostogų dieną nuo 10 valandos iki 10 valandos 15 minučių ir sūnų pristatydamas į jo gyvenamąją vietą keturioliktą atostogų dieną nuo 18 valandos 45 minučių iki 19 valandos; 7. Nepilnametis sūnus M. M. savo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais švenčia su motina, nelyginiais su tėvu, tėvui nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos darbo dieną pasiimant nuo 19 valandos iki 19 valandos 15 minučių ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20 valandos 45 minučių iki 21 valandos, o savaitgaliais sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimant nuo 10 valandos iki 10 valandos 15 minučių ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 valandos 45 minučių iki 19 valandos; 8. Tėvo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), nepilnametis sūnus M. M. bendrauja su tėvu, tėvui jį pasiimant iš jo gyvenamosios vietos nuo 15 valandos iki 15 valandos 15 minučių ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 valandos 45 minučių iki 20 valandos; 9. Tėvo dieną, t. y. birželio mėnesio pirmą sekmadienį, nepilnametis sūnus M. M. bendrauja su tėvu, tėvui jį pasiimant iš jo gyvenamosios vietos šią dieną nuo 10 valandos iki 10 valandos 15 minučių ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 valandos 45 minučių iki 19 valandos; 10. Nepilnamečio sūnaus M. M. išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų nėra ribojamas, tačiau vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas išvyksta į užsienį, turi kitą informuoti telefonu, kur ir kokiam laikotarpiui išvyksta; 11. Šalių susitarimu ir sūnui sutikus ar pageidaujant, šalių darbo laiku tėvas gali bendrauti su sūnumi M. M. ir kitokiu laiku; 12. Apie galėjimą ar negalėjimą pasiimti sūnų, ar nesant galimybės tėvui matytis su sūnumi, viena šalis kitą turi informuoti prieš 2 dienas; 13. Vaiko asmeninėje aplinkoje – švietimo, gydymo, lavinimosi įstaigose turi dalyvauti tik tėvai be trečiųjų asmenų dalyvavimo ir kišimosi.
Teismas nustatė, kad šalių sūnaus poreikiai padidėjo, nes vaikas paaugo, pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, už kurią reikia mokėti, yra lavinamas dailės užsiėmimuose, dėl to ieškovė turi išlaidų, be to, visuotinai žinoma, kad pakilo prekių ir paslaugų kainos, todėl padidėjo ir išlaidos tenkinant vaiko poreikius. Teismas nenustatė, kad šalių turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi – ieškovė tuo metu buvo studentė, nedirbo, vėliau ilgą laiką dirbo ir gavo vidutines pajamas, sprendimo priėmimo metu nedirba, iš darbo išėjus savo noru, negauna pajamų, nors ieškovės išsilavinimas ir darbinė patirtis rodo, jog ji turi galimybę gauti ne mažesnes nei vidutines pajamas, atsakovas visuomet dirbo pusę etato ir gavo pusę minimalaus atlygio. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas pažymėjo, kad atsakovas be šalių sūnaus turi dar vieną išlaikytinį – sūnų su trečiuoju asmeniu, tačiau mažos atsakovo gaunamos pajamos, jam esant sveikam ir darbingam, nėra priežastis, dėl kurios jis turėtų teisę teikti nepakankamą išlaikymą savo vaikams ar jo neteikti visiškai. Teismas sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovas turi kitų pajamų, iš kurių gali leisti sau poilsiauti ar pramogauti, jis turi visas galimybes gauti geriau apmokamą darbą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis ėmėsi pakankamai protingų veiksmų papildomoms pajamoms gauti, iš kurių būtų tenkinami vaikų poreikiai. Teismas nurodė, kad atsakovas neneigia savo pareigos teikti išlaikymą vaikui, sutinka, kad šis iš jo būtų priteistas didesnis, atsakovo nuomone, 120 Eur per mėnesį išlaikymo sūnui dydis būtų pakankamas. Teismas nenustatė, kad šalių sūnus dėl jo turimų specialių poreikių turėtų pastovių, periodiškų išlaidų, padarė išvadą, jog tokios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad perkamos yra ne tik būtiniausios prekės, iš pateiktų pirkimo kvitų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog išlaidas pagal pateiktus kvitus patyrė ieškovė, o prekės buvo įsigytos išimtinai jos sūnaus poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad pagal vaiko mėnesio poreikių skaičiuotę vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį yra išleidžiama nuo 770 Eur iki 1 157,56 Eur, o tai liudija, kad ieškovė taip pat turi nemažas papildomas pajamas, iš kurių turi galimybę tenkinti ne tik minimalius/būtinuosius vaiko poreikius. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nedirba, todėl nėra poreikio samdyti auklę, be to, į vaiko išlaidų skaičiuotę ieškovė įtraukia ir išlaidas sau, nors byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl vaiko išlaikymui būtinų išlaidų dydžio. Nenustatęs, kad dėl specialių poreikių ieškovė turėtų pastovių išlaidų, teismas laikė, kad kiti vaiko poreikiai atitinka bendraamžių poreikius. Įvertinęs ieškovės pateiktas skaičiuotes ir įrodymus, teismas padarė išvadą, kad būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 300 Eur suma. Įvertinęs šalių turimų išlaikytinių kiekį ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir tą aplinkybę, jog vaikui esant pas atsakovą šis taip pat patirs papildomų išlaidų sūnaus išlaikymui, teismas sprendė, kad yra pagrindas padidinti šalių sūnui priteisto išlaikymo dydį iki 120 Eur per mėnesį sumos.
Nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, teismas patikslino vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, jį apibrėždamas konkrečia laiko riba (15 min.). Atsižvelgęs į institucijų atstovų išvadas, pateiktą atsakovo šeimos aplankymo aktą, iš kurio matyti, kad šalių sūnui atsakovo namuose sudarytos tinkamos lankymuisi su nakvyne sąlygos, vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam, nesant pagrindų nustatyti minimalią atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką, patikslintą priešieškinį teismas tenkino beveik visiškai, nustatydamas konkretesnį vaiko pasiėmimo ir grąžinimo ieškovei laiką.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, ieškinį tenkinant visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai prioritetą teikė atsakovo siūlymui padidinti priteistą išlaikymą iki 120 Eur per mėnesį sumos, o realių vaiko poreikių tinkamai nenustatė. Atsakovas byloje išreiškė nuomonę, jog sūnui nereikalinga 400 Eur išlaikymo per mėnesį suma, o 240 Eur suma būtų visiškai pakankama, šios nuomonės nepagrįsdamas leistinais įrodymais.
Nepagrįstai spręsta, kad ieškovė neįrodė pastovių išlaidų dėl specialių vaiko poreikių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne kartą akcentavo, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, kadangi jam reikalingos okulisto konsultacijos, reguliariai perkami akiniai, akiniai kartais sulūžta, dėl to ieškovė turi papildomų išlaidų. Taigi byloje yra neginčijami paaiškinimai dėl vaiko regėjimo sutrikimų ir tam reikalingų papildomų lėšų.
Neteisingai vertinti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, prekių ir paslaugų pirkimo kvitai. Ieškovė gyvena kartu su motina Z. S., jos neretai kartu važiuoja apsipirkti, todėl gali būti panaudotos dvi mokėjimo ar lojalumo korteles. Ieškovės motina realiai prisideda prie M. M. išlaikymo. Tinkamai įvertinus visus pateiktus rašytinius įrodymus (kvitus), galima daryti išvadą, kad vaiko maitinimui per mėnesį skiriama 100 Eur suma yra reali ir pagrįsta. Susumavus visus likusius vaiko poreikius (higienos priemonės, mokestis už darželį, darželiui reikalingi papildomi reikmenys, žaidimai ir ugdymo priemonės, piešimo priemonės, sveikatos priežiūrai reikalingos lėšos), matyti, kad pakanka įrodymų, pagrindžiančių 400 Eur per mėnesį reikalingumą vaikui išlaikyti.
Nepagrįsta išvada, kad ieškovė taip pat turi nemažas papildomas pajamas. Ieškovė negalėtų visiškai patenkinti net būtiniausių vaiko poreikių, todėl jai padeda motina ir brolis. Nepagrįstai pervertintos ieškovės galimybės maksimaliai tenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius. Ieškovė paaiškino, kad daug didesnės išlaikymo sumos susidarė vaiko krikštynų metu, o išvykas, ekskursijas, kitokias pramogas, lavinančias vaiką, ieškovė stengiasi organizuoti tik šiltuoju metų laiku. Realiai ieškovės nepilnamečiam sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga skirti 400 Eur sumą.
Neteisingai įvertinus ieškovės pateiktas skaičiuotes ir įrodymus, nepagrįstai spręsta, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga išlaidų suma sudarytų apie 300 Eur, be to, nenurodytas konkretus motyvas, kodėl nuspręsta, jog atsakovas turi pareigą teikti sūnui 30 Eur mažesnį nei ieškovė išlaikymą. Nusprendus, jog vaikui turėtų pakakti 300 Eur per mėnesį sumos, iš atsakovo turėjo būti priteistas 150 Eur per mėnesį išlaikymas, kadangi tinkamai išlaikyti vaiką yra abipusė tėvų pareiga.
Per mažai dėmesio kreipta į ieškovės akcentuotus vaiko gabumų lavinimo ir ugdymo būdus, priemones, kuriems reikia nemažai papildomų lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Ieškovė nenurodė ieškinyje ir nepateikė įrodymų, kad atsirado viena ar kelios esminės aplinkybės (pvz. nepagydoma ar sunkiai pagydoma vaiko liga, sunki vaiko motinos sveikatos būklė, nelaimingo atsitikimo metu prarastas turtas ar kt.), dėl kurių nepilnamečio vaiko poreikiai objektyviai padidėjo daugiau kaip dvigubai.
9.2. Ieškovė neįrodė objektyviais oficialiais įrodymais (sąskaitomis faktūromis ir kt.), kad išlaidos vaikui didesnės negu nustatė teismas.
9.3. Ieškovė, būdama sveika ir darbinga, nedirba, visą sūnaus išlaikymo naštą nori perkelti sūnaus tėvui, tačiau nepagrindžia, kas sąlygoja tokį jos apsisprendimą.
9.4. M. M. nėra vienintelis atsakovo išlaikytinis, atsakovas privalo visus vaikus išlaikyti vienodai. M. M. kol kas nelanko ugdymo įstaigos ir gauna valstybės skirtas išmokas. Pagal teismo nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi grafiką sūnus daug laiko praleis su tėvu, todėl padidės tėvo išlaidos, skirtos vaikui išlaikyti, nes viešnagės pas tėvą metu sūnui turės būti užtikrinta visavertė mityba, sveikatos priežiūra, apranga, avalynė ir kt.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. 2012 m. balandžio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-177-570/2012, nutraukiant šalių santuoką šalių sūnui M. M. iš atsakovo priteistas išlaikymas po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis. Atsakovas išlaikymą sūnui mokėjo nereguliariai, todėl susidaręs jo įsiskolinimas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto sūnui išlaikymo padidinimo iki 200 Eur, atsakovas priešieškiniu – dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteistą iš atsakovo išlaikymą (86,89 Eur) padidino iki 120 Eur, nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalių neskundžiama. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo padidinimo, apeliaciniame skunde prašo tenkinti ieškinį.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
14. Minėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu šalių sūnaus išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju V. M. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 200 Eur.
15. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
16. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktas skaičiuotes, kvitus ir kt.), sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 300 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vaikas yra šešerių metų amžiaus, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams, todėl jų nekartoja.
18. Apeliantės teigimu, nepagrįstai spręsta, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių. Pasak apeliantės, vaikui reikalingos okulisto konsultacijos, reguliariai perkami akiniai, akiniai kartais sulūžta, dėl to ieškovė turi papildomų išlaidų.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis.
20. Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
21. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
22. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas nepilnamečių išlaikymo dydžio klausimus vadovaujasi orientaciniais kriterijais, t. . išlaikymo vertė neturi būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, ką, beje, nurodo ir pati apeliantė, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
24. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl mokėjimo ir lojalumo kortelių panaudojimo nėra reikšmingos nustatant vaiko poreikius.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad vaiką išlaikyti yra abipusė tėvų pareiga, todėl nebuvo pagrindo išlaidas paskirstyti tarp vaiko tėvų nevienodai. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo sūnui išlaikyti priteisė po 120 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, konstatuodamas, kad atsakovas neturi galimybės maksimaliai tenkinti vaiko poreikių, kad, vaikui būnant pas atsakovą, jis patirs papildomų išlaidų bei pripažindamas, kad atsakovas imasi nepakankamai priemonių, jog vaikų poreikiai būtų tenkinami labiau. Taigi apeliantei pagal teismo paskaičiuotus būtinus vaiko poreikius jam išlaikyti tektų 180 Eur suma.
27. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.
29. Tai, kad vaikas kurį tai laiką viešės pas tėvą, nelaikytina aplinkybe, leidžiančia nukrypti nuo lygių dalių principo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, todėl būtent jai teks didesnė rūpesčių bei finansinė našta.
30. Tėvas yra jaunas, neturintis sveikatos problemų, darbingas, turintis paklausią profesiją vyras. Todėl pats privalo imtis priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Byloje gi nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas sūnaus išlaikymui, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį.
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
32. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai nustatė vaiko poreikius atitinkančią išlaikymo sumą (300 Eur), apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti šios sprendimo dalies nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nesant tam pakankamo pagrindo, nukrypo nuo lygių dalių principo, t. y. iš atsakovo priteisė po 120 Eur, todėl ši suma padidintina iki 150 Eur.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta nutarties 14 punkte, pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, apeliantė turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
35. Šalys pateikė prašymus priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jei reikalavimas tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
36. Apeliantė už apeliacinio skundo surašymą patyrė 200 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnio nuostatas advokato padėjėjas gali dalyvauti byloje tik pirmosios instancijos teisme, o nuo apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo prasideda apeliacinis procesas.
37. Atsakovui teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą valstybė patyrė 117,30 Eur išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, proporcingai atmestai apeliantės reikalavimų daliai (62,5 proc.– 80 Eur ginčijama, patenkinta 30 Eur) valstybei iš apeliantės priteistina 73,31 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą – iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur padidinti iki 150 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 73,31 Eur antrinės pagalbos išlaidas, nurodant, kad išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.