Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Synergy Soliutions“ atstovui advokatui M. M., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Synergy Solutions“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys UAB „Patvanka“, Viešoji įstaiga CPO LT dėl neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Neegzistavo visos pirkimui aktualiame VPĮ nurodytos privalomos sąlygos nutraukti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras. Atsakovė kartu su skundžiamu sprendimu nepateikė įrodymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) sutikimo gavimo bei įrodymų apie tai, jog atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, todėl sprendimas atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį ir nutraukti pirkimą yra nepagrįstas bei neatitinka iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios VPĮ 7 straipsnio 5 dalies sąlygų.

4. Vadovaujantis pirkimo dokumentais ir pirkimą reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su laimėtoja pripažinta tiekėja (ieškove). Atsakovė nei sprendime dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), nei atsakyme į pretenziją nenurodė VPĮ ar pirkimą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyto teisinio pagrindo, kuris ją įgalintų pakartotinai vertinti ieškovės pateikto konkursinio pasiūlymo turinį, kainas, pasiūlymo dalių kainas ar jų pagrįstumą (o vietoj to iš karto ėmėsi vertinti tiekėjos pasiūlymo turinį – t. y. paslaugų dalių įkainojimą), todėl atsakovės sprendimas atsisakyti sudaryti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį – teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

5. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vertinti (duomenys neskelbtini) pirkime tiekėjos pasiūlytos projekto vykdymo priežiūros paslaugos įvertinimo ar įkainojimo. Pirkimo sąlygų reikalavimuose, nebuvo nustatyti konkretūs ar tikslūs projekto vykdymo priežiūros paslaugų kiekiai, tiekėja vadovaudamasi įprastine logika, bei atsižvelgdama į nustatytą pareigą įsitraukti visas paslaugos teikimui būtinas išlaidas, įvertino vidutinius projekto vykdymo priežiūros paslaugos suteikimo kaštus, juos įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą ir pasiūlyme nurodė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina bus lygi 0 Eur. Be to, nėra skirtumo ar tiekėja savo pasiūlyme būtų nurodžiusi 0 Eur, ar 1 Eur, ar 100 Eur, ar 1 000 Eur kainą už projekto vykdymo priežiūros paslaugas ar šios paslaugos kaštus būtų įskaičiavusi į bendrą pasiūlymo kainą ar įtraukusi į atskiras siūlomų paslaugų dalių kainas dėl to, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugas tiekėja bet kokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 36 straipsnio 1 dalimi, privalės atlikti, nes tai atlieka asmuo, parengęs techninį projektą ar techninį darbo projektą.

6. Atsakovei neatlikus neteisėtų imperatyvioms VPĮ normoms ir pirkimo sąlygoms prieštaraujančių veiksmų, su ieškove, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sudaryta pagrindinė viešojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią už suteiktas paslaugas ieškovė turėjo gauti (tačiau negavo) pasiūlyme nurodytą atlyginimą (pajamas ir pelną). Preliminariosios sutarties 10.7 papunktis, reguliuojantis ginčo šalių atsakomybės sąlygas, taip pat nustato, jog užsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visą atsakomybę už dėl tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius.

7. Ieškovės pateiktas konkursinis pasiūlymas įrodo, jog visa iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gautina suma atėmus pridėtinės vertės mokestį (PVM) sudarė 67 000 Eur, tačiau ženklią šios sumos dalį sudarė su perkamų paslaugų teikimu susiję kaštai, todėl skaičiuojant pelną (t. y. priteistiną sumą), jie išskaičiuojami iš visų planuotų gauti ir negautų sumų. Taigi, ieškovės dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų viešajame pirkime patirta žala (negautas ikimokestinis pelnas) sudaro iš viso 38 349,07 Eur.

8. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad statistinis tam tikros ūkio srities pelningumo rodiklis nepaneigia ieškovės planuoto gauti pelno iš konkrečios viešojo pirkimo sutarties, kurią neteisėtai atsisakė sudaryti atsakovė. Tokiam aiškinimui pritaria ir Lietuvos Aukščiausias teismas savo 2015 06 19 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-413-378/2015. Ieškovės nurodomas pelnas nėra kažkuo išskirtinis ar dirbtinai padidintas, nes panašaus dydžio pelną tiekėjas gauna vykdydamas ir kitus užsakymus, kuriuose projektuojami bei prižiūrimi visuomeninės paskirties statiniai. Duomenys pateikiami suvestinėse lentelėse. Šie duomenys įrodo, kad ieškovė sugeba iš visuomeninės paskirties objektų projektavimo ir vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sugeneruoti gerokai didesnį pelną, negu statistinis ūkio srities vidurkis. Mano, jog nėra pagrindo remtis atsakovės pateikiamais statistiniais duomenimis.

9. Rašytiniuose Paaiškinimuose Nr.2 ieškovė nurodo, kad 2019 11 11 nutartyje Lietuvos Apeliacinis teismas 41 ir 44 punktuose dviem savarankiškais pagrindais konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus. Tai yra prejudicinis faktas, kuris privalomas, nepaisant to, kad rezoliucinėje dalyje suformuluota - grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; galima skirtinga pirmosios instancijos teismo išvada pažeistų apeliacinės instancijos teismo sprendimo privalomumo principą, VPĮ aiškiai nustatyta, kad iki 2017 06 30 pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms taikomos 2017 06 30 galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Ši aplinkybė procese yra nustatyta. Pagrindinis motyvas atsisakyti sudaryti sutartį buvo vienašalis atsakovės vertinimas, kad ieškovė savo pasiūlyme ir pagrindinėje sutartyje neįvertino projekto vykdymo priežiūros paslaugos, jos neįkainojo ir apskritai nesiūlo bei neketina teikti (t.y. atsakovė sutartį atsisakė sudaryti remdamasi faktais, kurie atsakovės nebuvo patikrinti ir nebuvo niekaip pagrįsti). Šie atsakovės veiksmai pagrįstai buvo įvertinti neteisėtais. Nutarties 48 punkte nurodyta, jog pretenzijoje ieškovė nurodė, jog projekto priežiūros paslaugą teiks, o šios paslaugos kainą įtraukė į ( C ) dalyje numatytos paslaugos kainą, taigi manyti, jog ši paslauga gali būti neteikiama, nebuvo. Ieškovė pateikė įrodymus, jog projekto vadovas T. K. turi specialių žinių tiek eiti ypatingų statinių projekto vadovo, tiek projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas, tiek turi specialių žinių atlikti statybos kainų skaičiavimus, tiek vadovauti ledo arenų projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai, todėl ieškovė yra pateikusi specifinę kvalifikaciją turinčių asmenų objektyvius skaičiavimus, tuo tarpu atsakovė ginasi abstrakčiais teiginiais, statistiniais duomenimis, atsakovės finansine atskaitomybe. Ieškovė pagrindė sutarties vykdymo kaštus. Lietuvos Aukščiausias teismas 2015 06 19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015 konstatavo, jog finansinės atskaitomybės dokumentai nepaneigia specialių žinių turinčių asmenų skaičiavimų, jog konkrečiame pirkime tiekėja būtų galėjusi uždirbti ieškinio reikalavime nurodyto dydžio pelną. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo UAB „Patvanka“, kuri laimėjo pakartotinį pirkimą, pradiniame pasiūlyme buvo nurodžiusi 81400 Eur kainą, o pakartotiniame – 60500 Eur kainą. UAB „Patvanka“ kainą sumažino daugiau kaip 30000 Eur, todėl ji irgi planavo gauti apytikriai 30000 Eur pelną. Atsakovė nesilaikė VPT „Projektavimo paslaugų pirkimo gairės“ ( toliau – Gairės) nuostatų privalomumo, nes, nežiūrint to, kad trečiasis asmuo siūlė projekto vykdymo priežiūrą teikti už 2800 Eur, kas sudaro 6,1 procentą, o ne už 12-20 procentų kaip numato minėtos Gairės. Todėl atsakovės paaiškinimai dėl Gairių privalomumo yra nepagrįsti. Ieškovė 2018 m. vasario mėn. negalėjo žinoti, kad beveik po metų precedentai bus pakeisti, ieškovės procesinių teisių apimtis bus susiaurinta, teisę reikalauti žalos atlyginimo susiejant su privalomu viešojo pirkimo sprendimo nuginčijimo atskirame teismo procese, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė pasirinko netinkamą procesinių teisių gynimo būdą. Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 11 11 nutartyje šioje byloje neteisėti atsakovės veiksmai yra konstatuoti, todėl ieškovė neteisėtus veiksmus yra įrodžiusi ir dėl to yra pagrindas spręsti ieškovės keliamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovė, nesilaikydama jokių atidėjimo terminų dėl savo sprendimo nutraukti pirkimą, pakartotinį CPO pirkimą tam pačiam pirkimo objektui paskelbė jau kitą dieną po atsisakymo sudaryti sutartį, nes jau 2018 m. vasario 20 d. buvo sudaryta sutartis su pakartotinio pirkimo laimėtoja UAB „Patvanka“. Tuo tarpu ieškovės pretenzija, kurioje ji reikalavo sudaryti laimėto pirkimo sutartį, buvo išnagrinėta 2018 03 07, nurodyta, kad ji nenagrinėjama, nes pateikta po preliminarios/pirkimo sutarties sudarymo, pasisakė dėl ieškovės pasiūlymo kainodaros ir motyvų, kurie atsakovės nuomone pateisino sutarties su ieškove nesudarymą.

10. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, akcentavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusioje apeliacinio teismo nutartyje, kaltė yra preziumuojama, žala yra padaryta, pretenzijoje rodė suinteresuotumą sudaryti sutartį, tačiau reiškiant ieškinį, žinojo, kad yra įvykdytas pirkimas, žala apskaičiuota ekspertiniu metodu, vienos dalies pirkimo kainą įskaičiavo į kitos dalies pirkimo kainą, nes nebuvo pateiktas projekto vykdymo priežiūros projektas.

14. Nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas atlyginti jos negautas pajamas, t. y. lėšas, kurias ji buvo numačiusi gauti, jei nebūtų neva neteisėtų atsakovės veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Ieškovė paslaugų teikimo išlaidų ir pelno apskaičiavime nurodė, jog tikslūs pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu būdu, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos. Tačiau toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog tokios ieškovės pajamos buvo neišvengiamai tikėtinos ir būtų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį. Ieškovė neturi analogiško objekto (sporto centro su dviem ledo arenomis ir sporto sale) projektavimo patirties, todėl jos pateikti samprotavimai ir sugalvoti paskaičiavimai nėra pagrįsti net asmenine patirtimi.

16. Ieškovė niekuomet neturėjo teisės į pagrindinę sutartį, o to neįrodžius, negali būti ir žalos atlyginimo. Pažymi, jog būtent pačios atsakovės veiksmai – pasirinktas nesąžiningo pasiūlymo pateikimas (siekiant gauti apmokėjimą už paslaugas, jų dar nesuteikus, nors sutartis jokių avansinių mokėjimų aiškiai neleido) sąlygojo tai, jog ieškovė negalėjo būti pripažinta pirkimo laimėtoja ir sutartis su ja bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta. CPO neuždraudė antrojo konkurso paskelbimo, nors jeigu atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį būtų traktavusi kaip neteisėtus veiksmus, būtų privalėjusi neleisti atsakovei antrą kartą pirkti „komplekto“ paslaugų, kuris jau tariamai buvo tinkamai nupirktas. Tiekėja iš esmės negali būti laikoma pateikusia pasiūlymą siaurąja prasme, todėl jo pagrįsti ar paaiškinti net nebuvo įmanoma. Ieškovė kaip profesionalus rinkos dalyvis labai gerai žino, kad paslaugos - projekto vykdymo priežiūros – teikimas yra privalomas be išimties tokio pobūdžio statybose. Ieškovė pretenzijoje pateikė aiškią ir konkrečią (D) dalies kainą, o norėdama leisti vykdyti sutartį atsakovė: 1) arba būtų turėjusi leisti neteisėtai ieškovei pakeisti pasiūlymą ir įrašyti 4117,33Eur, kas būtų aiškiai neteisėta; arba 2) pripažinusi, kad tiekėjas pateikė aiškiai netinkamą pasiūlymą, leisti jį tokį vykdyti pažeidžiant pagrindinės sutarties sąlygas, t.y. taikant avansinį apmokėjimą už projekto vykdymo priežiūrą dar iki tol, kol ji bus gal būt tinkamai/netinkamai suteikta. Abu variantai negalėjo būti laikomi teisėtais. Ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, jos nurodomas grynasis pelningumas, kuris siekia 49 procentus, yra neadekvatus ir niekaip neįrodytas.

19. Trečiasis asmuo VšĮ CPO LT ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. VšĮ CPO LT atlieka centralizuotus statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimus, kurių rezultate su pirkimų laimėtojais sudaro preliminariąsias sutartis statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo sutartis. 2016 09 26 VšĮ CPO LT su ieškove sudarė preliminarią sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, kurioje susitarė dėl būsimų pagrindinių sutarčių su perkančiosiomis organizacijomis sudarymo tvarkos bei sąlygų. Atkreipia dėmesį, jog sutartis numatė, kad pagrindinių sutarčių sudarymui VšĮ CPO LT elektroniniame kataloge bus vykdomas atnaujintas tiekėjų varžymasis, o jam pasibaigus, jo nutraukimas negalimas, atnaujintam varžymuisi sėkmingai pasibaigus, turi būti sudaroma pagrindinė sutartis. 2018 01 31 buvo paskelbtas užsakymas, kuriame nurodyta, jog perkamos statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos bei pateikti šių paslaugų techniniai duomenys. Užsakymo sąlygos neribojo tiekėjų teisės mažinti užsakymo atskirų sudėtinių paslaugų kainos iki 0 reikšmės. Laimėtoju buvo pripažinta ieškovė. Jokių faktinių ar teisinių pagrindų atmesti ieškovės pasiūlymą nebuvo nustatyta. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas 2017 05 02 Lietuvos respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatyme nustatė, jog iki 2017 06 30 sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas pagal iki 2017 06 30 galiojusias VPĮ nuostatas. Atsakovė dėl jai galimai reikšmingų aplinkybių pagrindinę sutartį sudaryti su ieškove atsisakė. CK 6.156 straipsnyje įtvirtinto sutarties laisvės principo kontekste atsakovė galimai tokią teisę turėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmestinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Ieškovė UAB „Synergy Solutions“ 2016 m. rugsėjo 26 d. su VšĮ CPO LT sudarė Preliminariąją sutartį „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pagal kurią įsipareigojo preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti Preliminariojoje sutartyje nurodytų Paslaugų pasiūlą; teikti pasiūlymus Elektroniniame kataloge Užsakymo metu vykdomuose atnaujintuose varžymuose ir t.t. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, nusprendusi, kad jai reikalingos projektavimo ir su tuo susijusios paslaugos atitinka paslaugas, siūlomas centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge, vadovaudamasi „Statinių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ elektroninio katalogo aprašyme nustatyta tvarka pateikė Užsakymą, nurodydama, jog perka Statinio projektinių pasiūlymų parengimo paslaugas, statinio projektavimo užduoties (bei paraiškų prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti) rengimo paslaugas, Techninio/Techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir Statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas ([A] – [D] dalyse nurodytos paslaugos).

21. Ieškovė į atsakovės užsakymą pateikė konkursinį pasiūlymą prie kiekvienos paslaugos nurodydama siūlomą paslaugos suteikimo kainą [A] dalyje nurodytai paslaugai – 17000 Eur, [B] dalyje – 7000 Eur, [C] dalyje – 43000 Eur ir [D] dalyje – 0 Eur. Ieškovės pasiūlymas buvo išrinktas laimėjusiu pagal pasiūlytą mažiausią kainą ir buvo parengta Pagrindinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 02 15 ieškovė gavo atsakovės pranešimą Nr. 44-2-11, kuriame buvo atsisakyta su ieškove sudaryti sutartį dėl to, kad po atnaujinto varžymosi pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) tiekėjas neįvertino statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos. 2018 02 28 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją ir paaiškino, kad Projekto vykdymo priežiūros paslaugas įkainojo 0Eur, o būtinuosius paslaugos teikimo kaštus įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą, dėl to, jog konkurso dokumentuose nebuvo tinkamai ir tiksliai apibrėžtos Projekto vykdymo priežiūros apimtys ir kiekiai, o tos paslaugos teikimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios (nurodymo). Atsakovė papildomai informavo ieškovę, kad jos pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

22. Ieškovė teigė, kad atsakovė, atsakydama į pretenziją, nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai būtų suteikęs teisę iš naujo vertinti laimėtoju išrinktą ieškovės pasiūlymą ir jo turinį ir manė, kad atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė imperatyvias VPĮ ir ginčo pirkimą reglamentuojančias nuostatas, dėl tokių atliktų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieškovė prarado galimybę įvykdyti sutartį pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) ir prarado galimybę gauti pelną iš sutarties vykdymo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 32 596,71 Eur nuostolių atlyginimui.

23. Šioje byloje Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų taikymo nepasisakė.

24. Lietuvos Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą šioje byloje, 2019 11 11 nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas yra padaręs nepagrįstas išvadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nutarties 62 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą grąžina pirmosios instancijos teismui vertinti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (nutarties 60 punktas).

Dėl Pažeistų teisių gynimo būdo

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, nesikreipė į teismą ir neginčijo atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 11 11 nutartyje šioje byloje konstatavo, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip savaime eliminuojanti jos teisę reikalauti žalos atlyginimo, įrodinėjant atsakovės veiksmų neteisėtumą šioje byloje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovė savo teisių gynybos būdą pasirinko anksčiau, nei buvo suformuluota teismų praktikos taisyklė dėl pareigos pirmiausiai siekti perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, todėl teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovė, nors ir neginčijo atsakovės sprendimo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, bet vertinant priteistinų negautų pajamų dydį, reikšmės turi tai, jog tinkamai nepasinaudota perkančiosios organizacijos sprendimo skundimo tvarka, o iš karto pareikštas reikalavimas priteisti negautas pajamas.

Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo/neteisėtumo

26. Ieškovė nurodo, jog aukštesnės instancijos teismas konstatavo atsakovės veiksmų neteisėtumą, todėl ši deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga iš naujo neįrodinėtina. Atsakovė laikosi priešingos pozicijos ir nurodo, kad byla grąžinta pirmosios instancijos teismui iš naujo vertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas, įvertinęs Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 11 11 nutartyje konstatuotas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas ir iš naujo šis klausimas nenagrinėtinas. Minėtoje nutartyje aukštesnės instancijos teismas nurodė: „Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, kurie patvirtintų vykdant viešąjį pirkimą nėra, todėl nėra sąlygos ieškovei reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, priėjo priešingos išvados“. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovės pasiūlymą išrinkus laimėjusiu, atsakovė nepagrįstai pranešimu atsisakė su ieškove sudaryti sutartį, prieš tai nepasinaudojusi teise prašyti papildyti pasiūlymą, pateikti paaiškinimus dėl nulinės kainos ar kitų, atsakovės apsisprendimui dėl pagrindinės sutarties sudarymo, aktualių klausimų. Atsakovė, nesudariusi galimybės patikslinti, papildyti ieškovės pasiūlymo, formaliai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovei, turint diskrecijos teisę prašyti tikslinti, pildyti pasiūlymą ir nenustačius pagrindo teigti, jog ieškovės pasiūlymas, net ir jį papildžius, patikslinus, prieštarautų viešuosius pirkimus reglamentuojančioms teisės normoms ar principams, yra pagrindas atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais. Atsakovės veiksmus neteisėtais apeliacinės instancijos teismas pripažino ir dėl to, kad, norint nutraukti pirkimą, buvo būtinas VPT sutikimas. Tokia išvada motyvuota tuo, kad Preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 5.1. papunkčio turinys leidžia teigti, kad preliminariosios sutarties sudarymu pirkimas nesibaigia, šios sutarties sudarymas yra vienas iš etapų link pirkimo procedūros užbaigimo (pagrindinės sutarties sudarymo). Nustačius, jog pirkimas preliminariosios sutarties sudarymu nesibaigia, konstatuotina, jog atsakovei, norint pirkimą nutraukti, buvo būtina gauti VPT sutikimą, kadangi sutikimas nereikalingas tik nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir VPĮ IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. Atsakovė nesilaikė VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo, kas sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio

27. Ieškovė pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą – reikalauti žalos negauto pelno forma atlyginimo. Ieškovė tvirtina, kad jos negautas ikimokestinis pelnas yra 32596,71 Eur. Šią sumą ir prašo priteisti. Nuostolių pagrįstumą ieškovė įrodinėja sutartimis: 1) 2016 06 27 sutartimi dėl pastato projektavimo. Buvo susitarta dėl teikimo projektavimo paslaugų, kurios apima techninio darbo projekto ir projekto vykdymo paslaugų teikimą, bendra pasiūlymo kaina – 2390,96 Eur (priedas prie ieškinio Nr. 8.1); 2) sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) dėl tų pačių paslaugų teikimo (be datos); bendra pasiūlymo kaina 1149,50 Eur (ieškinio priedas Nr.8.2); 3) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių paslaugų teikimo (be datos); bendra pasiūlymo kaina 33000 Eur (ieškinio priedas Nr.8.3). Darbuotojų, paskirtų vykdyti sutartį sąrašu ir kvalifikacijos atestatais (ieškinio priedas Nr. 9). Iš šio sąrašo matyti, kad sutartį buvo paskirta vykdyti 9 darbuotojams. Taip pat ieškinį grindžia Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio statistinės informacijos išrašu (ieškinio priedas Nr.10), iš kurio matyti, kad įmonės darbuotojo 2018 01 vidutinis darbo užmokestis – 902,40 Eur. Taip pat ieškovė reikalavimą dėl negauto pelno grindžia su sutarties vykdymu susijusiais kaštais remdamasi ledo arenų projektavimo patirtį turinčio projektų vadovo T. K. žiniomis ir patirtimi. Papildomai ieškovė 2020 01 14 pateikė įvykdytų sutarčių pelno skaičiavimus ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o būtent: 2019 09 02 sutartį, pelningumas 43,86 procento, 2019 01 29 sutartį, pelningumas 34,66 procento, 2017 08 03 sutartį, pelningumas 46,43 procento, pažymą pasirašė ieškovės direktorė. 2020 02 07 ieškovė pateikė papildomus įrodymus: darbo sutartis, apmokėjimą subrangovams patvirtinančius dokumentus.

28. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad statistinis tam tikros ūkio srities pelningumo rodiklis nepaneigia ieškovės planuoto gauti pelno iš konkrečios viešojo pirkimo sutarties, kurią neteisėtai atsisakė sudaryti atsakovė. Tokiam aiškinimui pritaria ir Lietuvos Aukščiausias teismas savo 2015 06 19 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-413-378/2015. Ieškovės nurodomas pelnas nėra kažkuo išskirtinis ar dirbtinai padidintas, nes panašaus dydžio pelną tiekėjas gauna vykdydamas ir kitus užsakymus, kuriuose projektuojami bei prižiūrimi visuomeninės paskirties statiniai. Duomenys pateikiami suvestinėse lentelėse. Šie duomenys įrodo, kad ieškovė sugeba iš visuomeninės paskirties objektų projektavimo ir vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sugeneruoti gerokai didesnį pelną, negu statistinis ūkio srities vidurkis. Mano, jog nėra pagrindo remtis atsakovės pateikiamais statistiniais duomenimis.

29. Ieškovė pateikė įrodymus, jog projekto vadovas T. K. turi specialių žinių tiek eiti ypatingų statinių projekto vadovo, tiek projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas, tiek turi specialių žinių atlikti statybos kainų skaičiavimus, tiek vadovauti ledo arenų projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai, todėl ieškovė yra pateikusi specifinę kvalifikaciją turinčių asmenų objektyvius skaičiavimus, tuo tarpu atsakovė, kaip nurodo ieškovė, ginasi abstrakčiais teiginiais, statistiniais duomenimis, atsakovės finansine atskaitomybe. Ieškovė pagrindė sutarties vykdymo kaštus. Lietuvos Aukščiausias teismas 2015 06 19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015 konstatavo, jog finansinės atskaitomybės dokumentai nepaneigia specialių žinių turinčių asmenų skaičiavimų, jog konkrečiame pirkime tiekėja būtų galėjusi uždirbti ieškinio reikalavime nurodyto dydžio pelną.

30. Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 11 11 nutartyje nurodė, jog įrodinėdama žalos faktą ir dydį ieškovė rėmėsi tik savo pačios paskaičiavimais, nurodė, jog pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu būdu, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos, nors ji pati tokio dydžio ir sudėtingumo projekto nėra įgyvendinusi. Toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog ieškovės pajamos buvo neišvengiamai tikėtinos ir būtų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje turi būti kompleksiškai analizuojami ieškovės finansiniai dokumentai, siekiant nustatyti įprastas ieškovės pajamas atliekant panašius darbus, teismui gali kilti poreikis pasitelkti ir specialių žinių turinčių asmenų, apsvarstyti teismo ekspertizės paskyrimo klausimą (CPK 212 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat turi vertinti ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, pretenzijoje prašant sudaryti sutartį, o teisme reikalaujant priteisti negautas pajamas. Nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant dėl galbūt priteistinų negautų pajamų dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalėjo būti ieškovės teisėto lūkesčio sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties pagrindu ir gauti visą sutarties kainą. Akivaizdu, kad ieškovei patogiau gauti nuostolių atlyginimą, nei prašyti sudaryti pagrindinę sutartį, kurios tik tinkamas vykdymas atneštų ieškovei pajamas, todėl ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme. Sprendžiant apie ieškovės negautas pajamas, taip pat atsižvelgtina į preliminarios sutarties 10.7. papunktį, kuriame nustatyta, kad užsakovui, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visą atsakomybę dėl už tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius.

31. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, aukštesniojo teismo nurodymus, daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, jos nurodomas grynasis pelningumas, kuris siekia 49 procentus, yra neadekvatus ir niekaip neįrodytas. Taip pat ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp negautų pajamų ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

32. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, vadovaudamasis aukštesniojo teismo 2019 11 11 nutartimi, kurioje nurodyta, kad, sprendžiant dėl gal būt priteistinų negautų pajamų dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalėjo būti ieškovės teisėto lūkesčio sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties pagrindu ir gauti visą sutarties kainą, bei, kad ieškovei patogiau gauti nuostolių atlyginimą, nei prašyti sudaryti pagrindinę sutartį, kurios tik tinkamas vykdymas atneštų ieškovei pajamas, ir į tai, kad atsižvelgtina į preliminarios sutarties 10.7. papunktį, kuriame nustatyta, kad užsakovui, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su užsakyme laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, užsakovas prisiima visą atsakomybę dėl už tokių jo veiksmų (neveikimo) tiekėjo patirtus nuostolius, daro išvadą, jog šios aplinkybės turi reikšmę klausimo sprendimui, todėl į jas taip atsižvelgia.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Ieškovė paslaugų teikimo išlaidų ir pelno apskaičiavime nurodė, jog tikslūs pirkimo objekto apimčių kiekiai, terminai ir t. t. yra nustatyti ekspertiniu būdu, lyginant su kitais visuomeninių pastatų projektais, kuriuose buvo įrengtos ledo arenos. Kad tokie paskaičiavimai nėra tinkami akcentavo ir apeliacinės instancijos teismas 2019 11 11 nutartyje. Toks lyginamasis metodas neužtikrina, jog tokios ieškovės pajamos buvo neišvengiamai tikėtinos ir būtų buvę realios, sudarius pagrindinę sutartį, nes ieškovė neturi analogiško objekto (sporto centro su dviem ledo arenomis ir sporto sale) projektavimo patirties, todėl jos pateikti samprotavimai ir sugalvoti paskaičiavimai nėra pagrįsti net asmenine patirtimi.

34. Minėta, ginčo atveju ieškovė pasirinko siekti patirtų netiesioginių nuostolių atlyginimo negauto grynojo pelno forma. Netiesioginius nuostolius ieškovė turėjo apskaičiuoti ir įrodyti objektyviais įrodymais, nes tokia suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio teismo 2013 03 29 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2016 11 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). To ieškovė nepadaro net pateikdama papildomus įrodymus. Ieškovė nuostolius įrodinėja savo pačios darbuotojų parengtomis vidinėmis lentelėmis. Ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros, kurių pagrindu ji įsigijo tam tikras projektavimo ir pan. paslaugas iš trečiųjų asmenų, pateikus apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, bei likusi nedidelė pačios ieškovės darbuotojų patirtų sąnaudų dalis neįrodo konkretaus siekiamo grynojo pelno šioje byloje. Be to, ieškovė neteikė įrodymų, kokias konkrečias paslaugas būtų įsigijusi iš trečiųjų asmenų, už kokią konkrečią sumą, ar jos darbuotojai būtų galėję patys siekti sutarties įvykdymo, kokios sutartys tuo metu buvo vykdomos, kokie resursai buvo naudojami. Atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami įrodyti negautas pajamas, papildomai ieškovė pateikė ankstesnėse lentelėse nurodytų išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, 2019 metais įvykdytų sutarčių pelningumo apskaičiavimą, kurį atliko jos pačios darbuotojai. Taigi, ieškovė iš esmės naujų įrodymų nepateikė, t.y. ji nepateikė duomenų apie tai, kad savo pajėgumais būtų įvykdžiusi sutartį ir, kad sutarties vykdymo išlaidos būtų tos išlaidos, kurias ji nurodė. Ieškovė remiasi tik savo pačios paskaičiavimais, nors pati tokio dydžio ir sudėtingumo objekto nėra įgyvendinusi. Todėl teismas pripažįsta, jog žalos dydis yra neįrodytas.

35. Iš pačios ieškovės suformuotų finansinių dokumentų – balansų už 2018, 2017 metus akivaizdu, kad ieškovė 2018 metais dirbo nuostolingai – turėjo 49 674 Eur nuostolį, o 2017 metais – turėjo bendrą 12 077 Eur pelningumą. Atkreipiamas dėmesys, jog ši civilinė byla užvesta būtent 2018 metais (2018 03 15). Statistiniai duomenys patvirtina, kad panaši veikla generuoja 5,4 - 8,8 procentų pelningumą. Praktikoje yra pripažinta, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi būti grindžiamas objektyviais, pirminiais apskaitos dokumentais, o ne suinteresuotos šalies vienašališkai parengtomis lentelėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog lenteles parengė netgi ne buhalteris, o ieškovės direktorė.

36. 2017 12 21 VPT „Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse“ yra nurodyta, jog projekto vykdymo priežiūrai skirtina 12-20 procentų techninio projekto kainos. Perkančioji organizacija, nusprendusi nesilaikyti VPT parengtose Gairėse pateiktų rekomendacijų, privalo tokį savo sprendimą išsamiai ir aiškiai pagrįsti.

37. Kalbant apie priežastinį ryšį nurodytina, kad jis taip pat neįrodytas. Ieškovė 2018 02 15 gavo atsakovės pranešimą, kad pagrindinė sutartis su ja sudaryta nebus. Atsakovė pakartotinai per CPO paskelbė pirkimą tam pačiam pirkimo objektui. Ieškovė turėjo galimybę pakartotinai dalyvauti pirkime, tačiau to nepadarė. 2018 m. vasario 20 d. buvo sudaryta sutartis su pakartotinio pirkimo laimėtoja UAB „Patvanka“. Tuo tarpu ieškovės pretenzija, kurioje ji reikalavo sudaryti laimėto pirkimo sutartį, atsakovei buvo pateikta 2018 02 28. Atsižvelgiant į ieškovės veiklos laikotarpį (vykdo veiklą eilę metų) ir patirtį viešuosiuose pirkimuose (dalyvauja viešuosiuose pirkimuose nuo 2016 metų), konstatuotina, kad nesiėmusi priemonių ginti savo pažeistas teises tuomet, kai jai apie tokį pažeidimą tapo žinoma (2018 02 15), ieškovė nesielgė kaip uoli ir rūpestinga tiekėja, todėl turi prisiimti dėl tokio neveikimo kilusius padarinius. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog pretenzijoje ieškovė prašė sudaryti pagrindinę sutartį, o vėliau pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškovės pagrindinis suinteresuotumas buvo ne sudaryti Pirkimo sutartį, o siekti žalos atlyginimo.

38. Kita vertus, nors atsakovės veiksmai, nutraukus pirkimą, pripažinti neteisėtais, tačiau svarbu įvertinti priežastis, dėl kurių veiksmai buvo pripažinti neteisėtais: pirma, buvo konstatuota, kad nebuvo gautas VPT sutikimas nuraukti viešąjį pirkimą ir antra, atsakovė turėjo pareigą reikalauti paaiškinti, patikslinti pasiūlymą. Pirmasis pažeidimas yra formalus. Jeigu atsakovė būtų gavusi sutikimą, ji vis tiek sutarties su ieškove nebūtų sudariusi, nes pirkimo nutraukimas būtų pateisintas. Šiuo atveju tik yra neaišku, ar toks pritarimas būtų gautas. Antrasis pažeidimas taip pat yra formalus, nes dėl esminio ir niekaip neištaisomo ieškovės pasiūlymo ydingumo Pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta.

39. Taip pat svarbios yra tokios aplinkybės, kad atsakovė, atsisakiusi sudaryti sutartį su ieškove, jai pasiūlė dalyvauti naujai per CPO paskelbtame pirkime ir teikti pirkimo dokumentus atitinkantį pasiūlymą; pati CPO nenutraukė, nesustabdė naujo užsakymo dėl ginčo objekto paslaugų; ieškovė, žinodama apie naujai paskelbtą konkursą, nesiėmė jokių teisinių priemonių, kurios rodytų jos suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sutartį; pasirinko savo teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą negautų pajamų forma; pati iškovė pripažino, kad (D) dalyje įrašė 0 Eur, nors šios paslaugos kainą 4114,33 Eur įskaičiavo į kitą pirkimo dalį ( C ), todėl bet kuriuo atveju paaiškinimo nepakaktų, reikėtų keisti pasiūlymą iš esmės, o tai daryti draudžia VPĮ nuostatos.

40. Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė nei žalos negautų pajamų forma dydžio, nei to dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, nei priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškinį netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė, tačiau prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pateikusi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.