Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-913-241/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-18
Bylos Nr.: e2A-913-241/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00243-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Synergy Solutions“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Patvanka“, viešoji įstaiga CPO LT

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-913-241/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00243-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.4.4; 3.2.4.8.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Synergy Solutions“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-951-343/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Synergy Solutions“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Patvanka“, viešoji įstaiga CPO LT.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Synergy Solutions“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 32 596,71 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad ji 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė preliminariąją sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pagal kurią įsipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti preliminariojoje sutartyje nurodytų paslaugų pasiūlą, teikti pasiūlymus elektroniniame kataloge užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ elektroninio katalogo aprašyme nustatyta tvarka, pateikė užsakymą, kuriame nurodė, jog perka statinio projektinių pasiūlymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiškų prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti) rengimo paslaugas, techninio (techninio darbo) projekto parengimo paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas ((A) – (D) dalyse nurodytos paslaugos).

3. Ieškovė 2018 m. vasario 12 d. elektroninio katalogo priemonėmis pateikė konkursinį pasiūlymą prie kiekvienos paslaugos nurodydama siūlomą paslaugos suteikimo kainą: (A) dalyje nurodytai paslaugai – 17 000 Eur, (B) dalyje – 7 000 Eur, (C) dalyje – 43 000 Eur ir (D) dalyje – 0 Eur. Tą pačią dieną elektroninio katalogo priemonėmis buvo atplėšti vokai ir ieškovės pasiūlymas išrinktas laimėjusiu pagal mažiausios kainos kriterijų. Buvo parengta pagrindinė sutartis Nr. CPO107573, tačiau 2018 m. vasario 15 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą, kuriuo buvo informuota, jog perkančioji organizacija atsisako sudaryti pagrindinę sutartį su laimėtoja UAB „Synergy Solutions“ dėl to, jog atnaujinto varžymosi pirkime Nr. CPO 107573 tiekėja neįvertino statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Ieškovė 2018 m. vasario 28 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugas įkainojo 0 Eur, o būtinuosius paslaugos teikimo kaštus įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą, dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos projekto vykdymo priežiūros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo). Atsakydama į pretenziją atsakovė 2018 m. kovo 7 d. raštu informavo, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ieškovės vertinimu, atsakovė savo atsakyme į pretenziją nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai būtų suteikęs teisę iš naujo vertinti laimėtoja išrinktos ieškovės pasiūlymo turinį, todėl atsakovė, atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime Nr. CPO107573, atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, dėl atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieškovė prarado galimybę įvykdyti sutartį ir galimybę gauti pelną iš sutarties vykdymo.

4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nei sprendime dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pirkime Nr. CPO107573, nei atsakyme į pretenziją nenurodė teisinio pagrindo, kuris ją įgalintų pakartotinai vertinti ieškovės pateikto konkursinio pasiūlymo turinį, kainas, pasiūlymo dalių kainas ar jų pagrįstumą, o vietoj to iš karto ėmėsi vertinti tiekėjos pasiūlymo turinį, t. y. paslaugų dalių įkainojimą, todėl atsakovės sprendimas atsisakyti sudaryti sutartį yra teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų, su ieškove, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pirkimą, būtų sudaryta pagrindinė viešojo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią už suteiktas paslaugas ieškovė turėjo gauti pasiūlyme nurodytą atlyginimą (pajamas ir pelną). Ieškovės pateiktas konkursinis pasiūlymas įrodo, jog visa iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gautina suma atėmus pridėtinės vertės mokestį (PVM) sudarė 67 000 Eur, tačiau ženklią šios sumos dalį sudarė su perkamų paslaugų teikimu susiję kaštai, todėl skaičiuojant pelną, t. y. priteistiną žalą, jie išskaičiuojami iš visų planuotų gauti ir negautų sumų. Taigi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų viešajame pirkime ieškovės patirta žala (negautas ikimokestinis pelnas) sudaro iš viso 38 349,07 Eur.

Šalies argumentai

5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio rangos sutartyse privaloma nustatyti projekto priežiūros kainą – konkrečiai pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 77 punktą. Vadovaujantis šia norma, akivaizdu, jog kiekviena iš (A, B, C, D) dalių privalėjo būti atskirai įkainojama ir šis reikalavimas nebuvo savitikslis ar alternatyviai pasirinktinas. Ieškovės teiginys, jog ji projekto vykdymo priežiūros paslaugos, kuri užsakovės buvo išskirta į atskirą dalį, kaštus įsitraukė į kitų dalių kaštus, yra ne tik prieštaraujantis galiojančiam teisės aktui, kuris imperatyviai numato prievolę nustatyti konkrečią priežiūros kainą, bet ir keliantis pagrįstas abejones dėl šios tiekėjos kompetencijos suteikti šią paslaugą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį statant ypatingąjį statinį statinio projekto vykdymo priežiūra yra privaloma. Atsakovė, siekdama esminio šio pirkimo tikslo – įsigyti techninį projektą, kuris vėliau galėtų būti tikslingai panaudojamas, neturėjo teisinių galimybių sudaryti su ieškove pagrindinę sutartį, kadangi projekto priežiūros paslaugos 0 Eur kainos nurodymas užsakovei suteikė pagrįstą pagrindą manyti, kad ieškovė neteiks privalomos statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos, kurią teikti, remiantis jos išimtinėmis autorinėmis teisėmis į techninį projektą, galėtų tik ji pati.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nesutiko su ieškinio teiginiu, jog šiame ginče ieškovės patirti praradimai (žala), pasireiškiantys negautų pajamų forma, yra laikytini atsakovės neteisėtų veiksmų bei iš to sekusio atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pirkime bei pirkimo Nr. CPO107573 nutraukimo, užkirtusio kelią ieškovei parduoti paslaugas, rezultatu. Ieškovė privalėjo įrodyti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, tačiau akivaizdu, jog atsakovės sprendimas nesudaryti pagrindinės sutarties šiuo atveju nulemtas pačios ieškovės veiksmų (neveikimo) – netinkamo pasiūlymo suformavimo, kuris, vertinant šio konkretaus pirkimo kontekste, nulėmė aplinkybę, jog toks pirkimas buvo negalimas, o pagrindinės sutarties su tiekėja sudarymas būtų neteisėtas. Ieškovei nebuvo užkirstos galimybės dalyvauti per CPO paskelbtame naujajame pirkime ar nepagrįstai suvaržytos teisės konkuruoti pateikiant teisės aktus atitinkantį ir sąžiningą pasiūlymą. Ieškovė neprašė panaikinti 2018 m. vasario 15 d. sprendimą, kuriuo atsakovė atsisakė sudaryti su ieškove pagrindinę sutartį. Be to, ieškovė neturi analogiško objekto (sporto centro su dviem ledo arenomis ir sporto sale) projektavimo patirties, todėl jos pateikti samprotavimai ir sugalvoti paskaičiavimai nėra pagrįsti asmenine patirtimi.

7. Trečiasis asmuo VšĮ CPO LT ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VšĮ CPO LT atlieka centralizuotus statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimus, su pirkimų laimėtojais sudaro preliminariąsias sutartis dėl statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo. 2016 m. rugsėjo 26 d. VšĮ CPO LT su ieškove sudarė preliminarią sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, kurioje susitarė dėl būsimų pagrindinių sutarčių su perkančiosiomis organizacijomis sudarymo tvarkos bei sąlygų. Sutartis numatė, kad pagrindinių sutarčių sudarymui VšĮ CPO LT elektroniniame kataloge bus vykdomas atnaujintas tiekėjų varžymasis, o jam pasibaigus, jo nutraukimas negalimas, atnaujintam varžymuisi sėkmingai pasibaigus, turi būti sudaroma pagrindinė sutartis. 2018 m. sausio 31 d. buvo paskelbtas užsakymas, kuriame nurodyta, jog perkamos statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos bei pateikti šių paslaugų techniniai duomenys. Užsakymo sąlygos neribojo tiekėjų teisės mažinti užsakymo atskirų sudėtinių paslaugų kainos iki 0 Eur reikšmės. Jokių faktinių ar teisinių pagrindų atmesti ieškovės pasiūlymą nebuvo nustatyta. Atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove dėl jai galbūt reikšmingų aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad byla nagrinėjama pakartotinai, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-485-1120/2019 byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas aukštesnės instancijos teismo, todėl šis klausimas iš naujo nenagrinėtinas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlymą išrinkus laimėjusiu, atsakovė nepagrįstai pranešimu atsisakė su ieškove sudaryti sutartį, prieš tai nepasinaudojusi teise prašyti papildyti pasiūlymą, pateikti paaiškinimus dėl nulinės kainos ar kitų, atsakovės apsisprendimui dėl pagrindinės sutarties sudarymo, aktualių klausimų. Atsakovė, nesudariusi galimybės patikslinti pasiūlymo, formaliai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovės veiksmus neteisėtais apeliacinės instancijos teismas pripažino ir dėl to, kad nutraukiant pirkimą buvo būtinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, jos nurodomas grynasis pelningumas, kuris siekia 49 procentus, yra neadekvatus ir niekaip neįrodytas. Ieškovė nuostolius įrodinėjo savo pačios darbuotojų parengtomis vidinėmis lentelėmis. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros, kurių pagrindu ji įsigijo tam tikras projektavimo paslaugas iš trečiųjų asmenų, pateikus apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, bei likusi nedidelė pačios ieškovės darbuotojų patirtų sąnaudų dalis neįrodo konkretaus siekiamo grynojo pelno šioje byloje. Be to, ieškovė neteikė įrodymų, kokias konkrečias paslaugas būtų įsigijusi iš trečiųjų asmenų, už kokią konkrečią sumą, ar jos darbuotojai būtų galėję patys siekti sutarties įvykdymo, kokios sutartys tuo metu buvo vykdomos, kokie resursai buvo naudojami. Apeliacinės instancijos teismui jau pripažinus, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami įrodyti negautas pajamas, papildomai ieškovė pateikė tik ankstesnėse lentelėse nurodytų išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, 2019 m. įvykdytų sutarčių pelningumo apskaičiavimą, kurį atliko jos pačios darbuotojai. Taigi ieškovė iš esmės naujų įrodymų nepateikė, t. y. ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad savo pajėgumais būtų įvykdžiusi sutartį ir, kad sutarties vykdymo išlaidos būtų tos išlaidos, kurias ji nurodė. Ieškovė rėmėsi tik savo pačios paskaičiavimais, nors pati tokio dydžio ir sudėtingumo objekto nėra įgyvendinusi.

11. Teismas nustatė, kad 2018 m. ieškovė dirbo nuostolingai – turėjo 49 674 Eur nuostolį, o 2017 m. turėjo bendrą 12 077 Eur pelną. Nagrinėjama civilinė byla užvesta 2018 m. kovo 15 d. Statistiniai duomenys patvirtina, kad panaši veikla generuoja 5,4 – 8,8 procentų pelningumą. Praktikoje yra pripažinta, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi būti grindžiamas objektyviais, pirminiais apskaitos dokumentais, o ne suinteresuotos šalies vienašališkai parengtomis lentelėmis, be to lentelės parengtos ne ieškovės buhalterės, o įmonės direktorės.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gruodžio 21 d. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse yra nurodyta, jog projekto vykdymo priežiūrai skirtina 12 – 20 procentų techninio projekto kainos. Perkančioji organizacija, nusprendusi nesilaikyti nurodytose gairėse pateiktų rekomendacijų, privalo tokį savo sprendimą išsamiai ir aiškiai motyvuoti.

13. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio tarp negautų pajamų ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė 2018 m. vasario 15 d. gavo atsakovės pranešimą, kad pagrindinė sutartis su ja nebus sudaryta. Atsakovė pakartotinai per CPO paskelbė pirkimą tam pačiam pirkimo objektui. Ieškovė turėjo galimybę pakartotinai dalyvauti pirkime, tačiau to nepadarė. 2018 m. vasario 20 d. sutartis sudaryta su pakartotinio pirkimo laimėtoja UAB „Patvanka“. Ieškovės pretenzija, kurioje ji reikalavo sudaryti laimėto pirkimo sutartį, atsakovei buvo pateikta 2018 m. vasario 28 d. Atsižvelgdamas į ieškovės patirtį viešuosiuose pirkimuose, teismas konstatavo, kad nesiėmusi priemonių ginti savo pažeistas teises tuomet, kai jai apie tokį pažeidimą tapo žinoma, ieškovė nesielgė kaip rūpestinga tiekėja, todėl turi prisiimti dėl tokio neveikimo kilusius padarinius. Teismas atkreipė dėmesį, kad pretenzijoje ieškovė prašė sudaryti pagrindinę sutartį, o vėliau pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taigi ieškovės pagrindinis suinteresuotumas buvo ne sudaryti pirkimo sutartį, o siekti žalos atlyginimo.

14. Teismas nurodė, kad nors atsakovės veiksmai, nutraukus pirkimą, pripažinti neteisėtais, tačiau svarbu įvertinti priežastis, dėl kurių šie veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Pirmasis pažeidimas – gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą yra formalus. Jeigu atsakovė būtų gavusi sutikimą, ji vis tiek sutarties su ieškove nebūtų sudariusi, nes pirkimo nutraukimas būtų pateisintas. Antrasis pažeidimas – reikalauti paaiškinti, patikslinti pasiūlymą taip pat yra formalus, nes dėl esminio ir niekaip neištaisomo ieškovės pasiūlymo ydingumo pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, atsisakiusi sudaryti sutartį su ieškove, jai pasiūlė dalyvauti naujai per CPO paskelbtame pirkime ir teikti pirkimo dokumentus atitinkantį pasiūlymą. Ieškovė, žinodama apie naujai paskelbtą konkursą, nesiėmė jokių teisinių priemonių, kurios rodytų jos suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sutartį, o pasirinko savo teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą negautų pajamų forma. Pati iškovė pripažino, kad (D) dalyje įrašė 0 Eur, nors šios paslaugos kainą (4 114,33 Eur) įskaičiavo į kitą pirkimo dalį (C), todėl bet kuriuo atveju paaiškinimo nepakaktų, reikėtų keisti pasiūlymą iš esmės, o tai daryti draudžia teisės aktai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovė UAB „Synergy Solutions“ prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 26 939,42 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirkimo sutartis, iš kurios neteisėto nesudarymo ieškovė kildina savo negautas pajamas, yra projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutartis. Tokios sutarties objektas yra tiekėjo intelektinės veiklos rezultatas, kurio tiekėjas siekia naudodamasis savo darbuotojų ar pasitelktų trečiųjų asmenų (subtiekėjų) intelektiniu indėliu. Dėl ginčo pirkimo sutarties objekto specifikos skiriasi ir atitinkamos sutarties vykdymo išlaidų (kaštų) struktūra lyginant, pavyzdžiui, su rangos darbų sutarties vykdymo kaštais, t. y. jeigu projektavimo rangos sutarties vykdymo kaštus sudaro darbo užmokestis atitinkamiems atestuotiems projektuotojams (specialistams) ir jų darbo vietos išlaikymo išlaidos, tai statybos rangos sutarties vykdymo kaštus sudaro ir darbuotojų darbo užmokestis, ir statybinių bei susijusių eksploatacinių medžiagų įsigijimo savikaina, taip pat technikos bei mechanizmų įsigijimo išlaidos. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė, įrodinėdama projektavimo rangos darbų pirkimo sutarties vykdymo kaštus, neturėjo pareigos dirbtinai kurti finansinius dokumentus, kurie teismui būtų suprantamesni įrodymai bei negali būsimos ginčo pirkimo sutarties vykdymo kaštų įrodinėti kitokiais įrodymais, kaip tik duomenimis apie darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį bei savo patirtimi grindžiamą darbo laiką, skirtą parengti atitinkamus projektavimo dokumentus, darbo vietos išlaikymo išlaidomis.

16.2. Bylose dėl negautų pajamų, kylančių iš viešųjų pirkimų, dydžio nustatymo, nagrinėjant su intelektinio pobūdžio veiklos paslaugų teikimu susijusių sutarčių vykdymo kaštus, kasacinio teismo išaiškinta, kad pelnas, gaunamas vykdant konkretų projektą, ir apmokestinamasis metinis įmonės pelnas gali smarkiai skirtis dėl skirtingo atskirų projektų pelningumo, įmonės finansų valdymo strategijos ir kitų veiksnių. Negautas pajamas sutapatinus su metiniu pelnu, nuostolingai dirbanti įmonė prarastų teisę į žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais neteisėtais veiksmais, atlyginimą.

16.3. Duomenų visuma įrodo, kad ieškovės apskaičiuoti ginčo pirkimo sutarties vykdymo kaštai (taip pat planuojamas gauti grynasis pelnas) yra pagrįsti tiek ieškovės darbuotojų, ketinusių vykdyti sutartį, kvalifikacijos dokumentais, t. y. ginčo pirkimo sutartį būtų vykdę kvalifikuoti atitinkamų sričių specialistai, tiek panašių objektų projektavimo patirtį turinčio kvalifikuoto projekto vadovo skaičiavimais dėl projektavimui reikalingo darbo laiko sąnaudų, taip pat objektyviais duomenimis dėl pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų darbo užmokesčio. Be to, pateiktuose skaičiavimuose buvo numatytas ir 2 procentų rezervas, kuris nebuvo įskaičiuotas į priteistiną pelną ir būtų naudojamas atsiradus nenumatytų sutarties vykdymo kaštų.

16.4. Ieškovės pasiūlymo turinys patvirtina, kad ginčo pirkimui ieškovė nebuvo pasitelkusi jokių subtiekėjų, todėl nebūtų patyrusi jokių papildomų sutarties vykdymo išlaidų, kurias galėtų pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Kadangi atsakovė į bylą neteikė jokių duomenų ar argumentų ir byloje nėra nustatyta, jog ieškovės nurodyti darbuotojai negalėtų įvykdyti ginčo pirkimo sutarties, ieškovės vertinimu, ji įrodė, kad būtų galėjusi įvykdyti ginčo pirkimo sutartį naudodamasi vien tik savo kvalifikuotų darbuotojų resursais. Dėl šių priežasčių teisiškai ir faktiškai nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė neteikė įrodymų, kokias konkrečias paslaugas būtų įsigijusi iš trečiųjų asmenų, ar kad nepateikė duomenų apie tai, jog savo pajėgumais būtų įvykdžiusi sutartį.

16.5. Atsakovė neteikė į bylą jokių kitų specialių žinių turinčių asmenų išvadų ar skaičiavimų, kurie paneigtų ar leistų abejoti ieškovės skaičiavimais dėl darbo laiko sąnaudų. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad projekto vadovas T. K. turi specialių žinių tiek eiti ypatingų statinių projekto vadovo, tiek projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas, taip pat turi specialių žinių atlikti statybos kainų skaičiavimus, patirties vadovauti ledo arenų projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai. Pagal analogiją taikant viešųjų pirkimų tiekėjo kvalifikacijos įrodinėjimo taisykles, nėra pagrindo spręsti, kad tiekėja neturi tokių objektų projektavimo patirties.

16.6. Kadangi atsakovė iškėlė abejones, kad ieškovė, įrodinėdama savo galimybes gauti panašaus dydžio pelną vykdydama kitų visuomeninės paskirties objektų projektavimo ir vykdymo priežiūros paslaugas, nepateikė subrangos sutarčių išlaidas patvirtinančių dokumentų, ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė subrangos sutarčių išlaidas patvirtinančius dokumentus ir visais šiais duomenimis įrodinėjo, kad ieškovės pelningumas iš didesnės apimties projektavimo sutarčių vykdymo yra 30 – 40 procentų.

16.7. Preliminariosios sutarties 10.7 punkte nurodyta, kad užsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visą atsakomybę už dėl tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius. Taigi priežastinio ryšio klausimas išspręstas šalis saistančioje preliminariojoje sutartyje. Kadangi sutartis nebuvo nuginčyta ir šalims turi įstatymo galią, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė neturi atlyginti ieškovės nuostolių dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

16.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir priešingai byloje esantiems įrodymams vertino, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio. Teismas turėjo tikrinti ir vertinti, ar atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais įrodė, jog ginčo pirkime ji nebūtų sudariusi su ieškove sutarties dėl kitų, nesusijusių su tomis, dėl kurių ginčas jau išnagrinėtas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, priežasčių. Tokia atsakovei tenkanti įrodinėjimo našta yra nurodyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Todėl teismas spręsdamas, jog ieškovė šioje byloje neįrodė priežastinio ryšio, pažeidė teisės normų dėl įrodinėjimo paskirstymo taikymo ir aiškinimo taisykles.

Atsiliepimas

17. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė esant pagrindui iš naujo vertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas, sudarant šalims galimybę dėl jų pakartotinai išsamiai pasisakyti, buvo atsakovės priimta ir įvertinta kaip faktas, jog atsakovė, nagrinėjant bylą iš naujo, turės teisę gintis ir įrodinėti taip pat ir esminės civilinės atsakomybės sąlygos (veiksmų neteisėtumo) nebuvimą, o tuo pačiu ir tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas priėjo galutinės išvados, kad galimi perkančiosios organizacijos pažeidimai visgi ginčo atveju nebus laikomi prejudiciniais faktais ir galės būti paneigti bylą nagrinėjant iš naujo visa apimtimi. Būtų nesąžininga ir neatitiktų esminio teismų įgyvendinamo teisingumo vykdymo principo, jeigu atsakovė nebegalėtų kvestionuoti, jos įsitikinimu, nepagrįstų teismo vertinimų vien dėl to, jog galbūt dėl suklaidinimo nepasinaudojo teise skųsti šiuos teismo vertinimus kasacine tvarka, o pasirinko nagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, paneigiant ir veiksmų neteisėtumą.

17.2. Atsakovė nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytu teisiniu vertinimu, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, nesikreipdama į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo pirkimo procedūrų nutraukimui išdavimo, nesilaikė imperatyvaus reglamentavimo reikalavimų. Ginčo atveju yra aktualu tai, jog atsakovė pirkimą (jo procedūras) pradėjo 2018 m. sausio 31 d. Taigi tiek šio aktualaus ginčo pirkimo procedūros, tiek pats Kauno miesto savivaldybės administracijos pirkimas pradėtas jau nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijai, pagal kurią perkančiosioms organizacijoms nebeliko pareigos kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą sutikimui nutraukti pirkimo procedūras gauti, o Viešųjų pirkimų tarnybai nebeliko teisinio pagrindo tokius prašymus nagrinėti. Tai, kad ieškovė preliminariąją sutartį su CPO pasirašė dar 2016 m. rugsėjo 26 d., atsakovės įsitikinimu, neturėjo saistyti ir niekaip neįpareigojo atsakovės, nes ši pagrįstai laikė pirkimą prasidėjusiu 2018 m. sausio 31 d., kuomet galiojusios VPĮ nuostatos nebenumatė jai pareigos kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pirkimo nutraukimo. Tiekėjai registruotis CPO ir pasirašyti preliminariąją sutartį dėl pasiūlymų teikimo konkretaus katalogo paslaugoms gali savo nuožiūra bet kada ir tai absoliučiai priklauso nuo jų apsisprendimo.

17.3. Iš dalies nesutiktina su Lietuvos apeliacinio teismo bei vėliau palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė turėjo pasinaudoti teise prašyti ieškovės pateikti pasiūlymo patikslinimą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės pasiūlymo trūkumo pobūdis (pasiūlymo atskirų dalių neįkainojimas) jokiu būdu negalėjo būti nei paaiškintas, nei patikslintas, nei ištaisytas nekeičiant pasiūlymo esmės, nes siekdama ištaisyti tokį esminį pasiūlymo trūkumą, ieškovė būtų privalėjusi pateikti iš esmės naują pasiūlymą visose konkrečiose pasiūlymo dalyse, o tai yra draudžiama. Situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Ginčo atveju, nustatytas ieškovės pasiūlymo trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, nes jam ištaisyti nebūtų pakakę paprasto ieškovės paaiškinimo, o iš esmės būtų reikėję tiesiog naujo pasiūlymo.

17.4. Net jeigu teismas dėl kokių nors priežasčių laikytų, jog atsakovė visgi privalėjo pirmiausiai kreiptis į ieškovę ir paprašyti jos pasiūlymo paaiškinimo, atsakovė laikosi pozicijos, jog toks nesikreipimas gauti ieškovės pasiūlymo paaiškinimą bet kuriuo atveju tebūtų absoliučiai formalus ir ginčo esmės nekeičiantis tariamas pažeidimas. Visų pirma todėl, kad tokį pasiūlymo paaiškinimą ieškovė iš esmės pateikė teikdama pretenziją, o atsakovė jį vertino ir laikė netinkamu bei neištaisomu. Antra, šis formalus pažeidimas nebūtų sąlygojęs kitokio ginčo situacijos sprendimo. Atsakovė, gavusi tokį pasiūlymo paaiškinimą, būtų jį bet kuriuo atveju pripažinusi netinkamu, o pasiūlymo trūkumą – neištaisomu. Taigi tarp šio absoliučiai formalaus galimo pažeidimo ir ieškovės deklaruojamos tariamai patirtos žalos nebūtų jokio priežastinio ryšio, kadangi pagrindinė sutartis bet kuriuo atveju niekada nebūtų buvusi su ieškove pasirašyta.

Šalies argumentai

17.5. Ieškovė pretenzijoje pati nurodė, kad minimali (D) dalies pasiūlymo kaina yra ne deklaruota 0 Eur, bet būtent 4 114,33 Eur. Taigi ieškovė, siekdama įrodyti priežastinį ryšį tarp neva neteisėtų atsakovės veiksmų ir jais sąlygotos patirtos žalos, visų pirma privalėjo pagrįsti savo pasiūlytą 0 Eur kainą ir įtikinamai įrodyti, kad ji iš esmės realiai ir objektyviai galėjo „dovanoti“ kokybiškas projekto vykdymo priežiūros paslaugas, o ne pati paneigusi savo pasiūlytą 0 Eur kainą, vien remdamasi absoliučiai formaliu pagrindu (jog nulinė kaina yra galima) siekti nesąžiningai pasipelnyti viešųjų lėšų sąskaita.

17.6. Jeigu ieškovė ir patyrė kokią nors žalą bei negavo planuotų pajamų iš ginčijamos nutrauktos sutarties tinkamo vykdymo, tai dėl to visa atsakomybė tenka ne atsakovei, tačiau pačiai ieškovei. Būtent ieškovės veiksmai – pasirinktas nesąžiningo pasiūlymo pateikimas (siekiant gauti apmokėjimą už paslaugas, jų dar nesuteikus, nors sutartis jokių avansinių mokėjimų aiškiai neleido) sąlygojo tai, kad ji negalėjo būti pripažinta pirkimo laimėtoja ir sutartis su ja bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta. Ieškovei buvo puikiai žinoma, kad į pasiūlymo kainą ji turi įskaičiuoti visas tinkamam pagrindinės sutarties įgyvendinimui reikalingas išlaidas. Ieškovė net neneigia, kad projekto vykdymo priežiūrai išlaidos būtų buvusios patirtos (pretenzijoje įvertino 4 114,33 Eur suma). Tokia kainodara atsakovei niekada nebūtų buvusi priimtina, nepaisant to, kad CPO neįžvelgė tokio pasiūlymo esminio netinkamumo ir jo neatmetė.

17.7. Absoliučiai neturi jokio faktinio pagrindimo tai, jog ieškovė nurodė iš objektų projektavimo paslaugų generuojanti 43,83 procentų, 34,66 procentų, 46,43 procentų (ginčo bylos atveju dar didesnį – beveik 49 procentų) grynąjį pelningumą, kai pagal statistinius duomenis panaši veikla generuoja ne daugiau nei 5,4 – 8,8 procentų pelningumo. Taigi ieškovės teiginiai ir jos pačios parengti neva tai pagrindžiantys skaičiavimai lentelių forma yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

17.8. Siekdama pagrįsti ginčo objekto 49 procentus siekiantį grynąjį paslaugos teikimo pelningumą, ieškovė 2018 m. vasario mėn. deklaravo tik 902,40 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį savo įmonėje, nors akivaizdu, kad skirtingas intelektines paslaugas teikiantys tiek pačios ieškovės darbuotojai, tiek galimai tretieji asmenys (subrangovai) nedirba visi už tokio paties dydžio standartinį darbo užmokestį. Toks vidutinis darbo užmokesčio techninis įrašymas, neva taikomas absoliučiai visiems įmonės darbuotojams, parodo tai, jog ieškovės teikiami duomenys yra absoliučiai hipotetiniai ir spekuliatyvūs, o ne realūs.

17.9. Iš 2020 m. sausio 14 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų tapo akivaizdu, kad praktiškai visų paslaugų teikimui ieškovė samdo skirtingus subrangovus (subtiekėjus), nors tuo tarpu su ieškiniu pateiktame neva šio ginčo žalos pagrindime deklaruojama, jog ypatingajam daugiau nei 7 000 000 Eur pirminės skaičiuojamosios statybos darbų kainos visuomeninės paskirties statiniui suprojektuoti ieškovė neva būtų rėmusis išimtinai tik savo pačios darbuotojų pajėgumais, kurie turėjo gauti beveik minimalų mėnesinį atlygį.

17.10. Iš precedentinę galią turinčio Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-566-553/2020 akivaizdu, jog nuosekliai įsivyravusi yra būtent tokia praktika, jog tiekėjas, kuris pirminiame procese nenuginčijęs perkančiosios organizacijos veiksmų pirkimo procedūrose teisėtumo, pasirinko iškart siekti žalos atlyginimo, be kita ko ir nenurodęs jokių objektyvių, svarbių aplinkybių, kurios galbūt jam būtų sukliudžiusios šiuos sprendimus laiku ginčyti, bei akivaizdžiai pademonstravęs ne siekį sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau iš esmės tiesiog pasipelnyti perkančiosios organizacijos (o tuo pačiu – viešojo intereso) sąskaita, – tokią veiksmų seką pasirinkusio tiekėjo teisės į patirtos žalos atlyginimą nėra ginamos, ir ieškiniai nėra tenkinami per se (savaime) vien dėl šių priežasčių, kurios laikomos pakankamu pagrindu tiekėjų reikalavimams dėl žalos atlyginimo atmesti.

17.11. Tiek ankstesnė, tiek ir dabar galiojanti teismų praktika siekį gauti žalos atlyginimą prieš tai nenuginčijus perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo sieja labiau su negalėjimu nuginčyti galbūt neteisėtų sprendimų dėl kokių nors objektyvių priežasčių, bet ne su sąmoningu tiekėjo pasirinkimu – siekti sutarties pasirašymo ar tiesiog siekti žalos atlyginimo. Kiekvieno viešojo pirkimo dalyvio pagrįstas ir įstatymais ginamas lūkestis visų pirma yra sąžiningas siekis ir galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne išvengiant faktinio sutarties vykdymo gauti tiesiog finansinę satisfakciją. Gindamas savo teises tiekėjas taipogi turi būti aktyvus ir rūpestingas, o ne pasirinkti pasyvią poziciją, siekdamas tiesiog pasipelnyti perkančiosios organizacijos sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl neteisėtų veiksmų

19. Bylą iš naujo nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo nenustatinėjo, o rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-485-1120/2019, kuria byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas – nesudaryta galimybė ieškovei patikslinti pasiūlymą ir Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nutraukti pirkimą neturėjimas, yra nustatytas aukštesnės instancijos teismo.

20. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis proceso įstatymu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitą teismą tik kitoje byloje. Šalių tarpusavio susitarimo sąlygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobūdžio aplinkybė, galinti kisti priklausomai nuo byloje naujai pateiktų duomenų, šalių paaiškinimų ir pan., todėl kol ji nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ji negali būti laikoma prejudiciniu faktu. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti išaiškinimai yra privalomi klausimą iš naujo nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015). Toks išaiškinimas liečia ir apeliacinės instancijos teismą, kuris, antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo metu gali prieiti prie kitokių išvadų nei pirmesnėje nutartyje, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, šalys teismui teikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus. Dalis atsakovės rašytinių paaiškinimų, teiktų 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. vasario 3 d., ir jų priedas – pirkimo dokumentų C dalis „Konkrečių pirkimo vykdymo dinaminėje pirkimo sistemoje aprašas“ buvo skirti paneigti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Atsakovei pateikus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, susijusius su veiksmų (ne)teisėtumu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis šios nutarties 20 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos, turėjo vertinti jų turinį ir, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pasisakyti dėl pagrindinės civilinės atsakomybės sąlygos – veiksmų neteisėtumo. Tokią poziciją pagrindžia ir minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 60 punktas, kuriame aukštesnės instancijos teismas nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turės būti vertinamos visos civilinės atsakomybės sąlygos, sudarant šalims galimybę dėl jų išsamiai pasisakyti (ypač dėl negautų pajamų dydžio ir šio dydžio pagrįstumo).

22. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas atsakovės rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo, padarė procesinį pažeidimą, tačiau nurodytas pažeidimas neturi esminės reikšmės atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui. Teisėjų kolegija, įvertinus pirmosios instancijos teismui atsakovės teiktų rašytinių paaiškinimų, kurie atkartoti ir atsiliepime į apeliacinį skundą, turinį bei su jais pateiktą rašytinį įrodymą, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant pakartotinai atsakovė paneigė Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-485-1120/2019 konstatuotus jos neteisėtus veiksmus.

23. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog viešajame pirkime pasiūlymo kaina gali būti neigiama (minusinė), todėl nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra galimi ir patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti – tik tokia kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-381/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 nurodė, jog viešuosiuose pirkimuose iš esmės galima ir minusinė siūloma pirkimo kaina. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014). Taigi, viešajame pirkime nėra draudžiama tiekėjo pasiūlymo nulinė kaina, jeigu ji yra pagrindžiama, t. y. pagrindžiamas tiekėjo pajėgumas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį pasiūlymo sąlygomis.

24. Atsižvelgus į nurodytą teismų praktiką dėl nulinės arba minusinės tiekėjo pasiūlymo kainos galimumo, nėra pagrindo sutikti su atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad nulinės kainos nurodymas pasiūlyme buvo akivaizdžiai nepašalinamas trūkumas, dėl kurio atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, net nekilo pareiga tokio paaiškinimo prašyti. Nors atsiliepime cituojamoje kasacinio praktikoje, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, yra nurodomi atvejai, kada perkančiajai organizacijai dėl pasiūlymo trūkumų nekyla pareiga prašyti paaiškinimų iš tiekėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019), tačiau tokiais trūkumais pripažįstami pirkimo sąlygų neatitinkančių medžiagų, jų kiekio nurodymas pasiūlyme, kurie savaime leidžia spręsti, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų ir tokių trūkumų pašalinimui būtinas pasiūlymo taisymas, pakeičiant jo duomenis, bet ne nulinės kainos nurodymas, kuri viešuosiuose pirkimuose yra galima, tiekėjui ją reikia tik pagrįsti (paaiškinti).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant iš naujo atsakovė nepaneigė ir kito jos konstatuoto neteisėto veiksmo (neveikimo) – nesikreipimo į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo nutraukti vykdomą pirkimą. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) Nr. XIII-327 nustatyta, kad iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias VPĮ nuostatas. Nurodytos redakcijos VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog perkančioji organizacija, gavusi VPT sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. VPT sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir VPĮ IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Synergy Solutions“ preliminariąją sutartį su trečiuoju asmeniu VšĮ CPO LT pasirašė 2016 m. rugsėjo 26 d. Pagal šios nutarties 25 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, t. y. viešųjų pirkimų procedūros vykdomos, pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias VPĮ nuostatas. Taigi nepaisant to, kad tiekėjų varžymasis buvo atnaujintas 2018 m. sausio 31 d. (atsakovė užsakymą pateikė per CPO), viešųjų pirkimų procedūra turėjo vykti pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusį VPĮ, kadangi įstatymo redakcijos taikymas susietas būtent su preliminariųjų sutarčių sudarymu, o ne su tiekėjo pateikta konkretaus užsakymo data. Atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose ir atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai, kad pirkimo procedūros turėjo būti vykdomos pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią VPĮ redakciją, pagal kurią perkančiosioms organizacijoms nebeliko pareigos kreiptis į VPT sutikimui nutraukti pirkimo procedūras gauti, laikytini tik subjektyviu atsakovės vertinimu, kuris negali paneigti imperatyvaus teisinio reguliavimo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismui su atsakovės rašytiniais paaiškinimais pateiktas įrodymas.

Dėl priežastinio ryšio

27. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir kt.).

29. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovės veiksmai prisidėjo prie ieškovės nurodomos žalos (nuostolių) atsiradimo tiek, kad būtų galima konstatuoti priežastinį ryšį, svarbu nustatyti, ar atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, neatlikus nagrinėjamoje byloje konstatuotų neteisėtų veiksmų (neveikimo) – paprašius paaiškinti pasiūlymą, ieškovės pasiūlymas galėjo būti pripažintas tinkamu, atitinkamai su atsakove būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis.

30. Kasacinis teismas dėl pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktas).

31. Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje pažymėta, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Nr. C‑131/16; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas bylose Nr. C‑523/16 ir C‑536/16, 50, 52 punktai).

32. Teisėjų kolegija, vertindama bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgdama į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad ieškovės pateikto pasiūlymo trūkumas – vienos paslaugos dalies kainos nenurodymas (netinkamas nurodymas) negalėjo būti ištaisytas vien tik paaiškinimu. Kaip minėta, ieškovei nurodžius nulinę (D) dalies kainą, atsakovei atsirado pareiga išsiaiškinti (pareikalauti patikslinimo), o ieškovei pareiga pagrįsti, kad dalis paslaugų, konkrečiai projekto vykdymo priežiūra, bus teikiamos neatlygintinai. Tiek iš byloje esančios 2018 m. vasario 28 d. ieškovės teiktos pretenzijos, tiek iš bylos nagrinėjimo metu ieškovės išdėstytos pozicijos matyti, kad ieškovė neketino pasiūlymo (D) dalyje nurodytą paslaugą suteikti neatlygintinai, jos kainą įvertino 4 114,33 Eur, kurią, kaip pati nurodė, įtraukė į (C) dalies paslaugų kainą. Taigi tokio pobūdžio trūkumas galėjo būti pašalinamas tik iš naujo ieškovei teikiant duomenis, t. y. pateikiant naujas pasiūlymo dalių kainas (koreguojant (C) ir (D) dalių kainas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pasiūlymo trūkumas negali būti laikomas akivaizdžia korektūros klaida. Pati ieškovė pripažino, kad sąmoningai pasiūlymo (D) dalyje nurodė nulinę kainą. Nors ieškovė teigė, kad nulinės kainos nurodymą lėmė netikslios pirkimo sąlygos, kuriomis remiantis nebuvo galimybės apskaičiuoti paslaugos kainos, tačiau su 2018 m. vasario 28 d. pretenzija teiktoje paslaugų teikimo išlaidų ir pelno apskaičiavimo lentelėje tokį skaičiavimą atliko, t. y. projekto vykdymo priežiūros kainą apskaičiavo pagal pirkimo sąlygose nurodytą priežiūros terminą ir savo vidutines sąnaudas.

33. Išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyti žalingi padariniai (negautos pajamos iš sutarties vykdymo) nebūtų atsiradę, nepaistant konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atsakovei net ir paprašius patikslinti pasiūlymą, ieškovė nulinę kainą, kaip matyti iš bylos duomenų, siekė (būtų siekusi) pagrįsti ne neatlygintinu paslaugos suteikimu, o pakeisdama (perskaičiuodama) pasiūlymo dalių kainas. Toks patikslinimas būtų laikomas negalimu, o pasiūlymas pripažintas neatitinkančiu pirkimo sąlygų, atitinkamai viešojo pirkimo sutartis su ieškove nebūtų sudaryta ir vykdoma. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys. Konstatavus, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas iš esmės neatitiko pirkimo sąlygų ir negalėjo būti tikslinamas (nebuvo siekiama pasiūlymo pagrįsti neatlygintinu paslaugos suteikimu), atsakovės neteisėtas veiksmas (neveikimas) – nesikreipimas į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo nutraukti pirkimą taip pat nėra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodoma žala (nuostoliais). Tiek kreipimasis, tiek nesikreipimas į Viešųjų pirkimų tarnybą, tiek šios institucijos teigiamas ar neigiamas atsakymas negali lemti teisėtos viešojo pirkimo sutarties sudarymo su tiekėju, kurio pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, ir pagal imperatyvų VPĮ reguliavimą bei teismų praktiką toks pasiūlymas negali būti tikslinamas.

34. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad preliminariosios sutarties 10.7 punktas nereikalauja įrodinėti priežastinio ryšio tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir tiekėjui kilusios žalos. Minėtame sutarties punkte nurodyta, kad užsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visą atsakomybę už dėl tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius. Taigi perkančiosios organizacijos atsakomybė siejama su tiekėjo patirtais nuostoliais, kurie atsiranda dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. tiekėjo nuostoliai sutarties 10.7 punkte priežastiniu ryšiu siejami su perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais (neveikimu).

Dėl negautų pajamų

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, jos nurodomas grynasis pelningumas, kuris siekia 49 procentus, yra neadekvatus ir neįrodytas. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad jos apskaičiuoti pirkimo sutarties vykdymo kaštai, planuojamas gauti grynasis pelnas yra pagrįsti darbuotojų, ketinusių vykdyti sutartį, kvalifikacijos dokumentais, darbo užmokesčio duomenimis, panašių objektų projektavimo patirtį turinčio kvalifikuoto projekto vadovo skaičiavimais dėl projektavimui reikalingo darbo laiko sąnaudų. Ginčo pirkimo sutarties vykdymui ieškovė nebūtų pasitelkusi subtiekėjų, todėl nebūtų patyrusi jokių papildomų sutarties vykdymo išlaidų, kurias galėtų pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Ieškovės teigimu, byloje nėra nustatyta, jog jos darbuotojai negalėtų įvykdyti viešojo pirkimo sutarties.

36. CK įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.).

37. Tais atvejais, kai tiekėjas reikalauja tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių, teismas gali atkurti tik vienos rūšies praradimus. Priešingas teismo sprendimas lemtų dvigubą perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės taikymą. Vienu metu tiekėjui nepriteisiami tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai, nes tai neatitiktų jo prarastos turtinės padėties atkūrimo. Ši kasacinio teismo pozicija grindžiama netiesioginių nuostolių atlyginimo tikslu – atkurti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų prarastą tiekėjo ir pirkėjo turtinių interesų pusiausvyrą. Šalys de jure (pagal įstatymą) grąžinamos į padėtį, kuri de facto (faktiškai) jau nebegalės egzistuoti, nes sutartis sudaryta su kitu tiekėju. Tokiu atveju vertinama, kokias pajamas ieškovas būtų gavęs, jei su juo būtų sudaryta sutartis. Pagal šį vertinimą turėtų būti daroma išvada, kad, jei sutartis būtų sudaryta su ieškovu ir iš šio sandorio jis būtų gavęs pajamų bei patyręs išlaidų, jo gautu grynuoju pelnu būtų padengiamos ir tiesioginės išlaidos, patirtos rengiantis dalyvauti ir dalyvaujant pirkimo procedūrose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015, kt.).

38. Taigi ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 32 596,71 Eur žalos atlyginimą, bylos nagrinėjimo metu turėjo įrodyti, kad nurodyta suma yra atsakovės tiesioginiai nuostoliai (patirtos išlaidos dalyvaujant konkurse) arba netiesioginiai nuostoliai – atsakovės grynasis pelnas, kuris būtų gautas ieškovei vykdant viešojo pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą priteisti sumą nurodė kaip jos netiesioginius nuostolius (grynąjį pelną). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, sprendžia, kad ieškovė tinkamai nepagrindė prašomų priteisti netiesioginių nuostolių. Į bylą pateiktų pačios ieškovės atliktų skaičiavimų rezultatai prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims. Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad nesudarytos viešojo pirkimo sutarties grynasis pelningumas siekia 49 procentus, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. kitų ieškovės vykdytų sutarčių pelningumas – nuo 34 iki 46 procentų. Tačiau pagal duomenis, gautus iš Lietuvos statistikos departamento, panaši veikla generuoja tik 5,4 – 8,8 procentų pelningumą. Be to, laikotarpiu, kuriuo iš projektavimo sutarčių vykdymo ieškovė nurodė turėjusi nuo 34 iki 46 procentų siekiantį pelningumą, jos veikla pagal finansinės atskaitomybės dokumentus buvo nuostolinga arba generavo tik nedidelės vertės grynąjį pelną.

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovės nurodytos kitos jos vykdytos projektavimo sutartys, kurių pelningumas, ieškovės paskaičiavimu, siekia nuo 34 iki 46 procentų, nėra analogiškos (panašios) su ginčo pirkimo sutartimi. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo pirkime siekė įgyti sporto paskirties pastato (nauja statyba, numatoma statinio kaina 7 000 000 Eur) techninį projektą ir jo vykdymo priežiūrą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė tokio pobūdžio projekto nėra rengusi, jos pateiktos kitos sutartys buvo sudarytos dėl ženkliai mažesnės apimties techninių projektų parengimo – pastato vėsinimo (oro kondicionavimo) sistemos įrengimo, pastatų kapitalinio remonto. Be to, nurodytos sutartys įvykdytos ir techniniai projektai parengti kartu su subtiekėjais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė skaičiavimų ir įrodymų, kokias konkrečias paslaugas ir už kiek būtų įsigijusi iš subtiekėjų. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė ginčo pirkimo sutartį būtų įgyvendinusi savo pačios resursais. Aplinkybė, kad mažesnės apimties projektavimo sutartis ieškovė vykdo pasitelkusi net keletą subtiekėjų, leidžia teigti, kad ginčo pirkimo sutarties vykdymui subtiekėjų pagalba būtų neišvengiama. Esant tokiems duomenims, priešingai nei teigiama skunde, ne atsakovė turėjo paneigti, kad ieškovė be subtiekėjų nebūtų pajėgi įvykdyti sutartį, o ieškovė turėjo įrodyti, jog tik savo darbuotojų resursais būtų įvykdžiusi sutartį. Tokių duomenų ieškovė į nagrinėjamą bylą nepateikė, todėl ši aplinkybės laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės deklaruojamas grynasis pelnas, gautinas iš ginčo pirkimo sutarties vykdymo, būtų realus ir neišvengiamas.

Dėl pažeistų teisių gynimo

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 vienodindama teismų praktiką, atsižvelgdama į nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jo tikslus, į Europos Sąjungos teisiniame reguliavime įtvirtintą tiekėjų teisės gynybos priemonių derinimą, yra suformulavusi tokias teisės aiškinimo taisykles: 1) tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą, jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas; 2) vis dėlto tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų turi būti pripažįstama, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo. Kasacinio teismo akcentuota, kad būtinybė nuginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą prieš pareiškiant jo neteisėtumu grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo teisinių santykių pirkimo dalyviams užtikrina didesnį stabilumą, kartu atitinka pagrindinį tiekėjo suinteresuotumą sudaryti sutartį, o ne gauti žalos atlyginimą.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė iki inicijuodama šį žalos atlyginimo reikalavimo ginčą nepasinaudojo jai VPĮ suteikta teise teismine tvarka ginčyti pirkimo proceso metu perkančiosios organizacijos (atsakovės) priimtų sprendimų. Atsižvelgusi į nurodytas kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jau vien dėl šios priežasties ieškovės ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Šioje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo būtų pripažinta, kad atsakovės sprendimas, kuriuo atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove, yra neteisėtas, t. y. neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant ieškovė galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu perkančiajai organizacijai dėl žalos atlyginimo ir tikėtis tokio ieškinio patenkinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl objektyvių priežasčių ieškovė negalėjo iš anksto nuginčyti, jos vertinimu, neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo. Nors ieškovė teikė pretenzijas perkančiajai organizacijai, tačiau teisminio ginčo, kuriuo ginčytų pastarosios sprendimus, neinicijavo. Vietoje to, šioje byloje pareiškė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą.

42. Nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taisykles dėl tokio pobūdžio ieškinio pateikimo tvarkos bylose, kuriose viešojo pirkimo tiekėjas iš perkančiosios organizacijos reikalauja žalos, patirtos netinkamai vykdžius pirkimą, atlyginimo, galutinai suformulavo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, o ieškovė ieškinį priteisti žalos atlyginimą nagrinėjamoje byloje pareiškė 2018 m. kovo 14 d., t. y. dar iki kasacinio teismo praktikos suformavimo, nėra pagrindo teigti, kad bylą pakartotinai nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nurodyta kasacinio teismo praktika ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį.

43. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukels padarinių ateityje, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to vien pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Kita vertus, pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja tik pasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Taigi naujai suformuluoti teisės aiškinimo precedentai negali būti pagrindas tik CPK 366 straipsnyje numatytam proceso atnaujinimo institutui taikyti (peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus), tačiau tai nereiškia, kad taisyklės, suformuotos po to, kai buvo paduotas ieškinys, negali būti taikomos pirmosios instancijos teismui priimant procesinį sprendimą arba tokį neįsiteisėjusį sprendimą patikrinant apeliacine tvarka. Priešingu atveju nebūtų užtikrintas vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimas, t. y. panašios (analogiškos) bylos sprendžiamos taip pat, o ne sukuriant naujus, konkuruojančius su esamais, precedentus.

44. Būtent tokios praktikos dėl šios nutarties 40 punkte nurodytų kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklių taikymo laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose pagal tiekėjų ieškinius perkančiosioms organizacijoms dėl žalos atlyginimo priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-155-464/2019; 2020 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-566-553/2020). Nors bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje netaikė minėtų kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismo išvados, kaip minėta šios nutarties 20 punkte, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, ar antrą kartą bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, neturi absoliutaus privalomojo pobūdžio. Šių taisyklių taikymo būtinybę pagrindžia ir vėlesnė, t. y. po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties 21 punkte konstatuota ir apeliacinės instancijos teismo ištaisyta pirmosios instancijos teismo teisės taikymo klaida neturi esminės reikšmės teisingo procesinio sprendimo priėmimui.

46. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė