- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-2146-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27033-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.), Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 1.3.6.3.2.4Pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. K. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo už įrodinėjamą darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) pateikė ieškinį, prašydama teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. DGKS-2931 ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 41-353 „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ atsakovui skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. pareiškėjas A. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentui pateikė prašymą Nr. A420-27 dėl leidimo privatizuoti savivaldybei priklausančią namo dalį bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija (toliau – NGPP komisija) 2013 m. gegužės 29 d. pritarė UAB „Apus turtas“ 2012 m. spalio 9 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatytai 106 500 Lt prašomo privatizuoti turto vertei ir pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui rengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo. 2013 m. birželio pabaigoje šią užduotį atlikti pavesta atsakovui A. K., kuris yra Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį. Atsakovas parengė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymo „Dėl namo dalies, ūkinių pastatų, kiemo statinių ir žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), privatizuojamų (perkamų) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įkainojimo akto tvirtinimo ir pardavimo“ projektą, Savivaldybės gyvenamųjų patalpų, jų priklausinių ir pagalbinio ūkio paskirties pastato ar jo dalių įkainojimo akto projektą bei minėtą įsakymo aiškinamąjį raštą. 2013 m. rugsėjo 4 d. atsakovui buvo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento pastabos dėl rengiamo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto, nurodyta, kad įsakymo projekte nurodyti ne visi privatizavimo pagrindai, įsakymo projekte ir NGPP komisijos protokole nurodyti netinkami kiemo aikštelės ir lauko tualeto unikalūs numeriai, NGPP komisijos protokolo nutarimo dalyje pritarta tik gyvenamųjų patalpų, o ne visų statinių pardavimui. Po Teisės departamento pastabų klausimas pakartotinai pateiktas svarstyti NGPP komisijai tik 2014 m. gegužės 14 d., taigi atsakovas ilgiau nei 8 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų rengiamiems dokumentams pagal minėtas pastabas ištaisyti. 2014 m. gegužės 14 d. posėdžiui atsakovas pateikė medžiagą su nepakeista privatizavimo kaina – 106 500 Lt, nors į ją buvo įskaičiuota ir neparduodamos žemės sklypo dalies kaina. NGPP komisija pritarė UAB „Apus turtas“ nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui rengti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo. 2014 m. rugsėjo 11 d. (t. y. beveik po 4 mėnesių) atsakovas parengė naują Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl namo dalies, ūkinių pastatų, kiemo statinių (duomenys neskelbtini), privatizuojamų (perkamų) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, įkainojimo akto tvirtinimo ir pardavimo“ projektą bei naują aiškinamąjį raštą. 2014 m. rugsėjo 15 d. atsakovui pateiktos Teisės departamento pastabos dėl naujo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto: nurodoma parengti naują įkainojimo aktą patikslinant duomenis (išbraukti žemės sklypą, nes jis neparduodamas, neteisingai nurodyti unikalūs numeriai, NGPP protokolas ir kt.). Pareiškėjui A. M. pateikus 2015 m. sausio 26 d. prašymą, 2015 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus raštu, kurį parengė atsakovas A. K., nebuvo atsakyta į pareiškėjo klausimus, nepaaiškinta, dėl kokių priežasčių jo prašymo nagrinėjimas nuo 2013 m. gegužės 14 d. nėra baigtas. Atsakovo parengto rašto turinys leido manyti, kad pareiškėjui jau nebeleidžiama privatizuoti pastatų, tačiau pareiškėjas buvo informuojamas, kad namo dalį (duomenys neskelbtini) kartu su žemės sklypo dalimi jis gali įsigyti viešo aukciono būdu. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015 m. kovo 18 d. raštu Nr. 4-01-2051 „Dėl A. M. skundo“ perdavė pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėjo A. M. ir jo sutuoktinės J. M. prašymą (skundą) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbuotojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimo. 2015 m. balandžio pradžioje atsakovo neatlikta užduotis buvo perduota vykdyti kitai specialistei. 2015 m. balandžio 9 d. parengtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pastato–gyvenamojo namo 46/100 dalių (duomenys neskelbtini), perkamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įkainojimo akto tvirtinimo ir šių patalpų pardavimo“ projektas, įkainojimo aktas ir aiškinamasis raštas, o 2015 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-2333 „Dėl pastato-gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), perkamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įkainojimo akto tvirtinimo ir šių patalpų pardavimo“ leido parduoti A. M. savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 46/100 dalis už 4309,02 Eur. 2015 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas pateikė siūlymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pradėti galimo Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto A. K. darbo drausmės pažeidimo tyrimą. Nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. buvo A. K. laikino nedarbingumo laikotarpis. Pasibaigus šiam laikotarpiui, 2015 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas pranešimu Nr. A164-19/15(3.4.53-PD3) „Apie darbo drausmės pažeidimą“ informavo atsakovą apie įtarimą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir paprašė iki 2015 m. gegužės 5 d. pateikti paaiškinimą. Atsakovas 2015 m. gegužės 5 d. pateikė paaiškinimą. 2015 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas surašė tyrimo dėl A. K. darbo drausmės pažeidimo išvadą Nr. A164-29/15(3.4.53-PD3), kurioje nurodė, kad atsakovas nesprendė jo kompetencijai priskirtų klausimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gegužės 27 d. priėmė įsakymą Nr. 41-353 „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“, kuriuo atsakovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2015 m. birželio 26 d. atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu panaikinti minėtą drausminę nuobaudą. 2015 m. liepos 9 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo tenkino atsakovo prašymą, pripažino drausminę nuobaudą neteisėta ir ją panaikino. Darbo ginčų komisija nurodė, kad Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą drausminei nuobaudai skirti vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Administracija atsakovo darbo drausmės pažeidimą konstatavo 2015 m. balandžio 17 d. raštu, o nuo šio rašto pasirašymo dienos turėjo būti skaičiuojamas DK nustatytas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti. Pagal terminų skaičiavimo taisykles termino eiga pasibaigė 2015 m. gegužės 17 d., tačiau, atsižvelgdama į aplinkybę, kad A. K. nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. buvo laikinai nedarbingas, Administracija termino pabaigą pratęsė 10 kalendorinių dienų. Drausminė nuobauda buvo skirta 2015 m. gegužės 27 d., o atsakovas su ja pasirašytinai supažindintas 2015 m. gegužės 29 d., DGK vertino, kad nuobauda skirta praleidus vieno mėnesio terminą. Ieškovė teigė, kad drausminė nuobauda panaikinta nepagrįstai, todėl ieškiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 41-353 „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“, kuriuo atsakovui už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, jog atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pasireiškusį biurokratizmu, nes nesprendė jo kompetencijai priklausančių klausimų, nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. vilkino pareiškėjo A. M. 2013 m. gegužės 14 d. prašymo leisti privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančią namo dalį su priklausiniais (duomenys neskelbtini), nagrinėjimą: 2013 m. liepos 10 d. parengtame Administracijos direktoriaus įsakymo projekte nurodė neteisingus kiemo statinių unikalius numerius ir parduodamų objektų sąraše įrašė neparduodamo valstybei priklausančio žemės sklypo kainą, minėtus trūkumus iš dalies ištaisė tik 2014 m. rugsėjo 11 d. parengęs naują Administracijos direktoriaus įsakymo projektą, o 2014 m. rugsėjo 15 d. gavęs Administracijos Teisės departamento pastabas iki 2015 m. balandžio 1 d. nesiėmė veiksmų, kad būtų ištaisyti nurodyti trūkumai, atliktas naujas turto vertinimas, parengtas naujas įkainojimo aktas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl jo patvirtinimo. Be to, A. K., išnagrinėjęs 2015 m. sausio 26 d. A. M. prašymą pateikti informaciją, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, parengė Administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymo Nr. A51-19850/15 (2.14.1.18-EK5) projektą, kuriame neatsakė į pareiškėjo klausimus ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašymas nuo 2013 m. gegužės 14 d. neišnagrinėtas, nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos. Įsakyme įvertinta, kad tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 40-128 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 5.5, 5.15, 5.20 ir 5.21 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.2 ir 53.3 punktų reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 40 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.3, 7.1 ir 7.2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.2 punkto, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228 straipsnio ir 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Teismas nesutiko su Darbo ginčų komisijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo, panaikinusio drausminę nuobaudą, argumentais, kad į DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą įskaitomas darbuotojo supažindinimo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo laikas ir kad drausminė nuobauda paskirta praleidus 1 mėnesio terminą drausminei nuobaudai skirti. DK 241 straipsnio 1 dalis nustato terminus, per kuriuos drausminę atsakomybę taikantis subjektas turi teisę skirti drausminę nuobaudą. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. DK 241 straipsnio 2 dalis nustato terminus, kuriems pasibaigus drausminė nuobauda apskritai negali būti skiriama. Šie terminai yra naikinamieji (DK 28 straipsnis). Darbdavė gavo tyrimo dėl A. K. darbo drausmės pažeidimo išvadą 2015 m. gegužės 21 d., taigi būtent ši data laikytina darbdavės sužinojimo apie darbo drausmės pažeidimą momentu ir nuo jos pradedamas skaičiuoti 1 mėnesio terminas. Drausminė nuobauda atsakovui paskirta 2015 m. gegužės 27 d. nepažeidžiant DK nustatyto 1 mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti. Teismas pripažino, kad Darbo ginčų komisija netinkamai aiškino DK 241 straipsnio 1 dalies normą, klaidingai nustačiusi termino drausminei nuobaudai skirti praleidimą. DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas skirti drausminę nuobaudą praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Šiuo atveju drausminės atsakomybės dalis dėl 2013 m. liepos 10 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. atsakovo parengtų Administracijos direktoriaus įsakymų trūkumų negalėjo būti taikoma, nes, net ir pripažinus, kad jie buvo netinkamai parengti ir laikant tai pažeidimu, nuo pažeidimo padarymo iki drausminės nuobaudos skyrimo buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, t. y. suėjęs DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas. Tokią išvadą suponuoja ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento parengto Elektroninio pranešimo tarnybinės veiklos klausimais dėl A. M. ir J. M. prašymo nurodytas siūlymas nepradėti tarnybinių nusižengimų tyrimų Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriui V. G. ir šio departamento Turto valdymo skyriaus vedėjai L. J., suėjus patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminui. DK 236 straipsnyje nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas. Darbo drausmės pažeidimu laikomas darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Iš 2013 m. gegužės 14 d. A. M. prašymo matyti, kad jis norėjo ir tikėjosi nusipirkti ne tik savivaldybei priklausančią namo dalį ir ūkinius pastatus, bet ir žemės sklypo dalį, jis sutiko su savivaldybės nurodyta 106 500 Lt turto kaina, prašė leisti išmokėti turto kainą dalimis per 10 metų laikotarpį. 2013 m. birželio 14 d. pareiškėjui A. M. išsiųstas raštas Nr. A51-66349(2.14.1.17-EK5), kuriuo informuojama, kad NGPP komisija pritarė nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir Ekonomikos ir investicijų departamentui pavesta rengti įsakymą dėl gyvenamųjų patalpų pardavimo, sumokant pinigus arba iš karto arba atsiskaitant pinigais išsimokėtinai per 10 metų, sumokant pradinę įmoką – 50 proc. apskaičiuotos sumos, o likusią dalį paskirstant tolygiai kiekvienais metais mokant palūkanas ir įkeičiant turtą savivaldybės naudai; rašto rengėja – Valdymo poskyrio vedėja R. K. (2013 m. birželio 25 d. savivaldybės informacinėje sistemoje @vilys ji pažymėjo, kad užduotis baigta). Teismo vertinimu, iš tokio rašto turinio pareiškėjas galėjo suprasti, kad dėl jo prašymo priimtas teigiamas sprendimas, turto sudėtis ir kaina nepasikeitė, nors, kaip minėta, iš posėdžio protokolo turinio aiškiai matyti, kad realiai buvo nuspręsta pritarti tik gyvenamųjų patalpų pardavimui už 106 500 Lt kainą, kurios didžiąją dalį, remiantis 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turtas“ parengta turto vertinimo ataskaita, sudarė žemės sklypo vertė – 94 000 Lt. Taigi pažeidimai sprendžiant minėto turto privatizavimo klausimą buvo padaryti jau šio NGPP komisijos posėdžio metu. 2013 m. liepą Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas L. B. perkeltas dirbti į kitą skyrių, o jo nebaigti darbai perduoti atsakovui. Valdymo poskyrio vedėja R. K. žodžiu pavedė atsakovui atlikti 2013 m. gegužės 29 d. NGPP komisijos pavedimą parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl minėtos gyvenamosios patalpos pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo. 2013 m. liepos 10 d. atsakovas parengė jam pavestus dokumentus: aiškinamąjį raštą, Administracijos direktoriaus įsakymo projektą bei įkainojimo aktą, jie buvo vizuoti kompetentingų savivaldybės tarnautojų ir perduoti Teisės departamentui. Teisės skyrius 2013 m. rugsėjo 4 d. atsakovui pateikė pastabas dėl parengto Administracijos direktoriaus įsakymo projekto. Atsakovo teigimu, po Teisės departamento pastabų gavimo, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, buvo taisomas įsakymo projektas ir vėl teikiamas vizuoti, tačiau jis nebuvo vizuojamas, nurodyta, kad reikia ištaisyti ir NGPP komisijos klaidas, kurios buvo padarytos remiantis kito specialisto paruošta ir posėdžiui pateikta medžiaga. Dėl šių priežasčių klausimas svarstyti vėl buvo rengiamas iš naujo (rengiamas naujas įkainojimo aktas, derinamas su Finansų departamentu) ir tik tada iš naujo teikiamas svarstyti NGPP komisijai. Manyti, kad buvo priešingai, teismas neturi pagrindo, nes, atsakovui pataisius duomenis ir parengus naują įkainojimo aktą, vėl buvo organizuotas naujas komisijos posėdis. Šis NGPP komisijos posėdis (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dalies pirkimo (privatizavimo) klausimu įvyko tik 2014 m. gegužės 14 d. Jame vėl buvo nutarta pasiūlyti pritarti 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turtas“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytai 106 500 Lt turto kainai, vėl Ekonomikos ir investicijų departamentui pavesta parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektą. Šį kartą dokumentus komisijai rengė atsakovas ir, būdamas pareigingas ir atsakingas darbuotojas, šiuo atveju negalėjo nežinoti, kad į turto kainą įskaičiuota neparduodamo žemės sklypo vertė ir tokia kaina yra nepagrįsta, tačiau dėl neaiškių priežasčių ir vėl pateikė komisijai klaidingus duomenis dėl parduodamo turto kainos. Pagrindo manyti, kad tai buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų, teismas neturi. 2014 m. rugsėjo 11 d. atsakovas parengė naują Administracijos direktoriaus įsakymo projektą, šis vėl nustatyta tvarka buvo vizuojamas ir pateiktas Teisės departamentui. Teisės departamentas 2014 m. rugsėjo 15 d. vėl pateikė pastabas, nurodydamas: „Parengti naują įkainojimo aktą patikslinant duomenis (išbraukti žemės sklypą, nes jis neparduodamas, neteisingai nurodyti unikalūs numeriai, NGPP protokolas ir kt.)“. Neginčytina, kad, įgyvendinant tokias pastabas, gali kilti neaiškumų dėl to, kaip pakeisti privatizuojamo turto kainą, kuri kelis kartus jau patvirtinta komisijos ir su kuria jau sutiko pirkėjas. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad Teisės departamento pastabose nenurodyta, ar reikia užsakyti naują turto vertinimą. Kadangi atsakovas savo vienasmeniu sprendimu šio klausimo išspręsti negalėjo, tai, jo teigimu, kreipėsi į skyriaus vedėją L. J. ir Teisės departamentą, bet sprendimo būdas nebuvo rastas. Tai, kad atsakovas veikė su Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus V. G. ir šio departamento Turto valdymo skyriaus vedėjos L. J. žinia, nepaneigia atsakovo pareigos rūpestingai ir sąžiningai atlikti jam pavestas užduotis ir nevykdyti, jo nuomone, neteisėtų ar nepagrįstų vadovų nurodymų. Atsakovas vengė bendrauti su interesantu telefonu, o atsiliepęs teisinosi dideliu užimtumu, tačiau realiai klausimas nebuvo sprendžiamas ir jam išspręsti niekas iniciatyvos nerodė, todėl galbūt atsakovas tiesiog nežinojo, ką pasakyti interesantui. Įrodymų, kad atsakovo vadovai būtų reikalavę iš jo atsiskaityti už jam pavestą užduotį, būtų kontroliavę jos vykdymą, darbdavė nepateikė. Atsakovas išsamiai nurodė visą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo eigą nuo 2008 metų, šios eigos ieškovė neginčijo, tai iš esmės tik patvirtina teismo nuomonę, kad Ekonomikos ir investicijų departamente buvo nusistovėjusi ydinga tvarka, asmenų prašymų dėl nekilnojamojo turto privatizavimo nagrinėjimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo klausimus sprendžiant ilgus metus, būtent todėl, teismo vertinimu, tiesioginiai atsakovo vadovai neįžvelgė, kad atsakovo veiksmai turi pažeidimo požymių, ir nemanė esant būtina kontroliuoti savo pavaldiniams pavestų užduočių vykdymą. Vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Atsakovo pareigybės aprašymo 6 punkte nurodyta, kad vyriausiojo specialisto pareigas einantis darbuotojas tiesiogiai pavaldus Poskyrio vedėjai. Siekiant atsakovo tiesioginę vadovę Valdymo poskyrio vedėją R. K. įspėti, nurodant griežtai kontroliuoti pavaldžių specialistų darbą, pateiktas pasiūlymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento parengtame Elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais dėl A. M. ir J. M. prašymo. Duomenų apie tai, kad Valdymo poskyrio vedėja būtų tikrinusi, kaip atsakovas vykdė užduotį, byloje nepateikta. Duomenų apie tai, kad Valdymo poskyrio vedėja R. K. jos vadovų būtų įspėta dėl griežtos pavaldžių specialistų darbo kontrolės, byloje taip pat nėra. Taigi darbdavė, netinkamai įgyvendindama jai priskirtas vadovavimo ir kontrolės funkcijas, prisidėjo prie neigiamų pasekmių, kurios, kaip nurodyta tyrimo išvadoje, pasireiškė neigiama įtaka Administracijos teikiamų paslaugų gyventojams kokybei, „sukėlė pagrįstą pareiškėjų nepasitenkinimą ir pakenkė savivaldybės prestižui“, atsiradimo, todėl taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už sukeltus neigiamus padarinius, tačiau, bylos duomenimis, atsakovo vadovų tarnybinis veiklos patikrinimas nebuvo pradėtas, drausminės nuobaudos niekam paskirtos nebuvo. Gyvenamųjų patalpų privatizavimo klausimas realiai pradėtas spręsti tik savivaldybei gavus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pagal kompetenciją nagrinėti A. M. ir J. M. pareiškimą (skundą). Šiam pareiškėjui leista privatizuoti turtą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 40-212 patvirtintas kitokio turinio nei galiojęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 40-128 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Tiek 2015 m. balandžio 28 d. pranešime apie darbo drausmės pažeidimą, tiek įsakyme taikyti drausminę nuobaudą darbdavė nurodė negaliojančio pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimus. Iš pareigybės aprašymo pašalinta senesnės redakcijos 5.5 punkte buvusi nuostata, nustačiusi vyriausiajam specialistui pareigą vykdyti privatizavimo, atliekamo vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymu, procedūras, kurios pažeidimu ir buvo kaltintas atsakovas. Taigi atsakovas negalėjo pažeisti pareigų, už kurių vykdymą jis nebuvo atsakingas, o darbdavė negalėjo tokio pažeidimo konstatuoti. Vien dėl to 2015 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo, kuriuo atsakovui už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skirta drausminė nuobauda – papeikimas, yra naikintinas, nes jame konstatuotas pažeidimas pareigų, kurių atsakovo pareigybės aprašymas nenustatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad drausminė nuobaudą atsakovui negali būti paskirta, kadangi yra suėjęs šešių mėnesių naikinamasis terminas. Pažymi, kad drausminė nuobauda atsakovui buvo paskirta ne už 2013-07-10 ir 2014-09-11 įsakymų netinkamą parengimą per se, tačiau už biurokratizmą veikų visumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai biurokratizmą laikė tik neveikimą, pavyzdžiui, delsimą atlikti kai kuriuos veiksmus. Nagrinėjamu atveju atsakovui nuobauda skirta už tęstinį darbo drausmės pažeidimą, padarytą tiek veikimu, tiek neveikimu. Netinkamas užduoties vykdymas buvo nutrauktas tik 2015-04-01 nuo kada ir turėjo būti skaičiuojamas šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti, neišskiriant konkrečių atsakovo veiksmų ar neveikimo, nes tiek atsakovo veikimo, tiek neveikimo atvejais pažeidimas (tinkamai neatliekama užduotis) toliau tęsėsi. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad taisomas įsakymo projektas buvo ir vėl teikiamas vizuoti, tačiau jis nebuvo vizuojamas, nurodant , jog reikia ištaisyti ir NGPPK klaidas. Teismas neįsigilino į faktą, kad į pastabas buvo sureaguota tik po 8 mėnesių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas ruošė naują įkainojimo aktą, jį derino su Finansų departamentu ir todėl klausimas NGPPK svarstyti buvo pateiktas tik po 8 mėnesių nuo pastabų gavimo. Nesutinka su teismo išvadą, kad V. G. negalėjo nežinoti apie klaidingą nurodytą vertinimo kainą, tačiau jai neprieštaravo ir teikė komisijai tvirtinti. Pažymi, kad 2015-04-16 tarnybiniu raštu Nr. A121-8033/15 personalo departamentas siūlė įspėti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vedėją R. K., nurodant griežtai kontroliuoti pavaldžių specialistų darbą. Teigia, kad gavus A. M. ir J. M. skundą buvo sužinota apie atsakovo galimai vykdomą biurokratizmą ir tik atitinkamai perdavus klausimą nagrinėti kitam darbuotojui, klausimas buvo galiausiai išspręstas. Teismas nepagrįsti vertino, kad prašymą savivaldybė išnagrinėjo tik dėl to, kad buvo gautas skundas. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas ieškinį atmetė iš esmės tuo pagrindu, kad atsakovo pareigybės aprašymas nenumatė jam pareigų, kurių jis ir neatliko Teismas klaidingai traktavo, kuriame skyriuje ir poskyryje dirba atsakovas - atsakovas dirbo ne Verslo licencijavimo ir leidimų skyriuje, bet Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyryje. Todėl, kai buvo keičiamas Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus Licencijavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, atsakovo, kaip dirbančio kitame skyriuje, pareigybės aprašymas nebuvo keičiamas.Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, jog atsakovas ruošė tik įsakymo projektą ir jo aiškinamąjį raštą, o įkainojimo akto atsakovas neruošė. Įkainojimo aktą privalėjo paruošti specialistas, ruošęs klausimo svarstymą Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai. Iki perduodant atsakovui žodžiu pavedimą paruošti minimo įsakymo projektą, klausimas dėl šio nekilnojamojo turto privatizavimo jau buvo svarstomas ne vienus metus. Atsakovas neturi diskrecijos teisės savo nuožiūra nuspręsti kokia nekilnojamojo turto privatizavimo procedūra turėtų būti. Pažymi, kad atsakomybė už savivaldybės turto privatizavimo procedūrų vykdymą buvo pavesta ne konkrečiai atsakovui, o Ekonomikos ir investicijų departamentui. Dokumentų vizavimas nėra vien tik formalus veiksmas, kaip nurodo ieškovas. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad privatizavimo procese buvo padaryti esminiai pažeidimai dar neperdavus šio klausimo atsakovui, tačiau niekam už šiuo veiksmus nebuvo taikyta drausminė atsakomybė. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G. negalėjo nežinoti apie klaidingai nurodytą vertinimo kainą, kadangi NGPP komisijos posėdžio metu pristatė šį klausimą. Teigia, kad jis buvo spaudžiamas padaryti pakeitimus turto vertėje, tačiau jis to negalėjo padaryti, nes atsakingi asmenys nepriėmė sprendimo atlikti naują turto vertinimą. Nurodo, kad tik priėmus naują darbuotoją buvo priimtas sprendimas atlikti naują turto vertinimą ir parengtas naujas įkainojimo aktas bei perduotas svarstyti NGPP komisijai. Todėl akivaizdu, kad visas privatizavimo procesas užtruko ne dėl atsakovo kaltės. Visi atsakovo veiksmai buvo žinomi atsakovo vadovams, todėl nepagrįstas apeliacinio teismo teiginys, kad apie atsakovo biurokratizmą ieškovas sužinojo tik gavęs STT perduotą A. M. ir J. M. skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi atmetė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovui A. K. inkriminuotas darbo drausmės pažeidimas yra neįrodytas. Darbuotojui A. K. darbdavės 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 41-353 skirta drausminė nuobauda už biurokratizmą. Tačiau įsakyme nurodyti tik mažareikšmiai darbuotojo padaryti darbo proceso apsirikimai (neteisingai dokumento projekte įrašė statinių unikalius numerius) ir kaltinimas sprendimo nepriėmimu, kurio darbuotojas pagal kompetenciją apskritai negalėjo priimti (įvertinti privatizuojamą objektą, leisti jį privatizuoti). Biurokratizmo kaip savarankiško darbo drausmės pažeidimo požymių įstatymas (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas) neapibrėžia, o bendrąja prasme jis suprantamas kaip pareigų neatlikimas, vilkinimas. Nagrinėjamu atveju darbuotojo A. K. kaltinimas, kad jis vilkino privatizavimo klausimo išsprendimą, yra nepagrįstas. Nors A. M. 2013 m. gegužės 14 d. prašymas leisti privatizuoti namo dalį su priklausiniais (duomenys neskelbtini), iš tiesų buvo nagrinėjamas ilgai, tačiau A. K. nebuvo įgaliotas priimti sprendimų pagal pareiškėjo prašymą dėl privatizavimo procedūros eigos, o atliko tik konkrečius veiksmus šioje procedūroje. Iš A. M. 2015 m. vasario 2 d. skundo aišku, kad jis bendravo su keliais savivaldybės darbuotojais (S. B., L. J.), tačiau šie negalėjo atsakyti į klausimą, kokia yra privatizuojamo objekto kaina ir kodėl ji tokia yra. Tai netiesiogiai patvirtina darbuotojo A. K. paaiškinimus teisme, kad skyriaus vadovė L. J. neleido jam atlikti naujo vertinimo ir jis nežinojo, ar apskritai bus galima privatizuoti šį objektą. A. M. prašymo sprendimas buvo vilkinamas dėl darbdavės toleruojamo neūkiško darbo organizavimo, o ne dėl tyčinio A. K. piktnaudžiavimo pareigomis ir sisteminio ilgalaikio pareigų nevykdymo (biurokratizmo). Iš A. M. skundo turinio yra aišku, kad specialistas A. K. veikė su Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus V. G. ir šio departamento Turto valdymo skyriaus vedėjos L. J. žinia, šie jokių ataskaitų apie klausimo sprendimo eigą iš darbuotojo nereikalavo. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo kaip biurokratizmo ir dėl jo kaltės. Darbdavės reikalavimai šioje byloje negali būti tenkinami ir dėl to, kad darbdavė ieškiniu negina jokių iš darbo santykių kylančių teisėtų interesų. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo darbo santykiai buvo nutrūkę dar iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, todėl joks darbdavės interesas, susijęs su siekiu nubausti darbuotoją ir užtikrinti darbo drausmę darbovietėje, neegzistuoja ir šioje byloje negintinas.
V. Kasacinio teismo nutarties esmė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių. Su pirmuoju kaltinimu atsakovui susijusi ieškovės įsakymo skirti papeikimą dalis suformuluota taip: „2014 m. rugsėjo 15 d. gavęs Administracijos Teisės departamento pastabas, iki 2015 m. balandžio 1 d. atsakovas nesiėmė veiksmų, kad būtų ištaisyti nurodyti sprendimo projekto leisti privatizuoti objektą (duomenys neskelbtini)trūkumai, atliktas naujas turto vertinimas, parengtas naujas įkainojimo aktas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl jo patvirtinimo“. Tirdami šį darbdavės įsakyme nurodytą drausminės nuobaudos pagrindą teismai turėjo nustatyti, pirma, ar pirmiau nurodytų veiksmų atsakovas nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. galėjo imtis (ar jie priklausė jo kompetencijai ir buvo galimi, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus), antra, jei galėjo – ar turėjo imtis (veikdamas savo iniciatyva arba pagal vadovo nurodymą, atsižvelgiant, be kita ko, į Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. gegužės 2 d. Nr. 1-545 sprendimu patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės teikiamų (priimamų) teisės aktų projektų rengimo ir derinimo taisyklių reikalavimus), trečia, jei turėjo – ar jų ėmėsi, ketvirta, jei nesiėmė – dėl kokių priežasčių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendime ir nutartyje pateiktas atsakovo veiksmų vertinimas 2013–2014 m. laikotarpiu, tačiau iš esmės nėra įvertinti atsakovo veiksmai (neveikimas) dėl gyvenamosios dalies pastato (duomenys neskelbtini)pardavimo pareiškėjui A. M. per teisiškai reikšmingą laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., už kuriuos galėjo būti paskirta drausminė nuobauda (DK 241 straipsnio 2 dalis). Administracijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. pastabose dėl atsakovo rengto Administracijos direktoriaus įsakymo projekto leisti privatizuoti A. M. objektą (duomenys neskelbtini)nurodyta parengti naują įkainojimą aktą patikslinant duomenis (išbraukti žemės sklypą, nes jis neparduodamas, neteisingai nurodyti statinių unikalūs numeriai, NGPP komisijos protokolas ir t. t.). Teismai neištyrė, ar atsakovas, atsižvelgiant į Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. pastabas, nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. galėjo ir turėjo imtis įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodytų veiksmų (ištaisyti sprendimo projekto trūkumus, atlikti naują turto vertinimą, parengti naują įkainojimo aktą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą), ar jis tokių veiksmų ėmėsi, o jei nesiėmė – dėl kokių priežasčių. Taigi iš esmės liko neįvertintas šios drausminės nuobaudos dalies skyrimo faktinis ir teisinis pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas kaltinamas sprendimo nepriėmimu, kurio jis pagal kompetenciją apskritai negalėjo priimti (atlikti privatizuojamo objekto įvertinimą, leisti privatizuoti), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tinkamai motyvuota. Pirma, nėra aišku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad atsakovas pagal kompetenciją negalėjo priimti sprendimo dėl objekto įvertinimo. Antra, net darant prielaidą, kad tokio sprendimo atsakovas savarankiškai priimti negalėjo, kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į atliekamas funkcijas, jis negalėjo ir neturėjo bent jau inicijuoti tokio sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad, 2015 m. balandžio 1 d. perdavus (duomenys neskelbtini)objekto privatizavimo klausimą kuruoti kitai specialistei (S. B.), buvo itin operatyviai atliktas objekto įkainojimo aktas, aiškinamasis aktas, taip pat parengtas savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu leido objektą parduoti A. M.. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo įvertinti, dėl kokių priežasčių analogiškų veiksmų anksčiau neatliko atsakovas. Trečia, nors apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagal kompetenciją negalėjo priimti sprendimo dėl leidimo privatizuoti, yra iš esmės pagrįsta, tačiau pažymėtina, kad įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovas ir nėra kaltinamas tokio sprendimo nepriėmimu, o tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto neparengimu.Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad atsakovo įgaliojimai, pareigos, konkretūs veiksmai (neveikimas) ir jų priežastys pirmiau nurodytu teisiškai reikšmingu laikotarpiu turėjo būti įvertinti, be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1-2098 dėl namo (duomenys neskelbtini) dalies įrašymo į aukciono būdu parduodamų objektų sąrašą kontekste, t. y. ar įtraukus (duomenys neskelbtini) objektą į aukciono būdu parduodamų objektų sąrašą atsakovas apskritai galėjo imtis kokių nors veiksmų, susijusių su NGPP komisijos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo įgyvendinimu, atsižvelgdamas į Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. pastabas. Byloje nustatyta, kad ieškovė įsakymu skyrė papeikimą ir už tai, kad A. K., išnagrinėjęs 2015 m. sausio 26 d. A. M. prašymą pateikti informaciją, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, parengė Administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymo Nr. A51-19850/15 (2.14.1.18-EK5) projektą, kuriame neatsakė į pareiškėjo klausimus ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašymas nuo 2013 m. gegužės 14 d. neišnagrinėtas, nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esant teisėtam pagrindui, drausminė atsakomybė atsakovui galėjo būti taikyta, be kita ko, už galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančio dokumento – atsakymo A. M. į jo paklausimą parengimą. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai dėl šio įsakyme nurodyto darbo pareigų pažeidimo apskritai nepasisakė – t. y. liko neįvertinta, ar atsakovo parengtas 2015 m. vasario 25 d. atsakymas A. M. atitiko teisės aktų reikalavimus, jei neatitiko – ar nustatytas pažeidimas yra pakankamas (savarankiškai ar kartu su kitais galimais pažeidimais) pagrindas skirti drausminę nuobaudą (papeikimą). Taigi, aptariama apimtimi nebuvo atskleista bylos esmė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad net ir nustačius, jog atsakovo parengtas raštas neatitiko teisės aktų reikalavimų, svarstant atsakovo drausminės atsakomybės klausimą turėtų būti įvertinta, ar atsakovas gali būti atsakingas už jo vadovo pasirašytą raštą ir priežastis, kodėl liko nepatrauktas atsakomybėn minėtą raštą pasirašęs vadovas. Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-212 patvirtintas kitokio turinio atsakovo pareigybės aprašymas, todėl įsakyme taikyti drausminę nuobaudą darbdavė nurodė negaliojančio pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimus, nes iš pareigybės aprašymo pašalinta senesnės redakcijos 5.5 punkte buvusi nuostata, nustačiusi vyriausiajam specialistui pareigą vykdyti privatizavimo, atliekamo vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymu, procedūras, kurios pažeidimu ir buvo kaltintas atsakovas. Teismas nurodė, kad vien jau šiuo pagrindu atsakovui skirta drausminė nuobauda naikintina. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės vadovaudamasis kito asmens nei atsakovas pareigybės aprašymu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog pagal atsakovo pareigybės aprašymą atsakovas negalėjo imtis privatizavimo procedūrų, o būtent už jų neatlikimą atsakovui ir buvo skirta ginčijama drausminė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento apskritai nepasisakė, taip liko neįvertintas ieškovės įsakymo skirti drausminę nuobaudą teisinis pagrindas, t. y. ar drausminė nuobauda buvo skirta už atsakovo pareigų, kurios iš tiesų buvo nustatytos jo pareigybės aprašyme, nevykdymą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstu pripažino apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvą, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje negali būti tenkinami ir dėl to, jog ji ieškiniu negina jokių iš darbo santykių kylančių teisėtų interesų. Be to, atsakovo veiksmų teisinio kvalifikavimo ir drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumo klausimas gali būti reikšmingas tuo atveju, jei iš savivaldybės būtų pareikalauta žalos už netinkamą klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimą atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 1-2098 dėl namo (duomenys neskelbtini) dalies įrašymo į aukciono būdu parduodamų objektų sąrašą. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu leido tą patį objektą parduoti A. M.. Taigi į bylą yra pateikti du tarpusavyje visiškai nesuderinti, nustatantys skirtingo pobūdžio teises ir pareigas, individualūs teisės aktai, galioję prašymo dėl privatizacijos nagrinėjimo laikotarpiu. Atsakovas pas apeliantą atliko pareigas, priskirtas vyriausiajam specialistui, t.y. ne vadovaujančio pobūdžio, dėl ko galėtų priimti savarankiškus sprendimus. Akivaizdu, kad būtent skyriaus vadovo kompetencija buvo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus ir pašalinti bet kokius prieštaravimus dėl viešojo administravimo veikos.DK 229 straipsnis (redakcija aktuali drausminės nuobaudos skyrimo momentu) numatė, kad darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbą. Tai reiškia, kad ieškovo diskrecijai priskirtų funkcijų vykdymas turėjo būti nedviprasmiškas darbo proceso reguliavimo kontekste. Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti dėl kokių priežasčių privatizavimui įgyvendinti skirtų veiksmų neatliko atsakovas, kai S. B. tai padarė operatyviai. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėjantis bylą, atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ginčo, kad po to kai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015 m. kovo 18 d. raštu Nr. 4-01-2051 „Dėl A. M. skundo“ perdavė pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėjo A. M. ir jo sutuoktinės J. M. prašymą (skundą) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbuotojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimo buvo realiai pradėtas spręsti klausimas dėl privatizacijos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas gali daryti prielaidą, jog Savivaldybės administracijos atitinkamų skyrių vadovai davė privaliuosius aiškius nurodymus, būtinus ne tik privatizacijos veiksmams įgyvendinti, skundo išnagrinėjimui, bet ir nurodė, koks yra priimtas galutinis valinis sprendimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1-2098 dėl namo (duomenys neskelbtini) dalies įrašymo į aukciono būdu parduodamų objektų sąrašą. Tačiau, siekiant patikrinti šią prielaidą, būtina apklausti liudytoja S. B.. Tai reiškia, kad atsiranda pagrindas taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nepaklausus kaip liudytojos S. B., lieka neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis draudžia naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme rinkimą ir tyrimą dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, 30 punktą; kt). Taigi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, pareiškimo Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad po liudytojos apklausos atsakovui iškiltų būtinybė pateikti atsikirtimus dėl darbo pareigų atlikimo pobūdžio. Atsakovas nuo ieškovo ieškinio gynėsi tuo, jog A. M. norėjo ir tikėjosi nusipirkti ne tik savivaldybei priklausančią namo dalį ir ūkinius pastatus, bet ir žemės sklypo dalį, kuri buvo įvertinta ir nurodyta kaip kainos sudėtinė dalis, dėl ko ruošiant dokumentus dėl galutinės objekto kainos jam iškilo klausimų. Esant byloje prieštaringiems įrodymams dėl turto perleidimo aplinkybių, tenkinat interesanto prašymą, pirmosios instancijos teismas turi ištirti, ar S. B. privatizavimui paruoštuose dokumentuose skirtiems veiksmams nėra pažeidimų, t.y. būtina surinkti rodymus dėl rinkos vertės nustatymo procedūrų. Kasaciniam teismui taip pat kilo klausimas, ar įtraukus (duomenys neskelbtini)objektą į aukciono būdu parduodamų objektų sąrašą atsakovas apskritai galėjo imtis kokių nors veiksmų, susijusių su NGPP komisijos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo įgyvendinimu, atsižvelgdamas į Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. pastabas. Apeliacinės instancijos teismas šią iškeltą problemą taip pat vertina DK 35 straipsnio nuostatų, galiojusių ginčo laikotarpiu, aspektu, atkreipdamas dėmesį į protingumo reikalavimą. Tokiu atveju lieka neaišku, kokių teisinių pasekmių siekė ieškovas, paskirdamas drausminę nuobaudą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto, būtino privatizacijos klausimui išspręsti, neparengimo, kai siekiamas privatizuoti objektas buvo įtrauktas į aukciono būdu parduodamų objektų sąrašą. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje liko neįvertinta, ar atsakovo parengtas 2015 m. vasario 25 d. atsakymas A. M. atitiko teisės aktų reikalavimus, jei neatitiko – ar nustatytas pažeidimas yra pakankamas (savarankiškai ar kartu su kitais galimais pažeidimais) pagrindas skirti drausminę nuobaudą (papeikimą). Tai reiškia, kad aptariama apimtimi nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė dėl netinkamo atsakymo gali būti išnagrinėta tik išsiaiškinus prieš tai nurodytas šios nutarties 57 punkte aplinkybes, t.y. nustačius: 1) kada ir 2) kokiu būdu ieškovo buvo išspręstas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1-2098 dėl namo (duomenys neskelbtini) dalies įrašymo į aukciono būdu parduodamų objektų sąrašą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu suteikto leidimo tą patį objektą parduoti A. M. santykio. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad būtent vadovas privalo priimti sprendimą, darbuotojui nurodydamas, kuriuo individualiu teisės aktu turi būti perleistas ginčo objektas, kad būtų aišku, kuria kryptimi jis turi įgyvendinti darbines pareigas.Kasacinio teismo teisėjų kolegija 49 nutarties punkte pripažino teisiškai nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvą, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje negali būti tenkinami ir dėl to, jog ji ieškiniu negina jokių iš darbo santykių kylančių teisėtų interesų, nes atsakovo veiksmų teisinio kvalifikavimo ir drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumo klausimas gali būti reikšmingas tuo atveju, jei iš savivaldybės būtų pareikalauta žalos už netinkamą klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimą atlyginimo. Taip pat kasacinis teismas 2017 m. birželio 30 d. priimtos nutarties 53 punkte nurodė, kad net ir nustačius, jog atsakovo parengtas raštas neatitiko teisės aktų reikalavimų, svarstant atsakovo drausminės atsakomybės klausimą turėtų būti įvertinta, ar atsakovas gali būti atsakingas už jo vadovo pasirašytą raštą ir priežastis, kodėl liko nepatrauktas atsakomybėn minėtą raštą pasirašęs vadovas.Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas, jog kasacinis teismas bylos nagrinėjimo aktualumą susiejo su žalos atlyginimo iš darbuotojo klausimais, atsižvelgdamas į nurodytą pareigą įvertinti vadovo veikos teisėtumą, kuris nebuvo įtrauktas į bylą, sprendžia, jog jis negali apeliacine tvarka išnagrinėti bylos nepasisakydamas dėl vadovo teisių ir pareigų, nes bylos išnagrinėjimas taip pat tampa susietas su vadovo pareiga atsakyti už žalą, jei ji kiltų už netinkamą klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimo įgyvendinimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad aplinkybė, kuri nurodyta kasacinio teismo kaip privalomai reikalaujanti atskiro ištyrimo – kodėl liko nepatrauktas atsakomybėn minėtą raštą pasirašęs vadovas (2017 m. birželio 30 d. priimtos nutarties 53 punktas), nebuvo ginčo objektu, dėl vadovo teisinės atsakomybės nebuvo keliamas klausimas (CPK 13 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas vertino vadovo ir darbuotojo pareigų santykį, nurodydamas, jog „darbdavys, netinkamai įgyvendindamas jam priskirtas vadovavimo ir kontrolės funkcijas, prisidėjo prie neigiamų pasekmių, kurios, kaip nurodyta Tyrimo išvadoje, pasireiškė neigiama įtaka Administracijos teikiamų paslaugų gyventojams kokybei, „sukėlė pagrįstą pareiškėjų nepasitenkinimą ir pakenkė Savivaldybės prestižui“, atsiradimo (1 t., b. l. 13), todėl taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už sukeltus neigiamus padarinius, tačiau, bylos duomenimis, atsakovo vadovų atžvilgiu tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, drausminės nuobaudos niekam paskirtos nebuvo“. Tačiau, kaip minėta, kasacinis teismas sprendė, jog toks vadovo pareigų vykdymo įvertinimas yra nepakankamas. Sprendžiant dėl atsakovo ir vadovo teisinės atsakomybės santykio, būtina atkreipti dėmesį, kad iki tol, kol raštas yra nepasirašytas kompetentingo asmens ir/ar neturi kitų privalomųjų rekvizitų, jis laikomas projektu, neturinčiu teisinės galios ir negalinčiu sukelti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įsakymu skyrė papeikimą ir už tai, kad A. K., išnagrinėjęs 2015 m. sausio 26 d. A. M. prašymą pateikti informaciją, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, parengė Administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymo Nr. A51-19850/15 (2.14.1.18-EK5) projektą, kuriame neatsakė į pareiškėjo klausimus ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašymas nuo 2013 m. gegužės 14 d. neišnagrinėtas, nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos. Kaip minėta, projektas per se (savaime) nesukelia teisinių pasekmių ir dėl to negali kilti atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, jei iš savivaldybės būtų pareikalauta žalos už netinkamą klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimą atlyginimo.Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimas yra reikšmingas dėl žalos nagrinėjimo klausimų, jei ji kiltų už netinkamą klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimo įgyvendinimą, taip pat, jog būtina įvertinti vadovo, kuris nebuvo įtrauktas į bylą veiksmus, kuris pasirašydamas Administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymą Nr. A51-19850/15 (2.14.1.18-EK5), kurio neteisėtumą pripažino ir ieškovas, sukėlė teisines pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad būtent vadovų sprendimai, o ne jų projektai, gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, ir dėl to vadovaujančių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013), teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali dėl procesinių kliūčių, numatytų CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ji perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byla perduota nagrinėti iš naujo, apeliantės 2017-07-24 pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimas nesprendžiamas (CPK321 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.