Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1463-773/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
e2S-1463-773/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01314-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Pareiškėjas
V. T.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei Registrų centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1463-773/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01314-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas statinius, pažymėtus statinių išdėstymo plane 111 p ir 211 p, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statiniai), yra įgijęs nuosavybės teise ir kad išlikę pamatai yra statinių, pažymėtų statinių išdėstymo plane 111 p ir 211 p, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pamatai), kuriuos pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teise, pamatai. Pareiškėjas taip pat prašė išduoti jam teismo leidimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pamatus (nebaigtus statinius), pažymėtus statinių išdėstymo plane III p ir 211 p, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas nurodė, kad 1992 metais balandžio 7-11 dienomis pajų pasirašymo sutartimi Nr. 10 (toliau – ir Pajų pasirašymo sutartis) iš Veiverių žemės ūkio įmonės įsigijo privatizuojamą objektą – 10 324 rublių vertės dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą. Šį turtą sudarė: du dujų sandėliai, traktorius T-16M ir svarstyklės Vt-500. Pareiškėjas, kaip Prienų rajono Veiverių žemės ūkio įmonės darbuotojas, turintis 19 metų darbo stažą, gavo 27493 rublių išmoką ir 14159 rublių valstybės vienkartinę išmoką, žemės ūkio ir kitos tikslinės kompensacijos sumą, už kurios dalį nuosavybės teise įsigijo privatizuojamą Veiverių žemės ūkio įmonės turtą – dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą. 1993 m. gegužės 20 d. Prienų rajono valdyba įregistravo pareiškėjo dujų įmonę, kurios veiklos pobūdis buvo mažmeninė prekyba dujomis balionuose. Ši įmonė veiklą vykdė iki 1999 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjas savo lėšomis ir iniciatyva 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliko ginčo statinių kadastrinius matavimus ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nekilnojamųjų daiktų – statinių kadastro duomenis ir daiktines teises į juos, tačiau VĮ Registrų centras duomenis įregistruoti atsisakė. Nurodė, kad pagal kadastro duomenų byloje užfiksuotą faktinę pastatų būklę nėra galimybės nustatyti pastato pagrindinę naudojimo paskirtį bei statinio būtinuosius parametrus, o statiniams nėra suteiktas adresas. Pareiškėjo teigimu, įgijęs statinius jis stengėsi juos prižiūrėti, tačiau tai neapsaugojo turto nuo niokojimo ir pastatų dalių statybinėms medžiagoms grobstymo, todėl šiandien yra išlikusi tik statinių dalis, t. y. jų pamatai, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas į minėtus statinius yra įgijęs nuosavybės teises. Nurodė, kad adreso suteikimo klausimas bus išspręstas, nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus. Pažymėjo, kad Pajų pasirašymo sutartį 1992 m. liepos 21 d. patvirtino Rajono privatizacijos komisijos pirmininkas, tačiau pareiškėjas neturi nuosavybės teisės liudijimo, patvirtinančio jo teises į statinius, jis yra dingęs, neišlikęs iki šių dienų. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad neturi jokio teisinio intereso šios bylos baigtimi. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas išduoti teismo leidimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pamatus yra perteklinis. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų pareiškėjo prašomus juridinius faktus, tai būtų pakankamas pagrindas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į aukščiau minėtus pamatus, todėl papildomai prašyti teismo išduoti leidimą teisinei registracijai nebereikia.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad jeigu byloje būtų nustatyta, jog yra pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymui būtinos sąlygos, neprieštaraus, kad V. T. pareiškimas būtų patenkintas.Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) atsiliepimu į patikslintą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pamatai neatitinka Statybos įstatyme apibrėžto pastato ir statinio sąvokų, todėl išlikus tik pamatams, negali būti laikoma, kad pastatai realiai egzistuoja. NŽT nesutinka, kad prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas gauti NŽT leidimą be aukciono sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. NŽT teigimu, išlikus tik pamatams negalima laikyti, kad jų eksploatacijai yra reikalingas žemės sklypas, todėl pareiškėjas net ir įregistravęs Nekilnojamojo turto registre pamatus bei nuosavybės teises į juos, neįgis teisės be aukciono įsigyti ar nuomoti valstybinės žemės sklypo. Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas išduoti teismo leidimą įregistruoti nekilnojamojo turto registre pamatus yra perteklinis. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo dėl statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo patenkinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti, todėl išlikus tik pamatams, negali būti laikoma, kad pastatai yra išlikę ir realiai egzistuoja.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad Pajų pasirašymo sutartimi, kurią patvirtino 1992 m. liepos 21 d. Rajono privatizacijos komisijos pirmininkas, V. T. išreiškė ketinimą iš Prienų rajono Veiverių žemės ūkio įmonės įsigyti privatizuojamą objektą – dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog statinius įsigijo iš Veiverių žemės ūkio įmonės, tačiau pateiktais VĮ Registrų centras duomenimis matyti, kad likviduojama Prienų rajono Veiverių žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota 1992 m. rugsėjo 16 d., išregistruota 2002 m. balandžio 16 d., tuo tarpu pajų pasirašymo sutartis prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms, kad Prienų rajono Veiverių žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota po to, kai pareiškėjas neva įsigijo iš jos dujų ūkio gamybinį kompleksą.Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog pareiškėjas įsigijo du dujų sandėlius. Pareiškėjas tiksliai nepaaiškino aplinkybių dėl minėto turto perdavimo – priėmimo akto bei nuosavybės teisės liudijimo gavimo tuometinėje situacijoje, jis taip pat nepateikė rašytinių įrodymų dėl dalinio 525 rublių privalomos įmokos už šį turtą sumokėjimo, o taip pat duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad kitu būdu neįmanoma gauti tokių įrodymų, kad minėti dokumentai Prienų rajono savivaldybės administracinio ūkio skyriaus archyvui ar Kauno apskrities archyvui tolimesniam saugojimui neperduoti ir/ar neišliko. Teismas, įvertinęs traktoriaus ir dviejų dujų sandėlių vertę, sprendė, kad ji yra maža, kas suteikia pagrindą manyti, jog pastatai buvo labai prastos būklės ir abejoti minėto turto jau tuo metu tinkamumu bei galimybe naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Teismas atkreipė dėmesį, kad Prienų rajono valdyba 1993 m. gegužės 20 d. įregistravo V. T. dujų įmonę adresu (duomenys neskelbtini), kurios veiklos pobūdis - mažmeninė prekyba dujomis balionuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi Veiverių kolūkiui, vėliau Veiverių žemės ūkio įmonei priklausę dujų sandėliai buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjo individuali personalinė įmonė buvo įregistruota praėjus beveik metams kitu adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad geografiniu požiūriu Ežero gatvė yra visai kitoje vietoje nei Čiurlių kaimas. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjo pareiškime nurodyta jo paties gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o Čiurlių kaimas yra šalia šios gatvės, pasibaigus miestelio teritorijai. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, įsigijęs traktorių, tolimesnę individualią veiklą, susijusią su dujų balionų išvežiojimu bei keitimu vykdė savo namų adresu. Teismas nustatė, kad kreipimosi į teismą dieną realiai nėra išlikusių dujų sandėlių, šias aplinkybes pripažįsta ne tik pats pareiškėjas, bet ir byloje pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pagal kurią pagalbinių pastatų – sandėlių baigtumas tėra 17 procentų, tuo tarpu pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas tik išlikus pastatui. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatose yra įtvirtinta galimybė be aukciono, t.y. lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Teismas sprendė, kad iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog esant išlikusiems tik pamatams, kurie iki šiol yra valstybinėje žemėje, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. T. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo patikslintą pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas ginčija teismo išvadą, kad esant išlikusiems tik pamatams, kurie iki šiol yra valstybinėje žemėje, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių. Priešingai nei nurodo teismas, tenkinus prašymą nustatyti juridinius faktus, pareiškėjui neabejotinai atsirastų turtinė teisė atstatyti statinius. Pastebėtina, jog patikslintame pareiškime nurodyta galimybė ateityje žemės sklypą įgyti ne aukciono būdu yra išvestinė ir labiau tikėtina nei pagrįsta. Pirminė prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų teisinė pasekmė - teisėta galimybė pradėti statybos darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad egzistuoja ir kiti teisėti būdai naudotis valstybinės žemės sklypu, ant kurios stovi statiniai, todėl aplinkybe, jog asmuo galimai neįgis teisės be aukciono pirkti ar nuomoti valstybinę žemę, negali būti ribojamas pats nuosavybės įgijimo faktas.Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie dviejų dujų sandėlių įsigijimą. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas pateikė visus jo turimus dokumentus: pajų pasirašymo sutarties kopiją, įsigyto turto sąrašo kopiją, Veiverių žemės ūkio įmonės turto privatizavimo programos kopiją, pažymos Nr. 149 kopiją, valstybės vienkartinių išmokų, žemės ūkio ir kitų tikslinių kompensacijų mokėjimo registravimo žurnalo kopiją, o kitų dokumentų Kauno regiono valstybės archyve nėra. Teismas neįvertino, kad privatizuojamą objektą pareiškėjas įsigijo dar 1992 metais, todėl dėl ilgo laiko tarpo negalėjo smulkmeniškai paaiškinti aplinkybių dėl minėto turto perdavimo-priėmimo akto bei nuosavybės teisės liudijimo gavimo ir jo praradimo. Be to, liudytojai nurodė, kad jiems yra žinoma aplinkybė, jog pareiškėjas įsigijo privatizavimo būdu dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą. Teismo išvadą, jog pajų pasirašymo sutartimi pareiškėjas išreiškė tik ketinimą iš įsigyti privatizuojamą objektą - dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą paneigia byloje pateikta pajų pasirašymo sutartis, nes ją 1992 m. liepos 21 d. patvirtino rajono privatizacijos komisijos pirmininkas S. M.. Priešingai nei nurodo teismas, pareiškėjas tinkamai atsiskaitė už privatizuojama turtą, nes kitu atveju pajų sutartis nebūtų patvirtinta. Teismas, nurodydamas, kad traktoriaus ir dviejų dujų sandėlių vertė yra maža, neatsižvelgė, jog turto vertės dydis niekaip negali sąlygoti paties nuosavybės įgijimo pagrindo. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog V. T. dujų įmonės įregistravimas adresu (duomenys neskelbtini) prieštarauja faktinei situacijai dėl to, kad pareiškėjo minimi dujų sandėliai yra kitu adresu, geografiškai nutolusiu nuo įmonės buveinės. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas ir liudytojai patvirtino, jog įsigytuose dviejuose dujų sandėliuose V. T., vykdydamas veiklą, saugojo, sandėliavo tiek pilnus, tiek tuščius dujų balionus, teikdavo paslaugas klientams, dujų balionus vežiodamas įsigytu traktoriumi. Apelianto teigimu, yra teisėta įmonės buveinės adresą registruoti savininko gyvenamojoje vietoje, kur garantuojamas telefono ar pašto ryšys, sudaroma galimybė susisiekti su įmonės savininku. Tuo tarpu faktinės veiklos vykdymo vieta gali skirtis, ypač įvertinant tos veiklos pobūdį. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas neprašo nustatyti pastato valdymo fakto. Pareiškėjas norėtų statinius atstatyti ir juos naudoti ateityje, tačiau šiems procesams reikalingas jo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Pagal šios straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, o taip pat dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra konstatavęs, kad kai objektas nėra išlikęs, o galimybę nustatyti objekto buvimo faktą teismo sprendimu numato specialūs teisės aktai, šio fakto nustatymo juridinis pagrindas laikytinas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, o ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatant objekto buvimo faktą, turi būti vertinamos ne tik aplinkybės, susijusios su šios objekto buvimu tam tikroje vietoje, bet ir aiškinamasi, ar asmuo, prašantis nustatyti tokį faktą, turi reikalavimo teisę tokiam prašymui pareikšti, t. y. pareiškėjas turi įrodyti, kad buvęs objektas jam priklausė. Praradus nuosavybės teisę į objektą sprendžiama, kad prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Pajų pasirašymo sutartimi tarp apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovės ir pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus asmenų grupės atstovo V. T., kurią patvirtino 1992 m. liepos 21 d. Rajono privatizacijos komisijos pirmininkas, pareiškėjas V. T. išreiškė pageidavimą iš Prienų rajono Veiverių žemės ūkio įmonės įsigyti privatizuojamą objektą – dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą (p. b. l. 10). Dujų ūkio tiekimo bendrovę sudarė du dujų sandėliai, traktorius T-16M ir svarstyklės Vt-500 (p. b. l. 12). Iš Prienų rajono Veiverių apylinkės agrarinės reformos tarnybos bylos Nr. 4 Valstybės vienkartinių išmokų, žemės ūkio ir kitų kompensacijų mokėjimo registravimo žurnalo nustatyta, kad V. T. skiriamos vienkartinės išmokos suma yra 10000 (p. b. l. 17-19). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Prienų rajono Veiverių žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota 1992 m. rugsėjo 16 d., o išregistruota 2002 m. balandžio 16 d. (p. b. l. 97). Bylos duomenys patvirtina, kad V. T. dujų įmonė, kurios veiklos pobūdis – mažmeninė prekyba dujomis balionuose įregistruota 1993 m. gegužės 20 d., išregistruota 1999 m. gruodžio 15 d. (p. b. l. 80).Bylos duomenys patvirtina, kad VĮ Registrų centras 2017 m. spalio 19 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti pastatų kadastro duomenis ir įregistruoti nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro teigimu, Pajų pasirašymo sutartis nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisių atsiradimo į minėtus statinius, nekilnojamam daiktui nėra suteiktas adresas, o pagal byloje užfiksuotą faktinę pastatų paskirtį nėra galimybės nustatyti pastato pagrindinę naudojimo paskirtį bei statinio būtinuosius parametrus, identifikuoti pamatus kaip nekilnojamąjį daiktą (p. b. l. 31-32). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, bylą nutraukė.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ginčo statinius yra įgijęs nuosavybės teise ir kad išlikę pamatai yra šių statinių pamatai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pareiškėjas ginčo statinių įgijimo faktą grindžia Pajų pasirašymo sutartimi, privatizavimo programa, įsigyto turto sąrašu, mokėjimo registravimo žurnalu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pajų pasirašymo sutartimi (p. b. l. 10) pareiškėjas V. T. išreiškė tik pageidavimą privatizuoti Dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą, pasirašant pajus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų sumokėjęs Pajų pasirašymo sutartyje nustatytą privalomąją įmoką pinigais – 525 rublius (CPK 178 straipsnis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nurodė, kad „man atrodo, kad visa suma man buvo atskaičiuota investiciniais čekiais, aš grynais pinigais ne(mokėjau), aš dabar neatsimenu, gal mokėjau grynais“ (2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 12:14-13:02). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog privalomoji įmoka – 525 rubliai už privatizuojamus objektus buvo sumokėti ir jis juos įgijo nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas įvertina atskirojo skundo argumentą, kad pirminė prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų teisinė pasekmė – teisėta galimybė pradėti statybos darbus.Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal STR 1.01.08:2002 8 punktą naujo statinio statybos tikslai yra: 8.5. atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, šio reikalavimo netaikant Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas ir kadastro duomenis (b. l. 23-29), nustatė, kad yra išlikę tik buvusių statinių pamatai, statinio baigtumo procentas 17 procentų, pamatų aukštis – 0,3 m. Iš šių duomenų matyti, kad buvę statiniai yra išnykę (sunaikinti), jų konstrukcijų išlikęs procentas yra labai mažas, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, pareiškėjas turėtų ne rekonstruoti ar atlikti statinio remontą, bet atstatyti išnykusius ginčo statinius. Tam, kad statytojas galėtų atstatyti buvusį statinį, jis turi valdyti nuosavybės teise ar kitais įstatymų pagrindais žemės sklypą, kuriame yra statomas statinys. Pareiškėjas žemės sklypo, kuriame yra išnykę statiniai, nevaldo nuosavybės teise ir jo nenuomoja, todėl šiuo atveju įgyvendinti aptartos statytojo teisės negali (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas V. T. patvirtino, jog „man pastatų nereikia, man žemės reikia. Ten buvo 7 arai aptverti. Nėra tikslo atstatyti pastatus, jei to darbo nedirbu, tai ką aš ten statysiu sandėlį“ (2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:18-20:45, 20:52-21:10). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, o teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Suinteresuoto asmens NŽT atstovė A. M. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypas galėtų būti suformuotas tik tuo atveju, jei būtų išlikę pastatai, jie būtų tinkamai eksploatuojami ir naudojami, o jų naudojimas be žemės būtų apsunkintas (2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 30:09-30:48). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels, nes byloje neįrodyta, kad pareiškėjas ginčo statinius įgijo nuosavybės teise, nurodyti statiniai yra sunykę, be to, žemės, kurioje stovi pamatai, pareiškėjas nuosavybės teise nevaldo, galimybės išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę be aukciono išnykusio pastato atstatymui ir eksploatacijai nėra, o kaip pareiškėjas patvirtino teismo posėdžio metu, jis tikslo atstatyti buvusius sandėlius neturi, nes jam yra reikalinga pati žemė (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria byla dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukta, nes prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukels teisinių pasekmių, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis