Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-517-996/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-09
Bylos Nr.: e2-517-996/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27033-2015-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: A. K.
Trečiasis asmuo: L. J., R. K., V. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-517-996/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27033-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.1; 1.3.6.3.2.4; 1.3.6.4.1.2; 1.3.6.4.2; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Nemeikai, atsakovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. K., tretieji asmenys L. J., R. K., V. G., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ieškovė, VMSA, darbdavė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–7) bei jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 108–120), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas) ir palikti galioti VMSA direktorės 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 41-353 „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ (toliau – Įsakymas) A. K. (toliau – atsakovas, darbuotojas) skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.

Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu tenkino atsakovo prašymą – Įsakymu darbuotojui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą pripažino neteisėta ir panaikino Įsakymą, skundžiamame sprendime nurodė, jog VMSA pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą drausminei nuobaudai skirti vieno mėnesio terminą, su kuo ji nesutinka. Paaiškino, kad 2013 m. gegužės 14 d. pareiškėjas A. M. VMSA Ekonomikos ir investicijų departamentui pateikė prašymą Nr. A420-27 dėl leidimo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančią namo dalį bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); 2013 m. birželio mėn. šio prašymo nagrinėjimas buvo pavestas atsakovui, kuris dirbo Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiuoju specialistu, dirbančiu pagal darbo sutartį. Nurodė, kad 2013 m. liepos 10 d. atsakovas parengė VMSA direktoriaus įsakymo „Dėl namo dalies, ūkinių pastatų, kiemo statinių ir žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), privatizuojamų (perkamų) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įkainojimo akto tvirtinimo ir pardavimo“ projektą, Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, jų priklausinių ir pagalbinio ūkio paskirties pastato ar jo dalių įkainojimo akto projektą bei šio įsakymo aiškinamąjį raštą, vizavimas užtruko iki 2013 m. rugsėjo 4 d., kuomet buvo pateiktos Teisės departamento pastabos dėl rengiamo VMSA direktoriaus įsakymo projekto: buvo nurodyta, kad įsakymo projekte nurodyti ne visi privatizavimo pagrindai, įsakymo projekte ir Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų (toliau – NGPP) komisijos protokole nurodyti netinkami kiemo aikštelės ir lauko tualeto unikalūs numeriai, NGPP komisijos protokolo nutarimo dalyje pritarta tik gyvenamųjų patalpų, o ne visų statinių pardavimui. Pažymėjo, kad net neturint specialių žinių matyti, kad objektas, kurio pardavimui buvo pritarta NGPP komisijos posėdyje (gyvenamosios patalpos) ir objektai, nurodyti parengtame įsakymo projekte (namo dalis, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai ir žemės sklypas) nėra tapatūs dalykai. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas, matydamas, kad NGPP komisija nesvarstė įkainojimo akto, turėjo teikti siūlymus dėl klausimo svarstymo komisijoje iš naujo, tuo tarpu kitų tarnautojų ar darbuotojų padarytos klaidos teikiant medžiagą NGPP komisijai negali būti pagrįstu pagrindu atleisti atsakovą nuo atsakomybės dėl jo paties padarytų pažeidimų. Nurodė, kad po 2013 m. rugsėjo 4 d. Teisės departamento pastabų klausimas pakartotinai svarstyti NGPP komisijai buvo pateiktas tik 2014 m. gegužės 14 d., atsakovas daugiau nei 8 mėnesius nesiėmė veiksmų rengiamų dokumentų klaidoms ištaisyti. Pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 14 d. NGPP komisijos posėdžiui atsakovas pateikė medžiagą su nepakeista privatizavimo kaina – 106 500 Lt, nors į ją buvo įskaičiuota ir neparduodamos žemės sklypo dalies kaina. Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. Teisės departamento pastabose buvo atkreiptas dėmesys, jog ne visi teisiniai privatizavimo pagrindai nurodyti įsakymo projekte, NGPP komisijos protokole pritarta tik gyvenamųjų patalpų privatizavimui, atsakovas galėjo ir turėjo patikrinti privatizavimo informaciją, t. y. kurie objektai gali būti privatizuojami, neteikti NGPP komisijai tvirtinti tokios privatizavimo kainos, į kurią įtraukta ir neparduodamos žemės kaina, be to, pats atsakovas pripažįsta, jog pagal galiojančią tvarką, visi duomenys turėjo būti patikrinti klausimą nagrinėjusio ir NGPP komisijos svarstymui teikusio specialisto, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 14 d. NGPP komisija pritarė uždarosios akcinės bendrovės „Apus turtas“ (toliau – UAB „Apus turtas“) nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui rengti VMSA direktoriaus įsakymo projektą dėl gyvenamųjų patalpų ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo, kurio projektą bei naują aiškinamąjį raštą atsakovas paruošė tik 2014 m. rugsėjo 11 d., t. y. beveik po 4 mėnesių, nors dokumentų parengimui buvo naudojama NGPP komisijos posėdžio medžiaga, t. y. visa medžiaga atsakovui buvo žinoma ir turima. Teigė, kad dėl naujo VMSA direktoriaus įsakymo projekto 2014 m. rugsėjo 15 d. atsakovui buvo pateiktos Teisės departamento pastabos: nurodoma parengti naują įkainojimo aktą patikslinant duomenis (išbraukti žemės sklypą, nes jis neparduodamas, neteisingai nurodyti unikalūs numeriai, NGPP protokolas ir kt.). Ieškovės vertinimu, šios pastabos parodo, kad savo pareigas darbuotojas vėl vykdė atmestinai. Nurodė, kad po 2014 m. rugsėjo 15 d. Teisės departamento pastabų atsakovas toliau nesiėmė jokių veiksmų įgyvendinti privatizavimo procedūrą iki kol tokia jo veikla buvo nutraukta užduotį perdavus kitam tarnautojui. Pažymėjo, kad tai, jog turto vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, jog žemės sklypo vertės kaina sudaro nedalomą visumą bendros turto vertintojų nustatytos kainos, yra tik turto vertintojo nuomonė, kuri VMSA ir tretiesiems asmenims nėra privaloma, todėl atsakovas, turėdamas užduotį išbraukti žemės kainą, tą padaryti galėjo teikdamas tvirtinti atitinkamai sumažintą kainą NGPP komisijai, nes žemės sklypo kaina vertintojų ataskaitoje yra aiškiai nustatyta, tačiau šios užduoties atsakovas nepagrįstai nevykdė, be to, ieškovės vertinimu, atsakovas, nesutikdamas su tiesioginio vadovo užduotimi, turėjo ir galėjo teikti savo siūlymus dėl problemos sprendimo būdų, tačiau šiuo atveju atsakovas nebesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sprendžiamos jam kilusios problemos ir toliau vykdoma privatizavimo procedūra. Nurodė, kad pareiškėjui A. M. pateikus 2015 m. sausio 26 d. prašymą, 2015 m. vasario 25 d. VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus raštu, kurį parengė atsakovas, nebuvo atsakyta į pareiškėjo klausimus, pareiškėjui nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių jo prašymo nagrinėjimas nuo 2013 m. gegužės 14 d. nėra baigtas, ieškovės teigimu, atsakovo parengto rašto turinys leido manyti, kad pareiškėjui jau nebeleidžiama privatizuoti pastatų, tačiau pareiškėjas buvo informuojamas, kad namo dalį (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypo dalimi jis gali įsigyti viešo aukciono būdu. Teigė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015 m. kovo 18 d. raštu Nr. 4-01-2051 „Dėl A. M. skundo“ perdavė pagal kompetenciją VMSA direktoriui pareiškėjo A. M. ir jo sutuoktinės J. M. prašymą (skundą) dėl VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento darbuotojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimo; 2015 m. balandžio pradžioje atsakovo neatlikta užduotis buvo perduota vykdyti kitai specialistei, 2015 m. balandžio 9 d. parengtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pastato–gyvenamojo namo 46/100 dalių (duomenys neskelbtini), perkamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įkainojimo akto tvirtinimo ir šių patalpų pardavimo“ projektas, įkainojimo aktas ir aiškinamasis raštas, 2015 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-2333 „Dėl pastato–gyvenamojo namo 46/100 dalių (duomenys neskelbtini), perkamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įkainojimo akto tvirtinimo ir šių patalpų pardavimo“ leido parduoti A. M. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 46/100 dalis už 4 309,02 Eur. Ieškovės vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo veikų nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2015 m. balandžio 1 d. visuma sudaro Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtinto biurokratizmo sudėtį – darbuotojas nepagrįstai nesprendė jo kompetencijai priklausančių klausimų, vilkino priimti sprendimus ir atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ir netinkamai vykdė savo pareigas (nepateikė pareiškėjui prašomos informacijos, klaidino), taip pat nevykdė ir pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad darbuotojo kaltė įžvelgiama ne tiek dėl padarytų klaidų rengiant projektus, kiek dėl akivaizdaus vilkinimo jas ištaisyti per įmanomai trumpiausią laiką. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 16 d. VMSA Personalo departamentas pateikė siūlymą VMSA direktoriui pradėti galimo atsakovo darbo drausmės pažeidimo tyrimą, nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. buvo atsakovo laikino nedarbingumo laikotarpis, todėl pasibaigus šiam laikotarpiui 2015 m. balandžio 28 d. VMSA Personalo departamentas pranešimu Nr. A164-19/15(3.4.53-PD3) „Apie darbo drausmės pažeidimą“ informavo atsakovą apie įtarimą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir paprašė iki 2015 m. gegužės 5 d. pateikti paaiškinimą, kurį atsakovas pateikė 2015 m. gegužės 5 d. Teigė, kad 2015 m. gegužės 21 d. VMSA Personalo departamentas surašė tyrimo dėl atsakovo darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-29/15(3.4.53-PD3), kurioje nurodė, kad atsakovas nesprendė jo kompetencijai priskirtų klausimų, VMSA direktorius 2015 m. gegužės 27 d. priėmė Įsakymą, kuriuo atsakovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pasireiškusį biurokratizmu, nes nesprendė jo kompetencijai priklausančių klausimų, nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. vilkino A. M. 2013 m. gegužės 14 d. prašymo leisti privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančią namo dalį su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), nagrinėjimą: 2013 m. liepos 10 d. parengtame VMSA direktoriaus įsakymo projekte nurodė neteisingus kiemo statinių unikalius numerius ir parduodamų objektų sąraše įrašė neparduodamo valstybei priklausančio žemės sklypo kainą, minėtus trūkumus ištaisė tik 2014 m. rugsėjo 11 d. parengęs naują VMSA direktoriaus įsakymo projektą, o 2014 m. rugsėjo 15 d., gavęs Teisės departamento pastabas, iki 2015 m. balandžio 1 d. nesiėmė veiksmų, kad būtų ištaisyti nurodyti trūkumai, atliktas naujas turto vertinimas, parengtas naujas įkainojimo aktas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl jo patvirtinimo, atsakovas, išnagrinėjęs 2015 m. sausio 26 d. A. M. prašymą pateikti informaciją, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų parengė VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymo Nr. A51-19850/15(2.14.1.18-EK5) projektą, kuriame neatsakė į pareiškėjo klausimus ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašymas nuo 2013 m. gegužės 14 d. nebuvo išnagrinėtas, nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos, tokiais savo veiksmais pažeidė VMSA direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 40-128 patvirtinto VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 5.5, 5.15, 5.20 ir 5.21 punktų, VMSA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų VMSA darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.2 ir 53.3 punktų reikalavimus, VMSA direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 40 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.3, 7.1 ir 7.2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.2 punkto, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei DK 228 straipsnio ir 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Mano, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad skiriant drausminę nuobaudą atsakovui buvo praleistas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, nes nagrinėjamu atveju atsakovo darbdavė yra VMSA direktorė Alma Vaitkunskienė, kuri išvadą apie atsakovo darbo drausmės pažeidimą gavo 2015 m. gegužės 21 d. raštu Nr. A164-29/15(3.4.53-PD3), todėl vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, ieškovės įsitikinimu, turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. gegužės 21 d. Pabrėžė, kad 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. nebuvo fiksuojami atsakovo pažeidimo padarymai – šios datos nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo metu ir yra vertinamos ne kaip pažeidimo padarymo momentai, bet kaip momentai, kai pažeidimą buvo bandoma nutraukti, t. y. buvo bandoma atlikti užduotį, tačiau šie bandymai nebuvo tinkamai įgyvendinti, t. y. užduotis liko neatlikta (pažeidimas liko nepašalintas) iki 2015 m. balandžio 1 d., kuomet užduotį atlikti pradėjo kitas tarnautojas, užduotį perėmęs iš atsakovo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo darbo drausmės pažeidimas pasižymi tęstinumu ir trunkamumu, t. y. darbo drausmės pažeidimas nėra momentinis, bet sudaro visumą veikų (veikimo ir neveikimo), atliktų nuo užduoties gavimo (2013 m. birželį) iki jos perėmimo (2015 m. balandį) momento. Pabrėžė, kad skiriant drausminę nuobaudą atsakovui buvo įvertinta, jog darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, darytas ilgą laikotarpį ir sukėlęs konkrečias neigiamas pasekmes suinteresuotiems asmenims, laukusiems tinkamo viešojo administravimo subjekto paslaugų suteikimo, kiekvienas toks pažeidimas daro įtaką VMSA teikiamų paslaugų gyventojams kokybei ir jos vertinimui, sukelia asmenų, šiuo atveju pastatų privatizavimo siekusių subjektų, nepasitenkinimą, be to, buvo pakenkta ir Vilniaus miesto savivaldybės prestižui, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių darbuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta, bei į tai, kad ankstesnių drausminių nuobaudų darbuotojas neturėjo – šios nurodytos aplinkybės, ieškovės vertinimu, sudaro pagrindą teigti, jog atsakovui taikyta drausminės nuobaudos rūšis yra proporcinga ir adekvati jo padarytai veikai ir sukeltoms pasekmėms, todėl yra pagrįsta.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 27–39, 123–138).

Atsiliepimas

Atsakovas su Įsakyme nurodytais darbo drausmės pažeidimo elementais nesutinka ir nemano, kad atliko neteisėtus veiksmus ir taip padarė darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. gegužės 14 d. A. M. prašymas buvo pavestas nagrinėti ne jam, šis prašymas buvo pavestas nagrinėti vyriausiajam specialistui L. B., vėliau Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vedėjai trečiajam asmeniui R. K.; A. M. prašymas svarstytas 2013 m. gegužės 29 d. NGPP komisijoje ir priimtas sprendimas pritarti UAB „Apus turtas“ nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir pavesta Ekonomikos ir investicijų departamentui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, rengti įsakymo projektą dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo, apie tai pareiškėjas buvo informuotas Ekonomikos ir investicijų departamento 2013 m. birželio 14 d. raštu Nr. A51-66349(2.14.1.17-EK), „@vilys“ buvo pažymėta, kad 2013 m. birželio 25 d. užduotis baigta, t. y. prašymo nagrinėjimas yra baigtas, iš to, atsakovo įsitikinimu, matosi, kad klausimas buvo baigtas nagrinėti 2013 m. birželio 25 d. ir jam buvo pavesta (žodžiu) tik baigti privatizavimo procedūrą (paruošti įsakymo projektą), tuo tarpu šio klausimo nagrinėjimas jam nebuvo priskirtas, todėl jis negalėjo inicijuoti užbaigto nagrinėti klausimo svarstymo iš naujo. Pažymėjo, jog vykdydamas NGPP komisijos pavedimą rengti įsakymo projektą vadovavosi NGPP komisijos protokolo išrašu Nr. A16-504(2.1.28-AD4), turto vertintojų ataskaita, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla ir viešosios įstaigos „Registrų centro“ 2012 m. gegužės 28 d. išrašu, šiuose dokumentuose buvo nurodyti tokie patys privatizuojamo turto unikalūs numeriai, kuriuos jis įrašė rengdamas įsakymo projektą, rengiant vėlesnį įsakymo projektą 2014 m. unikalūs numeriai buvo pataisyti pagal aktualius viešosios įstaigos „Registrų centras“ duomenis. Pažymėjo, jog 2013 m. gegužės 29 d. NGPP komisijos protokole buvo nurodyta, kad komisija pritarė UAB „Apus turtas“ nustatytai turto vertei 106 500 Lt, į kurią įėjo ir galimo privatizuoti žemės sklypo kaina, toks buvo NGPP sprendimas, kuriuo pritarta tokiam turto vertinimui ir kuris buvo perduotas jam, pavedant šį sprendimą įforminti parengiant įsakymo projektą. Pažymėjo, kad pagal NGPP komisijos nuostatų 21 punktą, komisija priima sprendimą tik išnagrinėjusi visą pateiktą medžiagą, pagal VMSA direktoriaus 2011 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 30-700 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio vykdymo“ 1.3.1. punktą, patalpų įkainojimo aktas yra privalomas dokumentas, kuris turi būti pateikiamas NGPP komisijai, tačiau šiuo atveju pateikiant klausimą svarstyti NGPP komisijai toks aktas nebuvo paruoštas ir pateiktas. Pabrėžė, kad specialistas, norėdamas pateikti svarstyti klausimą NGPP komisijai, klausimo projektą ir visą klausimo medžiagą pateikia poskyrio vedėjai, skyriaus vedėjai, departamento direktoriui ir tik jiems leidus NGPP komisijai, todėl vadovai ir NGPP komisija negalėjo nežinoti, kad į turto vertintojų nustatytą turto vertę įeina ir žemės kaina, kuri neparduodama, visgi, tokiai kainai buvo pritarta be įkainojimo akto, iš kurio būtų matyti, kas įeina į šią kainą, todėl jis neturėjo galimybės matyti, jog į bendrą kainą yra įtraukta ir galimos privatizuoti žemės kaina; pasiteiravus Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus vedėjos trečiojo asmens L. J., kodėl nėra įkainojimo akto, jam buvo pasakyta, jog viskas yra tvarkoje, ir jis buvo spaudžiamas kuo greičiau parengti įsakymo projektą. Pažymėjo, jog 2013 m. rugsėjo 4 d. Teisės departamento pastabose nėra nieko nurodyta apie žemės sklypo išbraukimą iš įsakymo projekto, po šių Teisės departamento pastabų, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, buvo taisomas įsakymo projektas ir vėl teikiamas vizuoti, tačiau įsakymas nebuvo vizuojamas, nurodžius, jog reikia ištaisyti ir NGPP komisijos klaidas, kurios buvo padarytos remiantis kito specialisto paruošta ir posėdžiui pateikta medžiaga, todėl klausimas vėl buvo ruošiamas iš naujo (ruošiamas naujas įkainojimo aktas, derinamas su Finansų departamentu) ir teikiamas svarstyti NGPP komisijai, todėl, atsakovo įsitikinimu, ieškovės teiginys, jog jis nesiėmė jokių veiksmų 8 mėnesius, yra visiškai nepagrįstas, tuo pačiu tai parodo pačios ieškovės požiūrį į vykstančius privatizavimo procesus ir darbų organizavimą, nes visą šį laikotarpį niekas iš ieškovės atstovų jam nereiškė jokių pastabų, nors visa ši situacija buvo puikiai žinoma jo vadovams. Pabrėžė, kad turto vertinimo akte namo dalies vertė, ūkinių pastatų vertė ir žemės sklypo vertė buvo įvertinti kaip nedaloma visuma (kompleksas), todėl jis negalėjo savo vienasmeniu sprendimu pakeisti NGPP komisijos nustatytą turto pardavimo vertę. Pažymėjo, kad sprendimą atlikti turto vertinimą gali priimti tik NGPP komisija arba tiesioginiai jo vadovai, pats savo nuožiūra jis tokio sprendimo priimti ir užsakyti turto vertinimo negalėjo, tačiau nagrinėjamu atveju nors jam buvo duotas nurodymas išbraukti žemės sklypo kainą iš bendros privatizuojamo turto vertės, niekas nepriėmė sprendimo užsakyti naują turto vertinimą, tik į naujai sukurtą vietą priėmus S. B. buvo priimtas sprendimas atlikti naują turto vertinimą ir parengtas naujas įsakymo projektas bei perduotas svarstyti NGPP komisijai. Atsakovo vertinimu, visas privatizavimo procesas užtruko ne dėl jo kaltės, o dėl ieškovės atsakingų asmenų delsimo priimti reikiamus sprendimus. Nurodė, kad po NGPP komisijos posėdžio 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo mėn. buvo rengiamas įsakymo projektas, aiškinamasis raštas, pasibaigus vasaros laikotarpiui, kuomet didžioji dalis darbuotojų atostogauja ir vizavimas bei derinimas vyksta neoperatyviai, rugsėjo pradžioje visos vizos buvo surinktos ir įsakymo projektas buvo atiduotas Teisės departamentui derinimui. Teigė, jog 2014 m. rugsėjo 15 d. gavus Teisės departamento pastabas, kuriose nebuvo nurodyta, ar reikalinga užsakyti naują turto vertinimą, kilo neaiškumų, kaip reikėtų pakeisti privatizuojamo turto kainą, jis to padaryti savo vienasmeniu sprendimu negalėjo, todėl kreipėsi į skyriaus vedėją L. J. ir Teisės departamentą, tačiau sprendimo būdas nebuvo rastas, tuo pačiu metu 2014 m. spalio–lapkričio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu šios gyvenamosios patalpos buvo įrašytos į parduodamo aukciono būdu turto sąrašą, todėl privatizavimo procedūrų nebebuvo galima tęsti, jis, ieškodamas sprendimo susidariusiai situacijai, kreipėsi į vadovus, tačiau iš jų pusės jokie sprendimai nebuvo priimti. Pabrėžė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas ir privatizavimo procedūros buvo sustabdytos, NGPP komisija nesvarstė privatizavimo klausimų, kol bus priimti atitinkami VMSA teisės aktai. Atsakovo nuomone, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui A. M. nebeturėjo teisės privatizuoti namo dalies (duomenys neskelbtini), kadangi parduodamo namo dalį sudarė keturios patalpos, todėl jis, tęsdamas privatizavimo procedūrą, būtų pažeidęs įstatymo reikalavimus. Teigė, kad UAB „Apus turtas“ 2015 m. balandžio 1 d. atliko Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą tik tada, kai skyriaus vedėja L. J. susitarė su Teisės departamentu, jog bus leista privatizuoti šį objektą ir davė nurodymą atlikti turto vertinimą, tačiau turto vertė nustatyta neįvertinus, kad suteikiama galimybė įsigyti žemės sklypą už nominalią indeksuotą vertę. Teigė, kad atsakydamas į pareiškėjo A. M. 2015 m. sausio 26 d. paklausimą į visus pareiškėjo iškeltus klausimus atsakė ir pateikė prašomą informaciją; kadangi pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie priimtus sprendimus dėl jo prašymo, 2015 m. vasario 25 d. parengtu raštu buvo pateikti tik atsakymai, joks atskiras sprendimas šiuo raštu nebuvo priimtas, nebuvo suformuluotas neigiamas atsakymas, taigi, atsakovo įsitikinimu, nebuvo jokio galimo apskundimo objekto, todėl apskundimo tvarka 2015 m. vasario 25 d. rašte nebuvo nurodyta. Pažymėjo, kad pirmas prašymas parduoti minėto namo dalį buvo pateiktas dar 2008 m. rugpjūčio 8 d., o sprendimas su kainos pasiūlymu pareiškėjui buvo priimtas tik 2012 m., tačiau už tokius veiksmus nė vienam darbuotojui ieškovė pretenzijų nekėlė ir drausminių nuobaudų neskyrė, kitas prašymas dėl privatizavimo buvo pateiktas 2013 m. gegužę, procesas ne dėl jo kaltės užtruko iki 2015 m. balandžio mėn. – sprendimas buvo priimtas ne per 4 metus, kaip ankstesniu atveju, o per 2 metus ir, jei šį klausimą nuo pat pradžių kuravę darbuotojai būtų tinkamai atlikę savo pareigas ir teisingai parengę dokumentus, sprendimas galėjo būti priimtas daug greičiau. Pabrėžė, kad Įsakyme nurodyti pažeidimai yra labai konkretūs ir aiškiai fiksuoti laike, todėl mano, kad ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai organizuodama darbą ir kontroliuodama jo veiksmus nustatyti jo neva daromus pažeidimus ir juos fiksuoti bei skirti drausmines nuobaudas nepraleisdama DK nustatytų naikinamųjų terminų, jo neva padaryti darbo drausmės pažeidimai – netinkamai, su klaidomis parengti įsakymo projektai, biurokratizmas ir tyčinis veiksmų vilkinimas, neišsamus atsakymas į prašymą – turėjo būti ir buvo žinomi tiesioginiams jo vadovams, kadangi jie pasirašinėjo jo paruoštus dokumentus ir tuo pačiu prisiėmė atsakomybę už šių dokumentų tinkamą parengimą, o tai, jog ieškovė laiku nereagavo ir netinkamai organizavo darbą, yra pačios ieškovės kaltė ir jos prisiimama rizika, kurią ji, kaip darbdavė, turėtų įvertinti. Pažymėjo, kad ieškovė, taikydama drausminę nuobaudą, turėtų siekti būtent tinkamo pareigų vykdymo, todėl atsakomybė turėtų būti taikoma visiems darbuotojams, kurie yra atsakingi už Įsakyme nurodytų klausimų vykdymą, tačiau šiuo atveju atsakomybė taikoma tik jam, tuo tarpu tiesioginiai jo vadovai, atsakingi už galutinį dokumentų vizavimą ir pateikimą, nėra traukiami atsakomybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. L. parodė, kad kalbėjosi su A. M. dėl jo prašomo privatizuoti turto, kada konkrečiai nepamena, jis (pareiškėjas) jai (liudytojai) nurodęs, kad sudegusi namo dalis negali kainuoti tokios didelės sumos, A. M. perdavė jai perdavė nuotraukas, kurias ji (liudytoja) perdavė atsakovui, nagrinėjant A. M. prašymą reikėjo perskaičiuoti turto kainą be žemės sklypo, su vadovais kartu nusprendė užsakyti naują turto vertinimą, jai ruošiant dokumentus skubinama nebuvo, per dvi dienas vizas surinkti ant rengiamo dokumento galima; su atsakovu dirbo nuo 2011 m., jai (liudytojai) nežinoma, kad atsakovas nagrinėdamas prašymus kažką vilkindavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2010 m. vasario 22 d. sudarė darbo sutartį Nr. 84-28B-4536, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į Karoliniškių seniūnijos vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2012 m. balandžio 1 d. atsakovas buvo perkeltas į Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (el. b. t. I, b. l. 150–151); 2015 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pagal kompetenciją persiuntė VMSA 2015 m. vasario 2 d. A. M. skundą (prašymą) dėl VMSA darbuotojų veiksmų (neveikimo), šio skundo nagrinėjimas pavestas VMSA Personalo departamentui (el. b. t. I, b. l. 60–63, 68–76); 2015 m. balandžio 16 d. VMSA Personalo departamentas pateikė siūlymą VMSA direktoriui pradėti galimo atsakovo darbo drausmės pažeidimo tyrimą (el. b. t. I, b. l. 44–47); 2015 m. balandžio 28 d. VMSA Personalo departamentas pranešimu Nr. A164-19/15(3.4.53-PD3) „Apie darbo drausmės pažeidimą“ informavo atsakovą apie įtarimą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir paprašė iki 2015 m. gegužės 4 d. pateikti paaiškinimą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 11–12); 2015 m. gegužės 6 d. ieškovė gavo atsakovo 2015 m. gegužės 5 d. paaiškinimą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 13–17); 2015 m. gegužės 21 d. VMSA Personalo departamentas surašė tyrimo dėl atsakovo darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-29/15(3.4.53-PD3) (el. b. t. I, b. l. 8–13); 2015 m. gegužės 27 d. VMSA direktorius priėmė įsakymą Nr. 41-353 „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“, kuriuo atsakovui už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą (el. b. t. I, b. l. 14–15); atsakovas 2015 m. birželio 25 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl drausminės nuobaudos panaikinimo (el. b. t. I, b. l. 88–95), kurį Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu tenkino: pripažino neteisėta Įsakymu darbuotojui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir panaikino Įsakymą, skundžiamame sprendime nurodė, jog VMSA pažeidė DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą drausminei nuobaudai skirti vieno mėnesio terminą (el. b. t. I, b. l. 14–15).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas.

Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Dėl vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti

Ieškovės įsitikinimu, Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad Įsakymu skiriant drausminę nuobaudą atsakovui buvo praleistas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti.

Žemesnės instancijos teismas

Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011). Kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams (DK 14, 16, 24 straipsniai). Jeigu apie darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudą, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą (DK 35 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovo darbdavė yra VMSA. VMSA vardu veikia jos vadovas, t. y. VMSA direktorius. Taigi, nagrinėjamu atveju VMSA Personalo departamento 2015 m. balandžio 17 d. raštas Nr. A51-38509/15(3.3.2.4-EM4) „Dėl prašymo nagrinėjimo rezultatų“ (el. b. t. VI, b. l. 94) nėra darbo drausmės pažeidimų paaiškėjimo darbdavei diena, nes šiuo raštu buvo pateikta apibendrinta Personalo departamento atlikto VMSA darbuotojų veiksmų nagrinėjant A. M. prašymą dėl turto privatizavimo patikrinimo informacija ne VMSA direktoriui, o pareiškėjui A. M. ir buvo baigtas jo (pareiškėjo) 2015 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pagal kompetenciją perduoto ieškovei 2015 m. vasario 2 d. prašymo (skundo) (el. b. t. I, b. l. 68–76) nagrinėjimas. Teismo vertinimu, tai, kad šiame VMSA Personalo departamento parengtame rašte buvo nurodyta, jog atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, nereiškia, jog buvo konstatuotas darbo drausmės pažeidimas, aukščiau minėto Personalo departamento atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą VMSA Personalo departamentui siūlyti VMSA direktorei pradėti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą atsakovo atžvilgiu (el. b. t. I, b. l. 44–47) – VMSA direktorei šiam Personalo departamento siūlymui pritarus galimo atsakovo darbo drausmės pažeidimo tyrimo metu visi VMSA Personalo departamento atlikto patikrinimo metu nustatyti atsakovo pareigų pažeidimai buvo nagrinėjami ir vertinami atskirai, be kita ko, nustatant kokias konkrečiai pareigas atsakovas atliko netinkamai bei tai sąlygojusias priežastis ir kitas reikšmingas aplinkybes, kokius galiojančius teisės aktus atsakovas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė. Taigi, darbo drausmės tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas 2015 m. balandžio 16 d., kuomet VMSA direktorė pritarė VMSA Personalo departamento siūlymui pradėti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą atsakovo atžvilgiu, ir baigtas 2015 m. gegužės 21 d., kuomet VMSA Personalo departamentas parengė tyrimo dėl atsakovo darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-29/15(3.4.53-PD3) ir pateikė ją VMSA direktorei, turinčiai teisę skirti drausminę nuobaudą atsakovui (el. b. t. I, b. l. 8–13). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su ieškove, jog vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2015 m. gegužės 21 d., kuomet VMSA direktorė gavo tyrimo dėl atsakovo darbo drausmės pažeidimo išvadą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovo argumentai, jog Įsakyme nurodyti darbo drausmės pažeidimai galėjo ir turėjo būti žinomi jo vadovams aukščiau teismo padarytos išvados nekeičia – atsakovo vadovams – tretiesiems asmenims – teisė skirti drausminę nuobaudą darbuotojui nesuteikta, jiems suteikta teisė tik inicijuoti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą, todėl tai, jog tretieji asmenys laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. neinicijavo galimo darbo drausmės tyrimo atsakovo atžvilgiu, teismo vertinimu, parodo tik tai, kad jie Įsakyme nurodytus atsakovo veiksmus (neveikimą) jų atlikimo metu vertino kitaip nei VMSA direktorė, turinti teisę darbuotojui skirti drausminę nuobaudą.

Taigi, vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2015 m. gegužės 21 d., kuomet VMSA direktorė gavo tyrimo dėl atsakovo darbo drausmės pažeidimo išvadą, todėl 2015 m. gegužės 27 d. Įsakymu atsakovui paskyrus drausminę nuobaudą – papeikimą vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti, nustatytas DK 241 straipsnio 1 dalyje, praleistas nebuvo, Darbo ginčų komisija skundžiamame sprendime klaidingai nustatė vieno mėnesio drausminės nuobaudos skaičiavimo pradžios momentą, todėl yra pagrindas keisti skundžiamą sprendimą ir tarp šalių kilusį ginčą dėl drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo spręsti iš esmės.

Dėl drausminės nuobaudos

Pažymėtina, kad įstatymas numato drausminę atsakomybę kaip vieną iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 234 straipsnyje įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką, sąlygas, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai darbuotojas ginčija jam paskirtą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. <...> apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).

Ieškovė Įsakyme nurodytų veiksmų ir neveikimo visumą vertino kaip biurokratizmą, atitinkantį DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Pirmuoju darbo drausmės pažeidimo elementu ieškovė pripažino tai, kad atsakovas nesprendė jo kompetencijai priklausančių klausimų, nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. vilkino A. M. 2013 m. gegužės 14 d. prašymo leisti privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančią namo dalį su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), nagrinėjimą: įsakymo projekte nurodė neteisingus kiemo statinių unikalius numerius ir parduodamų objektų sąraše įrašė neparduodamo valstybei priklausančio žemės sklypo kainą, minėtus trūkumus iš dalies ištaisė tik 2014 m. rugsėjo 11 d. parengęs naują VMSA direktoriaus įsakymo projektą, o 2014 m. rugsėjo 15 d., gavęs VMSA Teisės departamento pastabas, iki 2015 m. balandžio 1 d. nesiėmė veiksmų, kad būtų ištaisyti nurodyti trūkumai, atliktas naujas turto vertinimas, parengtas naujas įkainojimo aktas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl jo patvirtinimo.

Pagal VMSA direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 40-128 patvirtintą VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, pagal kurį ginčo laikotarpiu dirbo atsakovas (el. b. t. II, b. l. 122–124), darbuotojas, siekdamas tinkamai įgyvendinti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui keliamus tikslus, turėjo pareigą vykdyti privatizavimo, atliekamo vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymu, procedūras (5.5 punktas), rengti NGPP komisijai dokumentus (5.15 punktas), vykdyti kitus poskyrio vedėjo, skyriaus vedėjo pavedimus (5.21 punktas).

Pagal VMSA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintas VMSA darbo tvarkos taisykles (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) (el. b. t. IV, b. l. 11–22), ieškovės personalas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimus ir įsakymus, mero potvarkius, VMSA direktoriaus įsakymus, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams (53.1 punktas), laikytis tarnybinės ir darbo drausmės, asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių ir šių taisyklių reikalavimų (53.2 punktas), nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas (53.3 punktas).

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintas Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisykles (toliau – Elgesio taisyklės) (el. b. t. IV, b. l. 4–10), asmuo, dirbantis Vilniaus miesto savivaldybėje, privalo rengdamas bei teikdamas dokumentų projektus įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus (6.3 punktas), sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti valstybės tarnautojo ar darbuotojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Darbo kodekse, Darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašyme bei kituose teisės aktuose (7.1 punktas), atlikdamas savo tarnybines pareigas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, VMS institucijų sprendimais, mero potvarkiais, VMSA direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis bei įpareigojimais, jei jie neprieštarauja įstatymams (7.2 punktas).

Pažymėtina, kad VMSA direktorius 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 30-700 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio vykdymo“ (toliau – 2011-05-11 Įsakymas) (el. b. t. I, b. l. 80–84) pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui priimti asmenų, pageidaujančių privatizuoti (pirkti) Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir jų priklausinius, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį, prašymus ir dokumentus, bei detalizavo tolesnę prašymų nagrinėjimo tvarką, Ekonomikos ir investicijų departamentui nustatydamas ne tik terminą, per kurį prašymas turi būti išnagrinėtas, bet ir tikslią veiksmų, atliekamų procedūrų seką nagrinėjant gautą prašymą. Sistemiškai įvertinęs ginčo metu galiojusios 2011-05-11 Įsakymo redakcijos nuostatas (el. b. t. I, b. l. 80–84), atsakovo bei trečiųjų asmenų pareiginius nuostatus (el. b. t. II, b. l. 122–124, el. b. t. VI, b. l. 5–7, 188–192), teismas daro išvadą, kad atsakovo funkcijos nagrinėjant asmenų prašymus dėl turto privatizavimo buvo pagalbinės, būtinos tam, kad tretieji asmenys galėtų įgyvendinti jiems suteiktus įgaliojimus privatizavimo procese, tačiau įgaliojimų savarankiškai priimti galutinių sprendimų dėl prašymo nagrinėjimo/išnagrinėjimo atsakovas neturėjo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. gegužės 14 d. A. M. VMSA Ekonomikos ir investicijų departamentui pateikė prašymą Nr. A420-27 dėl leidimo privatizuoti pastatus (duomenys neskelbtini), prašymo nagrinėjimas buvo pavestas trečiajam asmeniui Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus vedėjai L. J., kuri pavedė prašymo nagrinėjimą L. B. (el. b. t. I, b. l. 59); 2013 m. gegužės 29 d. A. M. prašymas buvo svarstytas NGPP komisijoje, kuri pritarė UAB „Apus turtas“ nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ruošti VMSA direktoriaus įsakymo projektą dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 41–42); 2013 m. liepos 10 d. atsakovas parengė VMSA direktoriaus įsakymo „Dėl namo dalies, ūkinių pastatų, kiemo statinių ir žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), privatizuojamų (perkamų) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įkainojimo akto tvirtinimo ir pardavimo“ projektą, Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, jų priklausinių ir pagalbinio ūkio paskirties pastato ar jo dalių įkainojimo akto projektą bei minėto įsakymo aiškinamąjį raštą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 97–100).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra ginčo, kad medžiagą A. M. prašymo svarstymui NGPP komisijoje 2013 m. gegužės 29 d. posėdyje ruošė ne atsakovas, jam užduotį paruošti VMSA direktoriaus įsakymo projektą trečiasis asmuo Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vedėja R. K. pavedė žodžiu, kartu perduodant visą turimą su prašymu susijusią medžiagą – tokios jo pareigos numatytos ginčo metu galiojusio atsakovo pareigybės aprašymo (el. b. t. II, b. l. 122–124) 5.5 punkte, nustatančiame, jog atsakovas vykdo privatizavimo, atliekamo vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymu, procedūras, ir 5.17 punkte, nustatančiame, jog atsakovas rengia VMSA direktoriaus įsakymų projektus. Teismas sutinka su atsakovu, kad gavęs visą A. M. prašymo nagrinėjimo medžiagą, jis neturėjo pareiškėjo A. M. prašymo nagrinėjimo pradėti nuo pirminės stadijos, numatytos 2011-05-11 Įsakyme, tačiau pabrėžia, kad A. M. prašymo nagrinėjimas, priešingai nei kad teigia atsakovas, nebuvo baigtas – nepaisant to, kad 2013 m. birželio 25 d. @vilys sistemoje trečiasis asmuo R. K. pažymėjo, jog A. M. prašymo nagrinėjimas buvo baigtas (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 29), atsakovas galėjo ir turėjo suvokti, kad teigiamas NGPP komisijos sprendimas yra tik tarpinis prašymo nagrinėjimo rezultatas, apie kurį, be kita ko, pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. birželio 14 d. raštu Nr. A51-66349(2.14.1.17-EK5) (el. b. t. I, b. l. 64), tuo tarpu galutinis prašymo išnagrinėjimo rezultatas nagrinėjamu atveju turėjo būti VMSA direktoriaus įsakymas, kuriuo leidžiama turtą parduoti. Taigi, atsakovui perdavus visą su A. M. prašymu susijusią medžiagą ir pavedus jam paruošti VMSA direktoriaus įsakymo projektą jam buvo patikėta pagal 2011-05-11 Įsakyme nustatytą tvarką tęsti A. M. prašymo nagrinėjimą.

Pabrėžtina, jog tai, kad A. M. prašymo nagrinėjimas nebuvo pabaigtas, be jokios abejonės suvokė ir tolesnį prašymo nagrinėjimą atsakovui pavedusi jo tiesioginė vadovė Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vedėja R. K., kuri teikdama paaiškinimus Personalo departamentui nurodė, jog @vilys sistemoje 2013 m. birželio 25 d. atžymą apie užbaigtą užduotį jį padarė pagal susiklosčiusią praktiką, kai informavo pareiškėją apie komisijos sprendimą, nes prašymų nagrinėjimas kartais labai užsitęsia ir pastoviai pratęsinėti terminus atimtų labai daug laiko (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 68). Teismo vertinimu, tokie trečiojo asmens R. K. paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, kad Ekonomikos ir investicijų departamente buvo susiklosčiusi ydinga praktika – dažniausiai pareiškėjų prašymai buvo nagrinėjami ilgiau nei 30 dienų nuo prašymo pateikimo, kaip kad nustatyta 2011-05-11 Įsakyme, o @vilys sistemoje buvo žymima realios situacijos neatitinkanti pareiškėjų prašymo išnagrinėjimo informacija tik tam, kad būtų išvengta pareigos pratęsti terminą 2011-05-11 Įsakymo nustatyta tvarka bei apie tai informuoti pareiškėją. Teismas, įvertinęs tai, kad būtent trečiasis asmuo R. K. pagal savo pareigybės aprašymą (el. b. t. VI, b. l. 188–189) turėjo organizuoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų parengimą privatizavimui pagal šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus (7.6 punktas), vykdyti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio darbo organizavimą (7.12 punktas), daro išvadą, kad pažymėdama @vilys sistemoje realios situacijos neatitinkančią prašymo nagrinėjimo būseną trečiasis asmuo R. K. jai nustatytas Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vedėjo pareigas privatizavimo procese vykdė netinkamai, tokiu savo elgesiu formuodama neigiamą pavyzdį jai pavaldiems darbuotojams.

Pažymėtina, kad pagal 2011-05-11 Įsakyme (el. b. t. I, b. l. 80–84) nustatytą tvarką, VMSA įsakymo projektas rengiamas tik tuomet, kuomet įgyvendinamos visos šios sąlygos: 1) NGPP komisija pritaria pareiškėjo prašymui; 2) NGPP komisija pritaria Ekonomikos ir investicijų departamento paruoštam įkainojimo aktui; 3) su patalpų įkainojimo aktu pareiškėjas (būsimas pirkėjas) supažindintas pasirašytinai. Atsakovas nurodė, kad susipažinęs su jam pateikta A. M. privatizavimo prašymo medžiaga, nustatė, jog prašomo privatizuoti turto įkainojimo aktas iki prašymo svarstymo 2013 m. gegužės 29 d. NGPP komisijos posėdyje paruoštas nebuvo, NGPP komisijai teikiamas nebuvo. Kaip jau teismas atkreipė dėmesį aukščiau, pagal 2011-05-11 Įsakymą (1.3.2, 1.3.3 punktai), įkainojimo aktas privalėjo būti paruoštas, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes dėl įkainojimo akto, teismas daro išvadą, kad NGPP komisija 2013 m. gegužės 29 d. posėdyje įkainojimo akto dėl A. M. prašomo privatizuoti turto nesvarstė, jis paruoštas nebuvo, vadinasi, atsakovas rado ankstesnę privatizavimo prašymo nagrinėjimo proceso metu padarytą klaidą, dėl kurios kreipėsi į trečiąjį asmenį L. J., kuriai, pagal savo pareiginius nuostatus jis buvo pavaldus, ši jam nurodžiusi, kad viskas yra tvarkoje ir jis buvo skatinamas kuo greičiau parengti įsakymo projektą – ieškovė priešingų įrodymų byloje nepateikė. Pabrėžtina, kad trečiasis asmuo L. J. užėmė Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus vedėjo pareigas, vykdydama ieškovės jai patikėtas pareigas, ji privalėjo organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbuotojų darbą, užtikrinti, kad laiku ir kokybiškai būtų atliekami skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymuose nurodyti uždaviniai, konsultuoti darbuotojus privatizavimo klausimais (el. b. t. VI, b. l. 5–7), taigi, turėjo pareigą ne tik kontroliuoti jai pavaldžių asmenų atliekamas darbo pareigas, bet ir iš darbuotojo gavusi informaciją apie tai, kad A. M. prašymas buvo pateiktas ir NGPP komisijoje išnagrinėtas nesilaikant nustatytos tvarkos, privalėjo patikrinti šios informacijos pagrįstumą ir tik tada priimti sprendimą, ką daryti tam, kad A. M. prašymas būtų išnagrinėtas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, tačiau nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo L. J. atsakovui nurodė, kad viskas yra tvarkoje – iš tokio atsakymo turinio teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo L. J. nereagavo į atsakovo pastebėtas ankstesnės privatizavimo prašymo nagrinėjimo proceso metu padarytas klaidas, dėl ko gavęs tokį Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus vedėjos atsakymą, atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad A. M. prašymas NGPP komisijoje išnagrinėtas tinkamai.

Pažymėtina, kad pagal Elgesio taisyklių (el. b. t. IV, b. l. 4–10) 6.3 punktą, asmuo, dirbantis Vilniaus miesto savivaldybėje, privalo rengdamas bei teikdamas dokumentų projektus įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovaudamasis šia nuostata atsakovas, gavęs užduotį paruošti VMSA direktoriaus įsakymo projektą ir turėdamas Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus vedėjos L. J. patvirtinimus, jog A. M. prašymas NGPP komisijoje buvo išnagrinėtas tinkamai, turėjo pareigą, visų pirma, įsigilinti į klausimo esmę – tam buvo būtina atidžiai susipažinti su A. M. prašymo turiniu ir šio prašymo išnagrinėjimo NGPP komisijoje rezultatu, visų antra, patikrinti, ar ruošiamas VMSA direktoriaus įsakymas atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, tam, kad jam pavestą užduotį parengti VMSA direktoriaus įsakymo projektą atliktų tinkamai.

Iš A. M. 2013 m.gegužės 14 d. prašymo (el. b. t. I, b. l. 59) turinio matyti, kad A. M. siekė įsigyti gyvenamojo namo dalį, ūkio paskirties pastatus bei sklypo dalį lengvatinėmis sąlygomis, tuo tarpu išrašas iš 2013 m. gegužės 29 d. NGPP komisijos posėdžio protokolo (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 41–42) patvirtina, kad A. M. prašymas buvo nagrinėtas tik dėl gyvenamojo namo dalies privatizavimo – NGPP komisija pritarė UAB „Apus turtas“ nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ruošti VMSA direktoriaus įsakymo projektą dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo.

Pažymėtina, kad NGPP komisija pritarė ne konkrečiai prašomo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto pardavimo kainai, kaip kad teigia atsakovas, bet UAB „Apus turtas“ nustatytai turto vertei, vadinasi, atsakovui buvo būtina atidžiai susipažinti ir su atlikto turto vertinimo ataskaita. Iš 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo ataskaitos (el. b. t. I, b. l. 50–58) matyti, kad UAB „Apus turtas“ nustatė valstybei priklausančio žemės sklypo dalies rinkos vertę – 94 000 Lt bei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto rinkos vertę –gyvenamojo namo dalies rinkos vertė – 12 300 Lt, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 150 Lt, kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 50 Lt, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0 Lt, bendra nustatyto turto rinkos vertė 106 500 Lt, turto vertinimo ataskaitoje taip pat buvo nurodyta, kad turto vertintojo nuomone, įvertintas turtas sudaro užbaigtą nedalomą visumą (kompleksą).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys: kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus. Tuo tarpu iš 2013 m. liepos 10 d. atsakovo parengto VMSA direktoriaus įsakymo „Dėl namo dalies, ūkinių pastatų, kiemo statinių ir žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), privatizuojamų (perkamų) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įkainojimo akto tvirtinimo ir pardavimo“ projekto (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 34) akivaizdžiai matyti, kad atsakovas į ruošiamą įsakymo projektą įtraukė ne tik gyvenamąsias patalpas, kurių pardavimui pritarė NGPP komisija, bet ir ūkinius pastatus bei žemės sklypą. Pabrėžtina, kad atsakovo pareigos buvo vykdyti privatizavimo procedūras būtent pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo nuostatas, šias pareigas jis vykdė ilgiau nei metus, todėl turėjo suvokti, kad ūkiniai pastatai, kiemo statiniai privatizuojami pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o žemės sklypas, kurio savininkė Vilniaus miesto savivaldybė net nebuvo (ką, vėlgi, atsakovas, ruošdamas įsakymo projektą, turėjo įvertinti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo nuostatas negali būti privatizuojamas, todėl turėdamas užduotį paruošti įsakymo projektą dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą visiškai nepagrįstai į ruošiamą įsakymo projektą įtraukė ne tik gyvenamojo namo dalį, bet ir ūkinius pastatus, kiemo statinius bei žemės sklypą. Tai, kad turto vertinimo ataskaitoje turto vertintojas nurodė, kad įvertintas turtas sudaro užbaigtą nedalomą visumą (kompleksą) aukščiau teismo padarytos išvados nekeičia – teismas sutinka su ieškove, kad tai tik turto vertintojo nuomonė, kuri ieškovei nėra privaloma. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovas jam pavestą užduotį atliko netinkamai – įsigilinęs tik į A. M. prašymo turinį atsakovas visiškai neįsigilino į šio prašymo išnagrinėjimo rezultatą, dėl ko paruošė įsakymo projektą, neatitinkantį ne tik NGPP komisijos prašymo išnagrinėjimo rezultato, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, jog nepaisant to, kad atsakovas įsakymo projektą paruošė netinkamai, dėl šio įsakymo projekto nei trečiasis asmuo VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus vedėja L. J., nei trečiasis asmuo VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius V. G. pastabų neturėjo, darbuotojo pateiktą 2013 m. liepos 10 d. parengtą įsakymo projektą 2013 m. liepos 15 d. vizavo (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 34) – taigi, tretieji asmenys L. J. bei V. G. savo parašu patvirtino, kad pastabų atsakovui neturi, jų nuomone, pavestą užduotį jis atliko tinkamai. Tolesnis parengto įsakymo projekto vizavimas užtruko iki 2013 m. rugsėjo 4 d., kuomet buvo pateiktos Teisės departamento pastabos dėl rengiamo VMSA direktoriaus įsakymo projekto, Teisės departamentas nurodė, kad: 1) įsakymo projekte nurodyti ne visi privatizavimo pagrindai (Vilniaus miesto savivaldybė yra tik vieno pastato bendrasavininkė, kiti pastatai – pagalbinio ūkio paskirties), 2) įsakymo projekte ir NGPP komisijos protokole nurodyti netinkami kiemo aikštelės ir lauko tualeto unikalūs numeriai, 3) NGPP protokole nutarimo dalyje pritarti tik gyvenamųjų patalpų pardavimui, o ne visiems statiniams (el. b. t. I, b. l. 65). Tokios Teisės departamento pastabos, teismo vertinimu, buvo dvejopos – viena vertus, buvo nurodoma, kad įsakyme turi būti nurodyti visi privatizavimo pagrindai (kurie nagrinėjamu atveju būtų Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai) bei pataisyti pagalbinio ūkio paskirties pastatų unikalūs numeriai, kita vertus, trečiąja pastaba atkreipiamas dėmesį į tai, kad NGPP komisija pritarė tik gyvenamojo namo dalies privatizavimui, kas reiškia, jog įsakymo projekte turi būti nurodoma tik gyvenamojo namo dalis, o visas kitas turtas, tame tarpe ir žemės sklypas, įsakymo projekte nurodytas nepagrįstai. Akivaizdu, kad tokios pastabos suponavo būtinybę įsigilinti į A. M. prašymo turinį ir dar kartą įvertinti, ko pareiškėjas siekia – tik gyvenamojo namo dalies privatizavimo, kam NGPP komisija pritarė, ar gyvenamojo namo dalies kartu su pagalbiniais ūkio paskirties pastatais privatizavimo. Atsakovas nurodė, kad pataisė parengtą įsakymo projektą, bet įsakymo projektas nebuvo vizuojamas, jam buvo duotas nurodymas teikti klausimą dėl A. M. prašymo NGPP komisijoje svarstyti iš naujo, taigi, tik po Teisės departamento pastabų atsakovo vadovai pastebėjo klaidą, kurią galėjo ir turėjo pastebėti anksčiau – A. M. iš Vilniaus miesto savivaldybės norėjo įsigyti ne tik gyvenamojo namo dalį, bet ir pagalbinius pastatus, tuo tarpu 2013 m. gegužės 29 d. NGPP komisijoje A. M. prašymas buvo nagrinėtas tik dėl gyvenamojo namo dalies privatizavimo, klausimas dėl pagalbinių pastatų privatizavimo NGPP komisijoje nebuvo keliamas, būtent todėl buvo būtina A. M. prašymo nagrinėjimą NGPP komisijai teikti svarstyti iš naujo – to nepadarius, pašalinti visų Teisės departamento pastabų dėl atsakovo parengto įsakymo projekto buvo neįmanoma.

Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad suprato jam vadovų duotą nurodymą tęsti A. M. prašymo nagrinėjimą, vadinasi, priėmus sprendimą A. M. prašymą svarstyti NGPP komisijoje pakartotinai, atsakovas turėjo suvokti, jog turi pareigą pagal 2011-05-11 Įsakyme nustatytą tvarką iš naujo paruošti visą NGPP komisijai reikalingą medžiagą A. M. prašymo svarstymui. Visgi, kaip patvirtina bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 66), atsakovas 2011-05-11 Įsakyme nustatytais terminais nesivadovavo, po 2013 m. rugsėjo 4 d. Teisės departamento pastabų, pareiškėjo prašymas pakartotinai NGPP komisijoje buvo svarstytas tik 2014 m. gegužės 14 d. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi – viena vertus, atsakovas nurodė, kad per šį 8 mėnesių laikotarpį buvo ruošiamas naujas įkainojimo aktas, tikrinami duomenys, kita vertus, atsakovas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad kitokio įkainojimo akto pagal turimą turto vertinimą paruošti jis negalėjo, todėl teismas, įvertinęs tai, kad 2014 m. gegužės 14 d. NGPP komisijai naujas įkainojimo aktas paruoštas nebuvo, o pareiškėjo prašymo pagrįstumui ir būtinų duomenų tikrinimui reikalingus dokumentus atsakovas jau turėjo kartu su A. M. prašymo ankstesnio nagrinėjimo medžiaga, buvo reikalingas tik naujas viešosios įstaigos „Registrų centras“ išrašas siekiant patikslinti prašomo privatizuoti turto unikalius numerius, daro išvadą, kad atsakovas galėjo ir turėjo medžiagą A. M. prašymo pakartotiniam svarstymui NGPP komisijoje pateikti daug anksčiau nei 2014 m. gegužės mėnesį, tačiau to nedarė vadovaudamasis Ekonomikos ir investicijų departamente susiklosčiusia praktika – iš A. M. 2015 m. vasario 2 d. skundo (el. b. t. I, b. l. 68–76) nustatyta, kad atsakovas iš karto po 2013 m. rugsėjo 4 d. Teisės departamento pastabų pareiškėją telefonu informavo, jog jo prašymas kažkada vėl bus svarstomas komisijoje ir „kad šis reikalas užtruks ilgai“. Tačiau teismas, vėlgi, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad per visą šį 8 mėnesių laikotarpį tretieji asmenys (poskyrio, skyriaus, departamento vadovai) nesiėmė jokių veiksmų tam, kad užtikrintų operatyvų A. M. prašymo nagrinėjimą – nesidomėjo, dėl kokių priežasčių tokį ilgą laiką pareiškėjo prašymas nėra teikiamas pakartotiniam svarstymui NGPP komisijos posėdyje, pastabų ir raginimų savo pareigas atlikti operatyviau atsakovui taip pat neteikė – toks trečiųjų asmenų pasyvumas, teismo vertinimu, parodo, kad trečiuosius asmenis tenkino atsakovui pavestų užduočių atlikimo terminai ir dar kartą patvirtina teismo aukščiau padarytą išvadą dėl Ekonomikos ir investicijų departamente egzistuojančios ydingos pareiškėjų prašymo nagrinėjimo praktikos – klausimas dėl pakartotinio A. M. prašymo nagrinėjimo svarstymo buvo atnaujintas tik pačiam pareiškėjui pradėjus šiuo klausimu aktyviai domėtis. Bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 68–76, el. b. t. VI, b. l. 150–151) patvirtina, kad savaitę prieš numatytą NGPP komisijos posėdį 2014 m. gegužės 14 d., A. M. telefonu kalbėdamasis su S. B., L. J. siekė išsiaiškinti, kokia jo prašomo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto kaina, grįsdamas savo argumentus, kad sudegusi namo dalis neverta 106 500 Lt, S. B., L. J. taip pat informavo, kad dokumentuose esantys Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys ūkiniai pastatai iš viso fiziškai neegzistuoja bei pateikė, pareiškėjo nuomone, tai patvirtinančias nuotraukas, kurios atsakovui buvo perduotos ir pridėtos prie NGPP komisijai teikiamos medžiagos.

Teismas, vertindamas A. M. prašomo privatizuoti turto vertės nustatymo procedūras, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad dėl A. M. prašomo privatizuoti gyvenamojo namo į ieškovę pirmą kartą buvo kreiptasi dar 2009 m., tuomet ieškovė, nagrinėdama jai pateiktą prašymą, 2010 m. užsakė turto vertinimą turto vertintojui techninėje užduotyje suformuluodama užduotį, nustatant gyvenamojo namo dalies rinkos vertę atsižvelgti į galimybę įsigyti vertinamoms patalpoms priklausantį žemės sklypą iš valstybės už nominalią vertę, įvertindama šį gyvenamojo namo vertei turintį kriterijų, uždaroji akcinė bendrovė „Tikslo siekis“ 2010 m. spalio 29 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 10-10-VMSN-002 (el. b. t. I, b. l. 44, 48) nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo namo dalies vertė yra 95 000 Lt. 2012 m. spalio mėn. turto vertinimas buvo užsakytas vykdant 2012 m. rugsėjo 19 d. NGPP komisijos pavedimą nagrinėjant K. M. prašymą pirkti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio ginčo gyvenamojo namo dalį (el. b. t. I, b. l. 49) – NGPP komisija nurodė atlikti turto vertinimą su nuoroda turto vertintojui, kad vertinimas būtų atliekamas su galimybe įsigyti žemės sklypą. Iš tokio NGPP komisijos pavedimo teismas daro išvadą, kad NGPP komisija siekė nustatyti gyvenamojo namo dalies vertę, vėlgi, kaip ir 2010 m., įvertinant galimybę įsigyti vertinamoms patalpoms priklausantį žemės sklypą iš valstybės už indeksuotą vertę, tačiau savo įpareigojimą suformulavo nepakankamai tiksliai, dėl ko 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo ataskaitoje nustatant gyvenamojo namo vertę į šį turto vertės nustatymo kriterijų nebuvo atsižvelgta, valstybei priklausančio žemės sklypo dalies vertė buvo nustatyta atskirai – 94 000 Lt, bei įvertinta Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto vertė – gyvenamojo namo dalies rinkos vertė 12 300 Lt, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 150 Lt, kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 50 Lt, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0 Lt (el. b. t. I, b. l. 50–58). Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, A. M. pateikus prašymą dėl turto privatizavimo, atsakovo vadovai, jei jie siekė nustatyti prašomo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertę atsižvelgiant į galimybę įsigyti vertinamoms patalpoms priklausantį žemės sklypą iš valstybės už nominalią vertę, turėjo užsakyti naują turto vertinimo ataskaitą, nes, kaip teismas nurodė aukščiau, 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo ataskaitoje į šį kriterijų nebuvo atsižvelgta. Visgi, kaip jau teismas nustatė aukščiau, 2013 m. A. M. pateikus prašymą dėl turto privatizavimo naujas turto vertinimas užsakytas nebuvo, 2013 m. gegužės 29 d. NDPP posėdyje buvo vadovaujamasi 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo ataskaita.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kaip kad pabrėžė pati ieškovė (el. b. t. VI, b. l. 3), individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Vadinasi, tretieji asmenys 2014 m. gegužės mėn. pradžioje spręsdami, ar A. M. prašymas dėl turto privatizavimo gali būti teikiamas pakartotinai NGPP komisijai svarstyti, turėjo įvertinti, ar atsakovo pateikta medžiaga A. M. prašymo pakartotiniam svarstymui NGPP komisijoje pagrįsta objektyviais duomenimis. Vertindamas šią aplinkybę teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad dar 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turas“ atlikto turto vertinimo ataskaitoje ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė buvo nulinė (turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad šis ūkinis pastatas sunykęs), kitų pagalbinių ūkinių pastatų vertė taip pat buvo itin maža (el. b. t. I, b. l. 50–58). Iš A. M. 2015 m. vasario 2 d. prašymo (skundo) (el. b. t. I, b. l. 68–76) nustatyta, kad A. M. iki 2014 m. gegužės 14 d. numatyto NGPP komisijos posėdžio informavo ne tik atsakovą, bet ir trečiąjį asmenį L. J., jog ūkiniai pastatai fiziškai nebeegzistuoja, bei pateikė tai, pareiškėjo nuomone, patvirtinančias nuotraukas. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui teigiant, jog ūkiniai pastatai neegzistuoja, kas savaime reiškia, kad galimybės jomis naudotis nėra, trečiasis asmuo L. J. turėjo suvokti, kad A. M. savo prašymo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio ūkio paskirties pastatus nebepalaiko, siekia privatizuoti tik Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo namo dalį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo siekiamas privatizuoti gyvenamasis namas buvo po gaisro, nesiimant jokių veiksmų namo būklė galėjo itin sparčiai keistis (blogėti), todėl 2014 m. gegužės mėn. atsakovui pateikus medžiagą NGPP komisijos posėdžiui, kuriose prašomo privatizuoti gyvenamojo namo dalies rinkos vertė buvo nustatyta dar 2012 m. spalį, L. J., išklausiusi A. M. telefonu, įvertinusi A. M. pateiktas nuotraukas, 2012 m. turto vertinimo ataskaitoje nurodytas ūkio paskirties pastatų rinkos vertes, turėjo priimti sprendimą atlikti naują prašomo privatizuoti gyvenamojo namo turto vertinimą, o klausimo dėl ūkinių pastatų privatizavimo pareiškėjui nebepalaikant dėl jų prašymo NGPP komisijai neteikti. Teismas pakartotinai pabrėžia, kad atsakovas sprendimo dėl turto vertinimo priimti pagal jam nustatytas pareigas negalėjo (dėl to byloje nėra ginčo), tokį sprendimą, net ir atsakovui nekeliant klausimo dėl būtinybės atlikti naują turto vertinimą, ką jis pagal savo pareigybės aprašymą galėjo inicijuoti, tinkamai vykdydami savo pareigas turėjo priimti tretieji asmenys, turintys teisę užsakyti naują turto vertinimą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nepaisant to, jog atsakovo NGPP komisijai paruošta medžiaga nebuvo objektyvi ir buvo būtina atlikti naują turto vertinimą, tretieji asmenys sprendė remiantis 2012 m. atliktu turto vertinimu teikti A. M. prašymą pakartotiniam svarstymui NGPP komisijoje 2014 m. gegužės 14 d. numatytame posėdyje ne tik dėl gyvenamojo namo dalies privatizavimo, bet ir pagalbinių ūkinių pastatų privatizavimo, nors, kaip nurodė pats pareiškėjas, jie fiziškai neegzistavo. Iš A. M. 2015 m. vasario 2 d. skunde (el. b. t. I, b. l. 68–76) nurodomų 2014 m. gegužės 14 d. aplinkybių, teismas daro išvadą, kad NGPP komisijai 2014 m. gegužės 14 d. posėdžio metu kilo klausimas dėl to, ar A. M. naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiais ūkio pastatais, šiam nurodžius, kad ūkinių pastatų fiziškai nėra, kas, savaime suprantama, lemia ir negalėjimą tokiomis patalpomis naudotis, NGPP komisija, visgi, sprendė, kad yra pagrindas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu leisti A. M. įsigyti šias patalpas – NGPP komisija pritarė UAB „Apus turtas“ nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ruošti VMSA direktoriaus įsakymo projektą dėl gyvenamųjų patalpų ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo (el. b. t. I, b. l. 66).

Vertindamas atsakovui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, teismas taip pat ypatingą dėmesį atkreipia ir į tai, kad, kaip patvirtina NGPP komisijai 2014 m. gegužės 14 d. posėdžio protokolo išrašas (el. b. t. I, b. l. 66), A. M. prašymo medžiagą NGPP komisijai pristatė trečiasis asmuo V. G., jis buvo šio klausimo pranešėjas ir, vadovaujantis ginčo metu galiojusios VMSA direktoriaus 2011 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 30-747 „Dėl negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos nuostatų tvirtinimo“ redakcijos 23 punktu, taip pat buvo vienas iš asmenų, atsakingų už NGPP komisijai pateiktų duomenų tikrumą ir informacijos teisingumą. Trečiasis asmuo V. G. NGPP komisijai nurodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. NGPP komisijos protokolu buvo pritarta nustatytai 106 500 Lt turto vertei detalizuodamas turto sudėtį, t. y. trečiasis asmuo V. G. nurodė, kad 106 500 Lt suma buvo už gyvenamąjį namą, du ūkio pastatus ir kiemo aikštelę, nors, kaip jau teismas nurodė aukščiau, 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo ataskaitoje nustatant gyvenamojo namo vertę į galimybę įsigyti vertinamoms patalpoms priklausantį žemės sklypą iš valstybės už nominalią vertę, kaip vertinamojo turto vertės nustatymo kriterijų, nebuvo atsižvelgta, valstybei priklausančio žemės sklypo dalies vertė buvo nustatyta atskirai – 94 000 Lt, vadinasi, ir pagrindo prašyti iš pareiškėjo 106 500 Lt sumos, kaip rinkos kainos už Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, nebuvo. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo V. G. 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo nurodytą 106 500 Lt sumą traktavo kaip Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto vertę, nustatytą įvertinus galimybę įsigyti vertinamoms patalpoms priklausantį žemės sklypą iš valstybės už indeksuotą vertę, būtent taip traktavo ir NGPP komisijos 2013 m. gegužės 29 d. bei 2014 m. gegužės 14 d. posėdžiuose išreikštą NGPP komisijos pritarimą kainos atžvilgiu. Tai, kad ne tik trečiasis asmuo V. G., bet ir trečiasis asmuo L. J. 106 500 Lt sumą traktavo kaip Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto vertę, nustatytą įvertinus galimybę įsigyti vertinamoms patalpoms priklausantį žemės sklypą iš valstybės už indeksuotą vertę patvirtina ir jų veiksmai nagrinėjant A. M. prašymą – iš A. M. 2015 m. vasario 2 d. skundo (el. b. t. I, b. l. 68–76) nustatyta, kad A. M. bandant išaiškinti, jog sudegusio namo dalis neverta 106 500 Lt, trečiasis asmuo L. J. manė priešingai, jos nurodymu S. B. pareiškėją informavo telefonu, jog Vilniaus miesto savivaldybė nustatytos kainos (106 500 Lt) nekeis ir jei jis (pareiškėjas) su tokia kaina nesutinka, galės tų gyvenamųjų patalpų nepirkti, pakartotinai pareiškėjui tiesiogiai bendraujant su trečiuoju asmeniu L. J. ši jau jam nurodžiusi, jog nežino, iš kur atsirado 106 500 Lt kaina ir nukreipė pareiškėją bendrauti su UAB „Apus turtas“, tuo tarpu UAB „Apus turtas“ atstovei trečiasis asmuo L. J. jau nurodė, kad žino, ką pardavinėja ir kiek tai kainuoja, taigi, fakto, kad didžiąją dalį turto vertinime nurodytos rinkos vertės sudaro žemės sklypo vertė, ji nepripažino, šią aplinkybę ignoravo, be to, atsakydama į 2014 m. gegužės 19 d. A. M. prašymą leisti jam susipažinti su UAB „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo ataskaita, su turto vertinimo ataskaita A. M. susipažinti neleido (ieškovė neginčijo, kad tokio 2014 m. gegužės 19 d. A. M. kreipimosi ji nebuvo gavusi), nors, kaip patvirtina bylos medžiaga (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 58) nagrinėjant kitų pareiškėjų prašymus, pareiškėjams buvo leidžiama susipažinti su jų prašomo privatizuoti turto vertinimo ataskaitomis, galiausiai, trečiasis asmuo V. G. buvo susitikęs su A. M., susitikimo metu pareiškėją taip pat patikino, kad prašoma 106 500 Lt suma yra teisinga ir teisėta, ir kad tik sumokėjęs šią sumą jis įgis lengvatinę teisę privatizuoti likusią žemės sklypo dalį iš valstybės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. M. 2013 m. gegužės 14 d. prašyme (el. b. t. I, b. l. 59) įvardintas pareiškėjo sutikimas su 106 500 Lt Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta suma prašymo nagrinėjimo metu taip pat buvo interpretuojamas labai lanksčiai – NGPP komisijos 2013 m. gegužės 29 d. posėdyje NGPP komisijai buvo nurodyta, kad A. M. sutinka pirkti gyvenamojo namo dalį su pagalbiniais pastatais už su 106 500 Lt (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 41–42), 2014 m. gegužės 14 d. posėdyje (el. b. t. I, b. l. 66) trečiasis asmuo V. G. NGPP komisijai nurodė, vėlgi, 106 500 Lt sumą, kaip sumą, už kurią pareiškėjas sutinka pirkti gyvenamojo namo dalį su ūkio pastatais, nepaisant to, kad pareiškėjas A. M., pasirašydamas atsakovo parengtą įkainojimo aktą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 28), patvirtino, kad sutinka su 106 500 Lt suma, į kurią įeina ne tik Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė, bet ir valstybei priklausančio žemės sklypo dalies vertė. Pabrėžtina, kad pagal 2011-05-11 Įsakyme nustatytą tvarką, tik pareiškėją supažindinus su įkainojimo aktu galima teigti, su kokia pirkimo kaina pareiškėjas sutinka, tuo tarpu prašyme pareiškėjo nurodytas abstraktus sutikimas su 106 500 Lt suma laisvai interpretuojamas negalėjo būti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas naują VMSA įsakymo projektą bei jo aiškinamąjį raštą (naujas įkainojimo aktas paruoštas nebuvo) pagal NGPP komisijos 2014 m. gegužės 14 d. Ekonomikos ir investicijų departamentui suformuluotą pavedimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktu, paruošė tik 2014 m. rugsėjo 11 d. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 103–105). Pabrėžtina, kad per visą šį laikotarpį atsakovui, vėlgi, nebuvo teikiamos pastabos, raginimai jam patikėtą pavedimą parengti VMSA įsakymo projektą bei jo aiškinamąjį raštą atlikti greičiau. Iš atsakovo 2014 m. rugsėjo 11 d. paruošto VMSA įsakymo projekto matyti, kad atsakovas naujai parengtame VMSA įsakymo projekte išvardindamas Vilniaus miesto savivaldybės parduodamus objektus valstybei priklausančio žemės sklypo neįtraukė, bendrą parduodamo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto kainą nurodė 106 500 Lt, tačiau šio įsakymo projekto aiškinamajame rašte atsakovas nurodė, kad NGPP komisija 2014 m. gegužės 14 d. posėdyje, apsvarsčiusi A. M. prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios namo dalies, ūkinių pastatų ir žemės sklypo dalies privatizavimo, pritarė UAB „Apus turtas“ nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir pavedė rengti įsakymo projektą dėl namo dalies, ūkinių pastatų, kiemo statinių ir žemės sklypo dalies įkainojimo akto tvirtinimo ir pardavimo, nors, kaip jau teismas nustatė aukščiau, NGPP komisija pritarė UAB „Apus turtas“ nustatytai 106 500 Lt turto vertei, bei pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui ruošti VMSA direktoriaus įsakymo projektą dėl gyvenamųjų patalpų ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo – žemės sklypo savo pavedime NGPP komisija nenurodė (el. b. t. I, b. l. 66). Nepaisant šių rengiamo įsakymo projekto ir jo aiškinamojo rašto akivaizdžių neatitikimų, taip pat neatsižvelgiant į tai, kad naujo įkainojimo akto atsakovas neruošė, kartu su rengiamo įsakymo projektu pridėjo dar 2013 m. ruoštą įkainojimo aktą, trečiasis asmuo R. K. aiškinamąjį raštą pasirašė, taip pat vizavo atsakovo parengtą įsakymo projektą, iš atsakovo naujo įkainojimo akto reikalaujama nebuvo, nustatyta tvarka įsakymo projektas buvo vizuojamas toliau – tretieji asmenys L. J. ir V. G. vizuodami atsakovo parengtą įsakymo projektą pastabų atsakovui neturėjo, vadinasi, taip pat patvirtino, kad įsakymo projektas įgyvendinant NGPP komisijos 2014 m. gegužės 29 d. posėdyje Ekonomikos ir investicijų departamentui duotą pavedimą parengtas tinkamai. Tai, kad tretieji asmenys L. J. ir V. G. vizavo šį atsakovo parengtą įsakymo projektą, kuriame bendra Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto rinkos vertė (be žemės sklypo) buvo nurodyta 106 500 Lt, teismo vertinimu, dar kartą patvirtina aukščiau teismo padarytas išvadas dėl jų klaidingai interpretuotos prašomo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto rinkos vertės bei leidžia daryti išvadą, kad tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys L. J. ir V. G. NGPP komisijos pritarimą 2012 m. UAB „Apus turtas“ nustatytai 106 500 Lt turto vertei traktavo neteisingai, t. y. nepagrįstai sprendė, kad NGPP komisija pritarė 106 500 Lt turto vertei kaip Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio prašomo privatizuoti nekilnojamojo turto vertei.

Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. Teisės departamentas dėl atsakovo paruošto įsakymo projekto pateikė pastabas (el. b. t. I, b. l. 67) – nurodė parengti naują įkainojimo aktą patikslinant duomenis (išbraukti žemės sklypą, nes jis neparduodamas, neteisingai nurodyti unikalūs numeriai, NGPP protokolas ir kt.). Teismas sutinka su atsakovu, kad Teisės departamento pastabos nebuvo pakankamai tikslios, konkrečios ir išsamios, iš jų nėra aišku, ar yra reikalingas naujas turto vertinimas – iš šių pastabų atsakovas galėjo padaryti išvadą, kad Teisės departamentas pastabų dėl įsakymo projekto neturi, o pateiktos pastabos susijusios tik su įkainojimo aktu. Atsakovas, manydamas, kad pagal atliktą 2012 m. UAB „Apus turtas“ vertinimą kitokio įkainojimo akto, nei kad jis paruošė dar 2013 m., parengti negali, dėl Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. pastabų, kreipėsi tiek į Teisės departamentą, tiek į L. J. – vien tai, kad atsakovas aukščiau minėto kreipimosi nepažymėjo @vilys sistemoje neįrodo, kad tokio kreipimosi nebuvo – kaip kad teismas nustatė aukščiau, Ekonomikos ir investicijų departamente @vilys sistemoje ne visada buvo fiksuojami visi veiksmai, atliekami pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu, be kita ko, tam tikrais atvejais, kaip ir nagrinėjamu atveju, @vilys sistemoje buvo žymimas realios pareiškėjo prašymo nagrinėjimo stadijos neatitinkantys įvykiai. Tai, kad į Teisės departamentą buvo kreiptasi pakartotinai, matyti iš 2015 m. balandžio 8 d. NGPP komisijos protokolo išrašo (el. b. t. VI, b. l. 60–61) – trečiasis asmuo V. G., būdamas NGPP komisijos posėdyje klausimo dėl A. M. prašymo pranešėju, nurodė, kad Teisės departamentas atsakovo paruošto įsakymo projekto nederino, nes į pardavimo kainą buvo įtraukta ir žemės sklypo kaina – iš to teismas daro išvadą, kad Teisės departamentas savo 2014 m. rugsėjo 15 d. pateiktas pastabas patikslino – paruošto įsakymo projekto nederino ne tik dėl neparuošto įkainojimo akto, o ir dėl to, kad atsakovo parengtame įsakymo projekte į pardavimo kainą buvo įtraukta ir žemės sklypo kaina. Teismas pakartotinai pabrėžia, kad pagal savo pareigybės aprašymą atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl turto vertinimo atlikimo, jis galėjo tik tai inicijuoti, todėl daro išvadą, kad atsakovas, kreipdamasis į trečiąjį asmenį L. J. dėl negalėjimo su esamu 2012 m. turto vertinimu parengti naują įkainojimo aktą, atliko pakankamai tam, kad įgyvendintų savo pareigą inicijuoti naują turto vertinimą, kuris, kaip jau teismas nustatė aukščiau, dėl objektyvių priežasčių buvo būtinas jau 2014 m. gegužės pradžioje, o ne, kaip kad nurodo ieškovė, 2015 m. balandį, tačiau trečiasis asmuo L. J. atsakovui konkrečių ir aiškių nurodymų, kaip įgyvendinti Teisės departamento pastabas, nedavė, nes ir pati, nepagrįstai manydama, kad A. M. prašomo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto vertė buvo 106 500 Lt, nesuprato, kaip ir kodėl reikia taisyti tiek įsakymo projektą, tiek įkainojimo aktą, nors galėjo ir turėjo tai suprasti, savalaikio sprendimo užsakyti naują turto vertinimo ji taip pat nepriėmė, tokį sprendimą priėmė trečiasis asmuo V. G. ir tik po to, kai VMSA gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos perduotą pagal kompetenciją pareiškėjo A. M. skundą (el. b. t. I, b. l. 49–57) – tai, kad šis skundas buvo perduotas nagrinėti ne Ekonomikos ir investicijų departamentui, o Personalo departamentui (el. b. t. I, b. l. 43–44), neįrodo, kad trečiajam asmeniui V. G. nebuvo žinomas šio skundo turinys, priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad V. G. aktyviais veiksmais stengėsi kuo greičiau pašalinti A. M. skunde nurodytas aplinkybes, susijusias ne tik su pagalbinių ūkinių pastatų fizine būkle, bet ir rinkos vertės nustatymu – trečiojo asmens V. G. užsakymu 2015 m. balandžio 1 d. buvo atliktas naujas turto vertinimas (el. b. t. VI, b. l. 53), kuriame, be kita ko, dalyvavo ir atsakovas, turto vertinimo metu pagalbiniai ūkiniai pastatai nebuvo vertinti, nes jie fiziškai neegzistavo, gavus turto vertinimo ataskaitą A. M. prašymas kartu su atsakovo paruošta medžiaga buvo skubiai teikiamas NGPP komisijai svarstyti, nors, kaip patvirtina bylos medžiaga, nuo 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui pareiškėjų prašymai dėl turto privatizavimo nustačius teisinį pagrindą prašymą tenkinti NGPP komisijai nebuvo teikiami iki tol, kol bus patvirtinta nauja tvarka (el. b. t. I, b. l. 146–148, 152–156, el. b. t. II, b. l. 3–6, 34–59, 69–89), 2015 m. balandžio 8 d. įvykusiame NGPP komisijos posėdyje (el. b. t. VI, b. l. 60–61) buvo pritarta 2015 m. balandžio 1 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatytai 4 300 Eur gyvenamojo namo rinkos vertei ir pavesta Ekonomikos ir investicijų departamentui rengti VMSA direktoriaus įsakymo ir Tarybos sprendimo projektus, tą pačią dieną, t. y. 2015 m. balandžio 8 d., šis NGPP komisijos pavedimas atsakovui esant laikinai nedarbingam (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 222–223) buvo perduotas S. B., kuri, vėlgi, tą pačią dieną paruošė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą bei jo aiškinamąjį raštą, įkainojimo aktą bei VMSA direktoriaus įsakymą dėl aukščiau minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto teikimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti (el. b. t. VI, b. l. 63–67), S. B. parengti dokumentai buvo vizuojami itin operatyviai ir 2015 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė teigiamą sprendimą dėl A. M. prašomo privatizuoti gyvenamojo namo pardavimo, apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2015 m. balandžio 17 ir 29 d. raštais (el. b. t. VI, b. l. 94, 96), 2015 m. birželio 1 d. su juo buvo sudaryta gyvenamojo namo dalies pirkimo pardavimo sutartis (el. b. t. VI, b. l. 98–103). Taigi, visos šios aplinkybės dar kartą patvirtina teismo jau aukščiau padarytas išvadas, kad buvo būtina atlikti ne tik naują A. M. prašomo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto vertinimą tam, kad sprendimas leisti parduoti turtą būtų pagrįstas objektyviais duomenimis, bet ir teikti NGPP komisijai A. M. prašymą svarstyti pakartotinai tik dėl gyvenamojo namo dalies įsigijimo, todėl tik atlikus naują turto vertinimą atsakovas galėjo tinkamai įvykdyti savo pareigas nagrinėjant A. M. prašymą – Įsakyme nurodytą pirmąjį atsakovo darbo drausmės pažeidimą nutraukė ne A. M. prašymo nagrinėjimo perdavimas kitai specialistei, o trečiojo asmens V. G. sprendimu užsakytas ir atliktas naujas turto vertinimas. Tai, kad 2015 m. balandžio 1 d. vertinant gyvenamojo namo rinkos vertę nebuvo atsižvelgta į tai, jog A. M. turės galimybę įsigyti žemės sklypą iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2015 m. balandžio 1 d. nustatyta gyvenamojo namo dalies vertė buvo nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – VMSA turi ne pareigą, o teisę pasirinkti, atsižvelgti į šį turto vertės nustatymo kriterijų, ar ne, kitų priežasčių, kodėl pareiškėjui negalėjo būti parduotas prašomas privatizuoti savivaldybei priklausantis turtas, teismas nenustatė.

Taigi, apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki pat 2015 m. balandžio 1 d. atsakovas, remdamasis 2012 m. atlikto turto vertinimo ataskaita, negalėjo parengti teisės aktams neprieštaraujančio A. M. prašomo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto įkainojamo akto 106 500 Lt sumai – tokia siekiamo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto kaina buvo nustatyta visiškai nepagrįstai tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims L. J. ir V. G. interpretuojant 2012 m. turto vertinimo ataskaitoje nustatytas vertinto turto rinkos vertes. Be kita ko, net ir tinkamai parengus įsakymo projektą bei įkainojimo aktą pagal 2012 m. atliktą turto vertinimą, toks priimtas VMSA direktoriaus įsakymas nebūtų paremtas objektyviais duomenimis – nuo 2012 m. atlikto turto vertinimo praėjus beveik dvejiems metams Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti sudegusio gyvenamojo namo dalies būklė jos neprižiūrint galėjo ženkliai pakisti, be to, pareiškėjui teigiant, jog ūkiniai pagalbiniai pastatai sunyko, akivaizdu, kad poreikio juos (ūkinius pastatus) įsigyti pareiškėjui nebeliko, vadinasi, ir pagrindo parduoti ūkinius pastatus vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu taip pat nebuvo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, jog 2014 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 39–40) A. M. prašomo privatizuoti gyvenamojo namo dalis buvo įrašyta į aukciono būdu parduodamų objektų sąrašą, nebuvo pagrindas užbaigti pradėtą privatizavimo procesą – tai, kad prašomas privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą (ką ieškovė privalėjo padaryti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1179 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“), yra tik pirminė sąlyga, kuriai esant Vilniaus miesto savivaldybė galėtų rengti viešą aukcioną, tačiau tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad viešas aukcionas dėl A. M. prašomo privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto nebuvo surengtas, vadinasi, Ekonomikos ir investicijų departamentas turėjo pareigą nagrinėti ir išnagrinėti A. M. prašymą dėl turto privatizavimo ieškovės nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad nors A. M. prašymas dėl turto privatizavimo, kurį ieškovė gavo dar 2013 m. gegužės 14 d., nebuvo išnagrinėtas iki pat 2015 m. balandžio mėnesio vidurio, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., vėlgi, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, nei trečiasis asmuo R. K., nei trečiasis asmuo V. G. atsakovo nekontroliavo, nesidomėjo A. M. prašymo nagrinėjimo eiga, nesigilino, dėl kokių priežasčių atsakovas neparuošia naujo įkainojimo akto, trečiasis asmuo L. J., kaip jau teismas nustatė aukščiau, aiškių ir konkrečių nurodymų, paaiškinimų, kaip įgyvendinti Teisės departamento nurodytas pastabas, negalėjo pateikti, kitų aktyvių veiksmų tam, kad prašymas būtų išnagrinėtas tinkamai, trečiasis asmuo L. J. taip pat nesiėmė, nors galėjo ir turėjo imtis.

Apibendrindamas visas aukščiau teismo nustatytas A. M. prašymo nagrinėjimo aplinkybes bei padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškovė iš esmės teisingai nustatė, kad A. M. prašymo nagrinėjimas buvo akivaizdžiai vilkinamas, neatliekamos reikiamos procedūros, pareiškėjas buvo verčiamas privatizuoti neegzistuojančius ūkinius ir kitus pastatus, namo dalį už rinkos vertės neatitinkančią kainą, tačiau klaidingai identifikavo už tai atsakingus asmenis. Teismas sutinka su ieškove, kad atsakovas jam pavestas užduotis atliko neoperatyviai, kas įvertinus 2011-05-11 Įsakyme nustatytus terminus, negali būti pateisinama net ir jo vadovams nereikalaujant užduotį atlikti operatyviai – vien susiklosčiusi ydinga prašymų nagrinėjimų praktika Ekonomikos ir investicijų departamente nėra aplinkybė, šalinanti atsakovo asmeninę atsakomybę už akivaizdų terminų, nustatytų 2011-05-11 Įsakyme, nepaisymą, tačiau iš esmės A. M. prašymo nagrinėjimo nepateisinamai ilgą trukmę lėmė Ekonomikos ir investicijų departamento vadovaujančias pareigas užimančių trečiųjų asmenų jiems pavestų pareigų netinkamas vykdymas – atsakovo tiesioginė vadovė R. K., turėjusi pareigą organizuoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų parengimą privatizavimui pagal šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus, būdama atsakinga už Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio darbo organizavimą (el. b. t. VI, b. l. 188–189), visą A. M. prašymo nagrinėjimo laikotarpį nuo 2013 m. birželio pabaigos, kuomet atsakovui perdavė su pareiškėjo prašymu susijusią medžiagą, iki pat 2015 m. balandžio mėnesio atsakovo tinkamai nekontroliavo, nereikalavo jam pavestų užduočių operatyvaus įvykdymo, atsakovui atlikus duotus pavedimus darbuotojo klaidų nepastebėdavo, pastabų jam neturėdavo, netinkamai parengtus dokumentus vizuodama tvirtindavo, atitinkamai trečiasis asmuo L. J., turėjusi pareigą organizuoti ir kontroliuoti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus darbą, užtikrinti, jog laiku ir kokybiškai būtų atliekamos užduotys, konsultuoti darbuotojus, kitus suinteresuotus asmenis privatizavimo klausimais, organizuoti ir kontroliuoti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus darbuotojų darbą, užtikrinti, kad laiku ir kokybiškai būtų atliekami skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymuose nurodyti uždaviniai (el. b. t. VI, b. l. 5–7), nekontroliavo nei trečiojo asmens R. K., nei atsakovo veiksmų/neveikimo, į atsakovo išsakytas pastabas dėl prašymo išnagrinėjimo 2013 m. gegužės 29 d. NGPP komisijoje nesilaikant ieškovės nustatytos tvarkos nereagavo, atsakovo netinkamai parengtus dokumentų projektus tvirtindavo, pastabų dėl atsakovui pavestų užduočių atlikimo trukmės ir/ar jų kokybės neturėjo, prašymo nagrinėjimo metu siekė A. M. prašomą privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą parduoti už rinkos vertės neatitinkančią kainą, į atsakovo kreipimąsi po 2014 m. rugsėjo 15 d. Teisės departamento pastabų aiškių nurodymų darbuotojui nedavė, sprendimo dėl naujo turto vertinimo nepriėmė, trečiasis asmuo V. G., turėdamas pareigą koordinuoti savivaldybės turto rengimo privatizuoti funkcijų vykdymą, užtikrinti Vilniaus miesto savivaldybės turto privatizavimo vykdymą, be kita ko, vertinantis į Ekonomikos ir investicijų departamento sudėtį įeinančių skyrių vedėjų ir tiesiogiai pavaldžių tarnautojų tarnybinę veiklą (el. b. t. VI, b. l. 190–192), taip pat sau pavaldžių asmenų nekontroliavo, atsakovo netinkamai parengtus dokumentų projektus tvirtindavo, pastabų dėl atsakovui pavestų užduočių atlikimo trukmės ir/ar jų kokybės neturėjo, prašymo nagrinėjimo metu siekė A. M. prašomą privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą parduoti už rinkos vertės neatitinkančią kainą, po 2014 m. rugsėjo 15 d. Teisės departamento pastabų nesidomėjo A. M. prašymo nagrinėjimo eiga, nesigilino, dėl kokių priežasčių atsakovas neruošia naujo įkainojimo akto, šalinti priežastis, trukdančias tinkamai išnagrinėti A. M. pateiktą prašymą, atitinkamai ir atsakovui tinkamai atlikti jam pavestas pareigas privatizavimo procese, pradėjo tik Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai perdavus pareiškėjo pateiktą skundą. Pabrėžtina, kad būtent vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-115/2013). Teismas akcentuoja, kad pavaldžių asmenų kontrolė yra nuolatinė, o ne vienkartinė vadovaujančias pareigas užimančių asmenų pareiga, todėl Teisės departamento išvada dėl to, kad V. G. ir L. J. drausminė atsakomybė negalima suėjus drausminės atsakomybės terminui yra visiškai nepagrįsta. Teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad A. M. prašymo nagrinėjimo vilkinimą iš esmės sąlygojo būtent trečiųjų asmenų netinkamas savo pareigų vykdymas, savalaikių sprendimų nepriėmimas, kas atitinkamai turėjo esminę reikšmę visam privatizavimo procesui ir jo trukmei, tuo tarpu atsakovas prie prašymo nagrinėjimo trukmės prisidėjo tuo, kad jam patikėtas užduotis, vadovaudamasis Ekonomikos ir investicijų departamente nusistovėjusia ydinga praktika, atliko neoperatyviai ir su klaidomis, iš kurių didžioji dauguma buvo dėl atidumo stokos.

Antruoju darbo drausmės pažeidimo elementu ieškovė pripažino tai, kad atsakovas, išnagrinėjęs 2015 m. sausio 26 d. A. M. prašymą pateikti informaciją, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų parengė VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymo Nr. A51-19850/15(2.14.1.18-EK5) projektą, kuriame neatsakė į pareiškėjo klausimus ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašymas nuo 2013 m. gegužės 14 d. nebuvo išnagrinėtas, nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos.

Pagal VMSA direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 40-128 patvirtinto VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, pagal kurį ginčo laikotarpiu dirbo atsakovas (el. b. t. II, b. l. 122–124), atsakovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui keliamus tikslus, turėjo pareigą nagrinėti gyventojų, įmonių bei organizacijų pareiškimus, skundus bei pasiūlymus ir rengti atsakymus į juos (5.20 punktas), taigi, jis turėjo pareigą nagrinėti A. M. 2015 m. sausio 26 d. pateiktą prašymą.

Vertinant šį darbo drausmės pažeidimo elementą, nustatyta, kad 2015 m. sausio 26 d. A. M. pateikė ieškovei prašymą, kuriuo prašė atsiųsti jam NGPP komisijos 2014 m. gegužės 14 d. priimtą sprendimą, raštu informuoti apie pakitusias Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo sąlygas, objekto kainą ir kas tą kainą sudaro, taip pat informuoti apie šio proceso eigą ir jo terminus (el. b. t. I, b. l. 85); 2015 m. vasario 25 d. atsakovas parengė VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus atsakymo Nr. A51-19850/15(2.14.1.18-EK5) projektą (el. b. t. I, b. l. 42–43), ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo L. J. pasirašė šį atsakovo ruošto rašto projektą be pakeitimų, byloje nėra.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas įpareigoja ieškovę teikti pareiškėjams informaciją, tuo tarpu atsisakyti suteikti informaciją ieškovė gali tik laikydamasi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, šis įstatymas taip pat įtvirtina pagrindinius principus, kuriais ieškovė privalo vadovautis teikdama pareiškėjui jo prašomą informaciją, vienas iš šių principų – išsamumo principas reiškia, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija (4 straipsnio 1 dalis). Pagal ginčo metu galiojusio VMSA direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 40 punktą (el. b. t. IV, b. l. 88–117), atsakyme į pareiškėjo prašymą, pareiškėjui turi būti nurodyti atsakymo motyvai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, taip pat nurodoma apskundimo tvarka. Pagal ginčo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ taisyklių 41.2 punktą, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su ieškove, kad atsakovo paruoštas atsakymo į pareiškėjo 2015 m. sausio 26 d. pateiktą prašymą projektas neatitiko aukščiau išdėstytų reikalavimų – nors pareiškėjas prašė atsiųsti jam NGPP komisijos 2014 m. gegužės 14 d. priimtą sprendimą, NGPP komisijos 2014 m. gegužės 14 d. protokolas pareiškėjui siunčiamas nebuvo, ir nors atsakyme buvo nurodyta visa šio NGPP komisijos posėdžio nutariamoji dalis, iš esmės prašymas atsiųsti minėtą dokumentą nebuvo tenkintas, be kita ko, visiškai nepaaiškinant pareiškėjui to priežasčių. Teismo vertinimu, atsakovas tik iš dalies atsakė į pareiškėjo klausimus dėl jo prašymo nagrinėjimo eigos, paruoštame atsakymo projekte atsakovas pareiškėjui nenurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo sąlygos nepakito, nepatikslino objekto kainos ir kas tą kainą sudaro (atsakovas, net ir žinodamas, kad pareiškėjui ši informacija turėjo būti žinoma, nes ji jam jau buvo pateikta įkainojimo akte, kurį pareiškėjas pasirašė, turėjo bent nurodyti tai savo parengtame atsakymo projekte, t. y. pakartotinai pateikti šią informaciją), be kita ko, nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos, kuri, pagal ginčo metu galiojusio VMSA direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 40 punktą, turėjo būti nurodyta visada, nepriklausomai nuo prašymo išnagrinėjimo rezultato. Teismas taip pat sutinka su ieškove, kad visi šie neatitikimai patvirtina, jog atsakovo turimos žinios, susijusios su teisės aktų, nustatančių reikalavimus asmenų prašymų nagrinėjimui, buvo nepakankamos, tačiau ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad iki tol, kol raštas yra nepasirašytas kompetentingo asmens ir/ar neturi kitų privalomųjų rekvizitų, jis laikomas projektu, neturinčiu teisinės galios ir negalinčiu sukelti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui. Teismas, įvertinęs atsakovo paruošto atsakymo projektą, bei atsižvelgęs į aukščiau nustatytas pareiškėjo prašymo dėl turto privatizavimo nagrinėjimo kliūtis, daro išvadą, kad atsakovas, tretiesiems asmenims nepriėmus sprendimo atlikti naują turto vertinimą, pats nežinojo tolesnės pareiškėjo prašymo dėl turto privatizavimo nagrinėjimo eigos, jos terminų, todėl ir nenurodė tokios informacijos pareiškėjui, tačiau suvokdamas, kad A. M. savo siekio įsigyti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą bei valstybei priklausančio žemės sklypo dalį neatsisakė, pareiškėjui pasiūlė alternatyvų būdą (viešas aukcionas) šiam turtui įsigyti. Visgi, teismas daro išvadą, kad atsakovui pateikus šią turto įsigijimo alternatyvą iš bendro atsakymo turinio pareiškėjas galėjo manyti, kad privatizavimo procedūra nebebus vykdoma.

Taigi, trečiasis asmuo L. J. prieš pasirašydama atsakovo parengtą atsakymo A. M. projektą turėjo pareigą susipažinti su A. M. 2015 m. sausio 26 d. prašymo turiniu ir tuomet patikrinti, ar atsakovo parengtas atsakymo projektas atitinka tokiems atsakymams keliamus reikalavimus, ji privalėjo nustatyti, kad atsakovo parengtas atsakymo projektas neatitinka keliamų reikalavimų, o nustačiusi atsakymo projekto trūkumus – privalėjo duoti darbuotojui konkrečius ir aiškius nurodymus, kaip juos pašalinti. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo L. J. jokių atsakovo parengto atsakymo projekto trūkumų nenustatė, parengtą atsakymo projektą pasirašė be jokių pataisymų – kaip jau teismas ne kartą pabrėžė aukščiau, trečiasis asmuo L. J. užėmė vadovaujančias pareigas, jai, kaip vadovei, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai, todėl netinkamai vykdydama jai pareigybės aprašyme (el. b. t. VI, b. l. 5–7) nustatytas pareigas užtikrinti, kad pavaldūs Ekonomikos ir investicijų departamento Valdymo skyriaus darbuotojai jiems patikėtas užduotis atliktu kokybiškai (7.1 punktas), kontroliuoti jų darbą (7.11 punktas), L. J. pati sau prisiėmė galinčius kilti tokio savo elgesio neigiamus padarinius – jei iš ieškovės būtų pareikalauta žalos už pareiškėjui pateiktą teisės aktų reikalavimų neatitinkantį atsakymą, būtent L. J. būtų už tai atsakinga. Tuo tarpu atsakovui drausminė atsakomybė už teisės aktų reikalavimų neatitinkantį atsakymo projektą galėtų būti taikoma tuo atveju, jei L. J. nustatytų tokio atsakymo trūkumus, duotų privalomus nurodymus, kaip juos ištaisyti, ir atsakovas jų neištaisytų arba atsakovui ruošiant skyriaus/vadovų vardu raštą/atsakymą analogiški trūkumai jam jau būtų ne kartą nurodyti, tačiau atsakovas į pastabas neatsižvelgtų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl drausminės atsakomybės už teisės aktų neatitinkančio rašto projekto paruošimą taikymas atsakovui vien šiuo pagrindu nebuvo galimas, juo labiau, kad drausminės atsakomybės taikymas trečiajam asmeniui L. J. už šio, teisės aktų reikalavimų neatitinkančio rašto projekto pasirašymą net nebuvo keliamas. Be kita ko, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors apskundimo tvarka turi būti pareiškėjams nurodoma visada, Personalo departamentas, atlikęs tyrimą, nustatė tik atsakovo rengto rašto neatitikimą teisės aktų reikalavimams, tuo tarpu trečiojo asmens R. K. rengto ir Personalo departamento atliktame tyrime minimo rašto, kuriame apskundimo tvarka taip pat nebuvo nurodyta (el. b. t. I, b. l. 64), neatitikimo teisės aktams Personalo departamentas nenustatė.

Pabrėžtina, kad drausminė nuobauda gali būti skiriama tik išsamiai ištyrus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, t. y. įvertinus pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas bei tai sąlygojusias priežastis, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė netinkamai nustatė esmines A. M. prašymo nagrinėjimo trukmę lėmusias priežastis bei už tai atsakingus asmenis, netinkamai vertino trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo) nustatytų atsakovo darbo drausmės pažeidimų kontekste bei šių veiksmų (neveikimo) įtaką galimos žalos atsiradimui. Teismas, atsižvelgęs į drausminės nuobaudos paskirtį, jos skyrimo tvarką, išsamiai įvertinęs teisės aktų, reglamentuojančių privatizavimo procesą, rinkos vertės nustatymą, nuostatas, atsakovo ir trečiųjų asmenų pareigas bei šių ieškovės darbuotojų pareigų tarpusavio sąsają privatizavimo procese, visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė drausminės atsakomybės skyrimo terminų, nustatytų DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyje nepažeidė, tačiau siekdama tinkamo pareigų atlikimo privatizavimo procese, nusistovėjusios ydingos pareiškėjų prašymų nagrinėjimo praktikos Ekonomikos ir turto privatizavimo departamente panaikinimo atsakomybę turėjo taikyti visiems darbuotojams, kurie buvo atsakingi už Įsakyme nurodytų klausimų vykdymą, to ieškovei nepadarius, t. y. ieškovei skyrus drausminę nuobaudą – papeikimą tik atsakovui, o trečiųjų asmenų drausminėn atsakomybėn netraukiant (teismas neturi įgaliojimų tretiesiems asmenims taikyti drausminę atsakomybę, ši teisė suteikta išimtinai darbdavei) teismas pripažįsta, kad atsakovui Įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas yra per griežta, paskirta ieškovei pažeidžiant jai nustatytą DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą įgyvendinant savo teises laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl yra pagrindas Įsakymu atsakovui paskirtą drausminę nuobaudą panaikinti. Teismo vertinimu, priešinga išvada nagrinėjamu atveju ieškovės darbuotojų tarpe sukurtų neigiamą drausminės nuobaudos taikymo modelį, kuomet darbuotojai – skyriaus specialistai už jiems pavestų pareigų netinkamą atlikimą yra baudžiami, o vadovai, atsakingi už tokių darbuotojų darbą, tuo pačiu turintys pareigą ne tik nuolat juos kontroliuoti, bet ir jiems padėti tinkamai vykdyti pavestas pareigas kokybiškai ir laiku, už savo netinkamą pareigų vykdymą nėra baudžiami.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, tačiau Darbo ginčų komisija skundžiamame sprendime klaidingai nustatė vieno mėnesio drausminės nuobaudos skaičiavimo pradžios momentą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovui Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo priežasties, todėl yra pagrindas keisti skundžiamo sprendimo motyvus – teismas konstatuoja, kad Įsakymu atsakovui paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati, per griežta, paskirta ieškovei pažeidžiant jai DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą įgyvendinant savo teises laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl yra neteisėta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Sprendimas dėl ginčo esmės priimtas atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiai advokatei G. G. sumokėtas jo patirtas 1 850 Eur (300 + 200 + 150 + 400 + 800) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 96, el. b. t. II, 66–68, 152, 193). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir, įvertinęs tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsakovui atlygino 1 050 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. III, b. l. 53), šiuo sprendimu priteisia atsakovui iš ieškovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710061) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė