- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-189-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04715-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- R. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB, LBUAB) (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumas ir teisė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. D. 9 347,81 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad įmonė juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. vasario 20 d. Atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Praėjus mažiau nei 6 mėnesiams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus iniciatyva buvo inicijuotas nemokumo procesas, 2023 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teisme iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemokumas ir teisė“.
3. Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tuo metu kai atsakovas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, iš banko sąskaitos atsakovo vardu išduota bankine kortele pasisavinta/išgryninta iš viso 9 347,81 Eur. Pažymi, kad ieškovės bankroto byloje nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei ieškovės dokumentai, nei turtas. Nemokumo administratorius negali nustatyti, kokiais tikslais buvo panaudotos, negrąžintos iš banko sąskaitos mokėjimo kortele nurašytos/išgrynintos 9 347, 81 Eur lėšos. Atsakovas turėjo žinoti, kad gautas (paimtas) lėšas privalėjo naudoti išimtinai įmonės interesams arba grąžinti jas į banko sąskaitą ar kasą. Bankroto administratorius neturi duomenų apie įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimą ieškovės interesams, taip pat apie jų grąžinimą į banko sąskaitą ar kasą. Atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, supainiojo savo asmeninį turtą su įmonės turtu bei tokiu būdu padarė įmonei (ieškovei) 9 347,81 Eur dydžio žalą.
4. Dėl atsakovo kaltės, ieškovė nurodo, kad atsakovas, eidamas tokias atsakingas pareigas, žinojo, jog įmonės turtas (piniginės lėšos) atsakovui nepriklauso, jog pastarasis yra išimtinai ieškovės nuosavybė, todėl jis gali būti naudojamas tik įmonės interesams. Akivaizdu, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus (tikėtina, pasisavindamas ir savo asmeniniams tikslams naudodamas ieškovei priklausančias pinigines lėšas), atsakovas suvokė neteisėtą jų pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta žala įmonei, todėl atsakovo atlikti neteisėti veiksmai pripažintini atliktais tyčia. Dėl priežastinio ryšio, nurodo, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė nebūtų patyrusi bendros 9 347,81 Eur dydžio žalos, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įtvirtintų imperatyvių reikalavimų.
5. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo, kad piniginės lėšos neiššvaistytos ir jau seniai jis nėra bendrovės vadovas. Visi ieškinyje nurodyti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai ir visoms ūkinėms operacijoms patvirtinti, yra reikalingi dokumentai. 2022 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) kortele ne tik buvo nuimti grynieji pinigai, bet ir aštuonis kartus buvo atsiskaityta už kurą automobiliui, t. y. bendrai 453,41 Eur sumai, ir vieną kartą sumokėta 4,40 Eur Norfos parduotuvėje, Kauno rajone. Nuo 2022 m. birželio 11 d. išduoto įgaliojimo pagrindu R. D. turėjo įgaliojimus veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, galėjo vykdyti reikiamus mokėjimus, daryti atsiskaitymus, atstovauti įmonei, valdyti įmonės turtą. Grynaisiais nuimtos piniginės lėšos nebuvo pasisavintos, o buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašas patvirtina, kad S. D. kartu su juo (atsakovu) UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki naujo direktoriaus paskyrimo dienos. Atsakovas pažymi, kad R. D., veikdamas jam išduoto įgaliojimo pagrindu, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) bankine kortele, ne jis, o R. D. išėmė ieškinyje nurodytus grynuosius iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos ir panaudojo įmonės veiklai. R. D., jam išduoto įgaliojimo pagrindu, dalį iš sąskaitos paimtų grynųjų pinigų įnešė atgal į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke, dalis pinigų buvo panaudota UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlyginimams sumokėti.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D., atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė, įrodinėdama ieškinį, teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) bankinės kortelės išrašą, iš kurio matyti, kad per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. panaudojant bankinę kortelę, UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 9 347,81 Eur išlaidų. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad per tą mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) kortele ne tik buvo paimami grynieji pinigai, bet ir buvo atsiskaityta aštuonis kartus už kurą automobiliui, bendrai 453,41 Eur sumai, ir vieną kartą sumokėta 4,40 Eur Norfos parduotuvėje, Kauno rajone. Atsakovas D. D. pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad nuo 2022 m. birželio 11 d., išduoto įgaliojimo pagrindu, jis, R. D., turėjo įgaliojimus veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, galėjo vykdyti reikiamus mokėjimus, daryti atsiskaitymus, atstovauti įmonei, valdyti įmonės turtą, todėl mano, kad byloje yra įrodyta, jog iš įmonės kortelės nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. išimtos piniginės lėšos nebuvo pasisavintos, o buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) veiklai. Atsakovas D. D. pateikė į bylą UAB (duomenys neskelbtini) pirminius buhalterinius dokumentus, patvirtinančius kur buvo panaudoti iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. grynaisiais išimti pinigai: 1) 2022 m. rugpjūčio 4 d. R. D. įnešė 1 800 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke AB Šiaulių bankas; 2) 2022 m. rugpjūčio 6 d. R. D. įnešė 1 000 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą; 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. R. D. įnešė 200 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą; 4) 2022 m. rugpjūčio 16 d. R. D. įnešė 295 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą; 5) 2022 m. rugpjūčio 16 d. R. D. įnešė 195 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą; 6) 2022 m. rugpjūčio 16 d. R. D. sumokėjo 1 342,59 Eur grynais už prekes UAB „Mantinga“; 7) 2022 m. rugpjūčio 30 d., R. D. nurodymu, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja S. D. sumokėjo 4 383,64 Eur grynais už prekes AB „Klaipėdos pienas“; 8) (duomenys neskelbtini) R. D. sumokėjo 540,55 Eur darbo užmokestį K. Ž.; 9) (duomenys neskelbtini) R. D. sumokėjo 529,93 Eur darbo užmokestį M. S.; 10) (duomenys neskelbtini) R. D. sumokėjo 40,56 Eur darbo užmokestį G. K.. Iš viso pagal nurodytus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus įmonės veiklai buvo panaudota 10 327,27 Eur bendrovės grynųjų pinigų. Mano, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad grynieji pinigai buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, šiais pinigais disponavo jam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus išduoto įgaliojimo pagrindu, dalis pinigų panaudota prekių pirkimui, dalis iš sąskaitos išimtų grynųjų pinigų buvo įnešti atgal į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke, dalis pinigų buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlyginimams mokėti, todėl ieškovės ieškinys D. D. turi būti atmestas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei LBUAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D. 9 347,81 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas nustatė, kad bankroto byloje nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, nei turtas. Į bylą buvo pateiktas Lietuvos pašto 2024 m. birželio 6 d. kvitas, kad gavėjui ((duomenys neskelbtini) (nemokumo administratoriaus buveinė) buvo išsiųsta pašto siunta, tačiau joks aktas, kokie dokumentai buvo išsiųsti nemokumo administratoriui, nebuvo pateiktas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad buvo gauta dokumentų dėžė, iš kurių neįmanoma nustatyti, kokie tai dokumentai. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, reikšmingų nagrinėjant šalių ginčą (dokumentų, kurie pagrįstų įmonės turto panaudojimą).
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, grįsdamas išgrynintų pinigų panaudojimą, į bylą pateikė grynųjų pinigų apyvartos lentelę, kuri, pirma, neatitinka buhalteriniams dokumentams keliamų reikalavimų, t. y. iš pateikto dokumento nėra aišku, nei kas jį sudarė, nei kada jis buvo sudarytas. Antra, pateiktas dokumentas nėra pasirašytas nei įmonės atstovo, nei buhalterinę apskaitą vykdžiusio asmens ar įmonės. Be to, nėra jokių duomenų, kad nurodoma grynųjų pinigų apyvarta būtų įtraukta į įmonės finansinę apskaitą.
10. Kartu su grynųjų pinigų apyvartos lentele atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) Medicinos banko mokėjimo nurodymą, kuriuo R. D. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pervedė darbuotojams atlyginimus, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių darbuotojams apskaičiuojamus darbo užmokesčius, iš kurių būtų galima nustatyti, kad pinigų pervedimo dieną buvo apskaitytas toks mokėtinas darbo užmokestis. Teismo posėdyje liudytoju, vėliau trečiuoju asmeniu įtrauktas R. D., negalėjo paaiškini, kokiais dokumentais remdamasis pervedė G. K., K. Ž. bei M. S. atitinkamas sumas, t. y. negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, koks darbo užmokestis buvo apskaitytas, kas jį apskaitė, kur jis buvo fiksuotas ir kokiu apskaitos dokumentu remdamasis jis pervedė šias sumas. Toks galimai atlyginimo pervedimas darbuotojams teismui sukėlė abejonių, kadangi pinigai darbuotojams buvo pervedami į banko sąskaitas, tai neaišku, kodėl jie buvo mokami ne iš sąskaitos į sąskaitą, t. y. ne iš įmonės sąskaitos į darbuotojo sąskaitą, o pinigai buvo išgryninami ir vėliau atliekami grynųjų pinigų pervedimai į darbuotojų sąskaitas.
11. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat pateikė 2022 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 0610320, kuriuo UAB „Mantinga“ sumokėta 1 342,59 Eur, kvite nurodoma sumokėti už UAB (duomenys neskelbtini) už prekes; 2022 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 7698191, kuriuo AB „Klaipėdos pienas“ sumokėta 4 383,64 Eur, kvite nurodoma sumokėti už UAB (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog kartu su pinigų priėmimo kvitais nepateiktos nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami pinigų mokėjimai. Taip pat nepateikti duomenys, pagrindžiantys, kad įmonėje buvo įtrauktos į apskaitą prekės ir/ar paslaugos pagal sumokėtas sumas. Taigi, šiuo atveju atsakovui teigiant, kad mokėjimo nurodymai UAB „Mantinga“ bei UAB „Klaipėdos pienas“ buvo atlikti įmonės interesais, būtent jam, o ne ieškovei kilo pareiga pagrįsti tokias aplinkybes.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jokių duomenų, kokiu pagrindu R. D. įmokėjo grynuosius pinigus, ar šie pinigai apima išgrynintų pinigų sumą laikotarpiu 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 30 d., nėra. R. D. nebuvo įmonės darbuotoju, jis tiesiog sūnaus prašymu nuveždavo pinigus, kur reikėdavo, atlikdavo mokėjimus. Šios operacijos niekur nebuvo fiksuojamos. Atkreipė dėmesį, kad į bylą nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, jog galimai ne atsakovo, o trečiojo asmens išgryninti pinigai buvo panaudoti įmonės interesams.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą įmonės interesams, tokiu būdu jis pažeidė (duomenys neskelbtini)i keliamus reikalavimus veikti rūpestingai, apdairiai, lojaliai įmonei, nepainioti savo ir įmonės turto bei interesų, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Kadangi atsakovas iš ieškovės sąskaitos išgrynino 9 347,81 Eur bei nepagrindė jų panaudojimo, ieškovei buvo padaryta 9 347,81 Eur žala, todėl yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryši tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą (toliau – apeliacinis skundas), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
14.1. Skundžiamame sprendime iš viso nepagrįstai nepasisakyta dėl apelianto įrodytų aplinkybių, kad ne jis, o jo tėvas R. D., veikdamas jam išduoto įgaliojimo pagrindu, disponuodamas įmonės banko kortele išgrynino 9 347,81 Eur įmonei priklausančių piniginių lėšų ir panaudojo tuos pinigus įmonės reikmėms. Trečiasis asmuo R. D. teismui pateiktame atsiliepime patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes, t. y. kad grynieji pinigai buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, šiais pinigais trečiasis asmuo R. D. disponavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus išduoto įgaliojimo pagrindu, dalis pinigų panaudota prekių pirkimui, dalis nuo sąskaitos nuimtų grynųjų pinigų buvo įnešti atgal į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke, dalis pinigų buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlyginimams mokėti, todėl šių aplinkybių nebereikia įrodinėti, o pirmosios instancijos teismas į tai iš viso neatsižvelgė ir skundžiamame sprendime dėl to iš viso nepasisakė.
14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad trečiasis asmuo R. D. nors ir nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), bet įmonėje veikė kaip faktinis vadovas – disponavo UAB (duomenys neskelbtini) bankine kortele, vykdė apmokėjimus už prekes, davė pinigus apmokėti už prekes kitiems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, vykdė mokėjimus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, apmokėdamas jiems darbo užmokestį, todėl tikrasis atsakovas byloje yra R. D., o ieškinys D. D. tuo pagrindu turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
14.3. Apelianto nuomone, byloje yra įrodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai nemokumo administratoriui yra perduoti, todėl ne atsakovas, o ieškovė turėjo teikti į bylą įrodymus apie grynųjų pinigų panaudojimo atspindėjimą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Apelianto nuomone, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir vietoj to, kad įpareigoti ieškovės atstovą sutikrinti pateiktoje grynųjų pinigų panaudojimo ataskaitoje nurodytų UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų sumokėjimo į banko sąskaitą faktą, sutikrinti ar UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje tarp pateiktų nemokumo administratoriui dokumentų yra sąskaitos, patvirtinančios mokėjimus AB „Klaipėdos pienas“ ir UAB „Mantinga“, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu neperdavė nemokumo administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, reikšmingų nagrinėjant šalių ginčą.
14.4. Nurodo, kad byloje yra įrodyta, jog ne atsakovas, o jo tėvas R. D., veikdamas jam išduoto įgaliojimo pagrindu, disponuodamas įmonės banko kortele, išgrynino 9 347,81 Eur įmonei priklausančias pinigines lėšas ir panaudojo tuos pinigus įmonės reikmėms, tuo tarpu ieškiniui pagrįsti ieškovė apsiribojo tuo, kad įrodinėjo pinigų išgryninimą iš banko sąskaitos, naudojantis bankine kortele, tačiau visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (žalos atsiradimo pagrindo ir jos dydžio, priežastinio ryšio) iš viso neįrodinėjo. Apelianto nuomone, byloje yra pateikta grynųjų piniginių lėšų ataskaita, kuri patvirtina, kur buvo panaudoti iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. grynaisiais paimti pinigai. Iš viso pagal nurodytus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus įmonės veikloje buvo panaudota 10 327,27 Eur bendrovės grynųjų pinigų.
14.5. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad dėl kortele išgrynintų pinigų atsakovas atsiskaitė – byloje yra visi pirminiai buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys grynaisiais pinigais atliktus mokėjimus, šių duomenų teisingumo neginčijo ir ieškovės atstovas. Apelianto nuomone, būtent ieškovė turėjo į bylą teikti įrodymus – visą banko sąskaitos išrašą, o ne „Kortelės informacija“, kur rodomos išlaidos, bet nenurodytos pajamos, kas būtų leidę teismui matyti tikrąsias grynųjų pinigų judėjimą patvirtinančias aplinkybes, o ne tai, ką ieškovė sąmoningai nuo teismo nuslėpė.
14.6. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena atsakovo atlikta piniginė operacija ar jos pagrindu atsiradęs sandoris (jų teisėtumas) įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, taip pat į tai, kad ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė žalos atsiradimo (susidarymo) pagrindo (taigi ir jos dydžio) bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaip būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat atsakovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigus jo kaltės prezumpciją, teismas turėjo ne tenkinti ieškinį, o konstatuoti, kad tenkinti ieškovės ieškinį jame nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
15.1. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams: 2024 m. gegužės 31 d. prašyme dėl įrodymų prijungimo (1 t., b. l. 107) atsakovas pripažino, kad ginčo lėšas iš įmonės (ieškovės) sąskaitos išgrynino jis. Duodamas parodymus 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu R. D. nurodė, kad ginčo lėšas jam perduodavo sūnus (t. y. atsakovas), o R. D. juos „leisdavo įmonės reikmėms, nes tam turėjo įgaliojimą“ (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:25:10). Atsakovas ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Ginčo lėšas atsakovas išgrynino 2022 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. atsakovo buvimo ieškovės (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Taigi ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui ir sprendimo naikinti/keisti šiuo aspektu nėra jokio pagrindo.
15.2. Dėl ieškovės dokumentų nemokumo administratoriui perdavimo, nurodo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti ieškovei bankroto bylą, dokumentai nemokumo administratoriui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau-JANĮ) nustatyta tvarka perduoti nebuvo, dėl to 2023 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskutiniam registruotam (duomenys neskelbtini)i R. R. buvo paskirta 200 Eur bauda. Bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorius paštu gavo siuntą su tam tikrais ieškovės dokumentais: darbo sutartimis (kurių dalis buvo nepasirašytos), juridinių asmenų registro, banko sąskaitų išrašais ir pan. Dokumentai buvo atsiųsti be jokio apyrašo, atsitiktine tvarka sudėti į segtuvą. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D. nebuvo susisiekę su ieškovės nemokumo administratoriumi, nors nuolat akcentavo, kad yra perduoti visi ginčo lėšų panaudojimo teisėtumą pagrindžiantys dokumentai.
15.3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuomonės, kad jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą. Lėšų išgryninimo faktą ieškovė įrodė su ieškiniu pateikdama banko sąskaitos išrašą. Be to, lėšų paėmimo iš sąskaitos fakto, apimties ir pan., nekvestionavo ir pati ieškovė. Ginčas byloje buvo dėl to, ar lėšos buvo panaudotos įmonės (ieškovės) interesais. Atsakovas šių aplinkybių neįrodė.
15.4. Dėl pateiktos atsakovo grynųjų pinigų apyvartos lentelės, skundžiamame sprendime pagrįstai pastebėta, jog pateiktas dokumentas neatitinka buhalteriniams dokumentams keliamus reikalavimus, t. y. iš pateikto dokumento nėra aišku, nei kas jį sudarė, nei kada jis buvo sudarytas. Be to, pateiktas dokumentas nėra pasirašytas nei įmonės atstovo, nei buhalterinę apskaitą vykdžiusio asmens ar įmonės. Be to, nėra jokių duomenų, kad nurodoma grynųjų pinigų apyvarta būtų įtraukta į įmonės finansinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atlyginimo pervedimas darbuotojams apkritai kelia abejonių, taip pat nepateikti duomenys, pagrindžiantys, kad įmonėje buvo įtrauktos į apskaitą prekės ir/ar paslaugos pagal sumokėtas sumas įmonėms UAB „Mantinga“ ir AB „Klaipėdos pienas“. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kada, kiek ir kokiam tikslui galimai atsakovas perdavė trečiajam asmeniui laikotarpiu 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 30 d. išgrynintų pinigų, nėra.
15.5. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad byloje nebuvo įrodytos jo civilinės atsakomybės sąlygos. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi vieningos nuomonės, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Kadangi atsakovas iš ieškovės sąskaitos išgrynino 9 347,81 Eur bei nepagrindė jų panaudojimo, ieškovei buvo padaryta 9 347,81 Eur žala. Byloje kaltės prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir priteisė nuostolių atlyginimą.
15.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad į bylą nebuvo patiekti visi reikalingi įrodymai (pilnas banko sąskaitos išrašas), nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės ir pan. Šiuo aspektu nurodo, kad atsakovas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, netgi tada, kai jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas išimtinai dėl atsakovo kaltės, tuo pačiu sudarant jam galimybes aktyviai ginti savo teises procese. Pasirinkdamas būti pasyviu procese, atsakovas turėtų prisiimti ir su tuo susijusias pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atsakovo (apelianto) D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, 2025 m. kovo 6 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus kokios prekės buvo parduotos BUAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 16 d. Pinigų priėmimo kvito, kurio Serija UIB Nr. 769819, pagrindu bei 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pinigų priėmimo kvito, kurio Serija TSC Nr. 0610320, pagrindu.
19. Atsakovas 2025 m. balandžio 8 d. pateikė papildomus iš AB „Klaipėdos pienas“ duomenis, t.y. ataskaitą bei AB „Klaipėdos pienas“ laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašytas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas – faktūras 4 383,64 Eur sumai (DOK -13257). Atsakovas 2025 m. balandžio 9 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. pateikė UAB „Mantinga“ laikotarpiu nuo 2022m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio12 d. išrašytas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas – faktūras 1 349,59 Eur sumai (DOK-132557, DOK-13434). Atsakovas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė papildomus duomenis (DOK-16552) iš UAB „Mantinga“, patvirtinančius, kad PVM sąskaitos – faktūros apmokėtos 2022 m. rugpjūčio 16 d.
20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylai reikšmingų aplinkybių
21. LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratore paskyrė MB „Nemokumas ir teisė“(civilinė byla Nr. eB2-79-826/2025). Nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
22. LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d nutartimi paskutiniam registruotam bendrovės (duomenys neskelbtini)i R. R. buvo paskirta 200 Eur bauda, nes nebuvo perduoti JANĮ nustatyta tvarka administratoriui dokumentai (civilinė byla Nr. eB2-79-826/2025).
23. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo atsakovas D. D.. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl 9 347,81 Eur žalos atlyginimo iš buvusio įmonės (duomenys neskelbtini) D. D., nurodydamas, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos jo vardu išduota bankine kortele pasisavino/išgrynino 9 347,81 Eur, kurių panaudojimas įmonės interesams nėra pagrįstas.
24. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisė ieškovei LBUAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D. 9 347,81 Eur žalos atlyginimą.
Dėl bendrųjų asmens (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės pagrindų
25. Įmonės administracijos (duomenys neskelbtini), kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt.
26. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo (duomenys neskelbtini) elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
27. Įmonės (duomenys neskelbtini) civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Tokio pobūdžio bylose, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus apelianto veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo
28. Ieškinys atlyginti žalą, taikant civilinę atsakomybę bendrovės (duomenys neskelbtini), gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl (duomenys neskelbtini) veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos, nustatant (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės sąlygas, apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė žalos atlyginimo iš bendrovės (duomenys neskelbtini) už fiduciarinių pareigų pažeidimą – netinkamą disponavimą bendrovės piniginėmis lėšomis. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų fiduciarinių pareigų pažeidimo, bet dėl jo kalto veikimo tyčia, siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės (duomenys neskelbtini) civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 30 punktas).
30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą įmonės interesams, tokiu būdu jis pažeidė (duomenys neskelbtini) keliamus reikalavimus veikti rūpestingai, apdairiai, lojaliai įmonei, nepainioti savo ir įmonės turto bei interesų, todėl konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei 9 347,81 Eur padarytos žalos.
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-199-1120/2020).
32. Nustačius, kad lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-381/2015). Taigi, būtent asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo (šiuo atveju atsakovui), tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kortelės turėtojas buvo D. D., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 30 d. buvo išgryninta 9 347,81 Eur suma. Taigi nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė ar šios piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės veikloje ir (ar) už šias lėšas ieškovė gavo adekvačią naudą, t. y. ar išgryninta 9 347,81 Eur pinigų suma buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais ir interesais.
34. Atsakovo teigimu, išgryninta pinigų suma buvo panaudota įmonės interesams, jų panaudojimas yra pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Atsakovas pateikė grynųjų pinigų apyvartos lentelę, kurioje nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Mantinga“ sumokėta 1 342,59 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. AB „Klaipėdos pienas“ sumokėta 4 383,64 Eur; R. D. 2022 m. rugpjūčio 4 d. įmokėjo į ieškovės banko sąskaitą 1 800 Eur; 2022 m. rugpjūčio 6 d. – 1 000 Eur; 2022 m. rugpjūčio 9 d. – 200 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 295 Eur bei 195 Eur; (duomenys neskelbtini) M. S. sumokėtas 529,93 Eur atlyginimas; K. Ž. – 540,55 Eur atlyginimas; G. K. – 40,56 Eur atlyginimas.
35. Pinigų priėmimo kvitai įmonėms AB „Klaipėdos pienas“ ir UAB „Mantinga“ patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) išlaidas, iš viso 5 726,23 Eur sumai laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., šią sumą tiekėjams grynaisiais pinigais sumokėjo S. D., dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ( t. 1, el. b. l. 108).
36. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi buvo atnaujinęs šios civilinės bylos nagrinėjimą ir pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus: 1) iš UAB „Mantinga“ duomenis, kokios prekės buvo parduotos ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 16 d. Pinigų priėmimo kvito pagrindu; 2) duomenis iš UAB „Mantinga“, ar ši ūkinė operacija buvo užregistruota UAB „Mantinga“ apskaitos registruose; 3) iš AB „Klaipėdos pienas“ duomenis, kokios prekės buvo parduotos ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pinigų priėmimo kvito pagrindu; 4) duomenis iš AB „Klaipėdos pienas“, ar ši ūkinė operacija buvo užregistruota AB „Klaipėdos pienas“ apskaitos registruose.
37. Atsakovas 2025 m. balandžio 8 d. pateikė iš AB „Klaipėdos pienas“ papildomus duomenis, t. y. ataskaitą ir PVM sąskaitas – faktūras, patvirtinančius, kad AB „Klaipėdos pienas“ laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas – faktūras, viso 4 383,64 Eur sumai, kurios buvo apmokėtos (4 383,64 Eur) grynais pinigais 2022 m. rugpjūčio 30 d. (DOK -13257). PVM sąskaitų – faktūrų duomenys patvirtina, kad AB „Klaipėdos pienas“ pardavė UAB (duomenys neskelbtini) įvairių rūšių ledus.
38. Atsakovas 2025 m. balandžio 9 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. pateikė papildomus duomenis, kad UAB „Mantinga“ laikotarpiu nuo 2022m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio12 d. išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas – faktūras 1 349,59 Eur sumai (DOK-132557, DOK-13434). Atsakovas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė papildomus duomenis (DOK-16552), patvirtinančius, kad PVM sąskaitos – faktūros apmokėtos 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. sumokėta 1 342,59 Eur. Pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų duomenys patvirtina, kad UAB „Mantinga“ pardavė UAB (duomenys neskelbtini) įvairių rūšių sumuštinius.
39. Taigi pateiktų duomenų pagrindu nustatyta, kad minėtoms bendrovėms (UAB „Klaipėdos pienas“ ir UAB „Mantinga“) sumokėta grynaisiais iš viso 5 726,23 Eur už maisto prekes (įvairių rūšių sumuštinius bei ledus). Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo susijusi su pastatų statyba, rekonstrukcija, apdailos darbais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra atskleistos aplinkybės, kaip įsigytos maisto prekės susijusios su ieškovės ginčo laikotarpiu vykdoma veikla, nors būtent atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad piniginės lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais.
40. Pažymėtina, kad teismas neprivalo už atsakovą rinkti visų įmanomų įrodymų, siekiant patikrinti bet kokią atsakovo keliamą versiją, galinčią pašalinti jo atsakomybę; tokios procesinės pareigos neturi ir kiti proceso dalyviai. Taigi atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės taikymo, nepagrįstai jam tenkančias pareigas šiame teisminiame procese siekia perkelti ieškovei.
41. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad įsigytos maisto prekės buvo bendrovei reikalingos, t. y. atsakovas nepagrindė 5 726,23 Eur piniginių lėšų panaudojimo bendrovės veikloje pagrįstumo, todėl jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas, t. y. neįrodytos aplinkybės vertintinos atsakovo, kuriam priklauso šių aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai (CPK 42 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, kad 5 726, 23 Eur suma, įsigyjant maisto prekes, patvirtina iš įmonės paimtų piniginių lėšų panaudojimo minėtai sumai pagrindą.
42. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ne atsakovas, o jo tėvas R. D., veikdamas jam išduoto įgaliojimo pagrindu, disponuodamas įmonės banko kortele, išgrynino 9 347, 81 Eur, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas R. D..
43. Vertinant šiuos apelianto argumentus, pažymėtina, kad bendrovės vadovas, be kita ko, yra atsakingas už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 9, 19, 21 straipsniai). Taigi, būtent atsakovas turėjo pareigą elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, tinkamai jį apskaityti. Pažymėtina, kad imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo subjektas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Atsižvelgiant į tai, ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.
44. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D., nors ir nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), bet įmonėje veikė kaip faktinis vadovas – disponavo UAB (duomenys neskelbtini) bankine kortele, vykdė apmokėjimus už prekes, davė pinigus apmokėti už prekes kitiems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams (2022 m. rugpjūčio 30 d. R. D. nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja S. D. sumokėjo 4 383,64 Eur grynais už prekes AB „Klaipėdos pienas“), vykdė mokėjimus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, apmokėdamas jiems darbo užmokestį.
45. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D. įmonėje veikė kaip faktinis vadovas, atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas šių aplinkybių dėl faktinio (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje yra įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokio procesinio reglamentavimo paskirtis yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teismas tikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų naujus šalių argumentus ir naujas aplinkybes bei įrodymus, kuriais nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis nagrinėtų bylą visiškai naujais aspektais, o tai akivaizdžiai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
46. Taigi apeliantas naujais argumentais apeliaciniame procese remtis negali, todėl jų pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina ir dėl to nepasisako. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti ir su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į faktą, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D., nors ir nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), bet įmonėje veikė kaip faktinis vadovas.
Dėl kitų atliktų mokėjimų vertinimo
47. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Medicinos banko mokėjimo nurodymas, kuriuo R. D. UAB (duomenys neskelbtini) pervedė G. K. 40,56 Eur, mokėjimo paskirtis – atlyginimas; (duomenys neskelbtini) Medicinos banko mokėjimo nurodymą, kuriuo R. D. UAB (duomenys neskelbtini) pervedė K. Ž. 540,55 Eur, mokėjimo paskirtis – atlyginimas; (duomenys neskelbtini) Medicinos banko mokėjimo nurodymą, kuriuo R. D. UAB (duomenys neskelbtini) pervedė M. S. 529,93 Eur, mokėjimo paskirtis – atlyginimas.
48. Pateiktas į bylą UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų sąrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 24 d., patvirtina, jog G. K. bendrovėje dirbo nuo 2022 m. liepos 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d., K. Ž. dirbo 2022 m. liepos 3 d. – 2022 m. rugpjūčio 29 d., M. S. dirbo 2022 m. liepos 3 d. – 2022 m. rugpjūčio 29 d.
49. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad piniginių lėšų sumokėjimas bendrovės darbuotojams, patvirtina piniginių lėšų panaudojimo bendrovės interesais pagrįstumą 1 111, 04 Eur sumai (40,56 Eur +540,55 Eur+529,93 Eur).
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. 2022 m. rugpjūčio 4 d. įmokėjo į banko sąskaitą 1 800 Eur, 2022 m. rugpjūčio 6 d. – 1 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 9 d. – 200 Eur, 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 295 Eur bei 195 Eur. Taigi, bylos duomenimis minėtu laikotarpiu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą įmokėjo iš viso 3 490 Eur grynųjų pinigų. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodomi šie duomenys: 2022 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo paskirtis – „Grynųjų pinigų įnešimas į kliento banko sąskaitą“; 2022 m. rugpjūčio 6 d., 2022 m. rugpjūčio 16 d. (du mokėjimai) mokėjimo paskirtis – „Grynųjų pinigų priėmimas į sąskaitą“; 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo paskirtis – „Grynųjų pinigų priėmimas į sąskaitą, sąskaitos papildymas“.
51. Byloje pateiktas 2022 m. birželio 11 d. įgaliojimas, kurio pagrindu UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. D., įgaliojo R. D. veikti įmonės vardu, be kita ko, gauti pinigus, taip pat mokėti pinigus bet kokioje valstybinėje ar privačioje organizacijoje, banke, fiziniams asmenis. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis turėjo įgaliojimus veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, galėjo vykdyti reikiamus mokėjimus, daryti atsiskaitymus, atstovauti įmonei, valdyti įmonės turtą, todėl iš įmonės kortelės nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. išimtos piniginės lėšos nebuvo pasisavintos, o buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje. Pažymėjo, kad šiais pinigais disponavo jam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus išduoto įgaliojimo pagrindu, dalis pinigų panaudota prekių pirkimui, dalis iš sąskaitos išimtų grynųjų pinigų buvo įmokėti atgal į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke, dalis pinigų buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlyginimams mokėti.
52. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jokių duomenų, kokiu pagrindu R. D. įmokėjo grynuosius pinigus ir (ar) įmokėti pinigai apima išgrynintų pinigų sumą laikotarpiu 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 30 d., nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad byloje nepateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių darbuotojams apskaičiuojamus darbo užmokesčius. Todėl pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje (dėl 1 111, 04 Eur sumokėto darbuotojams darbo užmokesčio bei 3 490 Eur pinigų įmokėjimo į ieškovės sąskaitą) sprendė, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių išgrynintų pinigų panaudojimą bendrovės interesams.
53. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažinti pagrįstomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, tačiau netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos bendrovei, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Todėl atsakovas, teigdamas, kad išgryninti pinigai panaudoti pagal paskirtį įmonės veikloje, turi tokius teiginius įrodyti ir tam gali pateikti visus leistinus įrodymus, nebūtinai pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
54. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės dėl piniginių lėšų sumokėjimo bendrovės darbuotojams bei 3 490 Eur grynųjų pinigų įmokėjimas į ieškovės sąskaitą, sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovė patyrė mažiau žalos, nei nurodo ieškovė, nes dalis lėšų buvo grąžinta bendrovei, o 1 111, 04 Eur suma sumokėta bendrovės darbuotojams. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala).
55. Taigi nustatyti duomenys patvirtina, kad įmonė nepatyrė 4 601, 04 Eur (3 490 Eur + 1 111, 04 Eur) turtinio pobūdžio praradimų, nes šios piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veiklos tikslais. Sutiktina, kad minėtos piniginės lėšos nebuvo tinkamai apskaitytos bendrovėje įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šiuo konkrečiu atveju vien tokia aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie apelianto padarytą fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimą, kaip jis apibūdintas šios nutarties 26 punkte, bei paneigia bendrovei padarytos žalos dydį 4 601, 04 Eur (3 490 Eur + 1 111, 04 Eur) suma.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių 5 726,23 Eur sumos panaudojimo ieškovės veikloje ir jos interesams, todėl bendrovė patyrė 4 746, 77 Eur (9 347, 81 Eur – 4 601,04 Eur) dydžio turtinio pobūdžio paradimus, kurie vertintini kaip bendrovės patirta žala dėl bendrovės (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų. Taigi nustatytas atsakovų veiksmų neteisėtumas, o kartu ir 4 746, 77 Eur dydžio žala bei priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Nustačius, kad apeliantas (atsakovas) atliko neteisėtus veiksmus (tyčia), lėmusius 4 746, 77 Eur žalos atsiradimą, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apeliantas šios prezumpcijos nagrinėjamu atveju nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
57. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant priteisiamos žalos dydį, t. y. priteisiant ieškovei iš atsakovo 4 746, 77 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis; CPK 329 straipsnio 1 dalis).
58. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. v. Netherlands; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 46 punktas). Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė, dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
61. Remiantis išplėtota kasacinio teismo praktika, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023; 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidų už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis).
62. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo atstovui už nurodytas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 746,77 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 77 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 746, 77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.