- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e2-1220-931/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18960-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, įgaliotai atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 960 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai, išnagrinėję civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams UAB „Jurosa“ ir R. S. dėl sutarties nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, delspinigių, palūkanų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2018 m. kovo 19 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo J. K. ir atsakovo UAB „Jurosa“ apeliacinius skundus, 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutartis) nutarė: ieškovo J. K. ir atsakovo UAB „Jurosa“ apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui J. K. iš atsakovo UAB „Jurosa“ 720 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų; priteisti atsakovui R. S. iš ieškovo J. K. 700 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų; priteisti atsakovui UAB „Jurosa“ iš ieškovo J. K. 600 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Nagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Jurosa“ 1 000 Eurų išlaidas už jo paties samdyto eksperto S. Š. eksperto išvados parengimą įtraukė ir paskirstė kaip bylinėjimosi išlaidas (Sprendimo 40, 42 punktai). Kadangi tokios išlaidos pagal civilinį įstatymą yra nuostoliai (išlaidos) ir nėra bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas), ką nustatė ir pats teismas (Sprendimo 41 punktas), bet teismas šias išlaidas vis tiek įtraukė ir paskirstė kaip bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė ištaisyti šias akivaizdžias pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Tačiau apeliacinis teismas ne tik neištaisė, bet dėl šių pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų nepasisakė iš viso (esminiai CPK 270 straipsnio 4 dalies, 302 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies pažeidimai). Nagrinėtoje byloje atsakovas UAB „Jurosa“ priešieškinio nereiškė ir nuostolių atlyginti neprašė, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas (Sprendimo 32 punktas). Kadangi ir apeliacinės instancijos teismas ieškovo nurodytų pirmosios instancijos teismo klaidų ne tik neištaisė, bet dėl jų nepasisakė visai (nenagrinėjo ir nemotyvavo), teismai iš esmės pažeidė ir CPK 270 straipsnio 4 dalies, 302 straipsnio bei 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tai dėl tokių neteisėtų veiksmų ir teismų (teisėjų) kaltės ieškovas ir patyrė realią turtinę bei neturtinę žalą. Ieškovas nesiekia revizuoti teismų priimtų Sprendimo ir Nutarties, o savo pažeistas teises gina žalos atlyginimo instituto pagrindu. Nagrinėtoje civilinėje byloje (atsakovas UAB „Jurosa“ neprašė, o teismas byloje jokios ekspertizės neskyrė) teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei atsakovo UAB „Jurosa“ patirtus 1 000 Eurų nuostolius už savo iniciatyva paties samdyto eksperto išvados parengimą nepagrįstai įtraukė ir neteisėtai paskirstė kaip bylinėjimosi išlaidas. Tuo teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei neteisėtais veiksmais (tiesioginės tyčios) padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, kai kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje pasielgtų kitaip, tuo patvirtinama ir teismų (teisėjų) kaltė. Nagrinėtoje byloje ieškinį tenkinus 4 procentais ir iš ieškovo J. K. atsakovui UAB „Jurosa“ nepagrįstai bei neteisėtai priteisus nuo 1 000 Eurų 96 procentus jo patirtų nuostolių (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas) kaip bylinėjimosi išlaidas (Sprendimo 40 ir 42 punktai), ieškovas dėl tokių neteisėtų ir kaltų teismų (teisėjų) veiksmų patyrė realią 960 Eurų turtinę žalą. Ieškovas taip pat patyrė bei toliau patiria labai didelę nematerialinę (neturtinę) žalą, kurią sudaro ieškovo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas ir teismais bei kančios, todėl ieškovas, atsižvelgdamas ir į tokiais atvejais teismų priteisiamas sumas, neturtinės žalos dydį įvertina 4 000 Eur suma, kuri (neturtinė žala) nurodytais pagrindais iš atsakovo priteisiant ieškovui taip pat atlygintina (CK 6.250 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad ekspertui S. Š. už eksperto išvados parengimą sumokėtos 1 000 Eur išlaidos negalėjo būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, t. y. kad tai nebuvo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Iš su ieškiniu pateiktų teismų procesinių dokumentų nėra aišku, ar UAB „Jurosa“ ekspertą S. Š. pasamdė dar iki bylos nagrinėjimo teisme, ar jau teisminio nagrinėjimo metu, siekdama apsiginti nuo pareikšto ieškinio. Pirmos instancijos teismas sprendime rėmėsi eksperto S. Š. išvadomis, šio eksperto paaiškinimai buvo reikšmingi teismo nustatinėjamoms aplinkybėms ir galutiniam sprendimui. Ieškovas nepagrįstai teigia ir klaidina, kad pirmos instancijos teismas ekspertui sumokėtas išlaidas pripažino nuostoliais pirmos instancijos teismo sprendimo 41 punkte. Iš nurodytos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nuostoliais, o ne bylinėjimosi išlaidomis, pripažino UAB „Jurosa“ prašytus priteisti 423,5 Eur už UAB „SDG grupės“ apžiūros akto parengimą. Ekspertui S. Š. sumokėtų 1 000 Eur išlaidų teismas nepripažino nuostoliais. Ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad 1 000 Eur išlaidos už eksperto S. Š. ekspertizės aktą nebuvo susijusios su bylos nagrinėjimu, nėra pagrindo išvadai, kad teismai šias išlaidas nepagrįstai priteisė kaip bylinėjimosi išlaidas. Neturtinės žalos padarymo faktą turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu būtų daroma prielaida, kad ieškovas tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, atsakovės atstovė mano, atsižvelgiant į tariamo pažeidimo pobūdį, patirti išgyvenimai negali būti tokio masto, kad padaryta žala turėtų būti atlyginta pinigais. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Neįrodžius ypatingų išgyvenimų, kurie būtų ne kasdieniai reiškiniai, bet sukeliantys ypatingus nepatogumus ir išgyvenimus, neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Labiau tikėtina, kad ieškovo neigiami išgyvenimai yra susiję su ieškovui nepalankiu teismo sprendimu minėtoje civilinėje byloje, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas tik nedidele dalimi. Teismo sprendimo dalis dėl ginčijamų eksperto akto išlaidų (960 Eur) palyginti su ieškinio reikalavimų dydžiu (24 364,82 Eur) sudarė tik nežymią dalį. Ieškovo įvardijamas nusivylimas teismais priežastiniu ryšiu labiau susijęs ne su šios nagrinėjamos bylos dalyku (tariamais teismo neteisėtais veiksmais paskirstant bylinėjimosi išlaidas), o su teisėtais ir neginčijamais teismo veiksmais priimant ieškovui nepalankų teismo sprendimą. Ieškovo prašomas 4 000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, įvertinant ieškovo nurodytus neturtinės žalos padarinius, jų intensyvumą, pažeistų vertybių pobūdį, valstybės ekonominę padėtį ir pragyvenimo lygį bei teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliota atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį, kuriuo jis prašė: 1) pripažinti negaliojančia arba nutraukti J. K. ir UAB „Jurosa“ 2015 m. lapkričio 17 d. sudarytą buto apdailos darbų rangos sutartį; 2) pripažinti negaliojančiais 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. sausio 29 d. UAB „Jurosa“ surašytus vienašalius darbų perdavimo aktus; 3) priteisti iš atsakovo UAB „Jurosa“ ir R. S. solidariai arba subsidiariai 15 719,60 Eur nuostolių, 4 000 Eur neturtinės žalos, 2 195, 32 Eur sutartinių delspinigių, 6 000 Eur skolos, 450 Eur įstatyme nustatytų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino UAB „Jurosa“ 2016 m. sausio 14 d. vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 1 bei 2016 m. sausio 29 d. vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 2 negaliojančiais dalyje dėl 710,27 Eur juose nurodytos sumos; priteisė ieškovui J. K. iš atsakovo UAB „Jurosa“ 710,27 Eur sumokėto avanso, 143 Eur nuostolių, 53,27 Eur palūkanų, iš viso – 906,54 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 906,54 Eur sumos bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 245,61 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui UAB „Jurosa“ iš ieškovo J. K. 3 811,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui R. S. iš ieškovo J. K. 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisė iš ieškovo J. K. 54,13 Eur bylinėjimo išlaidų valstybei (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo J. K. ir atsakovo UAB „Jurosa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo, 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė: ieškovo J. K. ir atsakovo UAB „Jurosa“ apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui J. K. iš atsakovo UAB „Jurosa“ 720 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų; priteisti atsakovui R. S. iš ieškovo J. K. 700 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų; priteisti atsakovui UAB „Jurosa“ iš ieškovo J. K. 600 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimis atsisakė priimti J. K. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas nurodo, jog dėl šių teismų (teisėjų) veiksmų, priteisus iš jo atsakovui UAB „Jurosa“ išlaidas už eksperto S. Š. išvados parengimą, ieškovui buvo padaryta 960 Eur turtinė žala ir 4 000 Eur neturtinė žala.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6. 272 straipsnio 2, 3 dalys).
Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).
Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė teismų sprendimų kontrolei instancine tvarka pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį tik siekdamas dar sykį patikrinti (revizuoti) įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje teismas netikrina ir nesprendžia Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kyla valstybei atsakomybė už teismo veiksmus ar ne.
Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismui UAB „Jurosa“ patirtas 1000 Eur dydžio išlaidos už paties atsakovo samdyto eksperto išvados parengimą pripažinus bylinėjimosi išlaidomis ir teismui jas nepagrįstai priteisus iš J. K., jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Valstybei civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu galėtų kilti, jeigu būtų konstatuota teisėjo kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas pagrįsti ieškinio reikalavimus, turi pareiga įrodyti, kad egzistuoja visos būtinos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Tokį reikalavimą teikiančio asmens pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas akcentuojama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-64-781/2021, 29-30 punktai).
Iš prijungtos Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimo 40 punkte išvardijo atsakovo UAB „Jurosa“ patirtas išlaidas, tarp jų ir 423,50 Eur už UAB „SDB grupės“ Apžiūros akto parengimą ir 1 000 Eur už S. Š. išvadą. Sprendimo 41 punkte teismas rėmėsi teismų praktika, pagal kurią išlaidų, kurias patiria šalis iki bylos iškėlimo, kreipdamasi į ekspertus dėl išvadų pateikimo, negalima pripažinti išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Teismas sprendimo 40 punkte nurodė, kad teisė dėl jų atlyginimo turi būti įgyvendinta reiškiant priešieškinį remiantis CK 6.249 straipsniu, todėl atsakovo prašymą priteisti 423,50 Eur išlaidas už UAB „SDB grupės“ Apžiūros akto parengimą atmetė. Dėl kitų išlaidų teismas sprendimo 42 punkte nurodė, kad atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkintų reikalavimų dalis sudarė 4 procentus) atsakovui UAB „Jurosa“ proporcingai priteisia iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, t. y. 96 procentus nuo 3 970 Eur sumos, į kurią buvo įtrauktos ir 1 000 Eur išlaidos už S. Š. išvadą. Taigi pirmosios intancijos teismas atsakovui UAB „Jurosa“ iš ieškovo priteisė 960 Eur išlaidas už S. Š. išvadą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas J. K. pateikė 55 lapus sudarantį apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo, kurio 255 skundo punkte nurodė, jog „atsakovai priešieškinio nereiškė, ką nustatė ir teismas, o UAB „Jurosa“ 1 000 Eur išlaidos už eksperto S. Š. eksperto išlaidos parengimą pagal įstatymą yra nuostoliai (išlaidos)“.
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl 2018 m. kovo 19 d. sprendimo, 2019 m. kovo 29 d. nutartyje konstatavo, kad vertinant bylos apimtį ir nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstos (nutarties 145 punktas). Vilniaus apygardos teismas plačiau nepasisakė dėl atsakovui UAB „Jurosa“ priteistų išlaidų už S. Š. eksperto išlaidos parengimą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl 2018 m. kovo 19 d. sprendimo, konstatavo, kad pirmosios intancijos teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl šalių apeliacinius skundus atmetė.
Iš prijungtos Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovų atstovas advokatas K. Ž. 2018 m. vasario 21 d. teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, kuriame įtraukė 423,50 Eur išlaidas už UAB „SDG grupė“ 2016 m. sausio 8 d. Apžiūros akto parengimą ir 1 000 Eur išlaidas už eksperto S. Š. išvados parengimą (prijungtos bylos 12 t., b. l. 151). S. Š. sąskaitą-faktūrą už atsakovui UAB „Jurosa“ suteiktas išlaidas išrašė 2017 m. gegužės 25 d. (prijungtos bylos 12 t., b. l. 163), o UAB „Jurosa“ ekspertui sumokėjo 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimais (prijungtos bylos 12 t., b. l. 164-165).
Nustatyta, kad ieškovas J. K. pradinį ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė 2017 m. sausio 30 d., ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2017 m. vasario 2 d., ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo diena (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovo sutartis su S. Š. buvo sudaryta prieš bylos iškėlimą. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „Jurosa“ 2017 m. gegužės 3 d. sudarė su S. Š. Preliminarią atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kuria susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės, o 2017 m. gegužės 30 d. atsakovai į bylą kartu su tripliku pateikė eksperto S. Š. išvadą (prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 t., b. l. 35, 57-101). Taigi šiuo atveju atsakovas UAB „Jurosa“ išlaidas už S. Š. atliktą ekspertizė ir pateiktą eksperto išvadą patyrė jau po bylos iškėlimo, pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, t. y. 2017 m. gegužės mėnesį. Vilniaus regiono apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. kovo 19 d. sprendimą, motyvuojamojoje sprendimo dalyje rėmėsi S. Š. išvadoje pateiktais duomenimis, vertino juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas sprendimą.
CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Kaip jau buvo minėta, atsakovas UAB „Jurosa“ išlaidas už S. Š. pateiktą eksperto išvadą patyrė jau po bylos iškėlimo, išvada buvo pirmosios instancijos teismo ištirta ir ja remiamasi teismo sprendime, teismas šias išvadas laikė atsakovo UAB „Jurosa“ pagrįstomis ir būtinomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, atsakovas UAB „Jurosa“ šia eksperto išvada įrodinėjimo bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovo UAB „Jurosa“ pateikta eksperto S. Š. išvada teismo būtų buvusi įvertinta kaip perteklinė ir nebūtina atsižvelgiant į nagrinėtos bylos ginčo pobūdį.
Sprendimu ieškovo ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimai buvo tenkinti 4 procentais, todėl teismas, pripažinęs atsakovo išlaidas už S. Š. pateiktą eksperto išvadą pagrįstomis ir būtinomis, atsižvelgdamas į atmestų ieškinio reikalavimų dalį jas proporcingai priteisė iš ieškovo J. K.
Įvertinęs 2018 m. kovo 19 d. sprendimo turinį, prijungtos civilinės bylos medžiagą, susijusią su UAB „Jurosa“ patirtomis išlaidomis už S. Š. išvadą, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės aiškinimo ar taikymo klaidą priteisdamas iš ieškovo J. K. atsakovui UAB „Jurosa“ 960 Eur išlaidų už S. Š. išvados parengimą kaip bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartyje patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, nenustatė kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendime būtų netinkamai paskirstęs bylinėjimosi išlaidas.
Teismo vertinimu, ieškovo abejonės dėl bylą išnagrinėjusių teismų (teisėjų) padarytos klaidos paskirstant bylinėjimosi išlaidas grindžiamos klaidingu teismų praktikos ir CPK normų, nustatančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, interpretavimu ir yra paremtos iš esmės vien tik ieškovo nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu.
Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad ieškovo civilinę bylą nagrinėję teismai atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovų patirtų išlaidų už išvadą, parengtą bylos nagrinėjimo metu, pripažinimas bylinėjimosi išlaidomis ir jas paskirsčius atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, negali būti vertinamas kaip akivaizdus teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimas, leidžiantis konstatuoti neteisėtus teismo veiksmus, sukėlusius ieškovui jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą.
Nenustačius neteisėtų teismo veiksmų, kaip vienos iš būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, taikyti valstybei civilinę atsakomybę nėra pagrindo ir ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškinį atmetus, ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Ieškovas byloje teikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties. Kartu su atskiruoju skundu teikė įrodymus apie patirtas 90 Eur išlaidas už advokato pagalbą surašant atskirąjį skundą. Teismas pažymi, kad prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas išsprendžia priimdamas galutinį sprendimą. Ieškovas teikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kurį teisėja priėmė 2020 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija nurodydama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų spręsti priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Nors ieškovo atskirasis skundas buvo tenkintas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys šioje byloje yra atmetamas visa apimtimi, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl 90 Eur išlaidų už advokato pagalbą surašant atskirąjį skundą taip pat atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.