- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-155-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02220-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortūna Travel“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui, viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto teisių
- Kategorijos
- 2.6.11.4.4Žalos atlyginimas tiekėjui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortūna Travel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1645-661/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortūna Travel“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui (atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto teisių perėmėja) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Fortūna Travel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto, kurio teises perėmė VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas, 50 Eur žalos, patirtos dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pažeidimo, atlyginimą.
2. Nurodė, kad VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas 2017 m. rugsėjo mėn. vykdė supaprastintą mažos vertės Kelionės į Kėdainius organizavimo paslaugos viešąjį pirkimą neskelbiamos apklausos būdu. Ieškovė 2017-09-10 pateikė savo pasiūlymą šiame pirkime. Teigia, kad 2017-09-13 pranešimu informavo atsakovę, jog pasiūlyme numatytos paslaugos atitinka pirkimo reikalavimus ir atkreipė jos dėmesį į galimus pirkimo pažeidimus, o taip pat pateikė viešbučio–restorano „S.“, kuriame turėjo būti teikiamos paslaugos (dalis jų), savininko rašytinį patvirtinimą, jog šis viešbutis atitinka keliamus reikalavimus. Kadangi atsakovė vis dar abejojo, ar ieškovės pasiūlyme įvardijamas viešbutis sugebės suteikti techninėje specifikacijoje nurodytas paslaugas, t. y. apgyvendinti 29 asmenis atskiruose kambariuose, 2017-09-18 pateikė atsakovei papildomą informaciją ir dokumentus, patvirtinančius viešbučio atitikimą techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Tačiau 2017-09-19 gavo atsakovės pranešimą, kad jos pasiūlymas yra atmestas. Ieškovė 2017-09-25 pateikė pretenziją, reikalaudama panaikinti 2017-09-19 pranešimą ir ją pripažinti laimėtoja.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė, atmesdama jos pasiūlymą, šiurkščiai pažeidė VPĮ 45 straipsnio 3 dalį ir 55 straipsnio 9 dalį, nepagrįstai reikalaudama paaiškinti pateiktą pasiūlymą bei pateikti naujus dokumentus. Be to, gavusi ieškovės pretenziją turėjo atidėti sutarties pasirašymą, tačiau to nepadarė. Laimėtoju buvo pripažintas ne mažiausią, o didžiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Nors dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų konkurso ieškovė nelaimėjo ir prarado planuojamą gauti 500 Eur grynąjį pelną, visgi reikalavimą reiškia tik dėl 50 Eur žalos, patirtos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, vykdant ginčo viešąjį pirkimą, atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-28 sprendimu ieškovės UAB ,,Fortūna Travel“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad apie rengiamą konkursą ieškovė buvo informuota Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka (21.1.1 p. – 21.1.3 p.), kad konkurso dalyviams pateiktoje Kelionės į Kėdainius organizavimo paslaugų techninėje specifikacijoje atsakovė aiškiai ir išsamiai nurodė, kokias paslaugas pirks, įskaitant ir apgyvendinimo paslaugas, kurių pagrindiniai reikalavimai buvo asmenų apgyvendinimas ne toliau kaip 300 m nuo Kėdainių krašto muziejaus <...>, ne žemesnėje kaip 3 žvaigždučių klasės viešbutyje, standartinio tipo kambariuose (ne mažiau kaip 11 dviviečių ir 18 vienviečių) (techninės specifikacijos 4 d.).
6. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės teiginius, kad atsakovė, konkurso laimėtoja paskelbusi didžiausią kainą pasiūliusią UAB ,,Vestekspress“, elgėsi neteisėtai ir pažeidė VPĮ nuostatas. Nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą perkančioji organizacija (šiuo atveju – atsakovė), priimdama sprendimą dėl laimėtojo, laimėtoju gali pasirinkti tik tokį tiekėją, kurio pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius (jei buvo rengiami pirkimo dokumentai – juose nustatytus reikalavimus) ir kurio siūloma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (Aprašo 21.3.7.1. p.). Jei buvo apklausti keli tiekėjai, laimėtoju išrenkamas tas, kurio pasiūlymas geriausiai tenkina perkančiosios organizacijos poreikius (jei buvo rengiami pirkimo dokumentai – juose nustatytus reikalavimus) ir tiekėjo siūloma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (Aprašo 21.3.7.2. p.). Pažymėjo, kad ieškovė, akcentuodama mažiausios kainos kriterijų, jį supriešina su įstatyme ir pirkimų sąlygose nustatytais reikalavimais bei pirkimų vykdymo taisyklėmis, nes šiuo konkrečiu atveju aktuali ne tik kaina, bet ir pasiūlymo turinys bei jo atitikimas perkančiosios organizacijos poreikiams.
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė neturėjo teisės reikalauti pateikti papildomus dokumentus. Atsakovė pirkimo sąlygose buvo nurodžiusi, kad ji pirks apgyvendinimo paslaugas, kurių pagrindiniai reikalavimai buvo asmenų apgyvendinimas ne žemesnėje kaip 3 žvaigždučių klasės viešbutyje, 29 standartinio tipo kambariuose (ne mažiau kaip 11 dviviečių ir 18 vienviečių). Peržiūrėjusi ieškovės pasiūlyme nurodyto viešbučio ,,S.“ internetinę svetainę atsakovė pastebėjo, kad pagal joje pateikiamą informaciją viešbutyje iš viso yra 28 kambariai, kas jai sukėlė pagrįstas abejones dėl ieškovės galimybės suteikti pageidaujamas apgyvendinimo paslaugas. Vadovaujantis VPĮ 28 straipsnio 10 dalimi atsakovė, kaip perkančioji organizacija, pagrįstai ėmėsi veiksmų tokioms abejonėms eliminuoti.
8. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, t. y. VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies pažeidimo, pažymėjęs ir tai, kad ieškovė reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nepareiškė. Atmetęs ieškinį kaip nepagrįstą, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei šios patirtas 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB ,,Fortūna Travel“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-03-28 sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepažeidė VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies.
9.2. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės pateikto pasiūlymo trūkumus, neatitikimus, netikslumus, klaidas, ar kad būtų buvę pateikti netikslūs, neišsamūs ar klaidingi dokumentai ar duomenys.
9.3. Jau po pasiūlymų pateikimo atsakovė pareikalavo iš ieškovės pateikti konkrečius rašytinius įrodymus, kurių nereikalavo kartu su pasiūlymu. Tokio dokumento, kurio nebuvo reikalaujama pateikti kartu su pasiūlymu, pareikalavimas jau po pasiūlymo pateikimo negali būti laikomas pateikto pasiūlymo neatitikimų, netikslumų, klaidų taisymu ar pasiūlymo paaiškinimu. Tai reiškia reikalavimą įrodyti pateikto pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentams, kas turėjo būti daroma rengiant pirkimo dokumentus, konkurso sąlygas, bet ne po to, kai yra pateikiami pasiūlymai.
9.4. Atsakovės argumentai dėl ieškovės pasiūlyto viešbučio neatitikimo pirkimo dokumentams grįsti prielaidomis. Teismas visiškai nevertino bylos įrodymų, paneigiančių tokius teiginius. Ieškovės nurodytas viešbutis 2017-09-12 raštu patvirtino, kad turi galimybę apgyvendinti 29 svečius atskiruose kambariuose. Be to, atsakovei nuvykus buvo aprodyti ir patys kambariai. Tuo tarpu įrodymai, patvirtinantys atsakovės argumentus dėl kambarių skaičiaus viešbutyje, nebuvo pateikti. Faktas, kad atsakovė vadovavosi senoje viešbučio internatinėje svetainėje pateikta informacija, negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis atsakovės poziciją.
9.5. Teismas sprendimą grindė ginčui neaktualia teismų praktika ir VPĮ redakcija. Teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016 pateikti išaiškinimai dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų. Pagal ginčui aktualią VPĮ redakciją teismo cituojamame šio įstatymo 28 straipsnyje sureglamentuotas pirkimo skaidymas į dalis, kuris šiam ginčui nėra aktualus.
9.6. Ieškinio pateikimo metu konkursas jau buvo pasibaigęs, todėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimas iš esmės nesukeltų jokių teisinių padarinių. Būtent todėl ieškovė ir buvo priversta pasirinkti kitą VPĮ numatytą savo pažeistų teisių gynimo būdą – reikalauti žalos atlyginimo.
9.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Priešingai, ieškovė ne kartą nurodė, kad prieš pateikdama pasiūlymą su atitinkamų paslaugų teikėjais sudarė preliminarias žodines sutartis, kurių pagrindu ir buvo parengtas pasiūlymas, sau nusistatant apie 10 proc. dydžio pelną. Aplinkybė, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, lėmė tai, kad ji negali pateikti konkrečių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota kiek jai būtų kainavęs atitinkamų paslaugų suteikimas. Teismas turėjo vadovautis ieškovės direktoriaus paaiškinimais, kad konkurse planavo gauti 10 proc. dydžio pelną nuo pateiktos pasiūlymo kainos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-03-28 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovės nurodytos ir neva atsakovės pažeistos VPĮ 45 straipsnio 3 dalis ir 55 straipsnio 9 dalis yra išimtinai procesinės normos, kurios iš esmės reglamentuoja viešųjų pirkimų procedūras, susijusias su tiekėjų pasiūlymų tikslinimu. Šios procesinės normos tiesiogiai nenustato jokių teisinių pasekmių viešojo pirkimo santykio subjektams už jų pažeidimą, todėl vien tik šių teisės normų pažeidimas galėtų būti pagrindas reikalauti tokios žalos, kuri susijusi su išlaidomis, patirtomis dalyvaujant pirkimo procedūrose, bet ne žalos kaip netiesioginių nuostolių – negautų pajamų, kurias viešajame pirkime dalyvavęs tiekėjas būtų gavęs, jeigu nebūtų pašalintas iš pirkimo. Net ir nustačius, kad atsakovė šias normas pažeidė, tai negalėtų būti savarankiškas pagrindas tenkinti reikalavimą dėl nuostolių, kaip negautų pajamų, atlyginimo.
10.2. Laimėtoju pripažinus tik mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją ir atitikimo perkančiosios organizacijos poreikiams aspektu visiškai neįvertinus to, ką jis už tą kainą ketina parduoti, būtų pažeisti lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo, teisingumo, sąžiningumo principai.
10.3. Atsakovės, kaip viešąjį pirkimą vykdančios perkančiosios organizacijos, teisė ir netgi pareiga reikalauti iš tiekėjo jo pateikto pasiūlymo patikslinimo, paaiškinimo, papildymo bei pagrindimo nustatyta VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje. Dėl tokios viešąjį pirkimą vykdančios perkančiosios organizacijos teisės ir pareigos bei atitinkamų teisės normų aiškinimo ir taikymo išsamiai yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3237-415/2016.
10.4. Teismas padarė visiškai logišką ir teisingą išvadą, kad atsakovė, pastebėjusi viešai skelbiamą informaciją viešbučio interneto svetainėje, kuri neatitiko nei ieškovės pasiūlymo, nei pirkimo sąlygų, pagrįstai suabejojo pateiktu pasiūlymu.
10.5. Ieškovės teiginiai, neva atsakovė turėjo vadovautis kitos to paties viešbučio interneto svetainės (naujesnės) duomenimis, galėtų būti laikomi pagrįstais tik jeigu toje (naujesnėje) interneto svetainėje būtų pateikta atitinkama atnaujinta informacija apie viešbutyje esančių kambarių skaičių. Tuo tarpu naujoje internetinės svetainės versijoje kambarių skaičius nėra nurodytas.
10.6. Galutinį atsakovės vertinimą, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko jos poreikių ir pirkimo sąlygų, nulėmė ir ieškovės papildomai pateiktų dokumentų turinys bei tam tikrų, reikšmingą informaciją galinčių pagrįsti dokumentų nepateikimas. Ieškovės pateikti viešbučio planai niekaip nepagrindė fakto, kad viešbutyje yra bent 11 dviviečių ir 18 vienviečių pirkimo sąlygose nurodytą viešbučio klasę atitinkančių kambarių, be to, nebuvo pateiktas viešbučio užimtumo grafikas.
10.7. Ieškovė pareikštu ieškiniu galimai siekia ne žalos atlyginimo, o eliminuoti nuoskaudas, kurias patyrė nelaimėjusi konkurso. Šią aplinkybę patvirtina ir pareikšto reikalavimo suma, kuri yra itin maža.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovės pakeitimo jos teisių perėmėja
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, inter alia (be kita ko) ir juridinio asmens pertvarkymo atveju, teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 str. 3 d.).
12. VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto įgaliotas asmuo 2019-01-17 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė informacinį pranešimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2018-06-05 nutarimu Nr. XIII-1229 Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo Lietuvos edukologijos universitetas reorganizuotas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir nuo 2018-12-31 išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Visos teisės ir pareigos nuo 2019-01-01 pereina po reorganizavimo veiklą tęsiančiam Vytauto Didžiojo universitetui. Taigi šios bylos nagrinėjimo metu pradinė atsakovė buvo išregistruota, o jos teises ir pareigas perėmė kitas juridinis asmuo.
13. Prašymas pradinę atsakovę pakeisti jos teisių perėmėja teismui nepateiktas, tačiau proceso teisės normos nustato teismo pareigą ir savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti pertvarkytos šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 str. 1 d.). Teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes, perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises, kartu perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-362/2014).
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas faktines aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamoje byloje viena iš ginčo šalių (atsakovė) iš bylos pasitraukė (buvo pertvarkyta), pripažįsta įvykusį šio asmens procesinių teisių bei pareigų perėmimą kaip pagrindą pakeisti atsakovę VšĮ Lietuvos edukologijos universitetą jos teisių perėmėja – VšĮ Vytauto Didžiojo universitetu (CPK 48 str.).
Dėl tiekėjo teisės į nuostolių atlyginimą įgyvendinimo tvarkos
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, kurią, kaip ji teigia, patyrė atsakovei šiurkščiai pažeidus VPĮ nuostatas, atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė pažeidė VPĮ 45 straipsnio 3 dalį ir 55 straipsnio 9 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01), t. y. buvo pažeista dalyvių pateiktų pasiūlymo patikslinimo bei paaiškinimų teikimo tvarka.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2017-09-04 kvietimu informavo potencialius tiekėjus apie vykdomą kelionės į Kėdainius organizavimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nurodė, kad tiekėjai iki 2017-09-08 17 val. kviečiami teikti savo pasiūlymus, kurie bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (plačiau apie perkamas paslaugas nutarties 5 p.). Atsakovė 2017-09-11 pranešimu informavo tiekėjus apie vokų plėšimo procedūros rezultatus – pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, įskaitant ir apeliantę, kuriai 2017-09-14 raštu buvo pranešta, kad kilo pagrįstų abejonių dėl pateikto pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentams, t. y. apeliantės pasiūlyme nurodyto viešbučio internetiniame puslapyje teikiama informacija apie viešbutį neatitinka apeliantės pasiūlyme nurodytų duomenų apie šį viešbutį (mažiau kambarių, nei nurodyta pasiūlyme). Todėl, siekdama įsitikinti, kad viešbutis atitinka pirkimo sąlygas, atsakovė planuoja 2017-09-15 10 val. 30 min. apžiūrėti viešbutį. Atsakovė pakvietė apeliantę kartu dalyvauti apžiūroje, tačiau ši kvietimu nepasinaudojo. Atsakovė 2017-09-15 raštu informavo apeliantę, kad faktinės apžiūros metu jai kilusios abejonės nebuvo pašalintos, viešbučio atstovams atsisakius parodyti visus kambarius, todėl įpareigojo apeliantę iki 2017-09-18 15 val. detaliai paaiškinti pateiktą pasiūlymą – kaip ir kokiu būdu bus užtikrintas visų asmenų apgyvendinimas.
17. Atsakovė 2017-09-19 raštu dėl pasiūlymo atmetimo pranešė apeliantei, kad iš 2017-09-18 pateiktų paaiškinimą dėl pateikto pasiūlymo nebuvo įmanoma nustatyti, ar viešbutyje iš tiesų yra 3 žvaigždučių viešbučio standartus atitinkantys 29 kambariai, todėl jos pasiūlymas atmetamas. Atsakovė 2017-09-19 taip pat pranešė tiekėjams, kad šio konkurso laimėtoja yra pripažinta UAB ,,Vestekspress“. Apeliantė 2017-09-25 pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti priimtą sprendimą ir ją pripažinti konkurso laimėtoja, tačiau ši pretenzija nebuvo patenkinta. Šalys neginčija fakto, kad atsakovės sprendimai teismui nebuvo skundžiami.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje savo praktikoje – 2018-12-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas analogiškas nagrinėjamam ir šioje apeliacinėje byloje klausimas dėl tiekėjo teisės į žalos atlyginimą, tvirtinant apie neteisėtai įvykdytą viešąjį pirkimą, pateikė išaiškinimus dėl tokios teisės įgyvendinimo sąlygų. Šie išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aktualūs bei taikytini taip pat ir sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, taigi pirmiausiai aptartinas naujai praktikoje suformuoto precedento taikymo laike klausimas.
19. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukels padarinių ateityje, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to vien pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 25 p.). Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taisykles dėl tokio pobūdžio ieškinio pateikimo tvarkos bylose, kuriose viešojo pirkimo tiekėjas iš perkančiosios organizacijos reikalauja žalos, patirtos netinkamai vykdžius pirkimą, atlyginimo, galutinai suformulavo 2018-12-20 nutartyje, t. y. po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą teismo sprendimą.
20. Kita vertus, pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja tik pasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Ši byla dar nėra išnagrinėta – nėra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo ir vertinimui, kad po pirmosios instancijos teismo priimto, bet dar neįsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais negalėtų būti vadovaujamasi ar jie negalėtų būti taikomi tikrinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas tokia aplinkybė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendime / nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, yra viena iš sąlygų bylos peržiūrai kasacine tvarka.
21. Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, darytina išvada, kad naujai suformuluoti teisės aiškinimo precedentai negali būti pagrindas tik CPK 366 straipsnyje numatytam proceso atnaujinimo institutui taikyti (peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus), tačiau tai nereiškia, kad taisyklės, suformuotos po to, kai buvo priimtas, bet dar neįsiteisėjo teismo sprendimas, negali būti taikomos jį patikrinant apeliacine tvarka. Priešingu atveju nebūtų užtikrintas vienodos (neprieštaringos) bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimas, t. y. tokios pat (analogiškos) bylos sprendžiamos taip pat, o ne sukuriant naujus, konkuruojančius su esamais, precedentus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimas).
22. Todėl, kaip minėta pirmiau, teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, pateiktais išaiškinimais dėl tiekėjo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.
23. Kasacinis teismas nurodė, kad aiškinant ir taikant VPĮ 101 ir 107 straipsnius (dėl teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus; žalos atlyginimo dėl VPĮ reikalavimų nesilaikymo), reikalinga atsižvelgti į aktualų Europos Sąjungos teisinį reguliavimą. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į Tarybos 1989-12-21 direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu, sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, kuri buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos 2007-12-11 direktyva 2007/66 (toliau – Direktyva 89/665), 2 straipsnio 6 dalį, pagal kurią valstybės narės gali nustatyti, kad jei reikalaujama atlyginti nuostolius remiantis tuo, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai, tai tokį ginčijamą sprendimą pirmiausia turi panaikinti reikiamus įgaliojimus turinti institucija. Taip pat į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, kad valstybės narės gali laisvai nustatyti sąlygas, kuriomis jų teisės sistemose turi būti taikomos Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalį perkeliančios nacionalinės teisės normos, taip pat galimus, jei reikia, šio taikymo ribojimus, išimtis ar nukrypimus (Teisingumo Teismo 2018-08-07 sprendimas byloje Hochtief, C-300/17, 37 p.), ypač užtikrinant visapusę teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, pagarbą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose (Teisingumo Teismo 2016-09-15 sprendimo sprendimas byloje Star Storage ir kt., C‑439/14 ir C‑488/14, 46 p.).
24. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aptarta Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalis į VPĮ nebuvo tiesiogiai perkelta, o teismo praktikoje iš esmės dominavo aiškinimas, kad pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalaujama, kad tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013, 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013) ir tik 2011-12-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011, buvo laikomasi priešingos nuomonės.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 23-24 punktuose išdėstytas aplinkybes, t. y. į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje, nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jo tikslus, į Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tiekėjų teisės gynybos priemonių derinimą, pripažino teismų praktikos suvienodinimo būtinumą, o ją vienodindama suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles: 1) tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą (VPĮ 101 str. 1 d. 2 p.), jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas; 2) vis dėlto tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų turi būti pripažįstama, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo.
26. Apeliantė iki inicijuodama šį ginčą dėl žalos atlyginimo nepasinaudojo (ir šioje byloje nesinaudoja taip pat) jai VPĮ suteikta teise teismine tvarka ginčyti pirkimo proceso metu perkančiosios organizacijos (atsakovės) priimtų sprendimų. Atsižvelgusi į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien dėl šios priežasties apeliantės ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Šioje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio jau būtų pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio ji nebuvo pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja, yra neteisėtas. Kitaip tariant, neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant apeliantė galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir tikėtis tokio ieškinio patenkinimo.
27. Kasacinio teismo buvo akcentuota, kad būtinybė nuginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą prieš pareiškiant jo neteisėtumu grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo teisinių santykių pirkimo dalyviams užtikrina didesnį stabilumą, kartu atitinka pagrindinį tiekėjo suinteresuotumą sudaryti sutartį, o ne gauti žalos atlyginimą. Šiuo konkrečiu atveju tiek reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, pirmiau nenuginčijus nei vieno perkančiosios organizacijos sprendimo, tiek pats pareikšto turtinio reikalavimo dydis – 50 Eur, suponuoja vertinimą, kad apeliantė netinkamai įgyvendina jai suteiktas teises ir galimai siekia patenkinti tokius savo interesus, kurie įvardinti atsakovės atsiliepime į jos apeliacinį skundą.
28. Objektyviai egzistavusių, svarbių aplinkybių, kurios būtų sukliudžiusios laiku apskųsti teismui perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie, pasak apeliantės, jai sukėlė ieškinyje nurodyto dydžio žalą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodyta. Be to, apeliaciniame skunde pati apeliantė pripažįsta, kad perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimas iš esmės nesukeltų jai jokių teisinių padarinių, nes pirkimas jau įvykdytas, todėl ji priėmusi sprendimą kreiptis tik dėl žalos atlyginimo. Tačiau tokia aplinkybė, kad pirkimas įvykdytas, pati savaime neužkerta kelio teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ir prašyti teismo įvertinti tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.
29. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais teisiniais pagrindais atmetęs apeliantės ieškinį, šį ginčą išsprendė teisingai, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti bei ginčą išspręsti taip, kaip to siekia apeliantė. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
30. Apeliantė UAB ,,Fortūna Travel“ prašo priteisti jai 415 Eur, atsakovė – 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
31. Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“, apeliantės skundą atmetus kaip nepagrįstą jos patirtos išlaidos jai neatlygintinos. Be to, būtent apeliantei tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju atsakovės, patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.
32. Atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių jų dydžių (Rekomendacijų 8.11. p.), todėl iš apeliantės atsakovei priteistina 1 100 Eur (1,3 x 884,80 Eur; CPK 98 str. 1, 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovę viešąją įstaigą Lietuvos edukologijos universitetą (j. a. k. 111951498) pakeisti jos procesinių teisių perėmėja viešąja įstaiga Vytauto Didžiojo universitetu (j. a. k. 111950396).
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortūna Travel“ atsakovei viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.