Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, R. L. tėvo valdžios apribojimo, tretieji asmenys Šiaulių teritorinė ligonių kasa ir antstolių R. A. ir D. P. kontora, institucija, teikianti išvadą,- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė S. L., patikslinusi ieškinį, galutinai prašė: nutraukti jos ir atsakovo R. L. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. L. kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę – L., nustatyti nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamąją vietą su ieškove, terminuotai (3 metams) apriboti atsakovui R. L. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus A. atžvilgiu, priteisti nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iš atsakovo R. L. išlaikymą vaikui A. L. po 100 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nustatyti, kad atsakovo kreditorinis įsipareigojimas Šiaulių teritorinei ligonių kasai yra asmeninis atsakovo R. L. turtinis įsipareigojimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių duomenų ir šalių teismo posėdžio metu patvirtintų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė S. L. ir atsakovas R. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. L.. Santuokoje šalys turto neįgijo. Ieškovė ir atsakovas santuokinio gyvenimo negyvena, atsakovas šiuo metu atlieka 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio R. L. kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas ne kartą buvo nuteistas už smurtą prieš ieškovę, taip pat nuteistas ir už smurtą sūnaus atžvilgiu, nuolat vartojo alkoholį, niekur nedirbo, šeima ir sūnumi nesirūpino. Taip pat nurodė, kad santuoka yra iširusi, susitaikymas negalimas.

Atsakovas santuoką nutraukti sutiko, tačiau nesutinka, kad santuoka turi būti nutraukta dėl jo kaltės. Nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nors jis pripažįsta smurtavęs sutuoktinės atžvilgiu ir tokio savo elgesio nepateisina, tačiau sutuoktinė S. L. jam buvo neištikima.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas, o sutuoktinių pareigų pažeidimas yra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos sutuoktinio kaltės teisinės prezumpcijos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nu­rodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013, 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-378/2020).

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas CK normas, reglamentuojančias sutuoktinio kaltę, kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, o taip pat Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), daro išvadą, jog ieškovė įrodė faktą, su kuriuo sieja atsakovo R. L. kaltės prezumpciją dėl jo nuteisimo už tyčinį nusikaltimą ir žiaurių elgesį su savo sutuoktine – ieškove (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 3 punktas). Sistemingą atsakovo elgesio šeimoje smurtinį pobūdį patvirtina įsiteisėję Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiai, kuriais atsakovas R. L. nuteistas už tyčines smurtines veikas savo sutuoktinės S. L. atžvilgiu, t.y. 2018 m. rugsėjo 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo nuosprendžiais nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - už fizinio skausmo sukėlimą, 2020 m. gegužės 19 d. teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - dėl sutuoktinės nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, t.y. už tai, kad, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo sutuoktinę, grasino ją nužudyti, ir dėl to jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Šį faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę, tačiau atsakovas tam prieštaravo.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, o to paties straipsnio 2 dalis suteikia teisę sutuoktiniui santuokinę pavardę pasilikti net tuo atveju, jei jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi, sutuoktinio teisė uždrausti net kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę nėra absoliuti, t. y. tenkinti aptariamą reikalavimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, ginčo šalis, prašanti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, turėtų tinkamai pagrįsti tokį reikalavimą, t. y. nurodyti pakankamai motyvų ir argumentų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog, kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui palikus santuokinę pavardę, būtų pažeisti nekalto sutuoktinio interesai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės jokių objektyvių ir pagrįstų argumentų, kaip konkrečiai galėtų būti pažeisti jo teisėti interesai, jeigu ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, nenurodė. Vienintelis motyvas – sutuoktinė jam buvo neištikima. Tačiau, kaip minėta aukščiau, tokie atsakovo argumentai nepagrįsti jokiais rodymais. Todėl pripažinus, kad kaltas dėl santuokos iširimo yra būtent atsakovas, šalys turi bendrą sūnų, o ieškovė būtent dėl sūnaus interesų siekia pasilikti santuokinę pavardę, yra pagrindas šį ieškovės prašymą tenkinti ir po santuokos nutraukimo ieškovei S. L. paliktina santuokinė pavardė – L., nes ji to pageidauja (CK 3.69 straipsnis).

Išlaikymas, turtinė ir neturtinė žala ieškovei S. L. iš atsakovo R. L. nepriteistini, kadangi ieškovė to nereikalauja (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, 3.72 straipsnis).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė taip pat prašė, patikslinusi reikalavimą, prašė terminuotai - 3 metams - apriboti atsakovui R. L. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus A. L. atžvilgiu.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Ieškovė prašymą laikinai apriboti atsakovo valdžią sūnaus A. L. atžvilgiu iš esmės motyvavo tuo, kad atsakovas savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikui: iki įkalinimo atsakovas smurtavo ne tik ieškovės atžvilgiu sūnui matant, bet jis smurtavo ir prieš sūnų, nuolat girtavo, nekeitė savo elgesio, vaiku nesirūpino, vengė atlikti pareigą auklėti savo vaiką, rūpintis juo, jį išlaikyti. Taip pat akcentavo, kad vaikas atsakovo bijo, vaikas traumuojamas net atsakovui bendraujant su vaiku telefonu iš pataisos įstaigos.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-114/2013, Nr. 3K-3-522/2014, Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).

Bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu atlieka 3 metų laisvės atėmimo bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį už BK 145 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, t.y. už tai, kad, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo sutuoktinę S. L., grasino ją nužudyti. Iš šio nuosprendžio matyti, jog ieškovės – atsakovo sutuoktinės S. L. atžvilgiu atsakovas atliko nusikalstamus veiksmus namuose, matant kartu gyvenančiam mažamečiui jų sūnui A. L.. Nuosprendyje taip pat nurodoma, jog vaikas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad girdėjo grasinimus „mamytei nupjauti galvą“, matė, kad tėtis „buvo atėjęs su peiliu“, kad buvo išgėręs, dėl ko jis jautėsi blogai, verkė, matė, kad dėl to blogai jautėsi ir mama, ji taip pat verkė. Dar daugiau, pats atsakovas baudžiamojoje byloje pripažino, kad vaikas galėjo girdėti jo grasinimus, kad namuose su sutuoktine kildavo konfliktai dėl jo alkoholio vartojimo, o kai jis grasindavo žmonai, pastaroji su vaiku pabėgdavo iš namų. Ne tik pastaruoju atveju, bet ir to paties teismo nuosprendžiuose: 2020 m. gegužės 19 d. bei 2018 m. rugsėjo 9 d., nurodoma, jog kai atsakovas namuose, būdamas girtas, smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, vaikas girdėjo tėvų konfliktus, girdėjo girto atsakovo grasinimus sutuoktinei bei vartojamus necenzūrinius žodžius, o atsakovui 2019 m. rugsėjo 9 d. namuose, nakties metu (1 val.), itin brutaliai smurtavus sutuoktinės atžvilgiu: už plaukų ištempus iš lovos, nenustatytą kiekį kartų spyrus į įvairias kūno vietas, užlipęs ant jos šokinėjo, už plaukų tampęs iš vieno kambario į kitą ir kumščiu suduodamas nenustatytą kiekį kartų į veido sritį, sulaužydamas jai šonkaulius, padarydamas, kraujosruvas veide ir kitose kūno srityse, vaikas buvo prabudęs ir matė šiuos visus jo smūgius bei prašė mamos nebemušti.

2016-2020 m. laikotarpiu priimti įsiteisėję teismo nuosprendžiai liudija, kad atsakovas sistemingai smurtavo namuose tiek sutuoktinės, tiek ir kartu gyvenusios jos motinos, atžvilgiu, šeimoje konfliktai vyko nuolat, jų metu atsakovas būdavo girtas, ieškovė su sūnumi bėgdavo iš namų, o nuolatinius tėvų pykčius, grasinimus, fizinį smurtą, nors ne visada matė, tačiau iš esmės nuolat girdėjo kartu gyvenantis šalių mažametis jų sūnus. Nors, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas tiesiogiai smurtavo sūnaus atžvilgiu, tačiau akivaizdu, jog toks atsakovo elgesio modelis, kai šeimoje yra nuolat patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas, o mažametis vaikas yra įtraukiamas į tarp ieškovės ir atsakovo kylančius konfliktus: girtas atsakovas vaiko akivaizdoje elgiasi agresyviai, konfliktuoja su šeimos nariais vaikui matant ir girdint, vaiko akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius, įžeidinėja, žemina ir grasina vaiko akyse motinai, ne tik netinkamas ir netoleruotinas, tai baugina vaiką ir neabejotinai neigiamai veikia vaiko raidą ir vystymąsi, daro jam žalą.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje taip pat konstatuota, kad skyriuje nuo 2017 m. buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai: vaikas auga aplinkoje, kurioje patiriamas smurtas, vaikas tapo smurto liudininku, pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Šeimai nuo 2018 m. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

Akivaizdu, jog tokios atsakovą charakterizuojančios aplinkybės ilgą laiką darė neigiamą įtaką tiek vaikui, tiek visai šeimai. Nors atsakovas akcentavo, kad jokio smurto prieš vaiką nenaudojo, jis nėra teistas nei už fizinį, nei už psichologinį smurtą prieš vaiką, jis myli vaiką, vaiku rūpinosi: vedė į mokyklą, vaikui esant pas močiutę, vežė knygas, pirko maistą ir pan., ir būtent toks atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu laikytinas tinkamu, tačiau teismas šiuos jo teiginius atmeta kaip nepagrįstus dėl aukščiau byloje nustatytų duomenų. Teismo vertinimu, atsakovas siekia savo padėtį sušvelninti. Minėta, nors išties byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nuteistas už tiesioginį smurtą vaiko atžvilgiu, tačiau, jo amoralus elgesys neabejotinai daro neigiamą įtaką vaikui. Tėvų valdžia turi būti įgyvendinama tinkamai, nuolat ir šiuo atveju vertintinas nuolatinis ir visapusiškas rūpinimasis vaiku. Tuo tarpu ieškovė teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo atsakovo alkoholio problemas, jo agresiją, visapusiško rūpinimosi vaiku stoką ir pan. Šių ieškovės argumentų atsakovas nepaneigė ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis, turėdamas poreikį imtis priemonių ir spręsti savo emocines/psichologines problemas, susijusias su pykčio ir agresijos valdymu, alkoholio vartojimu, tai darė. Situacija šeimoje nesikeitė net po nevienkartinių nuteisimų už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas šeimoje sutuoktinės atžvilgiu.

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės charakteristikos matyti, kad jis 2018-2019 m. laikotarpiu dirbo tik metus laiko, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teismui priimant paskutinįjį nuosprendį, jis niekur nedirbo, kas iš esmės patvirtina ieškovės argumentus, jog atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, dirbo tik epizodiškai, todėl ir vaiko išlaikyti nepadėjo. Atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, o teismas akcentuoja, jog ilgą laiką nekoreguodamas savo ydingo elgesio negalėjo ir negali (bei ateityje, t.y. kol atliks paskirtąją bausmę, negalės) tinkamai prižiūrėti, rūpintis, auklėti, išlaikyti sūnaus, užtikrinti jam saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų.

Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, jog atsakovas jau nuo 2016 metų piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką sūnui savo amoraliu elgesiu, ilgą laiką elgėsi netinkamai, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo mažametį sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.180 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 3 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir laikinai apriboti atsakovo R. L. valdžią nepilnamečio sūnaus A. L. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Nors ieškovė prašė atsakovui tėvo valdžią apriboti 3 metams, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę: laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); tėvas galės kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Nustačius laikiną tėvo valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis tėvo elgesys, kuris turės būti vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaiku, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs tėvo moralinių vertybių ir juos atspindinčių jo poelgių pokyčiai.

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, nustatyti termino, laikinai apribojant atsakovo R. L. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo.

CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, kad apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pvz. teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), bet apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Teisė matytis su vaiku įstatymu garantuojama tikslu, kad vaikas neprarastų ryšių su tėvu (motina), kai apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002).

Nors šalys nesprendė klausimo dėl aukščiau nurodytos atsakovo įstatyminės teisės, apribojus tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, matytis su vaiku, tačiau šios nagrinėjamos bylos kontekste ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, sutikęs dėl laikino jo valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu, išreiškė norą bendrauti su vaiku telefonu, jam paskambinant iš įkalinimo įstaigos bent kartą per mėnesį, o ieškovė kategoriškai su tokiu atsakovo prašymu nesutiko, teismas dėl šių aplinkybių pasisako (CPK 376 straipsnio 3-4 dalys).

Neabejotina, kad, atsakovui esant įkalinimo įstaigoje, atsakovo teisė matytis su sūnumi (CK 3.180 straipsnio 4 dalis) turėtų būti įgyvendinama (galėtų vykti) tik įkalinimo įstaigoje. Teismo vertinimu, tai neigiamai paveiktų vaiką, padarytų žalą jo psichikai, galimai atnaujintų pergyvenimus, sukeltus atsakovo kaltais veiksmais. Tai prieštarautų mažamečio A. L. interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Todėl šią atsakovo teisę yra pagrindas riboti.

Sprendžiant atsakovo prašymą nors kartą į mėnesį paskambinti vaikui, pažymėtina, kad ieškovė nesutikimą dėl atsakovo bendravimo telefonu su vaiku iš esmės motyvavo tuo, kad nors šiuo metu sūnui psichologo pagalba nebereikalinga, tačiau jos reikėjo anksčiau ir ji vaikui buvo teikiama būtent dėl atsakovo neteisėto ir netinkamo elgesio, vaikas bijo tėvo, vaiką tėvo skambučiai traumuoja, jis nemiega naktimis, šokinėja iš miegų ir pan. Teismas pažymi, kad ieškovės teiginius iš esmės patvirtina į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos informacija, iš kurios matyti, kad A. L. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lankė psichologės konsultacijas, kurių buvo 4, tačiau nuo lapkričio mėnesio, konsultacijas vykdant nuotoliniu būdu, A. šia paslauga nesinaudojo. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino vaiko gerėjančią psichologinę būklę, o teismui pateiktoje vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje užfiksuotas lengvas vaiko bendravimas ir gera jo emocinė būklė.

Vertinant paties vaiko poziciją pagal teismui pateitą vaiko nuomonės išklausymo aktą – nenorą bendrauti su tėvu, akcentuotina, jog nors įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti, išreiškiant nuomonę, kai teismas priima sprendimą, susijusį su jo teisėmis ir interesais (CK 3.164, 3.177 straipsniai), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Vaiko nuomonė turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visumos kontekste, kur vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Vaiko norą reikia vertinti kitų vaiko interesams svarbių veiksnių (vaiko santykių su kiekvienu tėvu, jų šeimos nariais glaudumą; galimybių užtikrinti bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, seneliais; tėvų materialinės padėties; vaiko gyvenimo stabilumo; tėvų bendradarbiavimo, geranoriškumo, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus) kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas savo veiksmais būtų padaręs ypatingą žalą vaikui ar jo padaryti tyčiniai nusikaltimai buvo nukreipti tiesiogiai prieš vaiką. Atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, jau bendravo su sūnumi telefonu, tačiau bendravimas nutrūko dėl ieškovės veiksmų (pakeisto numerio) ir siekiant savo asmeninio gyvenimo apsaugos ir privatumo, bet ne dėl vaiko kategoriško atsisakymo bendrauti su tėvu telefonu. Ieškovė teismo posėdžio metu vaiko emocinę būklę įvardijo kaip gerą, teigė, jog specialistų pagalba nereikalinga. Todėl, teismo vertinimu, visiškas atsakovo izoliavimas nuo vaiko, uždraudimas net paskambinti jam, būtų neproporcingas ne tik atsakovo ir jo sūnaus nenutrūkstamam ryšiui, bet ir vaiko interesų nepaisymas, taip vaikas ilgam visiškai prarastų bet kokį ryšį su biologiniu tėvu. Dar daugiau, net apribojus tėvo valdžią, įstatymas tokiam tėvui įtvirtina galimybę ateityje siekti panaikinti nustatytą laikiną tėvo valdžios apribojimą, pakeitus savo elgesį ir gyvenimo būdą, t.y. pasikeitus situacijai (CK 3.181 straipsnis), atitinkamai atkuriant tinkamus ir glaudžius ryšius su vaiku, kas, neabejotinai, atitinka ir vaiko teises ir jo teisėtus interesus (CK 3.3, 3.161 straipsniai).

Todėl siekiant, kad vaikas visiškai neprarastų ryšių su tėvu, o atitinkamai atsakovas turėtų galimybę vykdyti laikino tėvo valdžios apribojimo metu jam likusias pareigas vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis), tame tarpe palaikyti ryšius su vaiku, kai laisvės atėmimo bausmė truks dar pakankamai ilgą laiką, atsakovo R. L. prašymas kartą į mėnesį skambinti vaikui telefonu tenkintinas, leidžiant jam, kol bus įkalinimo įstaigoje, vieną kartą per mėnesį skambinti sūnui ir/ar susisiekti su juo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje, atsakovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktos išvados matyti, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl nepilnamečio šalių sūnaus A. L. gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina. Teismui pateiktoje vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje užfiksuota, kad ši institucija neprieštarauja dėl nepilnamečio A. L. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, nes nėra jokių duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, buities ir gyvenimo sąlygos vaikui sudarytos tinkamos, vaikas ir mama sutaria gerai, mama pasitiki, juos sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas jaučiasi saugus. Bylos duomenys patvirtina, kad vaikas su mama gyvena toje pačioje vietoje, vaikui įprastoje aplinkoje. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 192 straipsnyje. Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Ieškovė ieškinyje nurodė šalių sūnaus poreikius sudarančią sumą per mėnesį - 400 Eur, kuriuos teismo posėdžio metu patikslino ir galutinai prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui kasmėnesinėmis 100 Eur dydžio išmokomis. Su išlaikymo priteisimo reikalavimu ir ieškovės nurodytu vaiko išlaikymo dydžiu atsakovas sutiko.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jog ieškovė sutiko prisiimti didesnę vaiko išlaikymo dalį ir pagal bylos duomenis jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, įvertindamas atsakovo sutikimą dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, jo turtinę padėtį: yra darbingas, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, turto neturi, iki laisvės atėmimo bausmės nors ir dirbo, tačiau, anot šalių, epizodiškai ir pajamos nebuvo reguliarios, taip pat turi priverstinai vykdomą prievolę Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, sprendžia, jog atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui. Todėl ieškovės patikslintas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. L. priteisimo iš atsakovo R. L. po 100 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai (CK 3.192 straipsnio 2-3 dalys, 3.194-3.196 straipsniai).

Ieškovė S. L. paskirtina šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokinio turto padalijimo

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro bei VĮ Regitra pažymos nustatyta, kad šalys santuokoje nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Kito dalintino turto šalys nurodė neturinčios.

Atsižvelgiant į šiuos byloje nustatytus duomenis, turtas nedalintinas nesat dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Dėl turtinių įsipareigojimų tretiems asmenims

Ieškovė nurodė, kad ji kreditorių neturi. Tačiau atsakovas turi turtinį įsipareigojimą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kurį prašė po santuokos nutraukimo palikti atsakovui R. L. pripažinus, kad tai jo asmeninis turtinis įsipareigojimas.

Trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas kreditorius Šiaulių teritorinė ligonių kasa tokiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas R. L. yra nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį, ir iš jo priteista 226,60 Eur žalos atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiajai S. L. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas vykdomas antstolių R. A. ir D. P. kontoroje.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Atsakovo prievolė atlyginti minėtu teismo nuosprendžiu priteistą 226,60 Eur dydžio žalą kilo iš nusikalstamos veikos. Tai lemia, jog ši prievolė yra atsakovo asmeninė prievolė (CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Todėl šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nustatant, kad turtinis įsipareigojimas Šiaulių teritorinei ligonių kasai yra asmeninis atsakovo R. L. įsipareigojimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė S. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovei atidėtas likusio žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo šioje byloje.

Tenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktais, 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo R. L. į valstybės pajamas priteistinas 177 Eur dydžio žyminis mokestis.

Kadangi ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba šioje byloje, o pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. vasario 19 d. pažymą Nr. (12.35)PT-1210 advokato išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, sudaro 498,48 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsniu, 498,48 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos į valstybės pajamas iš atsakovo.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265, 268–271 straipsniais, 281–282 straipsniais, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės S. L. (R ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį sūnų, nutraukti dėl atsakovo R. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. L. palikti santuokinę pavardę – L..

Laikinai apriboti atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Uždrausti atsakovui R. L. matytis su sūnumi A. L., kol atsakovas bus įkalinimo įstaigoje, leidžiant vieną kartą per mėnesį skambinti sūnui ir/ar susisiekti su juo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove) S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 100,00 (vieną šimtą) eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki sūnaus pilnametystės – (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės S. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB.

Paskirti ieškovę S. L. nepilnamečio sūnaus A. L. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad turtinis įsipareigojimas Šiaulių teritorinei ligonių kasai pagal 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendį, išieškomą antstolių R. A. ir D. P. kontoroje, yra atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninis įsipareigojimas.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 177 eurus (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, ir 498,48 eurus (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 48 centus) advokato išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, įmokos kodas 5630, sumokant šias išlaidas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM).

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas patvirtintą jo kopiją išsiųsti Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.