- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2YT-729-892/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03481-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- I. V., J. Š., V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. V., J. Š. ir V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai I. V., J. Š. ir V. V. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad J. Š. ir V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), po ½ dalį; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. V. nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai nurodė, kad J. Š. ir V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybę į šį turtą pareiškėjai įgijo 2016 m. rugsėjo 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, mirus jų tėvui A. V.. A. V. butą įgijo 1993 m. sausio 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Prie šio buto yra priklausinys: ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 4I1/ž, esantis žemės sklype šalia daugiabučio (duomenys neskelbtini), kuriuo jie naudojasi iki šiol. Minėtą ūkinį pastatą pastatė jų senelis B. (A. V. tėvas) 6-ame praeito amžiaus dešimtmetyje, tiksliau tais pačiais metais, kai buvo statomas pats butas, t. y. 1954 metais. Jame buvo laikomi gyvuliai, malkos, buvo įrengta vasaros virtuvė. Dabar naudoja malkoms laikyti, nes bute krosninis šildymas. Visi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai/savininkai turi tokius ūkinius pastatus, priskirtame prie namo žemės sklype.
3. Pareiškėja I. V. nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas pagal 2022 m. birželio 30 d. paveldėjimo teises pagal testamentą liudijimo pagrindu. Jį pareiškėjai testamentu paliko V. R., kuris buvo jos giminaitis. Minėtas butas buvo privatizuotas pagal 1992 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. tėvo L. R.. Prie buto yra du priklausiniai: ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti minėtam butui priskirtame žemės sklype. Pareiškėja šiais priklausiniais iki šiol naudojasi, jie yra prie buto (duomenys neskelbtini). Anksčiau ten buvo laikomi gyvuliai, dabar yra sandėlys. Minėtus ūkinius pastatus pastatė V. R. tėvas L. R., tais pačiais metais, kai buvo statomas butas, 1954 m. metais.
4. Minėti butų priklausiniai – ūkiniai pastatai Nekilnojamojo turto registre neregistruoti. VĮ Registrų centras atsisako registruoti nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, nes nėra duomenų apie juos ūkinėse knygose. Ūkinių knygų įrašai išplėšti. Šią informaciją gavo iš (duomenys neskelbtini) seniūno. Taigi, niekaip kitaip kaip tik teismo tvarka pareiškėjai negali gauti nuosavybės teisę į valdomą turtą patvirtinančių dokumentų. Juridinę reikšmę turintis faktas apie pastatų valdymą nuosavybės teise reikalingas tikslu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai J. Š. ir V. V. yra mirusiojo vaikai, įpėdiniai pagal įstatymą, priėmę palikimą po mirusiojo A. V. mirties, o pareiškėja I. V. yra mirusiojo V. R. įpėdinė, kuri priėmė palikimą po jo mirties, todėl visi pareiškėjai turi teisę reikalauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtus ūkinius pastatus jie valdo nuosavybės teise.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja I. V. papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad priklausinius pastatė ne V. R., o jo tėvas L. R., kuris gyveno nuo pat to momento, kai buvo pastatytas namas. Po L. R. mirties viską paveldėjo V. R., o po V. R. mirties paveldėjo ji. L. R. iškarto pastatė tuos pastatus, kai pradėjo gyventi daugiabutyje, t. y. 1950 m. Tikriausiai jis pats to daugiabučio nestatė. Nežino, ar L. R. turėjo teisę valdyti žemės sklypą ant kurio pastatyti priklausiniai. L. R. jos dėdė, ji visą vaikystę pas jį praleido, nuo 1963 m. – 1694 m. Ten netoli ir jos močiutė gyveno. Atsimena ir matė, kaip L. statė, ten daug buvo pastatų, bet jų jau neliko, tiksliai atsimena šiuos pastatus. L. R. žmona buvo jos tėvo sesuo. Ji po L. R. mirties tvarkė visus dokumentus V. R. vardu. Neatsimena kelintų metų gimimo buvo L. R..
6. Pareiškėja J. Š. papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad jos tėtis A. V. naudojosi tuo ūkiniu pastatu. Jos tėvas A. V. kartu su savo tėvu B. V. statė tą ūkinį pastatą. Ji būdama 7 metų girdėjo pokalbį, apie tai, kad jos senelis statė minėtą ūkinį pastatą. Toje vietoje buvo daugiau pastatų, bet ji žino, kad būtent šį pastatą statė jos senelis. Nežino, kada tas pastatas buvo pastatytas.
7. Pareiškėjų advokatė Aušra Saulėnienė prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūno, H. J. parodymai leidžia tvirtai teigti pareiškimo pagrįstumą. A. V., O. V. ir H. V. parodymai nors ir nevisiškai nuoseklūs, bet jie parodė, kad sandėliukai nuo senų laikų stovi, nors jis yra apgriuvęs, bet yra. Seniūnas parodė, kad pažymos surašytos gyventojų liudijimų pagrindu. Henrikas patvirtino, kad sandėliukas yra, buvęs savininkas A. V. leido jam juo naudotis, todėl pagrindo abejoti dėl tų sandėliukų egzistavimo nėra. Niekas daugiau pretenzijų į sandėliukus nereiškia.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti juridinius faktus, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris, suteiktų jiems teisę be aukciono pirkti valstybinės žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju aktualios valstybinės žemės perleidimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nesuformuotas. J. Š. ir V. V. po ½ dalį nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), I. V. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2022 m. liepos 1 d. atliko laisvos valstybinės žemės dalies, esančios (duomenys neskelbtini) patikrinimą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), bei nustatė, kad statiniais užimta valstybinė žemė. Iš patikrinimo akto nuotraukų matyti, kad statiniai, esantys pietrytinėje dalyje yra pažeisti, statinio adresu (duomenys neskelbtini) faktiškai nėra, statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra apleisti. Be to iš 2022 m. liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. liepos 1 d. žemės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas (duomenys neskelbtini), nėra užfiksuotas, todėl manytina, kad jo faktiškai nėra. Iš Registrų centro ortofoto žemėlapio taip pat matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), nėra, jis sunykęs. Pareiškėja I. V. pareiškime teigia, kad jai testamentu ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), testamentu paliko V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau nei Ūkinės apskaitos knygos nei iš kitų dokumentų nenustatyta, kad V. R. valdė ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pastatytus 1965 m. Iš patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad statiniai adresu (duomenys neskelbtini), yra apleisti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog pareiškėjams prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į aptartas Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatas, negali būti pagrindas atsirasti teisei be aukciono pirkti valstybinės žemės sklypą ir pareiškėjams dėl valstybinės žemė pirkimo nesukels jokių teisinių pasekmių. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
10. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad turi nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Toje teritorijoje daugiau nieko neturi. Anksčiau turėjo sandėliuką, bet jis sugriuvo. Jo brolis A. V. turėjo sandėliuką, metalinį garažą, bet jų jau nėra. Jis yra (duomenys neskelbtini). gimimo. Liko tik sandėliuko pamatai, o pats sandėliukas sugriuvo.
11. Teismo posėdyje apklausta liudytoja H. V. parodė, kad J. ir V. yra jos vaikai, o A. V. buvo jos sutuoktinis. I. yra jos kaimynė. Liudytoja yra (duomenys neskelbtini) gimimo. (duomenys neskelbtini), gyvena nuo santuokos, t. y. (duomenys neskelbtini). Ji su vyru naudojosi tuo sandėliuku, kuris buvo neprižiūrėtas, todėl apgriuvo. Liko šiek tiek pamatų. Pilnai yra visi pamatai, o sandėliuką reikia pataisyti. Nedengė stogo, todėl jis šiek tiek apgriuvo. Dabar tuo sandėliuku naudojasi, bet jį reikia remontuoti. Dar šiek tiek buvo galima naudotis. Ten buvo malkų, o pavasarį nori suremontuoti. Kai ištekėjo ūkinis pastatas jau buvo. Ūkinį pastatą statė jos vyro tėvas ir mama. Ji naudojosi tuo sandėliuku – malkas sandėliavo. Tiksliai nežino, bet jos vyro tėvas ir mama pasistengė dėl to sandėliuko.
12. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas H. J. paaiškino, kad jis yra pareiškėjų kaimynas. G. Ž. g. 13. Jam žinoma, kad J. Š. ir V. V. turi butą adresu (duomenys neskelbtini). Minėto buto buvęs šeimininkas A. V. leido jam naudotis savo sandėliuku. Jie, kaip kaimo gyventojai viską žino, kam kas priklauso. Nežino, kokiu pagrindu A. V. naudojosi šiuo sandėliuku. Kiek jam yra žinoma minėtą sandėliuką pastatė A. V. tėvas.
13. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas O. V. paaiškino, kad jis yra pareiškėjos J. pusbrolis. A. V. buvo jo tėvo brolis. Jam yra 39 m., jis yra (duomenys neskelbtini). Jis ten negyvena, todėl nežino kieno ten sandėliukai, kas juos pastatė. Jis tik žinojo, kas naudojosi tuo žemės sklypu. Jo tėvas iki šiol turi butą (duomenys neskelbtini). Tėvas šalia namo turėjo žemės sklypą, daržą. Dėdė turėjo sandėliukus, kuriuos bendrai su tėvu naudojo – laikė malkas.
14. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. A. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) seniūnas. Pažymas dėl pastatų surašė iš specialistų žodžių, kurie apklausė gyventojus, po to gyventojai patys buvo susirinkę ir nurodė, kas kam priklauso. Išduodamas šitas pažymas tikrino ūkinę knygą, bet ten jokių duomenų apie šiuos ūkinius pastatus, nėra. Ten yra tokia gyvenvietė, kurioje pristatyti ūkiniai pastatai, tualetai ir kiti pastatai. Po butais žemės sklypas suformuotas, bet ar jis priskirtas tam namui negali pasakyti. V. R. nuosavybės teisė negalėjo priklausyti tie ūkiniai pastatai. Pažymose nurodė, kad priklausė ūkiniai pastatai, bet ten trūksta žodžio, kad pasak kaimynų. Negali pasakyti, kad nuosavybės teise V. R. priklausė, tiesiog jis pastatė tuos ūkinius pastatus, todėl turėjo omenyje, kad pats pastatė ir jam priklausė. Analogiškai yra ir su A. V..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – mirties, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė A. V. (gim. (duomenys neskelbtini), kuris 1993 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po A. V. mirties pagal 2016 m. rugsėjo 2 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą – dukra J. Š. (buvusi V.), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjo minėtą butą bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.
16. Taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. R., kuris butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo paveldėjimo teise pagal įstatymą liudijimo, 2017 m. rugsėjo 11 d., Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2018 m. rugpjūčio 9 d., Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Minėtas butas buvo privatizuotas pagal 1992 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. tėvo R. L. F.. V. R. 2018 m. kovo 29 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), testamentu paliko minėtą butą I. I., gim. (duomenys neskelbtini), į kurį I. I. įgijo nuosavybės teises pagal 2022 m. birželio 30 d. paveldėjimo teises pagal testamentą liudijimo pagrindu.
17. Byloje pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pažyma apie statinius pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini): 2022 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad V. R. iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priklausė ūkiniai pastatai adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėti indeksais 2I1/m, ir 3I1/ž, esantys žemės sklype šalia daugiabučio (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini)pažymoje nurodyta, kad V. R. iki mirties (duomenys neskelbtini) priklausė ūkiniai pastatai adresu (duomenys neskelbtini) plane pažymėti indeksais 2I1/m, ir 3I1/ž, ir šalia jų yra dirbamos žemės plotas, kuris yra bendrame žemės sklype šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad A. V. iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini) priklausė ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 4I1/ž ir šalia jo yra dirbamos žemės plotas, kuris yra bendrame žemės sklype šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad A. V. iki mirties (duomenys neskelbtini) priklausė ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 4I1/ž, esantis žemės sklype šalia daugiabučio (duomenys neskelbtini).
18. Pareiškime pareiškėjai J. Š. ir V. V. nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), po ½ dalį, kuris yra priklausinys prie paveldėto buto, plane pažymėtas indeksu 4I1/ž, esantis žemės sklype šalia daugiabučio (duomenys neskelbtini), kuriuo jie naudojasi iki šiol. Nurodė, kad minėtą ūkinį pastatą pastatė jų senelis B. (A. V. tėvas) 6-ame praeito amžiaus dešimtmetyje, tiksliau tais pačiais metais, kai buvo statomas pats butas, t. y. 1954 metais. Jame buvo laikomi gyvuliai, malkos, buvo įrengta vasaros virtuvė. Dabar naudoja malkoms laikyti, nes bute krosninis šildymas. Pareiškėja I. I. nurodė, kad nuosavybės teise valdo ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra priklausiniai prie jos paveldėto buto. Pareiškėja šiais priklausiniais iki šiol naudojasi. Anksčiau ten buvo laikomi gyvuliai, dabar yra sandėlys. Minėtus ūkinius pastatus pastatė V. R. tėvas L. R., tais pačiais metais, kai buvo statomas butas, 1954 m. metais.
19. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys/pareiškėjai privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 176 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai I. V., J. Š. ir V. V. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pastatų valdymo nuosavybės teise faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitu įstatyme nustatytu pagrindu); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.
22. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015; Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 2A-356-924/2022).
23. Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl pastatų sukūrimo nebuvo nuoseklios – pradžioje jie teigė, kad pastatus pastatė tėvas A. V. bei V. R. ir tik atkreipus dėmesį, kad minėtos aplinkybės neįtikinamos (nes A. V. buvo gimęs (duomenys neskelbtini), V. R. – (duomenys neskelbtini), o pastatai taip pat statyti 1965 metais), pareiškėjai pakeitė paaiškinimus ir nurodė, kad pastatus statė pareiškėjų J. Š. ir V. V. senelis B. bei L. R. (duomenys neskelbtini)., nors inventorizavimo bylose pastatų statybos metai nurodyti 1965 m. Taip pat pažymėtina, kad pareiškime pareiškėjai nurodė, kad duomenų ūkinėse knygose apie pastatus nėra, ūkinių knygų lapai išplėšti, tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) seniūnas patvirtino, kad įrašų apie ginčo pastatus ūkinėse knygose nebuvo, pažymą apie pastatų nuosavybę jis sudarė iš gyventojų žodžių.
24. Kasacinis teismas panašiose bylose yra išaiškinęs, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Statinio statyba laikytina teisėta, jei statinys pastatytas turint statybos leidimą ir priimtas naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Be to, teisiškai turėjo būti registruojami visi atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Jei daiktas sukurtas statybos būdu pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) nustatant juridinį faktą dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, svarbu patikrinti, ar pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teisę į šį statinį, turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie neišliko.
25. Iš į bylą pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos matyti, kad ūkiniai pastatai (priklausiniai) pastatyti 1965 m. Lietuvos TSR M. T. 1962 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punkte buvo nustatyta, kad leidimus vykdyti statybą teikia Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punkte – kad visi pastatyti individualiniai gyvenamieji namai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti. Be kita ko, Lietuvos TSR M. T. 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 1 punkte buvo įtvirtinta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Lietuvos TSR M. T. 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punkte buvo nustatyta, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Minėtos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad pastatus statyti buvo galima tik nustatyta tvarka skirtame žemės sklype, o pastatyti pastatai turėjo būti priimti eksploatacijon ir teisiškai registruojami. Esminiai šios tvarkos reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu.
26. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas negali nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto (CPK 272 straipsnio 2 dalies 6 punktas), jeigu pastatai (namų valda) ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reiškia, kad statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimas Lietuvos Apeliaciniam teismui, apygardų teismams, miestų ir rajonų apylinkių teismams, 2002 m. balandžio 11 d.).
27. Vertinant byloje esančius įrodymus nustatyta, kad minėti ūkiniai pastatai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat VĮ Registrų centras atsisako registruoti nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, nes nėra duomenų apie juos ūkinėse knygose. Kaip nurodė pareiškėjai ūkinių knygų įrašai išplėšti ir informaciją apie statinius gavo iš (duomenys neskelbtini) seniūno. T. J. seniūnas T. A. teismo posėdyje paaiškino, kad pažymas dėl pastatų surašė iš specialistų žodžių, kurie apklausė gyventojus, po to gyventojai patys buvo susirinkę ir nurodė, kas kam priklauso. Išduodamas šitas pažymas tikrino ūkinę knygą, bet ten jokių duomenų apie šiuos ūkinius pastatus, nėra. Taigi, byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. ir V. R. nuosavybės teise valdė ginčo pastatus. Pareiškėjai nepateikė patikimų įrodymų, kad A. V. ir V. R. turėjo teisę prie butų, kuriuose gyveno, statyti pastatus ir šią teisę realizavo teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Taip pat į bylą yra pateiktas 2022 m. liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistų atliktos laisvos valstybinės žemės dalies, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad statiniais užimta valstybinė žemė. Iš patikrinimo akto nuotraukų matyti, kad statiniai, esantys pietrytinėje dalyje yra pažeisti, statinio adresu (duomenys neskelbtini) faktiškai nėra, statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra apleisti. Aplinkybes, kad statiniai yra apleisti, pažeisti patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. V., kuris paaiškino, kad jo brolis A. V. turėjo sandėliuką, bet liko tik sandėliuko pamatai, o pats sandėliukas sugriuvo, taip pat liudytoja H. V. paaiškino, kad ji su vyru naudojosi sandėliuku, kuris buvo neprižiūrėtas, todėl apgriuvo. Liko šiek tiek pamatų. Pilnai yra visi pamatai, o sandėliuką reikia pataisyti. Dabar tuo sandėliuku naudojasi, bet jį reikia remontuoti.
29. Taigi, pareiškėjai I. V., J. Š. ir V. V. neįrodė, kad palikėjai, kurių įpėdiniai pareiškėjai yra teisės aktų nustatyta tvarka buvo įgiję nuosavybės teisę į ginčo pastatus, egzistavo nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, tačiau jie yra dingę ar prarasti. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos pateikti duomenys bei liudytojų parodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pastatai šiuo metu yra sunykę, nėra ir negali būti registruoti nekilnojamo turto kadastre ir registre kaip nekilnojamas daiktai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams siekiamų teisinių pasekmių nesukeltų (žr. palyginimui Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1463-773/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartis byloje Nr. e2A-477-856/2020).
30. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjų I. V., J. Š. ir V. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmestinas.
31. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 46,48 Eur. Atmetus pareiškimą jos lygiomis dalimis priteistinos iš pareiškėjų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų I. V., J. Š. ir V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjų J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 15,49 (penkiolika Eur 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.