Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-98-440/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-07
Bylos Nr.: e2A-98-440/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-00296-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienės, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė (pran.)
Ieškovas: SIA „Pajūris“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Kalcitas“
Trečiasis asmuo: akcinei bendrovei „Akmenės cementas“

Kategorijos

3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-98-440/2019Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00296-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.1.7.6.; 2.6.8.12.; 3.3.1.18.1.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės SIA „Pajūris“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1969-1007/18 pagal ieškovės SIA „Pajūris“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kalcitas“, atsakovei ir trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Akmenės cementas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl uždraudimo ateityje sudaryti sandorius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA „Pajūris“ prašė pripažinti 2017 m. rugsėjo 26 d. 2 mln. eurų subordinuotos paskolos sutartį, sudarytą tarp akcinės bendrovės ( toliau –AB) „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ niekine bei negaliojančia nuo jos sudarymo momento. 2) Uždrausti AB „Kalcitas“ valdybos nariams pritarti AB „Kalcitas“ paskolos suteikimui AB „Akmenės cementas“; 3) uždrausti AB „Kalcitas“ vadovui sudaryti sandorį dėl AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 1 270 919 vnt. AB „Kalcitas“ vardinių akcijų, kurios sudaro 18,35 % visų AB „Kalcitas“ vardinių akcijų. Ieškovė įgyvendina teises vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 3 dalimi siekdama, kad būtų uždrausti AB „Kalcitas“ valdymo organų ateityje sudaromi, prieštaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams sandoriai. Nurodė, kad būtina užtikrinti, jog AB „Kalcitas“ valdymo organo nariai negalėtų pritarti ir įgalioti AB „Kalcitas“ vadovo sudaryti sandorių, kuriais: AB „Kalcitas“ suteiktų subordinuotą paskolą AB „Akmenės cementas“, esančiai sunkioje finansinėje padėtyje ir dalyvaujančiai teisminiuose procesuose dėl didelio dydžio prievolės bankams nevykdymo. Bei AB „Kalcitas“ su AB „Akmenės cementas“ pratęstų sutartį dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo AB „Kalcitas“ nenaudingomis sąlygomis. Dėl sandorių kyla reali ir didelė grėsmė AB „Kalcitas“ patirti žalą. AB „Akmenės cementas“ yra įsiskolinusi AB „Kalcitas“ 2,5 mln. eurų (neįskaitant per ilgą laikotarpį susikaupusių ir nesumokėtų delspinigių) sumą bei bankams 43,338 mln. eurų sumą. Norima subordinuoti AB „Akmenės cementas“ įsipareigojimus AB Kalcitas“ kitiems keliasdešimt kartų didesniems AB „Akmenės cementas“ įsipareigojimams kreditoriams. Siekiama nustatyti palūkanas prastesnėmis negu rinkos sąlygomis. AB „Akmenės cementas“ nebūtų įpareigota ir nepateiktų jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių (laidavimo, garantijos, įkeitimo, hipotekos ar panašių instrumentų. Paskola suteikiama neatlikus jokios analizės dėl AB „Kalcitas“ prisiimamos rizikos, AB „Akmenės cementas“ finansinės būklės, ir neatlikus jokių prognozių, kurios leistų tikėtis, jog planuojama suteikti paskola bus grąžinta. Siekiama skolinti itin reikšmingą lėšų sumą, kuri, labai tikėtina, būtų prarasta ar sulaikyta ilgą laiką, kas bendrovei sukeltų didelius finansinius sunkumus.

2. Nurodė, kad AB „Akmenės cementas“ finansinė padėtis yra labai sunki ir ilgą laiką tendencingai prastėjo. AB „Kalcitas“ valdybos narys S. V. A. kartu yra ir Akmenės cemento valdybos narys bei stambusis akcininkas; bendrovės valdybos pirmininkė A. M. – K. yra artima giminaitė J. A. M., kuris yra Akmenės cemento valdybos narys bei stambusis akcininkas; bendrovės valdybos narys V. M. kartu yra ir Akmenės cemento valdybos narys bei stambusis akcininkas. Kaip nurodyta 2016 m. AB „Akmenės cementas“ finansinėje ataskaitoje, 2017 m. sausio 17 d. Akmenės cementui kreditoriai (bankai) pateikė pasiūlymą pratęsti Sindikuotos paskolos sutartį, numatant išankstinę sąlygą – 2 mln. eurų paskolos dengimas didinant įstatinį kapitalą arba subordinuota akcininkų paskola. Minėti AB „Akmenės cementas“ stambieji akcininkai, nenorėdami rizikuoti savo lėšomis (kaip siūlyta bankų), naudojasi savo ar su jais susijusių asmenų padėtimi AB „Kalcitas“ ir siekia padengti AB „Akmenės cementas“ akcininkų įsipareigojimus AB „Kalcitas“ lėšomis. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008 suformulavo taisyklę, jog ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas juridinio asmens vardu ar ketinimas juos sudaryti gali būti uždraudžiamas taikant specialius akcininkų teisių gynimo būdus (įskaitant CK 2.81 straipsnio 3 dalis).

3. Konkrečiu atveju sudarius paskolos sandorį bendrovei būtų sukelta žala, šis sandoris prieštarauja AB „Kalcitas“ veiklos tikslams, bendrovės įstatuose (6 punktas) numatytam pagrindiniam bendrovės veiklos tikslui – siekti pelno vykdant ūkinę veiklą. Taip pat pabrėžė, jog AB „Kalcitas“ įstatuose nėra įtvirtinta lėšų skolinimo veikla ir bendrovė tokia veikla neužsiima ir atitinkamai neturi sukaupusi jokios patirties tokio tipo sandorių sudarymo srityje. Tuo atveju, jei AB „Kalcitas“ valdymo organams nebūtų nustatytas draudimas sudaryti bendrovės veiklos tikslams prieštaraujantį paskolos sandorį ir šis sandoris būtų sudarytas, egzistuoja didelė ir reali grėsmė bendrovei patirti reikšmingo dydžio žalą, kuri sukeltų didelius finansinius sunkumus vykdant bendrovės prievoles savo kreditoriams bei sutrikdytų bendrovės ūkinę – komercinę veiklą.

4. AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ ginčo objektu esančias sutartis sudarė 2017 m. rugsėjo 26 d., t. y. teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu, kurios imperatyviai draudė šias sutartis sudaryti (laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo momentai nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. vasario 6 d.). Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, privalomai turi būti vykdoma ir teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o sandoris, sudarytas pažeidžiant tokios teismo nutarties privalomumo principą, įtvirtintą CPK 18 straipsnyje, pripažintinas niekiniu CK 1.80 straipsnio įtvirtintu pagrindu. Teismų praktikoje, nagrinėjant faktinėmis aplinkybėmis analogiškas bylas, yra nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu sudarytos sutartys, kai galioja teismo draudimas tokias sutartis sudaryti, prieštarauja ne tik imperatyviai CPK 18 straipsnio normai, tačiau taip pat ir viešajai tvarkai. Remiantis 1.78 straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad faktas, jog Paskolos sutartis yra niekinė, turėtų būti konstatuojamas teismo nepriklausomai nuo ieškovės pareikštų reikalavimų. Atitinkamai teismas turėtų konstatuoti ir niekinio sandorio pasekmės, kurių pagrindu AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ turėtų būti grąžinamos į prieš niekinės paskolos sutarties sudarymą buvusią padėtį.

5. 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovės valdybos narys O. D. atsakovės valdybos nariams išsiuntė el. laišką ir balsavimo dokumentą, bei prašymą atsakovės valdybos nariams valdybos posėdyje balsuoti „prieš“ posėdžio darbotvarkės klausimą dėl subordinuotos paskolos AB „Akmenės cementas“ suteikimo. Prašyme nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovės valdybos nariai susiklosčiusios situacijos neišspręs geranoriškai ir neužtikrins, kad atsakovės teisėti interesai nebus pažeidinėjami, O. D. kreipsis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėtą prašymą 2017 m. rugsėjo 18 d. 18.33 val. gavo atsakovės vadovas ir visi valdybos nariai. Atsakovės AB „Kalcitas“ valdybos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl ginčijamos paskolos sutarties sudarymo vyko 2017 m. rugsėjo 19 d. 10 val. adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės vadovas A. R. apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias valdybai priimti sprendimą dėl sandorių uždraudimo, buvo informuotas prieš atsakovės valdybos posėdį telefoniniu skambučiu, taip pat 2017 m. rugsėjo 19 d. 9.42 val. siųstu el. paštu. Atsakovės vadovas A. R. iniciavo 2017 m. rugsėjo 19 d. 10 val. vykusį atsakovės valdybos posėdį, privalo dalyvauti atsakovės valdybos posėdžiuose. Subordinuota paskolos sutartis buvo pasirašyta 2017 m. rugsėjo 26 d. remiantis 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcitas“ valdybos sprendimu, kuris buvo priimtas tuo metu, kai 2017 m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės draudė tokio sprendimo priėmimą. Paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones, kurios draudė priimti sprendimą dėl tokios sutarties sudarymo, todėl paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Žemesnės instancijos teismas

6. Papildomai nurodė, kad AB „Akmenės cementas“ finansinė padėtis nėra gera, per paskutinius ataskaitinius 2017 metus AB „Akmenės cementas patyrė daugiau nei 5 mln. Eur nuostolių, bendrovės turtas yra įkeistas, kad užtikrinti didelės vertės įsipareigojimus. Paskolinta 2 mln. Eur suma yra reikšminga AB „Kalcitas“, jos sulaikymas bendrovei sukels finansinius sunkumus. Pagal pateiktą AB „Kalcitas“ auditoriaus ataskaitą, bendrovė nėra pajėgi laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, AB „Kalcitas“ nuolatos vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi AB „Detonas“. Nurodė, jog negalima teigti, kad valdybos nariams balsuojant raštu valdybos posėdis įvyko kažkokiu kitu laiku, nei planuota, vertina, jog valdybos sprendimo priėmimo laikas yra valdybos posėdžio laikas, tai yra 2017m. rugsėjo 19 d. 10 val. Nurodė, kad neginčija priimto AB „Kalcitas“ valdybos sprendimo, kadangi nuginčijus šį sprendimą paskolos sutartis vis tiek liktų galioti.

Atsiliepimas

7. Atsakovė AB „Kalcitas“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai iš esmės yra visiškai nekonkretūs (abstraktūs) ir patys savaime yra neteisėti, nes Lietuvoje galiojantys teisės aktai nedraudžia apskritai įmonėms teikti paskolas kitoms įmonėms. Minėtais reikalavimais AB „Kalcitas“ valdybos nariams siekiama apskritai uždrausti vykdyti valdybos nario funkcijas (įskaitant verslo sprendimų priėmimo funkciją) ir kompetenciją, t. y. išreikšti savo nuomonę balsuojant dėl AB „Kalcitas“ valdyboje sprendžiamų verslo sprendimų priėmimo klausimų, nors tai jų įstatyminė teisė ir pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) 34 ir 35 straipsniuose. Valdybos kompetencijai (o ne teismo) yra priskirta ir verslo sprendimų priėmimo funkcija (ABĮ 34 straipsnis). Ieškovė, teikdama ieškinį pagal CK 2.81 straipsnio 3 dalį, privalo įrodyti neteisėtus atsakovės (t. y. valdybos narių ir vadovo) veiksmus, realios žalą realią grėsmę (t. y. akivaizdų sandorių žalingumą atsakovei) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Ieškovės teiginiai, jog sandoriai yra akivaizdžiai nenaudingi AB „Kalcitas“ yra absoliučiai nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir įrodymais, tai ieškovės subjektyvaus pobūdžio traktavimas. Pažymėjo, kad tam tikri AB „Kalcitas“ valdybos nariai beveik visą AB „Kalcitas“ veiklos laikotarpį buvo ir yra AB „Akmenės cementas“ valdybos nariais, įskaitant ir patį ieškovės deleguotą AB „Kalcitas“ valdybos narį O. D., kuris ilgus metus buvo ne tik AB „Kalcitas“, bet ir AB „Akmenės cementas“ valdybos nariu. Kad šie asmenys yra interesų konflikto situacijoje ir jų veiksmai nukreipti į siekimą padėti finansinių sunkumų turinčiai AB „Akmenės cementas“ yra nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir įrodymais.

8. Nurodė, jog patenkinus ieškinio reikalavimus, taip kaip jie yra suformuluoti, AB „Kalcitas“ gali patirti esminių nuostolių ir apskritai kiltų reali grėsmė bendrovės veiklos tęstinumui, įskaitant pajamų gavimą. Akcentavo, kad AB „Kalcitas“ gaunamos pajamos iš AB „Akmenės cementas“ už klinčių ir molio pardavimą sudaro apie 97% visų bendrovės gaunamų pajamų, o AB „Kalcitas“ jau daugiau kaip dešimt metų pardavinėja produkciją AB „Akmenės cementas“ ir sutarčių sudarymo klausimai bendrovėms yra visiškai įprastinė veikla. AB „Kalcitas“ dėl savo tiekiamos žaliavos specifikos šiai dienai turi tik du savo tiekiamos produkcijos pirkėjus Lietuvoje, kuriems yra reikalinga AB „Kalcitas“ tiekiama žaliava, t. y. AB „Akmenės cementas“ ir AB „Naujasis kalcitas“. Didžiausią ir esminį AB „Kalcitas“ parduodamos produkcijos (žaliavos) kiekį, apie 97% kiekvienais metais iš bendrovės nuperka AB „Akmenės cementas“, tačiau AB „Akmenės cementas“ dėl savo vykdomos cemento gamybos specifikos turi galimybių sau reikalingą žaliavą (nors ir kitu formatu) pirkti ne iš bendrovės, o iš kitų tiekėjų, todėl AB „Kalcitas“ neturi didelės derybinės galios (pranašumo) derantis dėl žaliavos pardavimo – pirkimo sutarties sudarymo sąlygų nustatymo. Atsakovė turėdama pastovų savo tikslą siekti pelno, yra priversta nuolatos su AB „Akmenės cementas“ ir AB „Naujasis kalcitas“ ieškoti ekonomiškai pagrįstų verslo kompromisų (sprendimų).

9. Nurodė, kad AB „Akmenės cementas“ užbaigė visus tarp AB „Akmenės cementas“ ir jo kreditorių (bankų) teisminius ginčus ir bankai pratęsė bendrovės finansavimą. Didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, t. y. AB SEB bankas; Swedbank, AB; Luminor bank, AB; Danske Bank A/S Lietuvos filialas; AB Šiaulių bankas ir OP Corporate Bank Plc, palankiai vertina AB „Akmenės cementas“ galimybes toliau vykdyti veiklą ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus tiek prieš bankus, tiek ir prieš kitus kreditorius, įskaitant AB „Kalcitas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat aiškiai laikosi nuoseklios pozicijos, kad bet koks verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Ieškovė savo ieškinyje neįrodė jokių AB „Kalcitas“ valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimo, akivaizdaus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo, aiškaus aplaidumo arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Akmenės rajono apylinkės teismas 2017m. rugsėjo 19 d. priėmė nutartį uždrausti AB „Kalcitas“ valdybai priimti sprendimą dėl 2007 m. sausio 3 d. AB „Kalcitas“ ir AB ,,Akmenės cementas“ sutarties dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo pratęsimo bei dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“. Minėta teismo nutartis nedraudė AB „Kalcitas“ vadovui sudaryti jokio sandorio (įskaitant Paskolos sutartį) ar atlikti kokių nors kitų veiksnių bendrovės vardu. AB „Kalcitas“ valdybos sprendimas, kuriuo bendrovės vadovas buvo įpareigotas ir įgaliotas AB „Kalcitas“ vardu teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti tarp AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ produkcijos pardavimo (tiekimo) sutartį, 2 mln. eur subordinuotos Paskolos sutartį ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojančios produkcijos pardavimo (tiekimo) sutarties pakeitimą pagal AB „Kalcitas“ valdybos patvirtintas sąlygas, buvo priimtas iki 2017m. rugsėjo 19 d. teismo nutarties priėmimo ir iki to momento, kai AB „Kalcitas“ valdybos nariai apskritai sužinojo apie 2017m. rugsėjo 19 d. teismo nutarties egzistavimą ir objektyviai galėjo įsitikinti, kad tikrai Akmenės rajono apylinkės teismas AB „Kalcitas“ valdybos atžvilgiu priėmė 2017-09-19 nutartį. Nurodė, jog ABĮ 35 straipsnio 5 dalis nustato, kad valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių, jei bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje šių narių skaičius. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. AB „Kalcitas“ valdybos nariai iš anksto raštu prabalsavo 2017m. rugsėjo 19 d. 10 val. numatyto AB „Kalcitas“ valdybos posėdžio darbotvarkės klausimais, ir tai buvo atlikta iki teismo nutarties teisme priėmimo, ir tokiu būdu išreiškė savo nuomonę, buvo reikiamas kvorumas tam, kad bendrovės valdyba galėtų priimti sprendimus ir jos posėdis būtų laikomas įvykusiu.

11. Pažymėjo, jog ieškovė neginčijo AB „Kalcito“ valdybos sprendimų, kurie buvo priimti 2017m. rugsėjo 19 d. 10 val. numatyto bendrovės valdybos posėdžio darbotvarkės klausimais. AB „Kalcitas“ vadovas, bendrovės vardu ir gavęs informaciją iš bendrovės valdybos pirmininkės, kad bendrovės valdybos sprendimai 2017m. rugsėjo 19 d. 10 val. numatyto bendrovės valdybos posėdžio darbotvarkės klausimais yra priimti iki to momento, kai AB „Kalcitas“ valdybai tapo žinomas 2017m. rugsėjo 19 d. nutarties turinys. sužinojo tik 2017m. rugsėjo 19 d. 13.55 val., kuomet AB „Kalcitas“ vadovas informavo valdybos narius apie minėtą nutartį. 2017m. rugsėjo 26 d. sudarė klinčių ir molio pirkimo – pardavimo sutartį bei 2 mln. eurų sumos paskolos sutartį su AB „Akmenės cementas“, kas sudarė sąlygas AB „Kalcitas“ toliau sėkmingai tęsti savo pelningą veiklą. Nurodė, kad 2017m. lapkričio 27 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino 2017m. rugsėjo 19 d. teismo nutartį, kas akivaizdžiai įrodo, kad minėta teismo nutartis nebuvo teisėta.

12. 2018 m. rugpjūčio 30 d. AB „Kalcitas“ auditoriaus UAB „Verslo audito konsultacijos“ auditorė A. A. parengė Nepriklausomą auditoriaus išvadą dėl atsakovės trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio (t. y. 2018m. birželio 30 d. ) tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, kurioje pasisakė, kad AB „Kalcitas“ finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB „Kalcitas“ 2018m. birželio 30 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusio laikotarpio tarpinius finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal verslo apskaitos standartus. Auditorė pasisakė, kad suteikta AB „Akmenės cementas“ 2 mln. Eur paskola iš esmės nepakeitė AB „Kalcitas“ pinigų srautų. Išmokėjus 2018 m. spalį 700 000 Eur dividendų, AB „Kalcitas“ pinigų likutis būtų apie 400 000 Eur. Tolimesni pinigų srautai irgi numatomi teigiami. Iki 2019 m. birželio mėnesio nusimato pinigų likutis ne mažesnis nei 280 000 Eur. Todėl AB „Kalcitas“, išmokėjęs dividendus, bus pajėgus atsiskaityti su tiekėjais tokiu pačiu režimu, kaip ir iki šiol. Atsakovės AB „Kalcitas“ vertinimu akivaizdu, kad AB „Kalcitas“ pagal paskolos sutartį suteikta subordinuota 2 mln. eurų paskola AB „Akmenės cementas“ niekaip nesutrikdė įmonės veiklos, o priešingai sudarė sąlygas, kad AB „Kalcitas“ galėtų toliau sėkmingai ir sklandžiai dirbti, o įmonės akcininkai ir toliau galėtų gauti dividendus. Akcentavo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tik AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ kartu sudarant ilgalaikę klinčių ir molio (t. y. žaliavos) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią: AB „Akmenės cementas“ įsipareigojo pirkti iš bendrovės žaliavą iki tol, kol AB „Akmenės cementas“ negrąžins AB „Kalcitas“ visos paskolos sumos, suteiktos pagal paskolos sutartį. Nuo 2018m. sausio 1 d. buvo atnaujintas su 3% (trijų procentų) dydžio žaliavos kainos padidėjimu žaliavos tiekimas AB „Akmenės cementas“ naujam 3 metų laikotarpiui, kartu nustatant, kad AB „Akmenės cementas“ nuo 2021m. sausio 1 d. privalės pirkti iš AB „Kalcitas“ klintis ir molį už šalių atskirai susitartas kainas, tačiau visais atvejais už ne mažesnes kainas nei tos, kurios bus nustatytos ir taikytos produkcijos pardavimui – pirkimui nuo 2018m. sausio 1 d. Paskolos sutartimi sudaryta nauja žaliavos tiekimo sutartimi, AB „Kalcitas“ užsitikrino ilgalaikį ir stabilų žaliavos pardavimą su galimybe didinti parduodamos žaliavos kainas ateityje.

13. Papildomai nurodė, kad vadovas jam išsiųsto laiško apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iš karto nepamatė, nes jis darbo reikalais važinėjosi po teritoriją, vadovas neturi pareigos nuolat tikrinti savo paštą. 2017 m. rugsėjo 19 d. 13.51 val. patikrinęs savo paštą, jis apie tai informavo valdybos narius. Kadangi visi valdybos nariai 2017m. rugsėjo 18 d. prabalsavo raštu, valdybos pirmininkė informavo bendrovės vadovą, jog jo fizinis dalyvavimas valdybos posėdyje nebūtinas. Nurodė, kad ieškovė savo balsavimą raštu siuntė visiems valdybos nariams, valdybos pirmininkei, tačiau informuoti apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pasirinko laiško siuntimą tik bendrovės vadovui, nors visi adresai jai buvo žinomi ir iki tol su jais vyko susirašinėjimas.

Atsiliepimas

14. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų AB „Akmenės cementas“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartis nedraudė AB „Kalcitas“ vadovui sudaryti jokio sandorio ar atlikti kitokius veiksmus, taip pat minėta nutartis neturėjo jokios teisinės galios ar įtakos AB „Akmenės cementas“. AB „Akmenės cementas“ sutiko su AB „Kalcitas“ argumentais. Nurodė, kad AB „Akmenės cementas, kaip AB „Kalcitas“ skolininkas sėkmingai užbaigė visas derybas ir teisminius ginčus su savo pagrindiniais kreditoriais bankais, kurie yra suteikę esminį kreditavimą AB „Akmenės cementas“ veiklai, tačiau taip pat per 2018 m. I pusmetį bendrovė gavo 29,8 mln. Eur pajamų, t. y. 22 procentais daugiau nei už 2017 m. I pusmetį (24,3 mln. Eur). 2018 m. 1 pusmetį bendrovės bendras pelnas sudarė 7,14 mln. Eur (2017 m. I pusmetį - 4.435 mln. Eur). Produkcijos pardavimai lyginant tą patį laikotarpį (t.y. 2017 m. I pusmetį ir 2018 m. I pusmetį) išaugo 17 procentų. Šie AB „Akmenės cementas“ veiklos rezultatai paneigia bet kokius ieškovės subjektyvaus pobūdžio samprotavimus apie prastą AB „Akmenės cementas“ finansinę padėtį. Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės preliminarios Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2018 m. bendrovės nuostolis 600.000 Eur, o ne 6 mln. Eur., iš ko matyti, kad bendrovės pardavimų pajamos auga. Bendrovės visas turtas įkeistas, tačiau tai normali praktika, kai sudaroma tokio dydžio paskolos sutartis. Grąžinti 43 mln. paskolą bendrovė yra pajėgi. Įvertinus tą faktą, jog AB „Kalcitas“ (kaip žaliavos pardavėjas ir kreditorius) ir AB „Akmenės cementas“ (kaip žaliavos pirkėjas ir skolininkas) šiai dienai jau yra sudarę klinčių ir molio pirkimo – pardavimo sutartį bei paskolos sutartį, ieškinyje nurodytų ieškovės prevencinio pobūdžio reikalavimų tenkinimas nėra galimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pripažino į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo sutarties pratęsimo ir Paskolos sutartį Nr. 2017/1 (2018 m. vasario 28 d. ieškinio 6 priedas) nevieša bylos medžiaga.

16. Teismas nurodė, kad SIA „Pajūris“ 2017 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. 2017 m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismas pareiškėjos SIA „Pajūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė AB „Kalcitas“ valdybai priimti sprendimą dėl 2007 m. sausio 3 d. AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ sutarties dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo pratęsimo bei dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“.

17. Dėl AB „Kalcitas“,ir AB „Akmenės cementas 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 2017/1 pagal kurią paskolos davėjas suteikė 2 000 000 Eur dydžio sumos paskolą, skirtą iš dalies padengti paskolos gavėjo įsipareigojimus bankams, kurie paskolos gavėjui yra suteikę 43 388 331 Eur , teismas ieškovės argumentus, jog byloje ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, draudžiančioms ją sudaryti, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad iš 2017 m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutarties aiškiai matyti, jog tenkinęs SIA „Pajūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas uždraudė AB „Kalcitas“ valdybai priimti sprendimą dėl 2007 m. sausio 3 d. AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ sutarties dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo pratęsimo bei dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“, tačiau AB „Kalcitas“ vadovui neuždraudė sudaryti jokių sandorių ar atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad iš paskolos sutarties matyti, jog AB „Kalcitas“ vadovas (direktorius) A. R., sudarydamas ginčijamą paskolos sutartį, veikė pagal AB „Kalcitas“ įstatus ir valdybos sprendimą. Nors paskolos sutartyje aiškiai nenurodyta, kokiu valdybos sprendimu sudarinėdamas paskolos sutartį vadovavosi AB „Kalcitas“ vadovas, tačiau nagrinėjant bylą teisme šalių sutarimu ir rašytine bylos medžiaga buvo nustatyta, jog AB „Kalcitas“ vadovas A. R. veikė 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcito“ valdybos priimtais sprendimais: „2. Pritarti, kad bendrovė, kaip kreditorius, su AB „Akmenės cementas“, kaip skolininku, ir su AB „Akmenės cementas“ kreditoriais, kurie AB „Akmenės cementas“ yra suteikę 43 388 331 Eur dydžio kreditą, sudarytų subordinuotą paskolos sutartį, pagal konkrečias nurodytas esmines sąlygas. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsiuntimo, sprendė, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog AB „Kalcitas“ vadovas ieškovės atstovės laišką perskaitė iki 2017 m. rugsėjo 19 d. 10.00 val. ir, kad AB „Kalcitas“ valdybos sprendimai buvo priimti valdybos nariams žinant apie 2017 m. rugsėjo 19 d Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savarankiškų reikalavimų dėl aukščiau nurodytų 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcito“ valdybos priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nereiškė, kitų įrodymų, jog šie sprendimai ginčijami ar nuginčyti, teismui nepateikė. Nagrinėjamu atveju teismas neturi teisės savo iniciatyva peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir patikrinti 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcito“ valdybos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas sprendžia, jog byloje nesant įrodymų, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcitas“ valdybos sprendimai yra nuginčyti, jie laikytini teisėtais ir pagrįstais, o ieškovės argumentai, jog Paskolos sutartis yra niekinė bei negaliojanti vien todėl, jog sudaryta remiantis neteisėtu 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcitas“ valdybos sprendimu, nes jis buvo priimtas tuo metu, kai 2017 m. rugsėjo 19 d Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės draudė tokio sprendimo priėmimą, atmeta kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, jog parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovei pasiūlė byloje teikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (patikslinimo), tačiau ieškovė pasirinko savo gynybos būdą, tai yra byloje ginčyti tik AB „Kalcitas“ vadovo sudarytą paskolos sutartį.

19. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog byloje ginčijama paskolos sutartis sudaryta vadovaujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcito“ valdybos sprendimais, o 2017 m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutarčiai tiesiogiai nedraudžiant ginčui aktualiu laikotarpiu AB „Kalcitas“ vadovui sudaryti paskolos sutartį, 2017 m. rugsėjo 26 d. 2 mln. eurų subordinuotos paskolos sutartis, sudaryta tarp AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“, negali būti pripažinta niekine bei negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 ir 1.81 straipsnius.

20. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomi uždrausti sudaryti sprendimai jau 2017 m. rugsėjo 19 d., bei 2017 m. rugsėjo 26 d. yra priimti/ sudaryti. Teismo vertinimu, atmetus ieškovės reikalavimą dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. 2 mln. eurų subordinuotos paskolos sutarties, sudarytos tarp AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“, pripažinimo niekine bei negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip nepagrįstą, taip pat nustačius, jog byloje nėra duomenų, kad 2017 m. rugsėjo 19 AB „Kalcitas“ valdybos sprendimai: „2. Pritarti, kad Bendrovė, kaip kreditorius, su AB „Akmenės cementas“, kaip skolininku, ir su AB „Akmenės cementas“ kreditoriais, kurie AB „Akmenės cementas“ yra suteikę 43 388 331 Eur dydžio kreditą, sudarytų subordinuotą paskolos sutartį, pagal šias esmines sąlygas: AB „Akmenės cementas“ susidariusį pradelstą įsiskolinimą Bendrovei už patiektą produkciją pagal iki 2018-01-01 galiojančią Bendrovės produkcijos pardavimo (tiekimo) sutartį paversti (konvertuoti) į subordinuotą paskolą AB „Akmenės cementas“ pagal žemiau nurodytas sąlygas: paskolos suma: ne daugiau kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų); palūkanų norma: kintamos metinės palūkanos, apskaičiuojamos kaip 6 (šešių) mėnesių EURIBOR (jei EURIBOR yra neigiamos reikšmės, laikoma, kad EURIBOR yra lygu 0) ir 2,95 procento marža; paskolos grąžinimo terminas: paskola bei pagal paskolos sutartį mokėtinos sumos (įskaitant palūkanas ir kitas mokėtinas sumas) grąžinamos po 3 metų nuo paskolos sutarties sudarymo dienos, tačiau visais atvejais ne anksčiau nei AB „Akmenės cementas“ galutinai atsiskaitys su savo kreditoriais, kurie AB „Akmenės cementas“ yra suteikę 43 388 331 Eur dydžio kreditą, pagal minėtų kreditorių ir AB „Akmenės cementas“ sudarytą kreditavimo sutartį, pagal kurią AB „Akmenės cementas“ yra suteiktas 43 388 331 Eur dydžio kreditas, ir ne vėliau kaip per 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų po to, kai AB „Akmenės cementas“ galutinai atsiskaitys su savo kreditoriais, kurie AB „Akmenės cementas“ yra suteikę 43 388 331 EUR dydžio kreditą; AB „Akmenės cementas“ privalo įsipareigoti pirkti iš Bendrovės klintis ir molį tol, kol AB „Akmenės cementas“ negrąžins Bendrovei paskolos už šalių atskirai susitartas kainas, tačiau už ne mažesnes kainas nei tos, kurios bus nustatytos produkcijos pardavimui – pirkimui nuo 2018-01-01“, „3. Įpareigoti ir įgalioti Bendrovės vadovą, prieš tai suderinus su Bendrovės valdybos pirmininku produkcijos pardavimo ir subordinuotos paskolos suteikimo sutarčių visas kitas sąlygas, Bendrovės vardu teisė aktų nustatyta tvarka sudaryti tarp Bendrovės ir AB „Akmenės cementas“ produkcijos pardavimo (tiekimo) nuo 2018-01-01 sutartį, subordinuotos paskolos suteikimo sutartį ir iki 2017-12-31 galiojančios produkcijos pardavimo (tiekimo) sutarties pakeitimą pagal šio valdybos sprendimo sąlygas“ yra nuginčyti ir nebegaliojantys, ieškovės reikalavimai: uždrausti AB „Kalcitas“ valdybos nariams pritarti AB „Kalcitas“ paskolos suteikimui AB „Akmenės cementas“; uždrausti AB „Kalcitas“ vadovui sudaryti sandorį dėl AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad AB „Kalcitas“ pagal paskolos sutartį suteikta subordinuota 2 mln. eurų paskola AB „Akmenės cementas“ nesutrikdė įmonės veiklos, žalos AB „Kalcitas“ nepadarė. 2018 m. rugpjūčio 30 d. nepriklausoma auditoriaus išvada AB „Kalcitas“ akcininkams, administracijai, 2018 m. rugpjūčio 22 d. auditorės atsakymai AB „Kalcitas“ vadovui patvirtina, kad „AB „Akmenės cementui“ suteikta 2 mln. Eur paskola iš esmės nepakeitė AB „Kalcitas“ pinigų srautų; išmokėjus 2018 m. spalį 700 000 Eur dividendų, AB „Kalcitas“ pinigų likutis būtų apie 400 000 Eur. Tolimesni pinigų srautai irgi numatomi teigiami. Iki 2019 m. birželio mėnesio nusimato pinigų likutis ne mažesnis nei 280000 Eur. Todėl teismas padarė išvadą, kad AB „Kalcitas“, išmokėjęs dividendus, bus pajėgus atsiskaityti su tiekėjais tokiu pačiu režimu, kaip ir iki šiol. Teismas sprendė, kad ieškovė prašydama uždrausti sudaryti savaime teisėtais laikytinus sandorius, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, neįrodė, jog numatomais sandoriais grėsmė patirti nuostolių/žalos gali būti pripažinta kaip reali.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

22. Apeliaciniu skundu ieškovė SIA „Pajūris“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1969-1007/2018 ir priimti naują sprendimą. Pripažinti 2017 m. rugsėjo 26 d. 2 mln. eurų subordinuotos paskolos sutartį, sudarytą tarp akcinės bendrovės „Kalcitas“ ir akcinės bendrovės „Akmenės cementas niekine bei negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir uždrausti šią sutartį sudaryti ateityje. Priteisti ieškovo SIA „Pajūris“ naudai iš atsakovų akcinės bendrovės „Kalcitas“ ir akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Valdybos sprendimas dėl ginčijamos paskolos sutarties sudarymo buvo priimtas ir įformintas tuo metu, kai galiojo laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios AB „Kalcitas“ sudaryti ginčijamą paskolos sutartį ir būti šios sutarties šalimi. Nors paskolos sutartyje aiškiai nenurodyta, kokiu valdybos sprendimu sudarinėdamas paskolos sutartį vadovavosi AB „Kalcitas“ vadovas, tačiau nagrinėjant bylą teisme šalių sutarimu ir rašytine bylos medžiaga buvo nustatyta, jog AB „Kalcitas“ vadovas A. R. veikė 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcito“ valdybos priimtais sprendimais. Nesant AB „Kalcitas“ valdybos sprendimo dėl ginčijamos paskolos sutarties sudarymo (arba jam negaliojant), tokia sutartis negali būti laikoma sudaryta AB „Kalcitas“ vardu. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant ir AB „Kalcitas“ buvo išsiųsta per EPP 2017m. rugsėjo 19 d. 9.35 val. Be to, apie teismo nutarties priėmimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą AB „Kalcitas“ vadovui A. R. buvo pranešta prieš įvykstant valdybos posėdžiui, t. y. prieš 2017m. rugsėjo 19 d. 10.00 val. Ginčijama paskolos sutartis sudaryta 2017m. rugsėjo 26 d. AB „Kalcitas” vadovui žinant apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. AB „Kalcitas“ ginčijamą paskolos sutartį galėjo sudaryti tik esant valdybos sprendimui, kaip tai numatyta AB „Kalcitas“ įstatų 26.7 punkte, ir jokiais kitais būdais ginčijama paskolos sutartis negalėjo būti sudaroma. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatė absoliutų draudimą AB „Kalcitas“ vardu sudaryti ginčijamą paskolos sutartį.

22.2. Valdybos sprendimo priėmimas ir įforminimas tuo metu, kai galiojo laikinosios apsaugos priemonės sąlygoja valdybos sprendimo ir ginčijamos paskolos sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu privalomai turi būti vykdoma ir teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o sandoris, sudarytas pažeidžiant tokios teismo nutarties privalomumo principą, įtvirtintą CPK 18 straipsnyje pripažintinas niekiniu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytą draudimą, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai yra niekinis ir negalioja.

22.3. Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytų draudimų apimtis – ne tik draudimas priimti valdybos sprendimą, tačiau taip pat ir draudimas šį valdybos sprendimą įforminti AB „Kalcitas” vadovui A. R. pasirašant ginčijamą paskolos sutartį. Skundžiamą sprendimą teismas grindžia nuomone, kad ginčijamos paskolos sutartį buvo uždrausta sudaryti tik AB „Kalcitas“ valdybai, tačiau vadovui toks draudimas negaliojo ir jis turėjo teisę sudaryti tokią sutartį, tačiau tokia teismo išvada iš esmės klaidinga, nes remiantis AB „Kalcitas“ įstatų 26.7 punktu, kompetencija priimti sprendimą dėl ginčijamos paskolos sutarties sudarymo yra priskirta AB „Kalcitas“ valdybai, o ne vadovui. Valdybos sprendimas buvo priimtas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu, todėl tiek valdybos sprendimas, tiek jo pagrindu įforminta, pasirašyta ginčijama paskolos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstatuojamoje dalyje suformuoto draudimo apimtį. Nutartyje suformuotas draudimas yra plataus pobūdžio ir pagal savo esmę ir prasmę reiškia absoliutų draudimą AB „Kalcitui“ būti ginčijamos paskolos sutarties šalimi.

22.4. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir bylos aplinkybių tyrimą bei nustatymą. Remiantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad faktas, jog valdybos sprendimas ir paskolos sutartis yra niekinė, turėtų būti konstatuojamas teismo nepriklausomai nuo ieškovo pareikštų reikalavimų. Teismas, sprendime nurodydamas, kad valdybos sprendimas yra teisėtas, o teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir patikrinti šio valdybos sprendimo teisėtumo, padarė grubų procesinių teisės normų pažeidimą, lėmusį neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą.

22.5. Teismas netinkamai įvertino AB „Kalcitas“ 2018-08-22 auditorės išvadą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamos paskolos sutarties sudarymas nepadarė neigiamos įtakos AB „Kalcitas“ veiklai. Būtent dėl šios priežasties buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas skundžiamas sprendimas.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Kalcitas“ ir trečiasis asmuo AB „ Akmenės cementas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą šiais argumentais:

23.1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Teismas 2017m. rugsėjo 19 d. priėmė nutartį, kurioje buvo pasakyta „uždrausti AB „Kalcitas“ valdybai priimti sprendimą dėl 2007 m. sausio 3 d. AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ sutarties dėl klinčių ir molio pirkimo - pardavimo pratęsimo bei dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“. Taigi teismo nutartis nedraudė atsakovės vadovui sudaryti jokio sandorio (įskaitant paskolos sutartį) ar atlikti kokių nors kitų veiksmų atsakovės vardu.

23.2. Atsakovės įstatų 46 punktas nustato, kad atsakovės vadovas veikia atsakovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Atsakovės įstatų 26 punkte nurodytus sandorius atsakovės vadovas gali sudaryti, kai yra valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Atsakovės įstatų 26.7 papunktis nustato, kad atsakovės valdyba priima sprendimus dėl sandorių, kurių vertė didesnė kaip 14 481 Eur sudarymo, išskyrus produkcijos pardavimo sandorius. Atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovės valdybos sprendimas dėl ginčijamos paskolos sutarties sudarymo pats savaime nėra sandoris, o yra tik atsakovės kaip juridinio asmens organo (t.y. valdybos) sprendimas, kuriuo atsakovės vadovas, turėjo teisę remtis, vienvaldiškai atsakovės vardu sudarydamas sandorį, t.y. paskolos sutartį.

23.3. Atsakovės valdybos sprendimas, kuriuo atsakovės vadovas buvo įpareigotas ir įgaliotas atsakovės vardu teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti tarp atsakovės ir trečiojo asmens produkcijos pardavimo (tiekimo) nuo 2018 m. sausio 1 d. sutartį, 2 mln Eur subordinuotos paskolos sutartį ir iki 2017m. gruodžio 31 d. galiojančios produkcijos pardavimo (tiekimo) sutarties pakeitimą pagal atsakovės valdybos patvirtintas sąlygas, buvo priimtas iki 2017m. rugsėjo 19d. nutarties priėmimo ir iki to momento, kai atsakovės valdybos nariai apskritai sužinojo apie 2017m. rugsėjo 19 d. nutarties egzistavimą ir objektyviai galėjo tuo įsitikinti. Be to atsakovės valdybos nariai iš anksto raštu prabalsavo 2017m. rugsėjo 19 d. 10 val. numatyto atsakovės valdybos posėdžio darbotvarkės klausimais ir tokiu būdu išreiškė savo nuomonę dėl atsakovės valdyboje svarstomų klausimų. Bendrovės vadovas savo nuomonę dėl minėtame valdybos posėdyje svarstomų klausimų buvo išdėstęs raštu, todėl remiantis ABĮ 35 straipsnio 5 dalimi ir CK 2.90 straipsnio 4 dalimi buvo laikoma, kad atsakovės valdybos sprendimai yra priimti iki 2017m. rugsėjo 19 d. nutarties teisme priėmimo.

Šalies argumentai

23.4. Skunde ieškovė nurodo, kad apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą atsakovės vadovui A. R. buvo pranešta prieš įvykstant valdybos posėdžiui. 2017m. rugsėjo 19 d. 09 val. 42 min. atsakovės vadovo A. R., kuris nėra atsakovės valdybos narys, naudojamu elektroniniu pašto adresu buvo atsiųstas elektroninis laiškas ir pridėtas dokumentas. Dienos eigoje po 10 valandos pasitikrinęs elektroninį paštą ir jame radęs siųstą elektroninį laišką, atsakovės vadovas susisiekė su Akmenės rajono apylinkės teismu ir pasitikslino, ar tikrai 2017m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuomet apie minėtą nutartį 2017 m. rugsėjo 19 d. 13 val. 55 min. informavo atsakovės valdybos narius, persiųsdamas jiems teismo nutartį. Atsakovės valdybos sprendime nurodytų sutarčių nesudarymas kėlė realią grėsmę atsakovės veiklos tęstinumui (įskaitant pajamų gavimą) ir būtų sutrikdęs įprastinę atsakovės veiklą.

23.5. Priešingai, nei ieškovė teigia savo skunde, 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovės valdybos sprendimas negali būti teismo ex officio (pagal savo pareigas) pripažintas niekiniu, nepriklausomai nuo ieškovės byloje pareikštų reikalavimų. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo atsakovės valdybos sprendimų, kurie buvo priimti 2017m. rugsėjo 19 d. dieną 10 val. numatyto atsakovės valdybos posėdžio darbotvarkės klausimais. Ieškovė nėra pateikusi jokių pagrįstų įrodymų (išskyrus savo subjektyvus samprotavimus dėl atsakovės į bylą pateiktų įrodymų), kad paskolos sutartis yra žalinga atsakovei. Skundo argumentai, kad neva pirmos instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nėra teisiškai pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK )320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis) .

4. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Bylos duomenimis ieškovės SIA „Pajūris“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, t. y. skubiai iš anksto nepranešus AB „Kalcitas“ uždrausti AB „Kalcitas“ valdybos nariams išreikšti pritarimą dėl 2007 m. sausio 3 d. AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ sutarties dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo pratęsimo bei dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“; uždrausti AB „Kalcitas“ valdymo organo nariams sudaryti sandorius, o jei šie sandoriai jau sudaryti – sustabdyti jų vykdymą: dėl 2007 m. sausio 3 d. AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ sutarties dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo pratęsimo; bei dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“ šiuo metu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose gautas 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovė prašė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėti iki 2018 m. rugsėjo 19 d. 10 val. ( civilinė byla Nr. 2-88-1088/2018). 2017 m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismas pareiškėjos SIA „Pajūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė AB „Kalcitas“ valdybai priimti sprendimą dėl 2007 m. sausio 3 d. AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ sutarties dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo pratęsimo bei dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“. Ieškovė SIA „Pajūris“ pareiškė prašymą pripažinti 2017 m. rugsėjo 26 d. 2 mln. eurų subordinuotos paskolos sutartį, sudarytą tarp AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ niekine bei negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnyje ir 1.81 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaip sudarytą galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms. AB „Kalcitas“, atstovaujama vadovo (direktoriaus) A. R., (Paskolos davėja) veikiančio pagal AB „Kalcitas“ įstatus ir valdybos sprendimą, ir AB „Akmenės cementas, atstovaujama vadovo (generalinio direktoriaus) A. Z., (Paskolos gavėjas) veikiančio pagal AB „Akmenės cementas“ įstatus, 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarė šioje byloje ginčijamą paskolos sutartį Nr. 2017/1 (toliau –paskolos sutartis ), pagal kurią paskolos davėjas paskolos sutartyje nustatyta tvarka suteikė paskolos gavėjui 2 000 000 Eur dydžio sumos paskolą, skirtą iš dalies padengti paskolos gavėjo įsipareigojimus bankams, kurie paskolos gavėjui yra suteikę 43 388 331 Eur sumos kreditą, o paskolos gavėjas įsipareigojo tinkamai vykdyti paskolos sutartyje nustatytas sąlygas ir nustatytu terminu grąžinti paskolą paskolos davėjui. Šiaulių apygardos teismas, civilinė byla Nr. e2S-997-368/2017 panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės. Ieškovės SIA „Pajūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB „Kalcitas“ atmetė. Civilinėje byloje Nr. e2-1858-1008/2017 ieškinys pareikštas 2018 m. vasario 28 d. 2017 m. gruodžio 7 d. pareiškėjos SIA „Pajūris“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Uždrausta AB „Kalcitas“ valdybai priimti sprendimą dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. civilinė byla Nr. e2S-132-569/2018 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės SIA „Pajūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei AB „Kalcitas“ atmetė.

6. Byloje nustatyta, kad AB „Kalcitas“ vadovas (direktorius) A. R., sudarydamas ginčijamą 2017 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartį, veikė vadovaudamasis 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcito“ valdybos priimtais sprendimais: „2. Pritarti, kad Bendrovė, kaip kreditorius, su AB „Akmenės cementas“, kaip skolininku, ir su AB „Akmenės cementas“ kreditoriais, kurie AB „Akmenės cementas“ yra suteikę 43 388 331 Eur dydžio kreditą, sudarytų subordinuotą paskolos sutartį, pagal šias esmines sąlygas: AB „Akmenės cementas“ susidariusį pradelstą įsiskolinimą Bendrovei už patiektą produkciją pagal iki 2018-01-01 galiojančią Bendrovės produkcijos pardavimo (tiekimo) sutartį paversti (konvertuoti) į subordinuotą paskolą AB „Akmenės cementas“ pagal žemiau nurodytas sąlygas: paskolos suma: ne daugiau kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų); palūkanų norma: kintamos metinės palūkanos, apskaičiuojamos kaip 6 (šešių) mėnesių EURIBOR (jei EURIBOR yra neigiamos reikšmės, laikoma, kad EURIBOR yra lygu 0) ir 2,95 procento marža; paskolos grąžinimo terminas: paskola bei pagal paskolos sutartį mokėtinos sumos (įskaitant palūkanas ir kitas mokėtinas sumas) grąžinamos po 3 metų nuo paskolos sutarties sudarymo dienos, tačiau visais atvejais ne anksčiau nei AB „Akmenės cementas“ galutinai atsiskaitys su savo kreditoriais, kurie AB „Akmenės cementas“ yra suteikę 43 388 331 Eur dydžio kreditą, pagal minėtų kreditorių ir AB „Akmenės cementas“ sudarytą kreditavimo sutartį, pagal kurią AB „Akmenės cementas“ yra suteiktas 43 388 331 EUR dydžio kreditas, ir ne vėliau kaip per 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų po to, kai AB „Akmenės cementas“ galutinai atsiskaitys su savo kreditoriais, kurie AB „Akmenės cementas“ yra suteikę 43 388 331 Eur dydžio kreditą; AB „Akmenės cementas“ privalo įsipareigoti pirkti iš Bendrovės klintis ir molį tol, kol AB „Akmenės cementas“ negrąžins Bendrovei paskolos už šalių atskirai susitartas kainas, tačiau už ne mažesnes kainas nei tos, kurios bus nustatytos produkcijos pardavimui – pirkimui nuo 2018-01-01.“, „3. Įpareigoti ir įgalioti Bendrovės vadovą, prieš tai suderinus su Bendrovės valdybos pirmininku produkcijos pardavimo ir subordinuotos paskolos suteikimo sutarčių visas kitas sąlygas, Bendrovės vardu teisė aktų nustatyta tvarka sudaryti tarp Bendrovės ir AB „Akmenės cementas“ produkcijos pardavimo (tiekimo) nuo 2018-01-01 sutartį, subordinuotos paskolos suteikimo sutartį ir iki 2017-12-31 galiojančios produkcijos pardavimo (tiekimo) sutarties pakeitimą pagal šio valdybos sprendimo sąlygas“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

7. Apelianto apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra dėl galiojančių laikinųjų apsaugos metu priimtų sprendimų neteisėtumo. Apelianto vertinimu valdybos sprendimas dėl ginčijamos paskolos sutarties sudarymo buvo priimtas ir įformintas tuo metu, kai galiojo laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios AB „Kalcitas“ sudaryti ginčijamą paskolos sutartį ir būti šios sutarties šalimi. AB „Kalcitas“ vadovas A. R. pasirašydamas ginčyjamą sutartį veikė 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcito“ valdybos priimtais sprendimais nors ieškovės teigimu jis buvo informuotas apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenimis 2017 m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismas pareiškėjos SIA „Pajūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė AB „Kalcitas“ valdybai priimti sprendimą dėl 2007 m. sausio 3 d. AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ sutarties dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo pratęsimo bei dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei AB „Kalcitas“ išsiųsta 2017 m. rugsėjo 19 d. 9.35 val. per EPP sistemą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes dėl AB „Kalcitas“ vadovui A. R. skambinimo ir informavimo dėl priimtos teismo nutarties bei išsiųsto elektroninio laiško, šias aplinkybes nurodė ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės vertinimu atsakovės vadovas A. R. apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias valdybai priimti sprendimą dėl sandorių uždraudimo, buvo informuotas prieš atsakovės valdybos posėdį telefoniniu skambučiu, taip pat 2017 m. rugsėjo 19 d. 9.42 val. siųstu el. paštu. Nepaisant to subordinuota paskolos sutartis buvo pasirašyta 2017 m. rugsėjo 26 d. remiantis 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcitas“ valdybos sprendimu, kuris buvo priimtas tuo metu, kai 2017 m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės draudė tokio sprendimo priėmimą. Apeliantės vertinimu paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones, kurios draudė priimti sprendimą dėl tokios sutarties sudarymo, todėl paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, atsakovė AB „ Kalcitas“ vadovo paaiškinimus dėl gauto elektroninio laiško ir jo informavimo, bylos duomenis, teismo padarytas išvadas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad valdybos nariams, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl balsavimo iš anksto bei kitus duomenis, taip pat pakankamai glaustais terminais priimtą teismo nutartį, jos išsiuntimo laiką, tai, kad ieškovė teismo nutarties neišsiuntė valdybos nariams, kad valdybos nariams, pačiam atsakovės AB „ Kalcitas“ vadovui buvo žinoma apie taikytas konkrečias laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs LITEKO duomenis, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei AB „Kalcitas“ buvo išsiųsta 2017 m. rugsėjo 19 d. 9.35 val. per EPP sistemą, atsakovei AB „Kalcitas“ pristatyta (tapo žinoma) 2017 m. rugsėjo 21 d. 14.04 val. Įvertinęs tai, kad atsakovė AB „Kalcitas“ nurodė, jog AB „Kalcitas“ vadovas A. R. ieškovės atstovės 2017 m. rugsėjo 19 d. 9.42 val. išsiųstą el. laišką perskaitė ir apie jį informavo valdybos narius 2017 m. rugsėjo 19 d. 13.51 val., tai, pagrįstai sprendė, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog AB „Kalcitas“ vadovas ieškovės atstovės laišką perskaitė iki 2017 m. rugsėjo 19 d. 10 val. Be to teismas pagrįstai vertino, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo uždrausta AB „Kalcitas“ valdybai priimti sprendimą dėl 2007 m. sausio 3 d. AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“ sutarties dėl klinčių ir molio pirkimo – pardavimo pratęsimo bei dėl subordinuotos AB „Kalcitas“ paskolos suteikimo AB „Akmenės cementas“, tačiau AB „Kalcitas“ vadovui draudimų sudaryti sandorius ar atlikti tam tikrus veiksmus nebuvo. Nors kaip minėta byloje nenustatyta, kad valdybos nariams buvo žinoma apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, konkrečius draudimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog byloje ginčijama paskolos sutartis sudaryta vadovaujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais 2017 m. rugsėjo 19 d. AB „Kalcito“ valdybos sprendimais, o 2017 m. rugsėjo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutarčiai tiesiogiai nedraudžiant ginčui aktualiu laikotarpiu AB „Kalcitas“ vadovui sudaryti paskolos sutartį, 2017 m. rugsėjo 26 d. 2 mln. eurų subordinuotos paskolos sutartis, sudaryta tarp AB „Kalcitas“ ir AB „Akmenės cementas“, negali būti pripažinta niekine bei negaliojančia pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir bylos aplinkybių tyrimą bei nustatymą. Kad remiantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo pareigą konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė klausimą spręsti nepranešus šalims, tačiau apeliacinio teismo vertinimu siekdama, kad nebūtų priimtas valdybos sprendimas turėjo galimybę perduoti valdybos nariams kreipimosi į teismo prašymo kopiją, ar reikšti konkrečius prašymus valdybai ir pan., tačiau jai suteiktomis teisėmis informuoti valdybos narius savalaikiai nepasinaudojo.

8. Be to pažymėtina, kad nors valdybos sprendimų priėmimo metu faktiškai ir galiojo laikinosios apsaugos priemonės, Šiaulių apygardos teismas civilinė byla Nr. e2S-997-368/2017 panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės. Ieškovės SIA „Pajūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB „Kalcitas“ atmetė. Teismas be kitų argumentų pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės galėtų būti sutrikdyta AB „Kalcitas“ veikla, kas būtų nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais ir jų procesine paskirtimi (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Priešinga situacija, leidžiant suinteresuotam asmeniui vykdyti komercinę veiklą, užtikrinama ir išsaugoma stabilias pajamas gaunančio suinteresuoto asmens padėtis, kas atitinka ir pareiškėjo (ieškovo) interesus. Teismas akcentavo, kad nei vienas prie prašymo pareiškėjo pateiktas įrodymas objektyviai nepatvirtina jokios grėsmės pareiškėjo ar bendrovės interesams, o priešingai tik patvirtina, kad bendrovė ir jos valdymo organai (valdyba ir vadovas) pagal jiems įstatymo priskirtą kompetenciją, kaip ir numato ABĮ 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 37 straipsnis, atsakingai ir bendrovės valdybos darbo reglamento nustatyta tvarka svarsto svarbų, tačiau kartu įprastinį bendrovės vykdomos veiklos (verslo) klausimą (t .y. klinčių ir molio pirkimo - pardavimo sutarties su savo pagrindiniu klientu atnaujinimą ir subordinuotos paskolos jam suteikimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, yra trikdoma įprastinė privataus ūkio subjekto veikla, bendrovė gali patirti nuostolių ir dėl nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė bendrovės veiklos tęstinumui (įskaitant pajamų gavimą). Pritarė pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įsikišo į privataus ūkio subjekto, bendrovės ir jos valdybai bei vadovui pagal ABĮ priskirtos kompetencijos verslo klausimus. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad iš esmės laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju ieškinys atmestas, ir su teismo padarytomis išvadomis nėra teisinio pagrindo nesutikti.

9. Teismas pagrįstai sprendė, kad paskolos sutartimi suteikta subordinuota 2 mln. eurų paskola AB „Akmenės cementas“ nesutrikdė įmonės veiklos, žalos AB „Kalcitas“ nepadarė. Teismas vadovavosi šalių paaiškinimais, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nepriklausoma auditoriaus išvada , kurioje nurodoma, kad „AB „Akmenės cementui“ suteikta 2 mln. Eur paskola iš esmės nepakeitė AB „Kalcitas“ pinigų srautų, kad išmokėjusi 2018 m. spalį 700 000 Eur dividendų, AB „Kalcitas“ pinigų likutis būtų apie 400 000 Eur, kad tolimesni pinigų srautai irgi numatomi teigiami. Iki 2019 m. birželio mėnesio nusimato pinigų likutis ne mažesnis nei 280 000 Eur ir kita. Todėl iš esmės sprendė, kad AB „Kalcitas“, išmokėjęs dividendus, bus pajėgus atsiskaityti su tiekėjais, kad turi realią galimybę suteikti paskolą. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovės, ji nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

10. Apeliantės argumentai, kad sudarius AB „Kalcitas“ paskolos sandorį įmonei būtų sukelta žala, kad šis sandoris prieštarauja AB „Kalcitas“ veiklos tikslams, bendrovės įstatuose (6 punktas) numatytam pagrindiniam bendrovės veiklos tikslui – siekti pelno vykdant ūkinę veiklą iš esmės nėra pagrįsti ir įrodyti. Apeliantė taip pat teigia, kad AB „Akmenės cementas“ finansinė padėtis yra labai sunki ir ilgą laiką tendencingai prastėjo, yra dideli įsiskolinimai, įmonė neturės realios galimybės gražinti skolą AB „Kalcitas“ nes pagal 2016 m. AB „Akmenės cementas“ finansinę ataskaitą 2017 m. sausio 17 d. Akmenės cementui kreditoriai (bankai) pateikė pasiūlymą pratęsti sindikuotos paskolos sutartį, numatant išankstinę sąlygą – 2 mln. eurų paskolos dengimą didinant įstatinį kapitalą arba subordinuota akcininkų paskola. Todėl iš esmės galima spręsti, nepaisant AB „ Kalcitas“ interesų AB „Akmenės cementas“ stambieji akcininkai, nenorėdami rizikuoti savo lėšomis naudojasi savo ar su jais susijusių asmenų padėtimi ir siekia padengti AB „Akmenės cementas“ akcininkų įsipareigojimus AB „Kalcitas“ lėšomis, taip blogindami AB „Kalcitas“ finansinę padėtį. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovė nepateikė argumentų, įrodymų, kurie paneigtų atsakovės, trečiojo asmens argumentus dėl sandorių tikslingumo, reikalingumo, kad paskolos sutartis yra neatsiejama nuo pirkimo sutarties ir pan., įrodymų, kurie patvirtintų žalos atsiradimą. Konkrečiu atveju po ginčo sutarties sudarymo praėjo pakankami ilgas laiko tarpas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo teikta duomenų kokią įtaką sutarties sudarymas turi įmonės veiklai. AB „ Akmenės cementas“ atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino ir pateikė duomenis, kad ieškovės argumentai dėl AB „ Akmenės cementas“ finansinės veiklos yra netikslūs. Nurodė, kad 2015 m. įmonė patiria nuostolius, tačiau neatsižvelgia į tai, kad 2014 m. užbaigė 112 mln. eurų vertės investicijų projektą, pradėjo eksploatuoti naują liniją, kas reiškia, kad nuo 2014 m. buvo pradėti skaičiuoti amortizaciniai atskaitymai, vidutiniškai 6 mln. eurų per metus. Atstovės teigimu tai sudaro reikšmingą įtaką cemento savikainai, bet tai nėra piniginis vienetas, tai buhalteriniai atskaitymai, bet ne tiesioginės išlaidos, kurie piniginiams srautams įtakos neturi. Pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą preliminarią pelno nuostolių ataskaitą, balansą grynasis pelnas atskaičius amortizacines išlaidas yra 600 000 Eur nuostolių, kas rodo, kad pajamos auga bet ne ieškovės nurodyta suma. Tai, kad įmonės turtas įkeistas yra normali praktika. Bankams įsipareigojimai yra 43 mln., buvo panaudota nuosavų lėšų 68 mln. Eurų. Taip pat pažymėjo, kad AB „Akmenės cementas“ turi alternatyvių tiekėjų, o AB „ Kalcitas“ ar turi alternatyvių pirkėjų negali pasakyti. Iš esmės pažymėtina, kad ieškovė nors ir neigė atsakovų argumentus bei pateikiamus duomenis, tačiau kaip minėta iš esmės neteikė kitų duomenų, kurie paneigtų atsakovės ir trečiojo asmens nurodomas aplinkybes. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas netinkamai įvertino AB „Kalcitas“ 2018-08-22 auditorės išvadą, kad padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamos paskolos sutarties sudarymas nepadarė neigiamos įtakos AB „Kalcitas“ veiklai, kad dėl netinkamo vertinimo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą AB „ Kalcitas“ nurodė, jog patenkinus ieškinio reikalavimus, AB „Kalcitas“ gali patirti esminių nuostolių, gali kiltų reali grėsmė bendrovės veiklos tęstinumui, įskaitant pajamų gavimą. Akcentavo, kad AB „Kalcitas“ gaunamos pajamos iš AB „Akmenės cementas“ už klinčių ir molio pardavimą sudaro apie 97% visų bendrovės gaunamų pajamų, o AB „Kalcitas“ jau daugiau kaip dešimt metų pardavinėja produkciją AB „Akmenės cementas“. AB „Kalcitas“ dėl savo tiekiamos žaliavos specifikos šiai dienai turi tik du savo tiekiamos produkcijos pirkėjus Lietuvoje, kuriems yra reikalinga AB „Kalcitas“ tiekiama žaliava, t. y. AB „Akmenės cementas“ ir AB „Naujasis kalcitas“. Didžiausią ir esminį AB „Kalcitas“ parduodamos produkcijos (žaliavos) kiekį, apie 97% kiekvienais metais iš bendrovės nuperka AB „Akmenės cementas“. Atsakovė turėdama pastovų savo tikslą siekti pelno, yra priversta nuolatos su AB „Akmenės cementas“ ir AB „Naujasis kalcitas“ ieškoti ekonomiškai pagrįstų verslo kompromisų, sprendimų. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad įvertinus bylos duomenis dėl AB „Akmenės cementas“ pirminio pasiūlymo, kuris buvo išsiųstas valdybos nariams ir sudarytos ginčijamos sutarties turinio negalima spręsti, kad AB „Kalcitas“ nevykdė derybų, neįvertino rizikų, nesiekė palankesnių sąlygų ir pan. Taigi iš esmės nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama uždrausti sudaryti savaime teisėtais laikytinus sandorius, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, neįrodė, jog numatomais sandoriais grėsmė patirti nuostolių, žalos gali būti pripažinta kaip reali. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė savo ieškinyje neįrodė jokių AB „Kalcitas“ valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimo, akivaizdaus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo, aiškaus aplaidumo arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimo.

12. Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacinio teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

13. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

14. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo argumentus, išvadas ( šios teismo nutarties 16-21 punktai) sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės apeliacinio skundo argumentai iš esmės atmestini, o dėl kiekvieno apeliantės argumento nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį atmetė. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės nurodė tuos pačius faktus ir aplinkybes, jų vertinimą, tačiau iš esmės nors ir nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, apeliacinio skundo argumentais nepagrindė pirmosios instancijos teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo. Taigi iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei, kad nustatė pirmosios instancijos teismas bei padarytos priešingos išvados nei, kad padarė pirmosios instancijos teismas. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie kitas išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienės Lina MuchtarovienėVilija Valantienė