- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-1122-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04715-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- D. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kestuta“ ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kestuta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. D. (toliau – ir atsakovas) 9 347,81 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė pažymėjo, kad neprieštarauja, kad teismas įstatymuose numatytais atvejais priimtų sprendimą už akių.
2. Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo 9 347,81 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ieškovei, taip pat priteisė iš atsakovo 210 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad apie bylą sužinojo pavėluotai, ilgai užtruko surinkti įrodymus, todėl nespėjo laiku pateikti atsiliepimo. Su ieškiniu ir sprendimu už akių nesutinka, prideda įrodymus, patvirtinančius, kad visi ieškinyje nurodyti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai ir visoms ūkinėms operacijoms patvirtinti yra reikalingi dokumentai.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių aplinkybių / įrodymų, o atsakovo pareiškimą sudaro vos vienas deklaratyvus sakinys dėl teismo sprendimo nepripažinimo kartu pateikiant su byla visiškai nesusijusius dokumentus. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad pateiktos mokėjimo pavedimų / kvitų kopijos net nesusijusios su atsakovu, t. y. atsakovas teismui pateikė trečiųjų asmenų atliktų mokėjimų kopijas, kurios niekaip nepagrindžia / neįrodo atsakovo pasisavintų piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje. Iš atsakovo pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kaip, kokiu būdu būtent atsakovas pinigines lėšas panaudojo ieškovės veikloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai (ieškinio nuorašas ir pranešimas) atsakovui buvo įteikti 2023 m. rugpjūčio 28 d. asmeniškai. Kadangi atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, teismas turėjo objektyvų pagrindą manyti atsakovą esant pasyviu bylos dalyviu, tai sudaro pagrindą priimti byloje sprendimą už akių.
7. Teismas nusprendė, kad atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai, pinigų įmokėjimo ir priėmimo kvitai niekaip nėra susiję su atsakovu, nes mokėjimų operacijas atliko R. D.. Byloje nėra duomenų, kokias pareigas ar funkcijas atliko minimas asmuo ieškovės veikloje. Todėl teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad sumos buvo panaudotos įmonės veikloje, o byloje pateiktos mokėjimų kopijos niekaip neįrodo atsakovo pasisavintų piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje.
8. Galiausiai teismas konstatavo, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas D. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad pavėluotai pateikė į bylą atsiliepimą, todėl buvo formalus pagrindas priimti sprendimą už akių. Tačiau atsakovas nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
9.2. Ieškovė teismui pateikė atsakovui, kaip tuo metu buvusiam UAB „Kestuta“ direktoriui, išduotos bankinės kortelės išrašą, iš kurio matyti, kad per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. panaudojant bankinę kortelę UAB „Kestuta“ patyrė 9 347,81 Eur išlaidų. Tačiau teismas sprendime už akių neanalizavo šiame įrodyme esančių duomenų, iš kurių matyti, kad per tą mėnesį UAB „Kestuta“ kortele ne tik buvo paimami grynieji pinigai, bet ir buvo atsiskaityta aštuonis kartus už kurą automobiliui už bendrą 453,41 Eur sumą ir vieną kartą sumokėta 4,40 Eur „Norfa“ parduotuvėje Kauno rajone. Vien ši aplinkybė negalėjo leisti teismui nuspręsti, kad atsakovas neteisėtai pasisavino ieškovės pinigus, kadangi ieškovės nesąžiningai nurodytas teiginys apie 9 347,81 Eur piniginių lėšų pasisavinimą prieštarauja byloje pačios ieškovės pateiktiems įrodymams.
9.3. Nuo 2022 m. birželio 11 d. išduoto įgaliojimo pagrindu R. D. turėjo įgaliojimus veikti UAB „Kestuta“ vardu, galėjo vykdyti reikiamus mokėjimus, daryti atsiskaitymus, atstovauti įmonei, valdyti įmonės turtą, todėl visi atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad grynaisiais pinigais paimtos piniginės lėšos nebuvo pasisavintos, o buvo panaudotos UAB „Kestuta“ veikloje.
9.4. Teismas nepareikalavo iš ieškovės pateikti duomenis apie tuo metu dirbusius darbuotojus, tačiau, jei atsakovas teisingai prisimena, ir R. D., ir S. D. kartu su juo dirbo UAB „Kestuta“ iki naujo direktoriaus paskyrimo dienos.
9.5. Atsakovo teismui pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad grynieji pinigai buvo panaudoti UAB „Kestuta“ veikloje. Apklausus tuo metu UAB „Kestuta“ dirbusius asmenis buvo galima gauti tai patvirtinančius duomenis, tuo labiau, kad dalis pinigų buvo panaudoti UAB „Kestuta“ darbuotojų atlyginimams mokėti.
10. Ieškovė BUAB „Kestuta“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, juo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Atsakovo skundas apsiriboja deklaratyviais teiginiais, kad ieškovės ieškinyje nurodytos sumos buvo panaudotos įmonės veikloje, atsakovas akcentuoja, kad į bylą pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė pažymėjo, kad pateiktus dokumentus sudaro mokėjimo pavedimų / kvitų kopijos, kurios net nesusijusios su atsakovu, t. y. atsakovas teismui pateikė trečiųjų asmenų atliktų mokėjimų kopijas, kurios niekaip nepagrindžia / neįrodo atsakovo pasisavintų piniginių lėšų panaudojimo ieškovės veikloje.
10.2. Atsakovo pateiktas įgaliojimas R. D. niekaip nesusijęs su atsakovo pareiga įrodinėjant, jog pasisavintos lėšos buvo panaudotos ieškovės veikloje / grąžintos ieškovei. Kitaip tariant, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovo išgrynintos piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės veikloje / grąžintos ieškovei.
10.3. Ieškovės bankroto byloje nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei ieškovės dokumentai, nei turtas. Administratorius, remdamasis turimais duomenimis, negali nustatyti, kokiais tikslais atsakovo buvo panaudotos, negrąžintos iš ieškovės banko sąskaitos mokėjimo kortele nurašytos / išgrynintos lėšos – 9 347, 81 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2022 m. birželio 11 d. išduotą įgaliojimą R. D. veikti UAB „Kestuta“ vardu. Atsakovo įsitikinimu, šio įrodymo pateikimo būtinumas atsirado tik susipažinus su skundžiama nutartimi.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo prie atskirojo skundo pateiktas dokumentas yra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, pateiktu dokumentu atsakovas bando paneigti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, t. y. šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po priimto skundžiamo sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo manyti, kad pateikdamas minėtą dokumentą atsakovas nesąžiningai ar netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Juolab, kad ieškovė yra su šiuo naujai teikiamu dokumentu susipažinusi ir dėl šio dokumento pateikusi savo nuomonę atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą. Todėl atsakovo su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas yra priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl pagrindų peržiūrėti teismo sprendimą už akių
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio nuorašas ir pranešimas) buvo įteikti tinkamai, o atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, pripažindamas aplinkybę, kad pavėlavo teismo nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, tačiau nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad pirmosios instancijos teismas galėjo netinkamai įvertinti atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus, spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
18. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).
19. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
20. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs šalies pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija skundžiamą nutartį, argumentuodamas, kad šioje byloje egzistuoja pirmoji CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta aplinkybė.
22. Kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių, teismas padarė išvadą, kad atsakovui, einant UAB „Kestuta“ direktoriaus pareigas, buvo išgryninta 9 347,81 Eur suma, taip padarant žalą UAB „Kestuta“. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prie pareiškimo pridėdamas, atsakovo manymu, įrodymus, kurie patvirtina, kad visi minėti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai.
23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kartu su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais bankinių pavedimų ir grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą išrašais, taip pat pinigų priėmimo kvitų kopijomis, nustatė, kad tam tikri mokėjimai įmonės reikmėms buvo atliekami, įnešami pinigai į įmonės sąskaitą, taip pat mokami atlyginimai darbuotojams. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios finansinės operacijos buvo atliekamos ne atsakovo, bet kito asmens. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisiškai reikšmingi veiksmai gali būti atliekami ne tik asmeniškai, bet ir per kitus asmenis. Tuo atveju, jei ieškovės nurodyta lėšų suma iš tikrųjų buvo panaudota įmonės naudai, tuomet įmonė jokios žalos realiai nepatyrė. Todėl aplinkybė dėl kitų asmenų atliktų finansinių operacijų vis dėlto nepašalina tam tikrų abejonių dėl priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios abejonės ir atsakovo nurodomos aplinkybės turi būti patikrintos ir įvertintos įstatymų nustatyta žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą iš esmės, apklausiant ir (arba) įtraukiant į bylą su šia aplinkybe susijusius asmenis.
24. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.