- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2S-778-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18960-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 960 Eur turtinės žalos, 4 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl bylos, įskaitant ir ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui, perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė ieškovui J. K. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus – nurodyti faktinį ieškinio pagrindą bei pateikti atitinkamus įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas J. K., nesutikdamas su teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties dalimi dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, 2020 m. liepos 17 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarties dalį ir kreiptis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl šio atskirojo skundo nagrinėjimo perdavimo kitam apygardos teismui.
4. Vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties dalį dėl ieškinio faktinio pagrindo nurodymo ir įrodymų pateikimo, ieškovas 2020 m. liepos 17 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl pažeistos teisės gynimo, jo būdo ir ginčo šalių, taip pat pasisakė dėl ieškinio faktinio pagrindo ir ginčo dalyko.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi pasinaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį; netenkino ieškovo prašymo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl civilinės bylos, įskaitant ieškinio priėmimo klausimą, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam teismui; nustatė ieškovui J. K. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus – nurodyti faktinį ieškinio pagrindą bei pateikti atitinkamus įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
7. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Teismas pažymėjo, kad su pateiktais paaiškinimais ieškovas nepateikė pareiškimo dėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo ar patikslinto ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovo ieškinyje pateikiami argumentai sudarytų pagrindą jam nepalankius teismų procesinius sprendimus peržiūrėti apeliacine arba kasacine tvarka, taip pat ieškovui teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašo iš teismo priteisti 960 Eur, kurie UAB „Jurosa“ iš J. K. buvo priteisi kaip bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kaip ieškovo nurodomos aplinkybės dėl teismų (teisėjų) veiksmų nulėmė ieškovo prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsniu bei 27 straipsnio 1 punktu, ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. CPK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta teismo teisė priimtą bylą perduoti bylą nagrinėti į kitą teismą esant CPK 34 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų ieškovas nenurodė.
11. Teismas atmetė ieškovo prašymą kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, civilinė bylą nėra iškelta.
12. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų paaiškinimų taip pat matyti, kad ieškovas nesutinka su 2020 m. liepos 17 d. teismo nutartimi nustatytais ieškinio trūkumais, tačiau atskirojo skundo panaikinti 2020 m. liepos 17 d. nutartį nepateikė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo J. K. ieškinį priimti, o bylos nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su šio atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. teismo nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota, nes teismas suklydo, nurodydamas, kad ieškovas žalą (turtinę ir neturtinę) prašo priteisti iš teismo, o ne iš valstybės;
13.2. teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-30-943/2018, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-38-407/2020);
13.3. nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja nesikreipdama į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl bylos, įskaitant ir ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui, perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, bet pati spręsdama ieškinio priėmimo klausimą, laikoma šališka ir neobjektyvi;
13.4. kadangi teismas trūkumus nustatė ne 2020 m. liepos 17 d. nutartimi, o 2020 m. liepos 10 d. nutartimi, o ieškovas šalino trūkumus, todėl 2020 m. liepos 17 d. nutarties skųsti ir neturėjo;
13.5. šalinant ieškinio trūkumus ieškovui teismui pateikus paaiškinimus, teisėja iš esmės pažeidė ir CPK 115 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o teisėjos vertinimas, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino dėl to, kad nepateikė pareiškimo dėl ieškinio pagrindo ir / ar dalyko pakeitimo ar patikslinto ieškinio, pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas;
13.6. šalindamas ieškinio trūkumus ieškovas paaiškinimuose paaiškino, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai nustatė, kad atsakovė UAB „Jurosa“ priešieškinio nereiškė ir nuostolių priteisti neprašė, todėl ginčo tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Jurosa“ dėl UAB „Jurosa“ nuostolių atlyginimo teismas nenagrinėjo ir jokio teismo sprendimo nepriėmė, dėl ko ieškovo teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo su išnagrinėtoje civilinėje byloje teismų priimtais sprendimais pagal joje pareikštus reikalavimus jokių sąsajų neturi, o kadangi pagal suformuotą teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos nėra nuostoliai, bet civilinę bylą nagrinėję teismai iš ieškovo priteisė UAB „Jurosa“ nuostolius kaip bylinėjimosi išlaidas, tai šios teisėjų klaidos (neteisėti ir kalti veiksmai) ir nulėmė ieškovo patirtą bei keliamoje civilinėje byloje prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą;
13.7. padarytos teismų (teisėjų) klaidos ar ne, nagrinėjama tik bylą nagrinėjant iš esmės bylos šalims prašant, bet ne teismo iniciatyva dar iki ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo;
13.8. ieškinio ir paaiškinimų 24 punktuose išdėstyti motyvai (lemia ne dokumento pavadinimas (forma), o jo turinys, turinys prieš formą, CPK 115 straipsnio 4 dalis) patvirtina, kad ieškovas visus teismo nustatytus ieškinio turinio neaiškumus (trūkumus) pašalino, ieškinys visiškai atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, dėl ko pagrindų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
16. CPK 5 straipsnis reglamentuoja asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
17. Taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pagal paminėtų teisės normų (CPK 5 straipsnis ir 3 straipsnio 1 dalis) nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą.
18. CPK aiškiai reglamentuoja, kokie procesiniai veiksmai kurioje proceso stadijoje gali ir turi būti atlikti. Sisteminis proceso teisės normų aiškinimas lemia išvadą, kad teismas, gavęs ieškinį, pirmiausia privalo išspręsti jo priėmimo klausimą ir arba ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), arba nustatyti terminą jo trūkumams ištaisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 ir 138 straipsniai), arba atsisakyti priimti ieškinį, jeigu nustato CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų buvimą. Kitaip tariant, gavus ieškinį pirmiausia išspręstinas jo priėmimo klausimas, kuris gali būti išsprendžiamas teisėjo rezoliucija arba nutartimi (CPK 137 straipsnis 1 dalis, 290 straipsnio 1 ir 6 dalys). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimas kartu yra ir civilinės bylos iškėlimas. Tik ieškinį priėmus ir iškėlus civilinę bylą, jau galėtų atsirasti teisinės prielaidos civilinės bylos perdavimui nagrinėti kitam teismui (CPK 34 straipsnis).
19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis), tačiau turi kitų turinio ir formos trūkumų, pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje nesikreipė į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl bylos, įskaitant ir ieškinio priėmimo klausimą, perdavimo kitam apylinkės teismui. Tuo labiau, kad įvertinus ieškinio faktinį pagrindą matyti, jog ieškinys pateiktas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ir Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) veiksmų, o ne dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (teisėjų) veiksmų.
20. Ieškovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjančio ieškinio priėmimo klausimą, šališkumo nenagrinėtini apeliacine tvarka kaip negalintys sudaryti apeliacijos objekto CPK 301 straipsnio 1 dalies, 334 straipsnio 1 dalis). Nebaigtoje nagrinėti byloje teisėjo šališkumo klausimas sprendžiamas CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, reiškiant motyvuotą pareiškimą atitinkamam teismui.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kaip ieškovo nurodomos aplinkybės dėl teismų (teisėjų) veiksmų nulėmė ieškovo prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą, su pateiktais paaiškinimais ieškovas nepateikė pareiškimo dėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo ar patikslinto ieškinio, todėl konstatavo, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Todėl ieškinio trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36).
23. Sprendžiant dėl ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamumo ieškinio priėmimo stadijoje reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 9-24). Todėl įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas J. K. reiškia ieškinį dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ir Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) veiksmų. Ieškovas siekia, kad iš valstybės jo naudai būtu priteista 960 Eur turtinė žala ir 4 000 Eur neturtinė žala. Iš ieškinio turinio galima spręsti, jog prašomą priteisti žalą ieškovas kildina iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas Nr. 2-141-892/2018 ir Nr. 2A-365-656/2019 (vykdžiusių pareigas), veiksmų, t. y. laiko, kad žala jam kilo dėl to, kad teismai (teisėjai) priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti, kad šiuo atveju faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus) yra visiškai neaiškus, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo. Ieškinio faktinis pagrindas gali būti sukonkretintas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi tam tikri ieškinio aplinkybių neaiškumai ar netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o tokio ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
26. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių bei nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.